Lozoraičių šeimos kolekcija Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

Jolanta Budriūnienė


Laimingos dienos Lozoraičių namuose Kaune praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje
Laimingos dienos Lozoraičių namuose Kaune praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje

Lozoraičių šeimos kolekciją, kurią 2007 m. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai padovanojo ambasadorius Kazys Lozoraitis, ir kuri, šeimos narių sprendimu, naujais leidiniais buvo papildyta 2011 m. pavasarį,  šiuo metu sudaro daugiau nei 23 tūkst. spaudinių. Tai yra neabejotinai didžiausias asmeninės kolekcijos pavyzdys Nacionalinėje bibliotekoje. Nuosekliai kaupta net trijų šeimos kartų, preciziškai tvarkyta, saugota, per visus šeimos kraustymusis iš vienos šalies į kitą keliavusi – tai pati tikriausia šeimos biblioteka, suteikianti be galo daug informacijos apie ją kaupusius asmenis – jų darbo, įvairiapusių interesų sritis, atverianti daugybę daug komunikacijos su juos supusia aplinka pavyzdžių.

Nacionalinei bibliotekai buvo suteikta didžiulė garbė ir privilegija, jog po ilgų svarstymų, asmeniškai pasisvečiavus ne vienoje Lietuvos akademinėje bibliotekoje,  išsiaiškinus kolekcijos saugojimo galimybes (amb. K. Lozoraitis kartu su žmona, žinoma restauratore Giovanna Pignatelli-Lozoraitis lankėsi keliose šalies bibliotekose ir domėjosi leidinių saugojimo sąlygomis, jas vertino, lygino) buvo pasirinkta mūsiškė.

<…>

Kaip jau minėta, net trys Lozoraičių šeimos kartos kaupė biblioteką – tai Stasys Lozoraitis, tėvas (1898-1983), motina Vincenta Matulaitytė-Lozoraitienė (1896-1987), jų sūnūs Stasys Lozoraitis, jr.(1924-1994) ir Kazys Lozoraitis (1929-2007) bei Kazio dukra Daina Lozoraitytė.

Kolekcijos išsamumui bei chronologiniam vientisumui didelės reikšmės turėjo tai, kad knygų kolekcija, šeimai persikeliant į vieną ar kitą tarnybos vietą, vieną ar kitą šalį, buvo vežama kartu, tad ir mus pasiekė beveik visi spaudiniai. Ypatingą dėmesį knygai rodo ir išsaugotų knygų kokybė – daugelis jų, šeimos narių pastangomis įrištų kietais viršeliais, kuriuose įspausti inicialai S.L; V.L.; K.L.  taip pat nurodo spaudinio priklausomybę. Priklausomybę liudija ir šeimos narių autografai, esantys daugelyje kolekcijos knygų egzempliorių.

Dar daugiau informacijos teikia knygose esantys įrašai.

Visą straipsnį rasite naujausiame žurnalo „Santara“ numeryje  (Nr. 129/130,  p. 78-87).