Bibliotekos tinklaraščiai

Lietuvos radijui – 90 metų

Kauno radijo stotis. 1937 m.

Kauno radijo stotis. 1937 m.

Radiofonijos Lietuvoje pradžia laikoma 1926 m. birželio 12 d., kai 19 val. Kauno radijo stotis pradėjo transliuoti nuolatinę radiofoninę programą. Iš pradžių redakcija ir studija įsikūrė pačioje radijo studijoje Žaliakalnyje, o savarankiškai pradėjo veikti 1927 m. Įkuriamas Radijo komitetas (vėliau – Radijo taryba), vadovaujama Liudo Giros. Komitetas buvo visuomeninis organas. 1929 m. priimamas Valstybės radiofono įstatymas, pagal kurį radiofonas suvalstybinamas; jis priklausė Švietimo ministerijai, o jam vadovavo ministro skiriamas direktorius. 1929–1934 m. juo buvo Antanas Sutkus, 1934-1938 m. Juozas Bieliūnas, iki 1940 m. – Eduardas Zabarauskas.

Lietuvos radijo sistemą kūrė lietuvių inžinieriai. Radijo stoties technines sąlygas parengė inž. Alfonsas Jurskis (1894–1966), jis buvo ir pirmasis stoties viršininkas. Po jo dirbo kiti žymūs Lietuvos radiotechnikos inžinieriai – Kleopas Gaigalis (1879–1957), Stasys Blinstrubas (1901–1969), Aleksandras Stankevičius (1905–1952).

Valstybės radiofono orkestras. [1938 m.]

Valstybės radiofono orkestras. [1938 m.]

Pirmaisiais metais radiofono laidos trukdavo maždaug 1,5 val. per dieną. Programą sudarė žinios, orų pranešimai, visuomenės veikėjų paskaitos, muzika. Pamažu laidos įvairėjo, atsirado teminės radijo valandėlės, daugėjo tiesioginių transliacijų iš įvairių įvykių, gimė radijo teatras, buvo rengiami literatūriniai vakarai. Populiarūs buvo humoristiniai estradiniai dramos aktorių pasirodymai, bene didžiausias radijo linksmintojas buvo Pupų Dėdė – Petras Biržys (Akiras). Radiofonas transliuodavo operas, turėjo savo orkestrą, kuris veikė 1926–1940 m. Jo repertuarą sudarė lietuvių kompozitorių simfoninė muzika ir dainos, Vakarų Europos, rusų klasikų kūriniai. Orkestras atlikdavo Radiofono programos muzikinę dalį – kasdien rengdavo du koncertus: pavakare kamerinės, vakare – simfoninės muzikos, rengė viešus koncertus, gastroliavo Lietuvos miestuose, dalyvavo dainų šventėse, pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje 1938 m. ir kt. Transliuoti šokių ir muzikos vakarai iš „Metropolio“ restorano ir kino teatro „Metropolitain“. 1935–1938 m. orkestre grojo 29–50 muzikantų. Dirigentai buvo žinomi lietuvių kompozitoriai Vladas Motiekaitis (1928–33), Juozas Karosas (1931–37), Balys Dvarionas (1935–38), Jeronimas Kačinskas (1938–40). Radijo studijoje prie mikrofono koncertuodavo žymiausi dainininkai ir muzikantai. 1940 m. orkestras kartu su Radiofonu persikėlė į Vilnių, o paleistas 1944 m. liepos pradžioje.

Transliacijų laikas nuolat ilgėjo. Iš pradžių programa prasidėdavo 19 ir baigdavosi 22 val. šiokiadieniais, nuo 15-16 iki 23 val. šventadieniais. Dieninių programų nebuvo, nes Radijo stotis tuo metu dirbdavo telegrafo režimu. 1936 m. įvestos ryto programos, jos prasidėdavo 6 val., trukdavo 1,5-2 val., vidurdienį – 12 val. buvo perduodamos trumpos žinios, vakarinės – įprastu laiku. Sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis programa transliuota be pertraukos. Programa būdavo baigiama Lietuvos himnu. Nuo 1938 m. didelė dalis Kauno radiofono programos buvo transliuojama užsienio klausytojams. 1940-ais metais programa transliuota 7-8 val. per dieną, įvesta naujų valandėlių. Radijo programų prioritetas buvo vienintelis – kultūra (1929 m. įstatymas). Didžiausią programos dalį sudarė muzika.

Valstybės Radiofono ir radijo stoties darbuotojai prie Radijo stoties pastato ant Vytauto kalno Kaune. 1936-08-29

Valstybės Radiofono ir radijo stoties darbuotojai prie Radijo stoties pastato ant Vytauto kalno Kaune. 1936-08-29

Pirmuoju tikru Lietuvos radijo balsu tapo žurnalistas Petras Babickas (1903–1991) – fotografas, žurnalistas, rašytojas, vėliau įsijungė Irena Garmiūtė, Kazys Inčiūra, Vladas Nausėdas, Antanas Miškinis, Jonas Graičiūnas, Fabijonas Neveravičius, Bronys Raila, Juozas Rimantas ir kiti. Pradėjus nuo vieno darbuotojo, iki 1940 m. tarnautojų (programos rengimo, administracijos) buvo apie 20, simfoninio orkestro dalyvių buvo 50–60 asmenų ir apie 200 kitų laisvai samdomų bendradarbių – dainininkai, aktoriai, lektoriai ir kiti, dalyvavę Radiofono programose. Radiofono tarnautojai buvo laisvai samdomi valstybės tarnautojai. Pagal įstatymą juos skyrė ir atleido Švietimo ministras.

