Bibliotekos tinklaraščiai

Užrašai apie lipdukus radinio iš XIX a. akivaizdoje

Jurgita Kristina Pačkauskienė


1888/1889 metų moksleivio knygelė, LNMMB, RKRS, F30, apr.1-2206, p. 88.

Mano rankose – 1888/1889 metų moksleivio knygelė, kurią dabar vadintume „darbo kalendoriumi“. Jos savininkas – keturiolikmetis berniukas, Vilniaus II berniukų gimnazijos moksleivis,  1889 m. balandžio 7 dieną persikėlęs gyventi į Vilnių iš tuometinės Rusijos imperijos sostinės Sankt Peterburgo. Namie jį vadino Slava, o mes jį pažįstame kaip dailininką Mstislavą Dobužinskį (1875–1957).

Lipdukus aptikau minėtos knygelės 88 puslapyje. Dvi trapios dažų plėvelės – nevaikiško ir net ne paaugliško siužeto: nurudusia aukso imitacija ir ryškiu raudoniu spalvintas popiežiaus herbas ir monochrominis vaizdelis su kaimo bažnytėle ir vienišu jos lankytoju. Šalia lipdukų nupiešti du karikatūriški veidai, greičiausiai gimnazijos mokytojų. Mokytojų ir gimnazistų šaržai, anot Dobužinskio biografo Genadijaus Čugunovo, ir buvo Dobužinskio-dailininko karjeros pradžia.

Lipdukų rūšis jau išnyko arba yra labai reta – tai nuo slidaus popierinio paviršiaus vandenyje atsiklijuojantis dažų sluoksnis ar spalvota plėvelė su paveikslėliu, skirta perkelti ant kito paviršiaus. Tokie lipdukai sovietmečiu buvo tikra retenybė, atkeliaudavusi iš Vakarų Europos, dažniausiai per Lenkiją. Pamenu, kaip švelniai juos reikėdavo glostyti ir teliuškuoti šiltame vandenyje, kartais pridėti muilo, kad geriau atliptų, jokiu būdu neperlaikyti, nes suskilinės ir sutrupės vandenyje dar nespėjus išimti. Po sėkmingo atlipdymo – atidžiai ir kruopščiai paguldyti ant numatyto paviršiaus, šiukštu nespausti, kad neįplyštų – dažų plėvelė prilimpa pati. Visą gyvenimą tikėjau, kad lipdukai, o ypač šie, trapieji, yra XX a. 8 dešimtmečio gaminys, todėl radybos nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje privertė nustebti.

 

Migracija mene ir moksle

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje birželio 18 d. vyko seminaras ir diskusija: „Dalijimosi kultūra. „Europeana“ ir Lietuvos atminties institucijos“. Šiuo metu Nacionalinėje bibliotekoje vykdomą projektą „Migracija mene ir moksle – migracijos tematikos kolekcijos sukūrimas „Europeanoje“ susirinkusiai auditorijai pristatė Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovė Giedrė Milerytė-Japertienė.

Tarptautinė konferencija

Birželio 20-21 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks tarptautinė konferencija „1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės Vidurio-Rytų Europos perspektyvos: istorija, politika, kultūra“ skirta Lietuvos ir Lenkijos valstybių atkūrimo šimtmečiui.

Konferencijos tikslas – aptarti Lietuvos ir Lenkijos bei kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių kelią į nepriklausomybių atkūrimą; pristatyti naujausius XX amžiaus pradžios lietuvių ir lenkų tautinių sąjūdžių raidos tyrimus bei požiūrius į Lietuvos ir Lenkijos politinę tradiciją. Greta istorinių temų, konferencijos pranešėjai gvildens šiuolaikinio pasaulio problemas: dabartinių Lietuvos ir Lenkijos valstybių užsienio politikos paradigmas, abiejų šalių vietą Europoje bei pasaulyje.

