Bibliotekos tinklaraščiai

Lozoraičių šeimos kolekcija Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

Jolanta Budriūnienė


Laimingos dienos Lozoraičių namuose Kaune praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje

Laimingos dienos Lozoraičių namuose Kaune praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje

Lozoraičių šeimos kolekciją, kurią 2007 m. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai padovanojo ambasadorius Kazys Lozoraitis, ir kuri, šeimos narių sprendimu, naujais leidiniais buvo papildyta 2011 m. pavasarį,  šiuo metu sudaro daugiau nei 23 tūkst. spaudinių. Tai yra neabejotinai didžiausias asmeninės kolekcijos pavyzdys Nacionalinėje bibliotekoje. Nuosekliai kaupta net trijų šeimos kartų, preciziškai tvarkyta, saugota, per visus šeimos kraustymusis iš vienos šalies į kitą keliavusi – tai pati tikriausia šeimos biblioteka, suteikianti be galo daug informacijos apie ją kaupusius asmenis – jų darbo, įvairiapusių interesų sritis, atverianti daugybę daug komunikacijos su juos supusia aplinka pavyzdžių.

Nacionalinei bibliotekai buvo suteikta didžiulė garbė ir privilegija, jog po ilgų svarstymų, asmeniškai pasisvečiavus ne vienoje Lietuvos akademinėje bibliotekoje,  išsiaiškinus kolekcijos saugojimo galimybes (amb. K. Lozoraitis kartu su žmona, žinoma restauratore Giovanna Pignatelli-Lozoraitis lankėsi keliose šalies bibliotekose ir domėjosi leidinių saugojimo sąlygomis, jas vertino, lygino) buvo pasirinkta mūsiškė.

<…>

Kaip jau minėta, net trys Lozoraičių šeimos kartos kaupė biblioteką – tai Stasys Lozoraitis, tėvas (1898-1983), motina Vincenta Matulaitytė-Lozoraitienė (1896-1987), jų sūnūs Stasys Lozoraitis, jr.(1924-1994) ir Kazys Lozoraitis (1929-2007) bei Kazio dukra Daina Lozoraitytė.

Kolekcijos išsamumui bei chronologiniam vientisumui didelės reikšmės turėjo tai, kad knygų kolekcija, šeimai persikeliant į vieną ar kitą tarnybos vietą, vieną ar kitą šalį, buvo vežama kartu, tad ir mus pasiekė beveik visi spaudiniai. Ypatingą dėmesį knygai rodo ir išsaugotų knygų kokybė – daugelis jų, šeimos narių pastangomis įrištų kietais viršeliais, kuriuose įspausti inicialai S.L; V.L.; K.L.  taip pat nurodo spaudinio priklausomybę. Priklausomybę liudija ir šeimos narių autografai, esantys daugelyje kolekcijos knygų egzempliorių.

Dar daugiau informacijos teikia knygose esantys įrašai.

Visą straipsnį rasite naujausiame žurnalo „Santara“ numeryje  (Nr. 129/130,  p. 78-87).

Skelbta Lituanikos skyrius

Prasidėjo Lituanistikos tyrimų skyriaus organizuojami „Pokalbiai apie emigraciją 2“

Parengė Dalia Cidzikaitė


Pirmojo susitikimo-seminaro dalyviai

Pirmojo susitikimo-seminaro dalyviai

Praėjusiais metais Ukmergėje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus vykdytas bandomasis edukacinių renginių ciklas „Pokalbiai apie emigraciją“ šiais metais praplėtė geografijos ribas ir atkeliavo į Utenos apskritį. Utena pasirinkta neatsitiktinai – tai viena iš Lietuvos apskričių, pirmaujančių pagal svetur gyventi išvykstančiųjų Lietuvos piliečių skaičių.

Į pirmąjį ciklo renginį-seminarą Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje rugsėjo 27 dieną susirinko gausus būrys projekto partnerių: Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojai, Anykščių, Zarasų, Ignalinos, Molėtų bibliotekų ir renginio šeimininkės Utenos bibliotekos bei penkių Utenos apskrities gimnazijų atstovai.