Kauno valstybės radiofonas nebuvo biudžetinė įstaiga, lėšas turėjo užsidirbti pats. Radiofono pajamas sudarė radijo abonentinio ir aparato registracijos mokesčiai, per radiją skelbiamų reklamų (jų buvo mažai, skelbiamos per specialias valandėles), viešų koncertų pajamos, iš valstybės biudžeto skiriamos sumos, bankuose laikomų sumų procentai ir kt. Abonentinis mėnesinis mokestis buvo už tinklinį imtuvą 3–4 litai, baterinį imtuvą 2 lt, už detektorinį 0,80–1,50 lt. Liepos-rugsėjo mėn. mokestis sumažintas 50%. Mokesčius rinko Pašto valdyba ir 80% pervesdavo Radiofonui. Abonentinis mokestis Lietuvoje buvo didesnis palyginus su kaimyninių šalių.

Nuo 1924 m. Lietuvoje labiau buvo paplitę detektoriniai imtuvai, vėliau atsirado lempinių. Pirmieji radijo imtuvai buvo brangūs. Lempinių kaina 1926–1929 m. siekė 1000–2000 litų. Dar prisidėjo baterijų kaina ir abonentinis mokestis, todėl radijo imtuvus galėjo sau leisti tik turtingesni gyventojai. Mėnesinis mokestis už lempinį radijo imtuvą 1933 metais buvo 5 Lt miesto ir 3 Lt kaimo gyventojams. Pigesni buvo detektorinai radijo aparatai su ausinėmis (apie 100 litų). Šiems aparatams nereikėjo baterijų ar elektros maitinimo, mokestis už tokio aparato naudojimą buvo tik 1 litas per mėnesį. Tačiau nuo 1932 m. jų skaičius mažėjo. Pvz.: 1935 m. daugiausia detektorinių imtuvų liko Kauno apskrityje, kur pakako Kauno radijo stoties siųstuvų galingumo. Tuo metu didžioji dauguma radijo imtuvų į Lietuvą buvo importuojami.

1933 m. stoties galia buvo 7 kW, bet to nepakako. 1936 m. pradėta naujos, galingesnės stoties statyba Sitkūnuose. Deja, Antrasis pasaulinis karas ir sovietų okupacija nutraukė darbus. 1940-1941 m. sovietų okupacijos metu Radiofone įvesta cenzūra ir kontrolė. 1941 m. birželio 23 d. rytą per Kauno radiją pranešus apie antisovietinio Birželio sukilimo pradžią buvo duotas ženklas sukilti visai Lietuvai. Paskelbta Lietuvių aktyvistų fronto parengta Lietuvos Nepriklausomybės deklaracija, sudaryta Lietuvos laikinoji vyriausybė. Netrukus stotį perėmė vokiečių kariuomenė, Kauno radiofonas įjungtas į vokiečių radijo tinklą, buvo transliuojamos tik žinios ir muzika, kita programos dalis – iš Vokietijos. 1944 m. Radiofonas darbą nutraukė.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas fragmentiškas KAUNO RADIJO STOTIES IR VALSTYBĖS RADIOFONO KAUNE archyvas (F 157, 50 saugojimo vienetų, 1923-1939 metų dokumentai). Plačiau apie archyvą skaitykite čia >>>

Naudota literatūra:
S. Štikelis. Eterio šviesa. Kaunas : Varpas, 2001.

Skelbta Be kategorijos

Virtuali paroda „Eduardas Volteris. Gyvenimas dokumentuose“, skirta mokslininko 160-osioms gimimo metinėms

Portretas RKRS_m1856 m. kovo 19 d. (pagal senąjį kalendorių – kovo 6 d.) gimė vienas žymiausių XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios baltistų – kalbininkas, etnologas, literatūros ir kultūros istorikas, bibliografas, tekstologas, archeologas ir muziejininkas, vienas iš Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto) steigimo iniciatorių, profesorius, pirmasis Lietuvos nacionalinės bibliotekos direktorius Eduardas Volteris.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tinklapyje paskelbta virtuali paroda, skirta Eduardo Volterio 160-osioms gimimo metinėms paminėti. Ją parengė Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyr. bibliotekininkė Diana Norkūnienė.
Parodos sumanymas – pasitelkus Nacionalinėje bibliotekoje saugomus dokumentus, atskleisti šio nepaprasto, ne vienos mokslo šakos pradininko Lietuvoje gyvenimą ir asmenybę. Parodai atrinkti reikšmingesni dokumentai iš Nacionalinės bibliotekos fondų, Retų knygų ir rankraščių skyriaus rinkinių bei asmeninio Eduardo Volterio archyvo.

