Magdalena Raškevičiūtė Eggleston: vyro šešėlyje ir Kanados literatūros kanono paraštėse

Dalia Cidzikaitė 


2002 metų rudenį Amy Tector, tuo metu dirbusi Kanados bibliotekos ir archyvo archyvare, kartu su kolege Anne Goddard turėjo nuspręsti, ką daryti su žymaus Kanados žurnalisto Wilfrido Egglestono privačiu archyvu. Pasilikti ar nepasilikti aukščiau minimą archyvą nebuvo paprasta, mat į šešias dėžes sutilpusį dokumentinį paveldą sudarė ne tik paties Egglestono, bet ir jo žmonos – Magdalenos Raškevičiūtės Eggleston (angl. Magdalena[1] Raskevich Eggleston) – dokumentai.

Magdalenos Raškevičiūtės Eggleston romano viršelis

Gimusi 1907 metais lietuvių emigrantų šeimoje, angliakasių miestelyje Kanados vakaruose, Raškevičiūtė, kelių literatūros kūrinių autorė, iš kurių pats žinomiausias – 1955 metais pasirodęs romanas Mountain Shadows [Kalno šešėliai], 2002 metais buvo visiškai nežinoma ne tik paprastiems Kanados skaitytojams, bet ir kanadiečių literatūros tyrinėtojams. Jei iki tol Raškevičiūtės Eggleston pavardė kur nors ir sumirgėdavo, tai beveik visuomet tik kaip garsaus vyro, 16-kos knygų autoriaus, žurnalistikos mokyklos Ottawos Carletono universitete įkūrėjo, žmona.

Raškevičiūtė buvo mažai žinoma ir savo gyvenamuoju laikotarpiu. Nors ambicijų turėjo, ji netapo pripažinta Kanados rašytoja. Apie jos reikšmingiausią kūrinį – autobiografinį romaną Mountain Shadows – teigiamai atsiliepė vos vienas kitas recenzentas: laikraštyje Financial Post Raškevičiūtė pagirta už „paprastą, nepretenzingą pirmąjį romaną, kuris padaro kur kas didesnį įspūdį nei kad tikėtųsi skaitytojas ar numanė pati rašytoja“. Apie Kanados lietuvės pirmąjį romaną žinutės pasirodė ir Šiaurės Amerikos lietuvių spaudoje.

The Ottawa Journal, kuriame pasirodė trumpa žinutė apie lietuvės romano išleidimą, puslapis, 1957 m. sausio 16 d.

Bildungsroman kūrinius primenantis Mountain Shadows pasakoja apie Kanadoje lietuvių emigrantų šeimoje gimusią Maggie Mileris. Sulaukusi šešiolikos, pagrindinė kūrinio veikėja susiduria su pasirinkimu tarp lietuviškos šeimos, getiško lietuviško gyvenimo ir didžiojoje visuomenės dalyje vyraujančios anglakalbės kultūros. Graži, ne vieno vyro dėmesį traukianti lietuvaitė galų gale nusprendžia tapti mokytoja ir taip padėti emigrantams, tarp jų – ir lietuviams, suvokti ir įvertinti gyvenamosios šalies, Kanados, kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Maggie Mileris daug kuo primena pačios autorės gyvenimą. Užaugusi įvairių tautybių emigrantų gausiai gyventame Albertos mieste, būdama 15-kos, Raškevičiūtė įsimylėjo savo mokytoją Wilfridą. Už jo ištekėjo sulaukusi 21-erių. Tiesa, mokytoja ji netapo, užtat, kaip ir vyras, siekė tapti rašytoja.

Sprendžiant iš į Kanados biblioteką ir archyvą patekusio Egglestonų dokumentinio paveldo sąrašo, Raškevičiūtė tapo rašytoja, nors, kaip jau minėjau anksčiau, nesužibėjusia ir nepatekusia į literatūros vadovėlius. Be asmeninių ir profesinių Wilfrido Egglestono užrašų, vyro ir žmonos kolekciją sudaro nemenka dalis Magdalenos palikimo: laiškai, užrašai, iškarpos, trumpų apsakymų apmatai, pjesės, straipsniai, apsakymai vaikams, eilėraščiai ir nebaigti rašyti romanai, taip pat asmeniniai dokumentai, kaip antai dienoraštis, kelionių žurnalas, autografų knyga, autobiografija ir 10 klasės meno pratybų sąsiuvinis.

Kanados biblioteka ir archyvas nusprendė pasilikti abiejų Egglestonų dokumentinį palikimą. Pasak Tector, priimant sprendimą, nulėmė argumentas, kad Raškevičiūtės dokumentinis paveldas leidžia suvokti pašalietės, emigrantės pastangas įsiterpti į anglosaksų vyrų rašytojų dominuojamą kanadiečių literatūros sceną 60 ir 70-siais dešimtmečiais. Kanados lietuvės archyvas suteikia retą progą išvysti gerokai platesnį tuometinės Kanados literatūrinį, kultūrinį ir leidybos kontekstą, parodydamas nesėkmingas Raškevičiūtės pastangas tapti pripažinta ir publikuojama autore.

Svarbu ir tai, jog Raškevičiūtės archyvo išsaugojimas atvėrė galimybę jį tyrinėti iš socialinės istorijos požiūrio taško. Tikėtina, kad anksčiau ar vėliau jis leis rašytojai galų gale išsprūsti iš savo vyro šešėlio ir kanadiečių literatūros kanone figūruoti kaip savarankiškam asmeniui, be jokių priedėlių. Pirmasis žingsnis šia linkme jau žengtas: 2014 metais Magdalena Raškevičiūtė Eggleston buvo įtraukta į ankstyvųjų Kanados moterų rašytojų duomenų bazę (daugiau žr. https://ceww.wordpress.com/authors-lists/authors-to-be-included/).

Raškevičiūtės archyvo išsaugojimas – gera žinia ir Lietuvos literatūrologams, besidomintiems išeivijoje sukurtais literatūriniais darbais. Rašytoja yra viena iš nedaugelio mums žinomų anglų kalba rašiusių Šiaurės Amerikos lietuvių autorių, be to, priklausiusių pirmajai lietuvių emigrantų bangai.

[1] Kai kuriuose angliškuose šaltiniuose Magdalenos vardas yra rašomas klaidingai – Magdelana.
Skelbta Lituanikos skyrius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*