Kalba LNB IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė

Kalba LNB IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė

Seminaro dalyvius pasveikinusi ir projektą pristačiusi LNB IMD Lituanikos tyrimų skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė pastebėjo, jog nors projekto tikslinė auditorija yra Utenos apskrities gimnazistai, kurie po metų dvejų turės rinktis tolimesnį gyvenimo kelią, galintį nuvesti ir į emigraciją, projektas „nemėgins paneigti emigracijos kaip reiškinio, nestabdys jaunų žmonių emigravimo, bet paskatins juos kuo daugiau sužinoti apie Lietuvos migracinę istoriją, lietuvių gyvenimą svetur, įgyti daugiau sąmoningumo renkantis“.

Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos atstovai: direktorius Aldofas Girdžiūna ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vitalija Žiupkienė, antrame projekte dalyvaujantys ekspertų-pagalbininkų teisėmis, pripažino, jog pradžioje iš projekto tikėjęsi mažai, jam pasibaigus jo naudą ir poveikį pajutę ne tik savo gimnazistuose, bet ir pačiuose savyje. Pasak Girdžiūnos, „padarė įspūdį lektorių paskaitos apie [lietuvių] išeivijos istoriją, įspūdinga ir naudinga buvo susitikti ir su sugrįžusiais iš užsienio žmonėmis. Gilų įspūdį vaikams paliko diskusija Lietuvos Respublikos Seime – baigiamajame projekto renginyje“.

Bet bene didžiausią „Pokalbių apie emigraciją“ naudą gimnazijos direktorius pamatė mokslo metams pasibaigus: nė vienas iš projekte dalyvavusių A. Smetonos gimnazijos moksleivių nepasirinko stoti į užsienio aukštąsias mokyklas, apskirtai nepasirinko emigracijos. „Turbūt kardinaliai gimnazistų mąstymo projektas nepakeitė, – savo mintis apibendrino Girdžiūna, – bet su tais 40 jaunų projekte dalyvavusių žmonių jau galima kitaip kalbėti apie emigraciją ir tolimesnius jų pasirinkimus.“

Vitalija Žiupkienė neabejoja, jog projektas ne tik išplėtė gimnazistų žinias apie emigraciją, bet ir sugriovė kai kurias jų nuostatas apie tai. „Vaikai atėjo į projektą su savo nuostatomis, išgirstomis šeimoje, – pastebėjo A. Smetonos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, – bet toms jų nuostatoms buvo iškeltas kontrargumentas, privertęs susimąstyti.“

 „Pokalbiai apie emigraciją 2“ partneriai – VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojai dr. Giedrius Janauskas ir Arūnas Antanaitis

„Pokalbiai apie emigraciją 2“ partneriai – VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojai dr. Giedrius Janauskas ir Arūnas Antanaitis

Šiais metais vykdomas edukacinių renginių ciklas apims penkias Utenos apskrities gimnazijas: Zarasų „Ąžuolo“, Ignalinos, Molėtų, Anykščių Jono Biliūno ir Utenos Dainiškio. Projekte savanorišku principu po 20 žmonių suburtos moksleivių grupės klausysis VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojų parengtų paskaitų apie lietuvių diasporos istoriją, kūrybinėse dirbtuvėse susipažins su sakytinės istorijos metodu, drauge sudarinės klausimyną, mokysis, kaip atlikti interviu, kaip gautą medžiagą parengti ir apibendrinti. Kiekvienas projekto dalyvis turės pakalbinti po du emigravusius tautiečius, tuos pokalbius įrašyti, juos perrašyti ir pateikti grupės vadovui. Ši sakytinės istorijos medžiaga, projektui pasibaigus, bus atiduota saugoti į Molėtų, Anykščių, Zarasų, Ignalinos ir Utenos viešosioms bibliotekas.