Virtuali paroda

Skelbta Be kategorijos

Abiejų Tautų Respublikos „Valdymo įstatymui“ – 225-eri

SapokaPrieš 225 metus, 1791 metų gegužės 3-ią dieną Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų seimas priėmė Valdymo įstatymą (Ustawa Rządowa) – pirmąją Europoje ir antrąją pasaulyje konstituciją. Ją papildė ir jos sudėtine dalimi tapo tų pačių metų spalio 20 d. Seimo priimtas įstatymas – Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas, garantavęs Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei lygiateisiškumą Respublikoje.

Konstitucija buvo visų ATR vykdytų politinių, socialinių ir ūkinių reformų kulminacija, nuo tada valstybė įgavo konstitucinės monarchijos statusą. Nors neišbaigta ir gyvavusi vos 14-ą mėnesių, iki 1792 metų liepos 23-ios dienos, Konstitucija žmonių atmintyje išliko kaip Respublikos simbolis bei liudijo kokybiškai naują istorinę epochą.

Visą Valdymo įstatymo ir Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo tekstą lietuvių kalba ir istoriko Eligijaus Railos straipsnį apie gegužės 3-iosios epochą galite rasti čia >>>

Virtualioje elektroninio paveldo sistemoje galite paskaityti, ką apie Konstituciją rašė istorikas Adolfas Šapoka >>>

Skelbta Be kategorijos

Šekspyrą prisimenant

Shakespeare 1Prieš 400 metų, 1616-ų metų balandžio 23 dieną mirė Viljamas Šekspyras. Kviečiame pasižiūrėti, kaip jį vaizdavo XIX a. pr. Cvikau leidėjai ir kokiais vaizdais jo knygas puošė XVIII a. pab. Ziuriche išspausdintose knygose.

Shakespeare 2 Shakespeare 3

Skelbta Be kategorijos

Mokslinis-praktinis seminaras: Asmenų archyvų ir bibliotekų komplektavimo Lietuvos atminties institucijose patirtys ir problemos

Kvietimas_i_seminara_2016-04-062016 m. balandžio 6 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre, Konferencijų salėje (Saulėtekio al. 5), įvyko Vilniaus universiteto bibliotekos ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto surengtas mokslinis-praktinis seminaras „Asmenų archyvų ir bibliotekų komplektavimo Lietuvos atminties institucijose patirtys ir problemos“.
Seminare buvo pristatyta 14 pranešimų. Savo patirtimi kaupiant, saugant ir tvarkant asmenines bibliotekas ir asmenų fondus pasidalino Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyno, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Literatūros katedros, Vilniaus universiteto bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos bei Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Maironio lietuvių literatūros muziejaus ir Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojai. SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda pristatė savo sukauptą lituanistikos, polonistikos ir prūsistikos leidinių biblioteką.
LNB Retų knygų ir rankraščių skyrius vadovė Rima Dirsytė seminare kalbėjo apie kai kurias skyriaus asmenų fonduose saugomų dokumentų publikavimo problemas, akcentuodama dokumentų kaip intelektinės nuosavybės objektų apsaugą, bibliotekų pareigą derinti viešąjį bei privatų (autorių) interesus.
Seminaro metu išsakytos mintys/įžvalgos leido išryškinti tam tikras bendras tendencijas, būdingas Lietuvos atminties institucijoms, o tai skatina galvoti ir veikti toliau – kaip ne kartą seminare buvo
akcentuota – būtinas glaudesnis šių institucijų bendradarbiavimas ir abipusė parama.

Seminaro aktualumą parodė ir gausus jame dalyvavusių bibliotekų, muziejų ir archyvų darbuotojų skaičius. Įdomus susitikimo akcentas – VUB Rankraščių skyriuje, Maironio lietuvių literatūros bei Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuose saugomų Levo Vladimirovo, Vaclovo Biržiškos, A. Vienuolio-Žukausko, kitų šių įstaigų darbuotojų, lietuvių rašytojų dokumentų bei asmeninių daiktų paroda.

Skelbta Be kategorijos

Pasaulinė paukščių diena

Pauksciai_21906 m. balandžio 1 dieną buvo pasirašyta Tarptautinė paukščių apsaugos konvencija. Šią dieną visame pasaulyje skatinama supažindinti visuomenę su nykstančiais paukščiais, kelti inkilus.
Ketvirtas metų mėnuo, kaip ir kiti pavasario mėnesiai, pavadintas paukščio vardu. Nojui alyvos šakelę ir žinią apie tvano pabaigą atnešė balandis, jis laikomas taikos simboliu. Ne veltui Pasaulinė paukščių diena švenčiama pavasarį, kai iš tolimos kelionės į tėviškę sugrįžta paukščiai.

Skelbta Be kategorijos

Įrašai pagal skyrius

Archyvai