Bibliotekos tinklaraščiai

„Retos istorijos“ – meilė savo atvaizdui

Šį mėnesį išskirtinių knygų mėgėjų rubrikoje „Retos istorijos“ Nacionalinė biblioteka pristatyto iliustracijomis perteiktą romėnų poeto Publijaus Ovidijaus Nazono (43 m. pr. Kr. – 18 m. e. m.) epinės poemos „Metamorfozės“ Narcizo mitą.  Narcizo mitas yra saugomas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje kartu su kitais 858 paleotipais. Tai yra XVI a. pradžios knygos, kurių leidimo principai ir stilistika vis dar buvo labai panaši į pirmųjų spausdintų knygų – inkunabulų.

Plačiau>> 

Narcizas

„Metų knygos rinkimai“ : Gintaro Bleizgio „Xeranthemum“

nutįsę saulės spinduliai sausra rugpjūtis

ir mėlynžiedžiai xeranthemum annuum

gal netikri – tiesiog kažkas iš šlamančių sausukų

giminės – ir iš žmonių – nes aš su močiute

kaip tik renku tuos sausukus

 

Lapkričio 21 d. 17. 30 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje poetus Gintarą Bleizgį ir Gretą Ambrazaitę kalbinsianti Lina Buividavičiūtė rašo: „Mano jau amžinatilsį močiutė rudenimis dainuodavo „Aš nuskinsiu žiedą puikų astros žiedą/Paskutinį žiedą drumzlino rudens“. <…> Mano prisiminimą ir Gintaro poeziją susieja trapumo ir amžinybės sąšaukos – per asmeninę istoriją ir archetipus. Tos močiutės, tos vasaros ir rudenys, tas amžiną atilsį, sunkio ir lengvumo dermė.“[1]

L. Buividavičiūtės nuomone, knyga yra itin nuoširdi: „manau, galėtų rastis žmonių, norėsiančių ją „apkaltinti“ naivumu ir pasikartojimais – temos, regis, tos, „nuskalbtosios“ – gyvenamieji buvimo kambariai ir mirties priengiai, nostalgiškieji retoriniai klausimai: „—kas tu esi?kas aš?iš kur?“ <…> Bet Bleizgio eilėraštis – intensyvus ir tirštas – savojo subjekto potyrių nuoširdumu užkariauja mano naiviąją elegiškąją širdies pusę. “[2]

„Gali būti, kad neturiu kito pasirinkimo, o tik būti atviras knygose. Kitaip turėčiau nustoti rašyti, bet, jeigu tai padaryčiau, greičiausiai būtų blogai man pačiam“, [3] – sako pats G. Bleizgys. Jis teigia nemėgstantis snobizmo: „Snobizmas, pamaiviškumas – psichologinis iškrypimas, daugybė žmonių juo serga. To pasekmė gali būti ne tik depresija, bet ir šizofrenija, paranoja.“[4]

Metų knygos 2018 : poezijos knygų penketukas

Gintaro Bleizgio knygos Nacionalinėje bibliotekoje

  • Vietovė. Šiaurė : poezija. – 1998. – 62, [2] p. – Bleizgys, Gintaras (1975-)
  • Su grojančiom kraujo gėlėm : eilėraščiai. – 2004. – 78, [1] p. – Bleizgys, Gintaras (1975-)
  • Žiema, ruduo, vasara : eilėraščiai. – 2007. – 71, [1] p. – Bleizgys, Gintaras (1975-)
  • Giedanti tuštumon kariuomenė : eilėraščiai. – 2008. – 80, [3] p. – Bleizgys, Gintaras (1975-)
  • Estafetė : esė. – 2009. – 139, [2] p. – Bleizgys, Gintaras (1975-)
  • Jonas Krikštytojas : eilėraščiai. – 2010. – 86, [1] p. – Bleizgys, Gintaras (1975-)
  • Sodas : eilėraščiai. – 2012. – 109, [1] p. – Bleizgys, Gintaras (1975-)
  • Taisyklingumas : eilėraščiai. – [2014]. – 91, [1] p. – Bleizgys, Gintaras (1975-)
  • Kai sėlinsi manęs : eilėraščiai. – 2014. – 111, [1] p. – Bleizgys, Gintaras (1975-)
  • Jautis : esė. – [2016]. – 157, [1] p. – Bleizgys, Gintaras (1975-)
  • Karmelio kalno papėdėje : [romanas]. – [2017]. – 372, [2] p. – Bleizgys, Gintaras (1975-)
  • Xeranthemum : eilėraščiai. – [2018]. – 86, [1] p. – Bleizgys, Gintaras (1975-)