Renginyje dalyvaus istorikai, politologai, sociologai, kultūrologai, filologai ir kitų sričių mokslininkai, kurie pasidalins savo tyrimais apie Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių istorines, politines ir kultūrines dimensijas Valstybingumo šimtmečio atkūrimo kontekste.  Konferencijoje dalyvaus mokslininkai iš Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos, Čekijos, JAV ir kt.

Konferencija vyks anglų kalba.

*

 

June 20 (Wednesday)

12.00 – 13.00 – Registration of participants in the M. Mažvydas National Library of Lithuanian.

13.00 – 13.30 – Ceremonial opening of the conference [will be held in english].

13.30 – 15.00 – Introductory discussion: „1918 in Central and Eastern Europe and in the World: Reconstruction of States, New Challenges, New Hopes“ [will be held in english].

Audronė Janužytė, Assoc. Prof. (Mykolas Romeris University in Vilnius), Independence Agenda of 1918: The Case of Lithuania;

Przemysław Dąbrowski, PhD., Habil. (University of Warmia and Mazury in Olsztyn), Construction of the Political and Legal Notices of Poland After the Regaining Independence (November – December 1918);

Aliaksei Łastouski., Phd. (Institute of Sociology of the Belarusian Academy of Sciences), The Proclamation of Belarusian People’s Republic in 1918: what do we know about it in 2018?

15.00 – 16.00 – Coffee break. You are invited by Polish Institute in Vilnius.

16.00 – 18.00 – The Round Table of Ambassadors: „Three Decades of Freedom: Diplomats and Difficult Neighborhoods“ (on the occasion of the 30th anniversary of the founding of Sąjūdis). Participants: Urszula Doroszewska, Mariusz Maszkiewicz, Darius Degutis, Dainius Junevičius. Moderator – Tomasz Błaszczak [will be held in Polish and Lithuanian (simultaneous translation)].

18.00 – 19.00 – A glass of wine for the opening of the conference. You are invited by the Ambassador of the Republic of Poland.

June 21 (Thursday)

9.00 – 12.00 – Work in sections.

13.00 – 14.00 – Break.

14.00 – 16.00 – Closing lecture and discussion: „2018 in Central and Eastern Europe and in the World: Old Mistakes, New Hopes, Stability Forecasts“ [will be held in english].

Lecture:

Jane Curry, Prof. (Santa Clara University).

Discussants:

Zbigniew Kruszewski, Prof. University of Texas at El Paso;

John Micgiel, Prof. University of Warsaw, Columbia University;

Grzegorz Poznański, Deputy Head of Mission – Head of the Section, Embassy of the Republic of Poland in Vilnius;

Mariusz Maszkiewicz, ambassador of the Republic of Poland in Georgia;

Vygaudas Ušackas, former ambassador of European Union in Russia, former Minister of Foreign Affairs of Republic of Lithuania, director of European Institute of Kaunas University of Technology;

Darius Skusevičius, Deputy Minister of Foreign Affairs of the Republic of Lithuania;

Moderator: Andrzej Pukszto, Assoc. Prof.  (Vytautas Magnus University).

16.00 – 17.00 – Coffee break. Invites the Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Lithuania.

17.00 – 19.00 – Ceremony of awarding of J. Bardach. The award is given by      prof. Vytautas Landsbergis (coordination – Institute of the Grand Duchy of Lithuania).

19.00 – 20.00 – A glass of wine. Invites the Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Lithuania.

 

Apskritojo stalo diskusija „Trys laisvės dešimtmečiai: diplomatai ir sunki kaimynystė“

LT

Birželio 20 d. 16.00 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Konferencijų salė, V a.) rengiama ambasadorių apskritojo stalo diskusija „Trys laisvės dešimtmečiai: diplomatai ir sunki kaimynystė“. 30-ųjų Sąjūdžio metinių proga organizuojama diskusija vyks lenkų ir lietuvių kalbomis su sinchroniniu vertimu.