Projekto viduryje gimnazistų laukia kelionė į Vilnių. Čia jie dalyvaus diskusijoje-susitikime su iš emigracijos sugrįžusiais lietuviais, išgirs ir apie tamsiąją emigracijos pusę – šiuolaikinę vergystę. Gimnazistus debatams – gegužės mėnesį vyksiančiam baigiamajam projekto etapui – sutiko parengti dar vienas projekto partneris „Global Lithuanian Leaders“.

„Pokalbių apie emigraciją 2“ organizatorius, LNB IMD Lituanistikos tyrimų skyrius, tikisi, jog, projektui įsibėgėjus ar jam pasibaigus, ne vienas gimnazistas susimąstys, kodėl verta likti lietuviu, kodėl juo gera būti, o jei aplinkybės susiklostys taip, jog ilgainiui pasirinks emigraciją, jis neištirps pasaulyje nei kaip Lietuvos pilietis, nei kaip lietuvių tautos narys.

Giedrės Milerytės-Japertienės nuotr.

Skelbta Lituanikos skyrius

Žurnale „Oikos“ pasirodė dr. Dalios Cidzikaitės straipsnis „Sakytinė istorija diasporos ir migracijos tyrimuose“

thumbnail_oikos-2016-virselisNeseniai pasirodžiusiame tęstiniame Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto leidinyje Oikos. Lietuvių migracijos ir diasporos studijos (2016, nr. 1(21)) paskelbtas ir mūsų skyriaus vyr. metodininkės-tyrėjos dr. Dalios Cidzikaitės straipsnis „Sakytinė istorija diasporos ir migracijos tyrimuose“. Savo straipsnyje Cidzikaitė supažindina su sakytinės istorijos ištakomis, sakytine istorija kaip žanru ir metodu, aptaria šio metodo taikymo galimybes, pristato iššūkius ir problemas, o taip pat pateikia įdomesnius sakytinės istorijos pavyzdžius iš diasporos ir migracijos srities.

Aptardama sakytinės istorijos panaudojimo galimybes, straipsnio autorė pamini ir mūsų skyriaus drauge su Ukmergės Antano Smetonos gimnazija bei Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešąja biblioteka praėjusiais metais vykdytą projektą „Pokalbiai apie emigraciją“. Malonu pranešti, jog projektas bus vykdomas ir šiais metais – šįkart su penkiomis Utenos rajono gimnazijomis bei to rajono bibliotekomis.

Skelbta Lituanikos skyrius

Seminaras VU studentams archyvistams

Rugsėjo 27 d. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje lankėsi VU archyvistikos studijų IV kurso studentės. Apžiūrėjusios atsinaujinusią biblioteką, jos susipažino su Retų knygų ir rankraščių skyriumi. Seminaro metu (jis buvo surengtas vienoje iš skyriaus saugyklų) jos sužinojo apie skyriaus vietą Bibliotekos struktūroje, skyriaus struktūrą, pareigybes ir joms reikalingą išsilavinimą; apie saugomus išteklius ir svarbiausius, įdomiausius dokumentinius objektus, galimybes su jais susipažinti ir ieškoti informacijos, rengiamus projektus bei kitus įdomius faktus.

Skelbta Be kategorijos

Sutiktas 130-asis žurnalo „Santara“ numeris

Procul omnis esto clamor et ira / Tenutolsta visoks riksmas ir pyktis

Žurnalo „Santara“ kredo


Renginio svečiai

Renginio svečiai

„Nepaisant visų liūdnų nuotaikų, kultūrinis gyvenimas teikia viltį, kad pajėgsime pakilti iš sunkių momentų, pasieksime tai, ko trokštame“,  – per žurnalo „Santara“ 130-ojo numerio pristatymą naujosiose bibliotekos erdvėse sakė prezidentas Valdas Adamkus, „Santaros“ konsultacinės kolegijos narys. Pasak Prezidento, jis žurnalą, kuris pradėjo eiti 1989 m. Kaune,  seka beveik nuo pirmųjų numerių. V. Adamkus „Santarą“ palygino su „Metmenimis“: pasak jo, pastarasis žurnalas išeivijoje sudarė sąlygas pasireikšti jauniesiems kūrėjams, paliesti reikšmingas temas. Kadangi renginio atmosferą neišvengiamai paveikė skaudi žinia apie filosofo Leonido Donskio mirtį, kalbos pabaigoje V. Adamkus prisiminė jį – artimą bendramintį ir bendradarbį, vieną iškiliausių tautos šviesuolių, kurio veikla, anot Prezidento, turėtų tapti įkvėpimu jaunajai kartai, o vyresniesiems – postūmiu tęsti pradėtus darbus.