[1] https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/vienos-skaitytojos-impresijos-apie-trapu-ziedo-grazuma-286-1031434?copied

[2] Ten pat.

[3] https://www.moteris.lt/lt/veidai/g-44929-gintaras-bleizgys-kalejime-maciau-daug-daugiau-atgailaujanciu-zmoniu-nei-siaip-visuomeneje

[4] Ten pat.

„Metų knygos rinkimai“ : Gretos Ambrazaitės trapumas ir tamsa

buvo pati metų laikų kraujomaiša,

šlamantis lapkritis – rudens iškamša,

aš nežinojau, kad avis reiškia meilę,

kad kaip naminis šuo

desperatiškai bijai likti vienas

 

Šios eilutės –  iš Gretos Ambrazaitės eilėraščio „pirmykštė jėga“ (Trapūs daiktai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018.). „Tikiu, kad Ambrazaitės poezijai dažnai klijuos „gotiškosios“ etiketę. Iš tiesų knygos eilėraščiai pilni rimties, niūros, nyksmo, […] svarbus religinis kontekstas.“, – recenzijoje teigia literatūrologė, poetė Lina Buividavičiūtė[1], lapkričio 21 d. 17.30 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje vesianti susitikimą su G. Ambrazaite ir Gintaru Bleizgiu.

Giedrė Kazlauskaitė apie „gotiškosios“ etiketę rašo ironiškai: „[Poezija] pasirodė ryški kaip ir pati autorė, kurią recenzentai kažin kodėl pravardžiuoja gote <…> Išpažįstamas nuosaikus noiras, siurrealizmo poetika, drąsa vaikščioti paribiais – autorė tarsi įsirašo į depresyvaus tipo poečių draugiją, mini jų vardus.“ [2]Pati G. Ambrazaitė tamsių potėpių kūryboje neišsigina, dėl jų nesiteisina: „Tamsa įvairiausiomis savo formomis yra neatsiejama literatūros dalis ir įvairūs vidiniai impulsai priverčia tai užrašyti. Nežinau, ar žmogus, būdamas įprastinės būsenos, apskritai nuspręstų sėsti ir rašyti poeziją. Galbūt priklauso ir nuo nuotaikos. Jeigu rašoma iš džiaugsmo – manau, tai jau aukštesnis pilotažas. Na, o tamsa yra labai paveikus dirgiklis.“[3]

Daugiau informacijos apie „Trapius daiktus“ ir jų autorę rasite „Metų knygos rinkimų“ puslapyje >>


Greta Ambrazaitė skaito eilėraštį iš rinkinio „Trapūs daiktai“


[1] https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/liudyti-daikto-savyje-trapuma-286-1038090?c=kultura

[2] http://literaturairmenas.lt/literatura/giedre-kazlauskaite-algebra-vien-is-raidziu

[3] https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/greta-ambrazaite-apie-pirmaja-savo-knyga-trapus-daiktai-sokiruoti-nera-mano-tikslas-286-1024448?copied

