Bibliotekos tinklaraščiai

Mstislavas Dobužinskis – Lietuvos valstybės simbolių kūrėjas. Epizodas I: Baltoji – pasišventimas

M. Dobužinskis. Vėliavos eskizas, 1938.

1938 vasario pradžia, Kaunas. Greičiausiai iš Centrinio pašto į Vokietiją išsiųstas laiškas. Autorius – Kauno „Valst. Teatre“ dirbantis dailininkas Mstislavas Dobužinskis. Gavėjas – Tilžėje gyvenantis „Gerb. Dr. Vydūnas“.
Po mėnesio adresu „ M. G. Dydius M. Dobuzinskis. Kaunas. Vald. Teatras“ ateina Vydūno laiškas. M. Dobužinskį domino svarbus klausimas. Pacituokime dailininką:
„Kaip Tamsta, Gerbiamasai, žiūri į Lietuvos vėliavos keitimą sekančiu būdu: geltona, balta ir raudona – mūsų herbo visada puošiančios spalvos“.
Be tautinės vėliavos keitimo, M. Dobužinskis domėjosi ir Mažosios Lietuvos vėliava: kokia jos spalvų reikšmė, nuo kada vartojama, ar reikšminga esanti? Taip pat dailininkas klausė: kodėl žalia laikoma Žemaitijos spalva?
Žalia – atsakė Vydūnas – nereiškė Žemaitijos. Bet lai kalba pats filosofas:
„…ji reiškianti viltį ir draugiškumą, raudonoji patvarumą, gajumą, o baltoji pasišventimą“.
Jei apie tautinės vėliavos keitimą Vydūnas nepasisakė, jis suteikė daug žinių apie Mažosios Lietuvos vėliavą. Ji jau nuo XVII a. pradžios žinoma, Tilžė neseniai tokių spalvų vėliavą keldavusi.
Toks buvo trumpas dailininko ir filosofo susirašinėjimas. Tautinė vėliava liko nepakeista. Žalia, kaip teisingai nurodo Vydūnas, nesiejama su Žemaitija. Mažosios Lietuvos tautinė vėliava išdidžiai plevėsuoja ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų: dabartinė Tilžės vėliava atkartoja jos spalvas.
Plačiau apie Mažosios Lietuvos lietuvninkų heraldiką, jos vartojimą galima paskaityti Vydūno laiške M. Dobužinskiui (Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka Retų knygų ir rankraščių skyrius, F30, ap.2-1052).
Parengė Vytautas Smilgevičius

Skyriaus dokumentai portale e-paveldas: Mstislavas Dobužinskis – Lietuvos valstybės simbolių kūrėjas

M. Dobužinskis. Vytis (eskizas), 1930

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventei, LNB retų spaudinių ir rankraščių skyrius portale e-paveldas publikavo dokumentus, pristatančius dailininko Mstislavo Dobužinskio įnašą į Lietuvos valstybės heraldikos istoriją. Tai 1921–1939 m. intensyvių heraldikos studijų bei rūpesčio dėl Lietuvos valstybės simbolių autentiškumo liudininkai: korespondencija su užsienyje gyvenančiais heraldikos žinovais, rankraščiai ir piešiniai, atsiradę, renkant medžiagą stambiausiuose Europos atminties institucijose, dokumentų, reglamentuojančių Lietuvos valstybės simbolių išvaizdą bei naudojimą nuorašai, Valstybės ženklui nustatyti komisijos (1929–1934) veiklos ataskaitas ir kita. Publikuojami ir reikšmingiausi Mstislavas Dobužinskio heraldikos srities kūriniai: iliustruotas leidinys Vytis: Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės herbo istorinių variantų bruožai (Kaunas, 1933), knygelės turinį praplečiantys parengiamieji piešiniai, bei M. Dobužinskio pasiūlyti Lietuvos herbo ir vėliavos projektai. Išskirtine menine verte pasižymi M. Dobužinskio sukurti vinječių, knygų iliustracijų, pašto ženklų, galbūt net vitražų projektai, kuriuose naudojami Lietuvos valstybingumo ženklai: Vytis, Gediminaičių stulpai, dvigubas kryžius.

Parengė Jurgita-Kristina Pačkauskienė

Tomo Venclovos „Vilniaus vardai“: iškilių vilniečių enciklopedija

2017 m.  R. Paknio leidykla išleido naują poeto, intelektualo Tomo Venclovos knygos „Vilniaus vardai“ laidą: pirmoji išėjo 2006 m., 2013 m. knyga buvo išleista Varšuvoje, lenkų kalba. „Tai biografijų rinkinys, savotiška įžymių vilniečių enciklopedija. Dabar siūlau pataisytą ir trečdaliu papildytą šios enciklopedijos laidą“, – taip naująją knygą pristato pats autorius.

Skoningai išleistus „Vilniaus vardus“ sudaro beveik aštuoni šimtai biografijų, į knygą pateko tik jau mirę asmenys (autoriaus žodžiais: „tie, kurių nebebuvo gyvų 2016 metų gruodžio 31-ąją“). Taikant šį kriterijų, į naująją „enciklopedijos“ laidą įtraukta ir šviesaus atminimo filosofo Leonido Donskio biografija. Visi įtrauktieji glaudžiai susiję su Vilniumi: jame gimę, ilgokai gyvenę arba kitaip virtę „sostinės paveldo dalimi“. Vilniaus vardai – tiek garbių, tiek „labai nesimpatingų“ asmenybių – aprėpiami nuo Viduramžių. T. Venclova teigia, kad vienas iš knygos sudarymų principas – grynai subjektyvus: „Įtraukiau tuos asmenis, apie kuriuos rašyti man buvo įdomu“.

