Bibliotekos tinklaraščiai

Faksimilinis leidinys „Pranciškaus Skorinos knygų paveldas“

Prieš 500 metų Pranciškus Skorina (apie 1490 – apie 1551) Prahoje išleido pirmąją knygą bažnytine slavų kalba – Rusėniškąją Bibliją. Kartu tai buvo ir pirmoji spausdinta knyga Rytų slavų kraštuose. Vėliau Vilniuje jis išleido dar dvi knygas – 1522 m. pasirodė Mažoji kelionių knygelė, o 1525 m. – Apaštalų darbai ir laiškai (Apaštalas). Šiuo metu pasaulyje žinoma apie 300 P. Skorinos knygų egzempliorių, kurie saugomi Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Anglijos, Vokietijos, Danijos, Slovėnijos, Rusijos ir Ukrainos bibliotekose bei muziejuose.
Jubiliejaus išvakarėse Baltarusijos nacionalinė biblioteka, gavusi banko BelBEB (ООО „Банк БелВЭБ“) paramą, iniciavo projektą, kurio tikslas – per penkis metus (2013-2017 m.) išleisti visų išlikusių Pranciškaus Skorinos knygų faksimilinius leidinius bendru pavadinimu „Pranciškaus Skorinos knygų paveldas“. Šiuo metu yra išleista 17 knygų.
Leidinių eiliškumą lėmė biblinis kanonas. Tokia priimta praktika, rengiant mokslinius faksimilinius leidinius. Leidinių kokybei užtikrinti pasinaudota visų išlikusių egzempliorių skaitmeninėmis kopijomis. Faksimiliniuose leidiniuose stengiamasi maksimaliai atkurti originalių leidinių ypatumus ir struktūrą. Kiekviena knyga papildoma moksliniais komentarais bei paties P. Skorinos įvadinių tekstų vertimais į baltarusių, rusų ir anglų kalbas.
P. Skorina ketino išleisti visas Biblijos knygas. Prahoje jis atskiromis dalimis leido Senąjį Testamentą. Tikslus išleistų knygų skaičius nėra žinomas, nes autorius nesilaikė priimtos biblinių knygų pateikimo tvarkos – jos leistos pagal kiekvienos knygos parengimo spaudai lygį. Mūsų dienas pasiekė 23 knygos. Pirmoji knyga buvo išleista 1517 m. rugpjūčio 6 d., o paskutinė – 1519 m. pabaigoje ar 1520 m. pradžioje. Knygos leistos su autoriaus komentarais ir paaiškinimais. Jos išsiskyrė patraukliu renesansiniu stiliumi, apgalvota vidine struktūra, puikiu meniniu apipavidalinimu, atitinkančiu tuometinį europinės spaudos lygį: sukurta daugiau kaip 40 siužetinių graviūrų, gausu ornamentuotų inicialų, vinječių. Vilniaus leidiniai išoriškai skiriasi – čia spauda dvispalvė (pagrindinis tekstas juodos, o paaiškinimai – raudonos spalvos; Prahoje taip spausdinta tik Giesmių giesmė), meninis apipavidalinimas kuklesnis, mažesnis knygų formatas, tuo pačiu naudotas ir smulkesnis šriftas.
Džiugu, kad kolegos baltarusiai daugiatomį faksimilinį leidinį „Pranciškaus Skorinos knygų paveldas“ dovanojo ir Lietuvos bibliotekoms – Nacionalinei bibliotekai, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai, Vilniaus universiteto bibliotekai bei Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazijai. Visas jau išleistas knygas galima pavartyti Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus skaitykloje (5 aukštas, 533 kab.).

 

 

 

 

 

Apie leidinio „Pranciškaus Skorinos knygų paveldas“ pristatymą ir iškilmingą daugiatomio faksimilinio leidinio įteikimą Lietuvos bibliotekoms ir Pranciškaus Skorinos gimnazijai, įvykusį gegužės 4 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, skaitykite bibliotekos internetinės svetainės naujienose (http://www.lnb.lt/naujienos/2153-faksimilinio-leidinio-pranciskaus-skorinos-knygu-paveldas-pristatymas).