J. K. Pačkauskienė pasakoja apie kryždirbystės ikonografiją Nacionalinėje bibliotekoje

Iki lapkričio 29 d. Nacionalinės bibliotekos Meno erdvėje veiks paroda  „Kryždirbystės paveldo ikonografija Nacionalinėje bibliotekoje“. Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika 2001 m. UNESCO buvo pripažinti žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevru. „Be to, prieš dešimt metų Lietuvos kryždirbystė įtraukta dar ir į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, – pasakojo Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė. – Šia paroda atveriame daugeliui dar nepažintus mūsų bibliotekoje saugomus turtus – eksponuojame kryžių nuotraukas ir piešinius, kuriuos mums paliko kraštotyrininkai, šios liaudies meno šakos tyrinėtojai.“

Daugiau skaitykite „Lietuvos žiniose“ >> 


Trumpai apie parodą

Data lapkričio 5–29 d.
Laikas bibliotekos darbo laiku
Vieta Meno erdvė, V a.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“ ›

Kelios citatos iš Rūtos Oginskaitės „Gib a kuk. Žvilgtelėk“

Savo naujoje, šeštoje, knygoje „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ (Tyto alba, 2017) Rūta Oginskaitė kviečia žvilgtelėti į vieno iš žymiausių Lietuvos rašytojų Grigorijaus Kanovičiaus gyvenimo tarpsnius, kūrybą ir amatą, šeimos ir žydų tautos likimus. Pasak autorės, rašydama knygą, ji stengėsi, kad skaitytojas pasijustų esąs Grigorijaus ir Olgos Kanovičių namuose. Lietuviškai, su išsprūstančiais žydiškais, rusiškais posakiais ir kartais ne visai lietuviška tvarka sudėliotais žodžiais 87 metų rašytojas pasakoja apie savo ilgametę kūrybą, o jo bendraamžė žmona Olga papildo jį jautriausiomis detalėmis, citatomis ir čia pat deklamuojamomis tekstų ištraukomis.

„Metų knygos rinkimuose“ knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ nominuota „Publicistikos ir dokumentikos“ kategorijoje. Jos pristatymas vyks lapkričio 20 d. 18 val. Renginių erdvėje (III a.). Plačiau apie renginį >>


Nežinau, kaip išvengiau pavojaus likti nevykusiu poetu arba poetu, kuris išstena eilėraščius. Rašiau taip, kaip man po mano knygelės patarė Aldona Liobytė: apie tai, ką pažįstu ir kas man brangu. Apie savo senelę. (…)

Taigi, pirmieji, kurie padrąsino mane rašyti apie žydus, – visi buvo lietuviai.

Girdėjau per savo karjerą žydų priekaištų: labai liūdnai pasakoji, nėra Šolom Aleichemo humoro. Atsakydavau, kad esu rašytojas po Osvencimo.

Visi mano romanai, o jų nemažai, iš tikrųjų yra vienas pasakojimas apie tuos pačius žmones. Tai klodas gyvenimo, kurį pažinojau nuo mažens, man nereikėjo nieko išgalvoti.

Viešai esu tą sakęs ir dabar sakau: rašydamas galvojau apie apiplėštą, apvogtą žydų auditoriją, kuri nežino nei savo pradžios, nei pabaigos, nežino, kas yra žydų gyvenimas.

Rimta proza reikalauja labai stiprios sėdynės.

Žodis galingas, ypač jei liečia tuos, kurie tau atrodo ne taip gyvenantys arba geriau už tave gyvenantys, arba neteisingai gyvenantys.

Man neišeina iš galvos senelės žodžiai: „Musė žiūri į mus ir galvoja, kad mes esam didelės musės, kurios neskraido, bet turi jėgą.“

Nuo lapkričio 20 d.: „Metų knygos rinkimai“ – susitikimai su knygų autoriais

Į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką grįžta gyvi pokalbiai su autoriais, kurių kūriniai nominuoti „Metų knygos“ titului. Šiemet į susitikimus su skaitytojais kviesime ne tik po vieną rašytoją, bet ir jų poras.