Santūrus žurnalo vyriausiasis redaktorius Romualdas Norkus, padėkojęs Nacionalinei bibliotekai, prisiminė, jog prieš renginį įsivaizdavo, jog užteks 20 kėdžių. Visgi į jubiliejinio numerio sutiktuves susirinko gausi skaitytojų ir šiam leidiniui rašiusių autorių auditorija.  Susirinkusieji kelis kartus prisiminė senąjį Lituanistikos skyrių, kurio skaitykla daugeliui buvo tapusi antraisiais namais,  ir skyriaus  vedėją – šviesaus atminimo Silviją Mariją Vėlavičienę. Geografo Stasio Vaitiekūno žodžiais, net ir sovietmečiu bibliotekoje buvo drąsių žmonių.

Žurnalo viršelis

Žurnalo viršelis

„Santaros“ 130-asis numeris skirtas Bibliotekų metams ir rekonstruoto Nacionalinės bibliotekos  pastato atidarymui. Numerio viršelyje – Nacionaliniame publikuotų dokumentų archyviniame fonde saugomas lenkų jėzuito Jokūbo Vujeko „Mažesniosios postilės “ vertimas į lietuvių kalbą, paprastai vadinamas Daukšos postile. Jubiliejiniame numeryje rasite net kelis Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojų tekstus. Straipsnyje „Eduardo Volterio laikas ir asmenybė“ Kęstutis Raškauskas  pristato pirmąjį Lietuvos nacionalinės bibliotekos vadovą. Lara Lempertienė aptaria 2015 m. startavusį „Vilniaus projektą“, kuriame Niujorko YIVO institutas, Lietuvos nacionalinė biblioteka ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas bendradarbiauja identifikuodami, restauruodami, skaitmenindami ir visuomenei pristatydami išlikusius Lietuvos žydų bendruomenės dokumentus ir spaudinius. Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė pristato Nacionalinėje bibliotekoje saugomą Lozoraičių šeimos kolekciją, kurią šiuo metu sudaro 23 tūkst. spaudinių. Tai yra neabejotinai didžiausias asmeninės kolekcijos pavyzdys Nacionalinėje bibliotekoje.

Renginio akimirkos >>

Skelbta Lituanikos skyrius

S. K. Kosakovskio nuotraukų paroda

parodaŠių metų kovo mėnesį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka su Kosakovskių fondu Varšuvoje (Fundacja Kossakowskiego), Nacionaliniu M. K. Čiurlionio muziejumi Kaune ir Ukmergės kraštotyros muziejumi pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl Vaitkuškio (Wojtkuszki) skaitmeninio archyvo kūrimo. Sutartis sėkmingai įgyvendinama, o visiems, iki lapkričio 13 d. besilankantiems Varšuvoje, siūlome apžiūrėti parodą, fondo kartu su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio muziejumi surengtą „Susitikimų su istorija namuose“ (Dom Spotkań z Historią). Joje eksponuojamos Stanislovo Kazimiero Kosakovskio (1837-1905) – literato, genealogo, knygos Kai kurių lenkų giminių istorinė genealoginė monografija (Monografe historiczno – geneologiczne niektórych rodzin polskich), 3 t 1859-1872 m. autoriaus ir vieno pirmųjų Lietuvoje fotografų-mėgėjų darytos nuotraukos.

paroda2

Skelbta Be kategorijos

Įrašai pagal skyrius

Archyvai