Skelbta Retų knygų ir rankraščių skyrius

Lietuvos ir Prancūzijos poetas, filosofas, diplomatas ir pranašas Oskaras Milašius

Parengė Vaclava Filipovič


Ex libris Oskaras Milašius. In memoriam Lietuvos rašytojai. / P. Šiaučiūnas. – 1988

Šiemet  sukanka 140 metų nuo žymaus Prancūzijos ir Lietuvos elitinės kultūros atstovo, poeto, filosofo ir Lietuvos diplomato Oskaro Milašiaus gimimo (1877 05 28 – 1939 03 02).

Gimė Čerėjos dvare (dab. Baltarusijos teritorija), Lietuvos bajorų palikuonių šeimoje. 1889 m. išvažiavo mokytis  į Paryžių. Baigęs Žonsono de Saji licėjų studijavo Rytų kalbas. Jis laisvai kalbėjo anglų, vokiečių, italų, ispanų, rusų ir lenkų kalbomis, mokėjo baskų, skaitė lotyniškai ir hebrajiškai.  Jo šnekamoji ir rašytinė prancūzų kalba prilygo XVIII a. prancūzų enciklopedistų kalbai. O. Milašius, nors nemokėjo lietuviškai, tapatino save su lietuvių tauta. Lietuvių kalbą išmoko tarpukariu  –  lankydamasis Lietuvoje. Visą sąmoningą gyvenimą jis pabrėždavo būtent lietuviškąją tapatybę ir ne tik kaip literatas, bet ir kaip lietuvių diplomatas.

Milašiaus poeto kūrybą artima lietuviams savo lyrizmu, širdingumu, svajonėmis ir simboliais, išsiskiriančią  savita pasaulėžiūra, misticizmu bei novatoriškomis ateities vizijomis.

Kai Lietuva atkūrė valstybingumą, 1919 m. dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje kaip lietuvių delegacijos diplomatinis redaktorius. 1920 m. tapo oficialiu Lietuvos valstybės reikalų įgaliotiniu. 1936 m. jam suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.

Apibendrinant Oskaro Milašiaus nuopelnus Lietuvai, dera pažymėti, kad rašytojo diplomatinė veikla Lietuvos atstovybėje Paryžiuje, siekiant mūsų krašto Nepriklausomybės pripažinimo, sėkmingas propagandinis darbas rengiant paskaitas ir skelbiant straipsnius bei studijas Lietuvos istorijos, politikos bei kultūros klausimais, lietuviškų dainų ir pasakų vertimai į prancūzų kalbą – tai didžiulis ir svarus indėlis į lietuvių diplomatijos ir kultūros istoriją.

Milašiaus kūriniai yra išversti į anglų, vokiečių, italų, portugalų, ispanų, vengrų, lenkų, čekų, čiuvašų ir kitas kalbas. Apie jį parašyta dešimtys studijų ir monografijų, sukurta muzika jo misterijoms, leidžiamas žurnalas „Milašiaus draugai“.

Oskaro Milašiaus lituanistinę ir politinę publicistiką,  filosofinius etiudus, poezijos rinkinius, romanus ir  pasakas įvairiomis kalbomis galima rasti ir mūsų LNB bibliotekoje.


Oskaro Milašiaus eiles skaito Henrikas Kačinskas  [garso įrašas]:

http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0001664306

Skelbta Lituanikos skyrius

„Info ekspresas“ nuo šiol – tik internete

Jolanta Matuzaitė 


Jungtinės Karalystės lietuvių nuo birželio mėnesio nebepasieks laikraštis „Info ekspresas“. Kaip pranešė leidinio redakcija, ligšiol spausdintą informaciją skaitytojai dabar ras tik interneto svetainėje. 2010 metais Londone pradėtas leisti gyvenimo būdo žurnalas, o nuo 2014 metų  laikraštis rašė apie lietuvių bendruomenės gyvenimą, spausdino straipsnius socialinės ir finansų politikos, verslo klausimais. Per 7 gyvavimo metus skaitytoją pasiekė 56 leidinio numeriai.