„Metų knygos“ renginių ciklą Nacionalinė biblioteka lapkričio 20 d. pradės „Tyto albos“ išleista Rūtos Oginskaitės knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ (moderatorius Daumantas Todesas). Lapkritį taip pat lauks susitikimas su dviem poezijos kategorijoje nominuotų knygų autoriais: Greta Ambrazaite ir Gintaru Bleizgiu. Pokalbį su jais ves literatūrologė Lina Buividavičiūtė. Gruodį vyks dar du susitikimai su „Metų knygų rinkimams“ nominuotų kūrinių autoriais: su poetais Tomu Petruliu ir Mariumi Buroku (moderatorė literatūrologė dr. Virginija Cibarauskė), taip pat Laura Sintija Černiauskaite ir Gabija Grušaite, kurias kalbins literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė.

2019 m. sausį ir vasarį lauks susitikimai su Tomu Venclova, Sigitu Parulskiu, Herkumi Kunčiumi, Giedra Radvilavičiūte, Leonardu Gutausku, Aurimu Švedu ir Kornelijumi Plateliu. Visą šiųmetiniuose „Metų knygos rinkimuose“ nominuotų lietuvių autorių knygų sąrašą rasite čia ›. Už labiausiai patikusią knygą balsuoti galima iki 2019 m. vasario 17 d. vienu iš trijų būdų: interneto svetainėje (iš vieno įrenginio balsuoti galima ne daugiau kaip 5 kartus), elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu adresu „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, 01504 Vilnius.


Lapkričio 20 d. 18 val. susitikimas su knygos „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ autore Rūta Oginkskaite

Savo naujoje, šeštoje, knygoje „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ (Tyto alba, 2017) R. Oginskaitė kviečia žvilgtelėti į vieno iš žymiausių Lietuvos rašytojų Grigorijaus Kanovičiaus gyvenimo tarpsnius, kūrybą ir amatą, šeimos ir žydų tautos likimus. Pasak autorės, rašydama knygą, ji stengėsi, kad skaitytojas pasijustų esąs Grigorijaus ir Olgos Kanovičių namuose. Lietuviškai, su išsprūstančiais žydiškais, rusiškais posakiais ir kartais ne visai lietuviška tvarka sudėliotais žodžiais 87 metų rašytojas pasakoja apie savo ilgametę kūrybą, o jo bendraamžė žmona Olga papildo jį jautriausiomis detalėmis, citatomis ir čia pat deklamuojamomis tekstų ištraukomis.

Pokalbį su R. Oginskaite Nacionalinėje bibliotekoje vesiančio D. Todeso nuomone, tokios nuoširdžios biografinės knygos jis iki šiol dar nebuvo skaitęs. Jis naująją R. Oginskaitės knygą lygina su aktoriaus darbu, kai šis kelioms valandoms į save turi įsileisti svetimą žmogų, personažą – įsileisti taip, kad juo patikėtų. „Rūta sugebėjo į save įleisti Kanovičius, „ištirpti“ juose. Pamačiau ir Olgą, ir Grigorijų tokius, kokius juos pažįstu“, – sako mecenatas, menų gerbėjas, jaunesniuoju G. Kanovičiaus draugu save laikantis D. Todesas.

Knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ nominuota „Publicistikos ir dokumentikos“ kategorijoje.


Lapkričio 21 d. 17.30 val. susitikimas su poetais Greta Ambrazaite ir Gintaru Bleizgiu

Poetė G. Ambrazaitė rašyti pradėjo vaikystėje: žaisdama susiūdavo popieriaus lapus ir prirašydavo ten eilėraščių arba pasakų. 13 metų užsiregistravo svetainėje rasyk.lt, kur, kaip ji prisipažįsta, kūrė bet ką. Sąmoningesnius eilėraščius Greta kurti pradėjo jau studijuodama universitete. Šiandien ji ne tik Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos organizuojamo pirmosios poezijos knygos konkurso laureatė, bet ir „Metų knygos“ nominantė.