Diskusijoje dalyvaus:

Darius Degutis – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams, šiuo metu koordinuoja klausimus, susijusius su Astravo atominės elektrinės problematika; buvęs LR ambasadorius Lenkijos Respublikoje (2001–2004 m.) ir Izraelio Valstybėje (2009–2014 m.). Nuo 1991 m. dirbo įvairiose Lietuvos diplomatijos struktūrose, 2006–2008 m. – LR Ministro Pirmininko atstovas Lietuvos bei Lenkijos energetikos projektams.

Urszula Doroszewska – Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje, 2015–2017 m. Lenkijos Respublikos Prezidento Andrzejaus Dudos patarėja, 2008–2013 m. ambasadorė Gruzijoje (Sakartvele), 2013–2015 m. Lenkų instituto Minske direktorė. Antikomunistinės opozicijos Lenkijos Liaudies Respublikoje veikėja, nepriklausoma žurnalistė, nuo 1989 m. – žurnalistė ir Rytų Europos specialiste.

Dainius Junevičius – LR URM ambasadorius ypatingiems pavedimams. Pirmasis Lietuvos diplomatinis atstovas Lenkijoje: nuo 1991 m. rugsėjo – laikinasis reikalų patikėtinis, 1992–1994 m. – ambasadorius. LR ambasadorius Graikijos Respublikoje (2002–2006 m.) ir Egipto Arabų Respublikoje (2010–2015 m.), Lietuvos specialiosios misijos Afganistane vadovas (2008–2010 m.).

Mariusz Maszkiewicz – Lenkijos Respublikos ambasadorius Gruzijoje (Sakartvele), vienas iš Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje steigėjų, 1991–1992 m. Lenkijos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvos Respublikoje, vienas iš konsulato steigėjų ir pirmasis konsulas Gardine (Baltarusijos Respublika), 1998–2002 m. ambasadorius Baltarusijos Respublikoje. Habilituotas socialinių mokslų daktaras, tyrinėjantis Lenkijos užsienio politikos rytinį vektorių bei Lenkijos politiką lenkų, gyvenančių užsienyje, atžvilgiu.

Moderatorius – Tomasz Błaszczak (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka).

Apskritojo stalo diskusija organizuojama konferencijos „1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės Vidurio-Rytų Europos perspektyvos: istorija, politika, kultūra“ rėmuose.
Rėmėjas – Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje.
PL

Okrągły Stół Ambasadorów – „Trzy dziesięciolecia wolności: dyplomaci i trudne sąsiedztwa” (z okazji 30-lecia powstania Sąjūdisu).

Uczestnicy:

Darius Degutis – ambasador do spraw specjalnych Ministerstwa Spraw Zagranicznych Republiki Litewskiej, aktualnie koordynuje zagadnienia związane z Elektrownią Atomową w Ostrowcu (Białoruś). Ambasador Republiki Litewskiej w Rzeczypospolitej Polskiej (2001-2004) i w Państwie Izrael (2009-2014). Od 1991 r. pracuje w różnych strukturach dyplomatycznych Litwy, w latach 2006-2008 – Przedstawiciel Specjalny Premiera Litwy ds. Polsko-Litewskich projektów energetycznych.

Dainius Junevičius – ambasador do spraw specjalnych Ministerstwa Spraw Zagranicznych Republiki Litewskiej. Pierwszy przedstawiciel dyplomatyczny Litwy w Warszawie: chargé d’affairs od września 1991 r., w latach 1992-1994 ambasador. Ambasador w Republice Greckiej (2002-2006) i Arabskiej Republice Egiptu (2010-2015). 2008-2010 – kierownik Misji Specjalnej w Afganistanie.

Urszula Doroszewska – ambasador Rzeczypospolitej Polskiej w Republice Litewskiej, w latach 2008-2013 ambasador w Gruzji, 2013-2015 dyrektor Instytutu Polskiego w Mińsku. W okresie Polskiej Republiki Ludowej działaczka opozycji antykomunistycznej, niezależna dziennikarka, po 1989 r. dziennikarka i specjalistka od spraw Europy Wschodniej, w latach 2015-2017 doradca Prezydenta Andrzeja Dudy.

