Valstybingumo erdvėje gruodį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos

Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.

Pristatome gruodžio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.

Įėjimas į visus renginius laisvas.


Gruodžio 1 d. – sausio 3 d.: paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją: Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25“, skirta XX a. Lietuvos konstitucingumo raidai

Konstitucijos 25-metis – viena reikšmingiausių šių laikų Lietuvos sukakčių. Istorijos požiūriu neilgas dvidešimt penkerių metų laikotarpis Lietuvos konstitucinės teisės raidos požiūriu yra fenomenalus, jis simbolizuoja ilgiausiai iš visų Lietuvos Konstitucijų galiojantį pagrindinį valstybės įstatymą, taip pat pagrindžia Lietuvos valstybingumo ir konstitucinio tęstinumo tradiciją, kurią įprasmino po penkiasdešimties okupacijos metų demokratiškai išrinktos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Aktas.

Dabartinė Konstitucija buvo priimta referendumu 1992 m. spalio 25 d., balsuojant Lietuvos Respublikos piliečiams – beveik 81 proc. į referendumą atėjusių Lietuvos piliečių balsavo už Konstituciją. Iš viso „taip“ pasakė beveik 1,5 milijono rinkėjų. Balsuodami už Konstitucijos priėmimą, Lietuvos piliečiai tapo simboliniais jos rengėjais.

Parodoje eksponuojamos fotografijos, dokumentai ir leidiniai yra saugomi Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Seimo skaitykloje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos valstybės naujajame archyve, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, Lietuvos ypatingajame archyve, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Kauno IX forto muziejuje, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo archyve, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve.

Parodą parengė LR Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius, parodos partnerė – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.


Gruodžio 11 d. 17 val.: leidinio „Baltarusiai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.“ pristatymas

Minėdami Gudų reikalų ministerijos įkūrimo 99-ąsias metines kviečiame į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyriausiojo metodininko-tyrėjo dr. Tomaszo Błaszczako knygos „Baltarusiai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.“ (Białorusini w Republice Litewskiej 1918-1940. Białystok: Białoruskie Towarzystwo Historyczne, 2017) pristatymą. Dalyvaus knygos autorius, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis, istorikas dr. Tomas Balkelis, literatas ir fotografas Andrei Antonau.

1918 m. gruodžio 10 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė paskelbė įsakymą, kuriuo Juozapas Varonko buvo paskirtas gudų reikalų ministru be portfelio. Šis svarbus žingsnis sutvirtino Vilniaus baltarusių įsitraukimą į Lietuvos valstybės atkūrimą 1918 m. Monografijoje išsamiai aptariamas baltarusių vaidmuo nepriklausomos Lietuvos istorijoje: bendradarbiavimas su lietuviais 1918 m. išvakarėse, baltarusių indėlis kuriant ir ginant Lietuvos nepriklausomybę, jų integracija į Lietuvos visuomenę, kultūrinė veikla tarpukario Kaune, baltarusių pozicija dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto prijungimo prie Lietuvos 1939 m.

Knyga išleista lenkų kalba. Leidinio pristatymas vyks lietuvių kalba.


Gruodžio 12–19 d.: vaizdo įrašas „Ką jaučiu, kai kalbu lietuviškai“

Kaip jaučiasi žmonės, kuriems savo profesiniame gyvenime tenka vartoti lietuvių kalbą labai kūrybiškai?

Palydėdami 2017-uosius – Lietuvių kalbos kultūros metus – kviečiame pasiklausyti jaunų, įžymių ir mažiau žinomų Lietuvos žmonių minčių apie tai, ką jiems reiškia lietuvių kalba.

Filmuke kalba fotografė, projekto „Moterys kalba“ narė Neringa Rekašiūtė, vertėjas, komikas, laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius, aktorė, laidų vedėja Beata Tiškevič, menininkė Jolita Vaitkutė, aktorė Elžbieta Latėnaitė, prozininkai Mykolas Sauka, Karolis Klimas ir kitos asmenybės. Džiaugiamės, kad tarp jų yra ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja, komiksų kūrėja Miglė Anušauskaitė.

Projekto rengėjas – Lietuvių kalbos instituto Lituanistikos židinys.


Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo faksimilė

Valstybingumo erdvėje eksponuojama profesoriaus Liudo Mažylio Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve surasto ir Nacionalinei bibliotekai iškilmingai perduoto Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo lietuvių kalba oficiali faksimilė.


Vytauto Landsbergio asmeninė biblioteka ir autorinių knygų paroda

Valstybingumo erdvės atvirajame fonde kaupiamas ir saugomas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio asmeninės bibliotekos rinkinys, šių metų spalio 11 dieną dovanotas Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Šiuo metu turimą apie 2 tūkst. vienetų kolekciją sudaro knygos, periodika, natos. Laipsniškai pildomos kolekcijos, kurioje gausu leidinių ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų, latvių, estų, rusų, švedų, suomių ir kitomis kalbomis, tematika be galo įvairi: šiuolaikinė politika, diplomatija, muzikologija, tautosaka, religija, istorija, lietuvių ir užsienio grožinė literatūra, menotyra, meno albumai.

Dauguma knygų yra autografuotos, dedikuotos prof. V. Landsbergiui ir Gražinai Ručytei-Landsbergienei.

Taip pat siūlome susipažinti su V. Landsbergio autorinių knygų ekspozicija. V. Landsbergio asmeninė biblioteka laisvai prieinama visiems lankytojams.