Pasak renginį vesiančios literatūrologės L. Buividavičiūtės, pirmoji G. Ambrazaitės knyga „Trapūs daiktai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018) – solidaus turinio, daugelio poetų bendruomenės narių lauktas debiutas. „Bendras įspūdis, perskaičius knygą – iš tiesų stiprus, – sako literatūrologė. – Autorė sukuria lingvistinį paradoksą – kiekvienas eilėraštis tarsi mikrovisata, jis tirštas, įtaigus, besisukantis aplink savo ašį. […] Kita vertus, „Trapūs daiktai“ – konceptuali knyga, eilėraščiai sukasi ne tik aplink savo ašį, bet drauge sudaro savotišką poetinę Saulės sistemą […]“

„Xeranthemum“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018) – jau devintoji poeto, eseisto ir literatūros kritiko G. Bleizgio poezijos knyga. Pasak kritikų, tai stiprus patirčių rinkinys, kuriame tekstai pinasi gamtos, augalų, prisiminimų ir pojūčių gijomis. Poetas išlieka ištikimas sau – jis atviras, mąslus, klausiantis ir atsakantis, gyvas. L. Buividavičiūtės nuomone, naujoji G. Bleizgio knyga yra labai nuoširdi – „net labai drąsiai nuoširdi“. „[…] Bleizgio eilėraštis – intensyvus ir tirštas – savojo subjekto potyrių nuoširdumu užkariauja mano naiviąją elegiškąją širdies pusę.“

G. Ambrazaitės ir G. Bleizgio knygos nominuotos „Poezijos knygos“ kategorijoje.


Gruodžio 4 d., 18 val. susitikimas su poetais Mariumi Buroku ir Tomu Petruliu

Pirmosiomis gruodžio dienomis kviečiame į susitikimą su dviem „Metų knygos rinkimuose“ nominuotais poetais Mariumi Buroku ir Tomu Petruliu. Susitikimą moderuos literatūrologė dr. Virginija Cibarauskė.

Šiųmetinei „Metų knygai“ nominuota poeto, vertėjo ir literatūros kritiko M. Buroko knyga „Švaraus buvimo“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018) yra trečioji ir paskutinė trilogijos (ankstesnės dalys – „Būsenos“, 2005 m. ir „Išmokau nebūti“, 2011 m.) knyga. Kritikai pabrėžia, kad naujam poeto eilėraščių rinkiniui būdinga apsivalymo, vidinių traumų įveikimo samprata yra artima išpažintinei poezijai. Kitas kritikų atpažintas aspektas – iki šiol lietuvių poezijoje gana retos tėvystės, atsakomybės už santuoką ir apskritai santykius su aplinkiniais temos. Literatūros kritikė V. Cibarauskė atskirai išryškina M. Buroko knygos monotoniją. Pasak jos, „Švaraus buvimo“ stokoja ryškesnių lūžių, poetinio balso moduliacijų. Aprašomos būsenos, patirtys, net situacijos kartojasi, įvaizdžių repertuaras gana minimalus.“ Kita vertus, monotoniją ir pasikartojimus ji yra linkusi interpretuoti kaip susiformavusio, užbaigto pasaulėvaizdžio požymį, paradoksaliai koreliuojantį su paskirų įvaizdžių daugiaprasmiškumu.

Kaip ir G. Ambrazaitė, T. Petrulis į „Metų knygos rinkimus“ (Naujas vardas, 2017) pateko su pirmąja savo poezijos knyga „Triukšmo gyvatė“ (el. knygą rasite čia ›). Poezijos senbuvio M. Buroko nuomone, poetui pavyksta išvengti beveik visų poetiškumo spąstų ir su pasimėgavimu nuvilti įprastus poetinius lūkesčius: „Pradedi skaityti eilėraštį ir, regis, jau atpažįsti siurrealizmą. O pasirodo ne – jis baigiasi meiliu „šveikišku“ kreipiniu, nešvankybe ar prozišku it palto saga sakiniu. Pradedi skaityti kitą eilėraštį ir, regis, atpažįsti seną gerą lietuvišką impresionizmą – betgi ne. Tekstas staiga brutaliai nutrūksta, netikėtai pasibaigia arba švelniai pasiunčia tave velniop. Svarbiausia šiuose tekstuose – siūlės, neatitikimai, sudūrimai ir susidūrimai, ribos.“