Mums labai džiugu, kad T. Venclova nepamiršo įtraukti Silvijos Vėlaviečienės (1941-2011): ilgametės Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojos, Lituanistikos (vėliau – Lituanikos) skyriaus vedėjos. S. Vėlavičienė rinko išeivijos spaudą, glaudžiai bendradarbiavo su užsienio lietuviais. Kaip T. Venclova mini biografijoje, jau po S. Vėlavičienės mirties pasirodė reikšminga jos knyga „Draustosios spaudos pėdsakais“ (Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2011). S. Vėlavičienės tekstuose užfiksuoti esminiai politinių procesų nulemti spaudos, leidybos pokyčiai, susiję su žodžio laisvės atvėrimu, spaudos cenzūros griūtimi, bibliotekų specfondų naikinimu, laisvojo pasaulio literatūros pažinimu, lietuvių išeivijos kultūrinio paveldo grįžimu. Knygą sudarė S. Vėlavičienės kolegė Jolanta Budriūnienė – dabartinė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento, kuriam priklauso Lituanistikos skyrius, direktorė.

Nacionalinės moksleivių akademijos dalyvių viešnagė Nacionalinėje bibliotekoje

Vasario 20 dieną Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) lietuvių filologijos sekcijos dalyviai lankėsi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur jų laukė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus parengta programa. Skyriaus darbuotoja Rima Mažeikienė vedė NMA dalyviams pažintinę ekskursiją – pristatė bibliotekos erdves, veiklas ir teikiamas paslaugas. Dr. Dalia Cidzikaitė skaitė paskaitą apie vienos knygos atsiradimo istoriją, kurioje moksleivius supažindino su JAV Lietuvių bendruomenės įgyvendintu projektu „JAV LB Sakytinės istorijos projektas“ ir jam pasibaigus išleista knyga lietuvių („Manėm, kad greit grįšim. 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus, 1940–1944“) ir anglų kalbomis („We Thought We‘d Be Back Soon. 18 Stories of Refugees, 1940–1944“). Po paskaitos jaunieji filologai žiūrėjo filmą „To Be LT: Kartu Amerikoje“ (rež. Jurgis Didžiulis), diskutavo apie Lietuvos diasporą ir lietuviškąją tapatybę užsienyje.

Visus metus trunkančios NMA akademijos metu 7–10 klasių moksleiviai bent pora kartų suvažiuoja į Vilnių, kur keletą dienų klausosi paskaitų, dalyvauja kituose užsiėmimuose. Jie taip pat visus metus atlieka elektroniniu būdu iš mokytojų ir dėstytojų gaunamas užduotis. Šiuo metu NMA veikia 9 dalykinės sekcijos: biologijos ir biochemijos, chemijos, ekonomikos, informatikos, fizikos ir nanotechnologijų, lietuvių filologijos, matematikos ir muzikos.

Nuo 2004 m. NMA ugdymo programas yra baigę daugiau nei 1 300 talentingiausių vaikų iš įvairių Lietuvos kampelių. Nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, Akademija talentingiems mokiniams sudaro sąlygas mokytis pas geriausius Lietuvos ir kitų šalių dėstytojus bei mokytojus.

Daugiau nuotraukų >>

Dr. Olgos Mastianicos paskaita „Ar moderniai lietuvių tautai reikalingi bajorai?“

Vasario 27 dieną 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje dr. Olga Mastianica, Lietuvos istorijos instituto mokslininkė, skaitys paskaitą „Ar moderniai lietuvių tautai reikalingi bajorai?“.

Lietuvių tautiniam judėjimui, kaip ir daugumai kitų etninių grupių nacionalizmų Vidurio ir Rytų Europoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, buvo labai svarbu įtraukti bajoriją į modernios tautos formavimąsi. Jau „Aušros“ (1883–1886) leidimo metais dalis lietuvių inteligentų pateikė ideologinių argumentų, kurie leistų lenkakalbę bajoriją laikyti sudėtine lietuvių tautos dalimi.

Paskaitoje bus nagrinėjamas lietuviškojo moderniojo nacionalizmo požiūrio į bajorijos vietą lietuvių tautoje formavimasis, atskleidžiama šio požiūrio kaita XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, aptariama, kodėl ir kiek lietuvių inteligentijai buvo svarbu įtraukti bajoriją į modernią lietuvių tautą. Kodėl Jonui Basanavičiui iš karto po Didžiojo Vilniaus Seimo kilo sumanymas leisti lenkų kalba laikraštį „Litwa“ („Lietuva“)?

Lituanistikos skyriaus darbuotojai dr. Dalia Cidzikaitė ir dr. Tomasz Błaszczak Vilniaus knygų mugėje 2018

Vasario 23 (Ilgasis penktadienis), 12.00 val., Forumas-LRT studija: diskusija „Pabėgėlių temos ir migracijos krizės atspindžiai literatūroje, fotografijoje, teatre“

Moderuoja Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Dalyvauja: knygų apie istorinę emigraciją autorė Dalia Cidzikaitė, fotožurnalistas Artūras Morozovas, Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje Renata Kuleš, istorikas Tomas Balkelis, teatro režisierius Oskaras Koršunovas. Organizatorius: Aukso žuvys. Filmuoja LRT

Plačiau apie renginį >>


 

Vasario 24 (Šimtas pasimatymų), 13.00 val., Forumas-LRT studija: Diskusijų klubas: „Tautinės mažumos XX a. Lietuvos istorijos verpetuose“. Renginio kalba lt/en

Moderuoja Tomas Balkelis.

Dalyvauja: Yves Plasseraud, Tomasz Blaszczak. Filmuoja LRT

Plačiau apie renginį >>

 

Top