Mariusz Maszkiewicz – ambasador Rzeczypospolitej Polskiej w Gruzji. Jeden z organizatorów ambasady RP w Wilnie 1991-1992 w randze chargé d’affairs, organizator placówki i pierwszy Konsul RP w Grodnie, Ambasador w Republice Białoruś 1998-2002. Doktor habilitowany nauk społecznych badający polską politykę wschodnią i politykę Rzeczpospolitej Polskiej wobec Polaków zagranicą.

Moderator – Tomasz Błaszczak (Uniwersytet Witolda Wielkiego, Litewska Biblioteka Narodowa im. Martynasa Mažvydasa)

Dyskusja odbędzie się w języku polskim i litewskim (tłumaczenie symultaniczne).

20 czerwca 2018 r. – 16.00
Sala Konferencyjna Litewskiej Biblioteki Narodowej im. Martynasa Mažvydasa (Wilno, Gedimino pr. 51, 501)

Okrągły Stół organizowany jest w ramach konferencji „Rok 1918 w Litwie i Polsce ze współczesnej perspektywy Europy Środkowo-Wschodniej: historia, polityka i kultura“.
Dyskusja zorganizowana przy wsparciu Ambasady Rzeczypospolitej Polskiej w Wilnie.

Nykos mokslai pas profesorių Prioult

1938 m., baigęs Utenos gimnaziją, būsimasis lietuvių literatūros klasikas Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikroji pavardė – Čipkus) pradėjo romanistikos ir filosofijos studijas Vytauto Didžiojo universitete.  Tais pačiais metais į Lietuvą iš Prancūzijos atvyko ir VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Romanų kalbų ir literatūrų katedros vedėju tapo profesorius Prioult, Honoré de Balzaco kūrybos tyrinėtojas.

„Lietuvos žinios“ taip pristatė naująjį VDU dėstytoją: „Šeštadienį, sausio 29 U-to salėje įvyko naujo prancūzų prof. A. Prioulto įžanginė paskaita. Jisai jau yra 52 metų amžiaus, jau kiek žilais plaukais, gyvo temperamento, ryškios, gražios iškalbos ir bendrai simpatingos išvaizdos žmogus. <…> Savo kilme esąs tų normanų tiesioginis ainis, kurie kadaise atsikraustė ir greit prisitaikė vietinėmis sąlygomis, kas duoda pagrindo manyti, kaip pastebėjo f-to sekretorius, kad jis čia greit susigyvens su mumis, juo labjau, kad jau yra susirūpinęs mokytis lietuvių kalbos.“[1]

Nei Nyka, nei profesorius Prioult neužsibuvo laikinojoje sostinėje Kaune: Lietuvai atgavus Vilnių, VDU Humanitarinių mokslų fakultetas buvo perkeltas į šį miestą. Nors laikraščiuose profesorius Prioult apibūdintas kaip puikus oratorius, panašu, kad studentams jo paskaitos didelio malonumo neteikė. Nykos bičiulis Vytautas Aleksandras Jonynas „Varnikėse Nykos dienoraščio paraštėj“ [2] prancūzą aprašė gan kandžiai:

„Mums jis atrodė senioku, bet merginos buvo iššniukštinėjusios, kad jis anaiptol nebuvo praradęs vyrystės, ir kad kaip jo studijų objektas, Balzakas,  buvo susiradęs savąją Hanską, lenkaitę.“

„Jis buvo tipingas profesorius specialistas, devyniolikto amžiaus padaras, su visais savo pomėgiais ir sąlyginiais refleksais. Didžiai mokytas, kruopštus „krapštiranka“, bet nelabai suvokiantis, kad jo auditoriją sudaro ne gimtosios Normandijos jaunimėlis, o pirmi nuo žagrės, ištroškę mokslo ir apšvietos Lietuvos žmonės <…>  Kur buvęs, nebuvęs, jis vis grįždavo prie savo visaip išvarpytos balzakiados ir toji akademinė erudicija mums eidavo, mandagiai tariant, per gerklę. Ačiū Dievui, jam pasitaikydavo protarpiais pamest savo „cours magistral“ siūlą ir tokių digresijų proga jis prasitardavo, kad esama labai įdomaus romano apie Kanados Prancūzų buitį (Louis Hémon Maria Chapdelaine), ar kad vertas mūsų, viengungių, dėmesio Benjamin Constant romanas Adolphe.