M. Buroko ir T. Petrulio knygos nominuotos „Poezijos knygos“ kategorijoje.


Gruodžio 17 d. 17.30 val. susitikimas su rašytojomis Laura Sintija Černiauskaite ir Gabija Grušaite

Antroje gruodžio pusėje skaitytojų laukia dar vienas susitikimas su dviem „Metų knygos rinkimuose“, suaugusiųjų knygos kategorijoje, nominuotomis rašytojomis: Laura Sintija Černiauskaite ir Gabija Grušaite. Susitikimą su viešniomis moderuos literatūrologė doc. dr. Ž. Kolevinskienė.

„Tamsi pasaka suaugusiems“ – taip naujausią L. S. Černiauskaitės knygą „Šulinys“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018) apibūdina literatūros kritikė dr. Virginija Cibarauskė. Pasak kritikės Giedrės Kazlauskaitės, mažuoju romanu pavadintas kūrinys tiek savo tema, tiek ir stiliumi įsilieja į ankstesnių rašytojos prozos kūrinių kontekstą. „Šie tekstai dažnai priskiriami vadinamajai „moterų prozai“, nes objektu renkasi moterų ir vyrų santykių, motinystės, taip pat vaiko, paauglio pasaulio, neretai pažymėto traumos ar netekties ženklu, analizę“, – teigia ji. Renatos Šerelytės vertinimu, vėliausias L. S. Černiauskaitės „mažasis romanas“ nepretenduoja į solidų žanrą, kūrinys atrodo gležnas, pažeidžiamas, kupinas nutylėjimų lyg eilėraštis. „Kad tai kūrinys ne apie „dvi Lietuvas“, socialinę atskirtį, degradavusį žmogiškumą ir skriaudžiamus vaikus, o apie šulinį – gelmę, gilybę, sapną, slenkstį tarp dviejų pasaulių, veidrodį, paslaptingos akies vyzdį.“

Nuo pat pirmosios knygos savo skaitytojų ratą subūrusi Gabija Grušaitė į šių metų geriausios knygos rinkimus pateko su antruoju romanu „Stasys Šaltoka: vieneri metai“ (Lapas, 2017). Tomas Vaiseta pabrėžia, kad antrajam G. Grušaitės romanui būdingi bene du svarbiausi dalykai: pirma, romano siužetas atsiskleidžia kaip sąmoninga pastanga „sulaužyti ar išlipti iš tam tikro lietuvių literatūros rėmo ir šis sprendimas pasiteisina“; antra, į lietuvių literatūrą autorė „įnešė iš tiesų šiuolaikinio stiliaus (…), o kartu – ir turbūt svarbiausia – neišduotos literatūros“. Romanas „Stasys Šaltoka“ už egzistencinių patirčių įprasminimą chaotiškame kosmopolitiniame dabarties pasaulyje buvo įvertintas Jurgos Ivanauskaitės premija. Įdomu, ką rašytojai lems šių metų geriausios knygos rinkimai?


Trumpai apie knygų pristatymus

Data
Laikas
Vieta
Knyga
Daugiau informacijos
Lapkričio 20 d. 18 val Renginių erdvė, III a. „Gib a kuk. Žvilgtelėk“, Rūta Oginskaite Facebook ›
Lapkričio 21 d. 17.30 val Valstybingumo erdvė, II a. „Trapūs daiktai“, Greta Ambrazaitė
„Xeranthemum“, Gintaras Bleizgys
Facebook ›
Gruodžio 4 d. 18 val Valstybingumo erdvė, II a. „Švaraus buvimo“, Marius Burokas
„Triukšmo gyvatė“, Tomas Petrulis
Facebook ›
Gruodžio 17 d. 17.30 val Meno erdvė, V a. „Šulinys“, Laura Sintija Černiauskaitė
„Stasys Šaltoka“, Gabija Grušaitė
Facebook ›
Top