Skelbta Lituanikos skyrius

Dovana iš Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje

Šiandien Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyrius gavo dovanų iš Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje. Ambasadorius Andrius Pulokas perdavė 9 vienetus lituanistinio turinio leidinių, kuriais nuo šiol galės naudotis Lietuvos nacionalinės bibliotekos skaitytojai. Dėkojame!

Skelbta Lituanikos skyrius

Gegužės 22 d. : renginys „Metai“ bibliotekoje: gegužė“

Pasitikime 53-iąjį „Poezijos pavasarį“ su naujausiu „Metų“ numeriu!

Nacionalinė biblioteka ir Lietuvos rašytojų sąjunga kviečia į mėnraščio „Metai“ gegužės numerio pristatymą. Naujausiame numeryje – pokalbis su šių metų „Poezijos pavasario“ laureatu Tomu Venclova, dar niekur nepublikuoti, specialiai „Metams“ išversti šiųmečio „Poezijos pavasario almanacho“ užsienio svečių eilėraščiai. Šį kartą ciklo „Metai“ bibliotekoje“ renginyje dalyvauja Daina Opolskaitė, Mantas Balakauskas, Saulius Vasiliauskas, Regimantas Tamošaitis ir žurnalo vyriausiasis redaktorius Antanas Šimkus.

Sekite renginio naujienas „Facebook“ paskyroje ›

Skelbta Lituanikos skyrius

Baigiamieji projekto „Pokalbiai apie emigraciją 2“ debatai

Gegužės 17 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko gimnazistų debatai „Emigracija – būtinybė?!“, kuriuos moderavo verslo teisės advokatas Linas Sabaliauskas, Baltijos šalių advokatų kontorų grupės „Triniti“ vadovaujantysis partneris Lietuvoje. Šie debatai buvo baigiamasis Nacionalinės bibliotekos vykdomo edukacinių renginių ciklo moksleiviams „Pokalbiai apie emigraciją 2“ renginys, į kurį susirinko rudenį prasidėjusiame projekte dalyvavę moksleiviai iš Utenos apskrities gimnazijų.

Antroje baigiamojo renginio dalyje gimnazistus aplankė užsienyje užaugęs muzikantas Jurgis Didžiulis ir projekto dalyviams pristatė savo dokumentinį filmą „ToBeLT. Kartu Amerikoje“ apie Jungtinių Amerikos Valstijų Rytų pakrantės lietuvių bendruomenes. Filmo kūrėjai per muziką ir humorą kelia klausimą, ką šiandien reiškia būti lietuviu Amerikoje. Kas tie išeiviai – išdavikai ar savų atstumtieji? Kokia yra Lietuva už Atlanto?

„Pokalbiai apie emigraciją 2“ – tai Nacionalinės bibliotekos edukacinių renginių ciklas, kuriuo siekta plėsti mokinių žinias apie emigraciją, taip prisidedant prie jaunimo pilietiškumo ugdymo, tautinės savivokos puoselėjimo. Projektas gimė 2015 m. ir vyko Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje. Sėkmingą pirmąjį projektą lydėjo platesnio masto projektas „Pokalbiai apie emigraciją 2“. Jis apėmė penkias Utenos apskrities gimnazijas: Zarasų „Ąžuolo“, Ignalinos, Molėtų, Anykščių Jono Biliūno ir Utenos Dauniškio. Kiekvienoje gimnazijoje 20 moksleivių grupės klausėsi Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojų parengtų paskaitų apie lietuvių diasporos istoriją, kūrybinėse dirbtuvėse susipažino su sakytinės istorijos metodu, mokėsi daryti interviu, nes kiekvienas projekto dalyvis gavo užduotį parengti po du interviu su emigravusiais tautiečiais. Projektui pasibaigus, ši sakytinės istorijos medžiaga bus atiduota saugoti Molėtų, Anykščių, Zarasų, Ignalinos ir Utenos viešosioms bibliotekoms. Be to, gimnazistų sukauptą medžiagą analizuos Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai.

Baigiamojo renginio nuotraukos >> 

Debatų įrašas [VIDEO] >> 

Skelbta Lituanikos skyrius