„Mes pliekėm į užrašus, nespėdami nei jų perskaityti, nei kitaip pagilinti savo žinių bagažą, ir baimindamies, kaip mes valiosim parašyti diplominį. Tada mums su Nyka kilo geniali mintis. Eit pakalbinti Prioult‘ą, kad jis mums duotų pratybų, namų darbų. Sakysim rašyt referatus.“

„Prof. Prioult‘as buvo matomai sujaudintas tokios mūsų narsos tobulintis ir tobulėt, bet, suktas senis, sugebėjo mus bematant įtikint, kad mums, žvaliems jaunuoliams, visų tų (varginančių) pratybų nereikia. Mat mes visai nebuvom pagalvoję, kad mūsų sumanymas reiškė jam padidintą darbo krūvį. Dar mažiau pagalvojom, kad mūsų veiksmas buvo jam akibrokštu, jo metodologinio darbo kritika. Man iki šiol neaišku, ar tektų dėl to mūsų demaršo rausti, ar juo didžiuotis.“

Nykos „Dienoraščio fragmentuose“ profesorius išnyra įraše apie universiteto baigimą[3]:

„Mano profesorius ir vyriausiasis egzaminatorius Monsieur Albert Prioult tuoj pat pertraukdavo ir atsakymą (gėrėdamasis savo iškalba) tęsė jau pats, man tik retkarčiais spėjant įterpti kokį nors patariamąjį trigrašį. Kiti komisijos nariai nėmaž nesijaudino, nes, nemokėdami prancūziškai, vis tiek nieko nesuprato.“

Jonynas reziumuoja[4]:

„Šis komiškas vaizdelis man rodo, kad mes nebuvom Prioult‘ui įsipykę, kad jis, anaiptol,  mums nekeršijo.“


[1]Naujas humanit. mokslų fakulteto mokslininkas.  Lietuvos žinios, 1938, saus. 31 d., p. 8.

[2] Jonynas, Vytautas A. Varnikės Nykos dienoraščio paraštėj. Metmenys, 1998, Nr. 75, p. 150-152.

[3] Nyka-Niliūnas, Alfonsas. Dienoraščio fragmentai: 1938-1970. Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1998, p. 70.

[4] Jonynas, p. 152.

LDK azartinė geografija

Aptiko Vaclava Filipovič


Vaizdas iš: „Беларускі Гістарычны Часопіс“, 2018, Nr. 4, p. iliustr. lap. tarp p. 40-41

Baltarusių istorikas A. Sceburaka (Анатоль Мікалаевіч Сцебурака) žurnalo „Беларускі Гістарычны Часопіс“ straipsnyje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės azartinė geografija“ pasakoja apie unikalų  lošimo kortų komplektą, išleistą Prancūzijoje XVIII a. viduryje. Šis komplektas buvo skirtas geografinių žinių tobulinimui. Azartinės geografijos projektas buvo komerciškai sėkmingas: 1772 m. išleistas papildomas kortų tiražas, kuriuo prekiauta Paryžiuje, Bardo, Avinjone, Lozanoje, Ženevoje, Amsterdame ir Briuselyje.

Vienoje iš kortų malkų yra kortos su trumpa informaciją apie LDK. Kortos detaliai aprašomos, pateikiami jų vaizdai ir tekstų informacijos šaltiniai. Straipsnio autoriaus manymu, šios lošimo kortos byloja, kad Prancūzijos aukštuomenei LDK buvo gan gerai žinoma.

Straipsnį rasite:  „Беларускі Гістарычны Часопіс“, 2018, Nr. 4, p. 14-28, [2] įd. iliustr. lap. tarp p. 40-41, iliustr. lap. 1p. (virš.).

Top