Bibliotekos tinklaraščiai

Lapkričio žąsys

Kadais senovės Romą, sako, išgelbėjo žąsys: priešams sėlinant, ėmusios gagenti, taip visą netikėtumą sugadindamos. Niekas nepasakys, kiek čia tiesos.
Tiesa ta, kad 1934 metų lapkričio 19 dieną einantis docento pareigas Zenonas Ivinskis gavo pareigą gelbėti Lietuvos rinkos padėtį. Patsai rektorius Mykolas Remeris liepė.
Paliepimas buvo aiškus: Vokietijai atsisakius pirkti lietuviškas žąsis, „tenka ir Vytauto Didžiojo Universiteto tarnautojams prisidėti prie žąsų realizavimo“. Kad viskas būtų suprantamiau, etatinius tarnautojus suskirstė į tris grupes pagal kategorijas: ordinariniai profesoriai – 18 kategorija, ekstraordinariniai profesoriai – 17 kategorija, docentai – 15 kategorija, o už kiekvieną kategoriją po 1 žąsį nupirkti reikia. Neetatiniams tarnautojams – po žąsį nuo kiekvienų 50 algos litų. Pirkti tik iš akcinės bendrovės „Maistas“ ir tik tas, už kurias specialius kvitus duoda.
Buvo ir nuolaidų: neprivaloma pirkti žąsų „nuo virškategorinio atlyginimo“ bei antraeilių pareigų atlyginimo.
Tad Z. Ivinskis namo turėjo neštis 15 žąsų, kiekvieną 5 litus kainavusią. Palyginimui: kvalifikuotas darbininkas per dieną gaudavo apie 11, Prezidentas per mėnesį – visus 4000 litų. Beje, būta ir litu pigesnių žąsų, tačiau Universiteto darbuotojai brangesnes turėjo pirkti.
Kaip buvo kontroliuojamas žąsų pirkimas, kvitus išduodant ir surenkant, sąrašus sudarant beigi kiek kvitų kiekvienas ūkininkas gaudavo – galima sužinoti Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomame dokumente iš istoriko Zenono Ivinskio rankraščių fondo (LNMMB RKRS F29-977).

Parengė Vytautas Smilgevičius

Valstybingumo erdvėje lapkritį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos

Valstybingumo erdvės tikslas – skatinti visuomenės poreikį pažinti šalies valstybingumo istorinę raidą ir šiuolaikinės modernios valstybės kūrimo procesus, prisidėti prie demokratinių vertybių įtvirtinimo ir pilietinės visuomenės kūrimo.

Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.

Pristatome lapkričio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.


Lapkričio 13–28 d.: paroda „Didžiojo tikslo link: Lietuvių konferencijai Vilniuje – 100“

Lietuvių konferencija Vilniuje yra vienas reikšmingiausių įvykių atkuriant Lietuvos valstybę 1918 metais. Lietuvos istorinėje sostinėje Vilniuje ši konferencija dirbo 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis.

Parodos pasakojimas pradedamas nuo lietuvių draugijų istorijos XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. XIX a. prasidėjęs lietuvių tautinis atgimimas paskatino slaptų kultūrinių, švietėjiškų organizacijų kūrimąsi. Lietuvių draugijos ėmė veržtis iš draudimų ir vis drąsiau skelbė apie lietuvių kalbos, kultūros, visuomeninio veikimo svarbą ir laukė tinkamo momento, kad įgyvendintų Lietuvos viziją.

Lietuvių konferencijai organizuoti į Vilnių buvo sukviestas konferencijos organizacinis komitetas. Jis sudarė konferencijos darbotvarkę, aptarė Lietuvos Tarybos klausimą, parengė Lietuvių konferencijos rezoliucijos projektą. Organizacinio komiteto nariai asmeniškai kvietė į konferenciją „dorus, susipratusius, tvirtus ir inteligentiškus lietuvius, visokio luomo ir srovių, ne jaunesnius kaip 25 metai“. Parodoje pristatomas dalyvių išsilavinimas, amžius, profesijos, teritorinis atstovavimas.

Lietuvių konferencija darbą baigė išrinkdama Lietuvos Tarybą ir įpareigodama ją siekti Lietuvos valstybingumo atkūrimo. Netrukus Lietuvos Taryba buvo pripažinta pagrindine politine visų lietuvių atstovybe. Lietuvos Taryba įgyvendino jai skirtą užduotį 1918 m. vasario 16 d. paskelbdama Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai yra saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Kauno miesto muziejuje, Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve ir Lietuvos Respublikos Seimo skaitykloje.

Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, parodos partnerė – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.


Lapkričio 15 d.: leidinio „Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 m. dokumentuose“ pristatymas

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido unikalų prof. Alfonso Eidinto ir prof. Raimundo Lopatos sudarytą dokumentų rinkinį „Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 m. dokumentuose“. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje leidinį pristatys jo sudarytojai ir įvado autoriai prof. Alfonsas Eidintas ir prof. Raimundas Lopata, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kasparavičius, diskusiją moderuos Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andžejus Pukšto. Kviečiame mokslo visuomenę, studentus, tyrinėtojus, istorikus, politologus ir visus, kurie domisi Lietuvos istorija.

Daugiau nei 800 puslapių leidinyje, kurį patys autoriai vadina dokumentiniu romanu, skelbiami šiuolaikinės Lietuvos valstybės atkūrimo planai, rezoliucijos, 1914–1920 metų Lietuvos Valstybės Tarybos, lietuvių atstovų suvažiavimų JAV, Rusijoje, Šveicarijoje, Švedijoje protokolai.

Dokumentai puslapis po puslapio chronologiškai atskleidžia tiek lietuvių politinės minties raidą nuo autonomijos šūkio iki visiškos nepriklausomybės reikalavimų pačiu svarbiausiu – valstybingumo atkūrimo – klausimu,  Lietuvos valstybės atkūrimo, jos santvarkos, teritorijos modeliavimo, valdymo idėjas ir projektus, tiek ir užsienio įtaką koordinuojant lietuvių politikos centrų ir Lietuvos Tarybos veiksmus.


Lapkričio 27 d.: leidinio „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ pristatymas

Holokaustas yra vienas iš skaudžiausių įvykių XX a. Europos istorijoje, o jo simboliai, reikšmė, religinės interpretacijos, atmintis ir įamžinimo formos neprarado aktualumo praėjus daugiau nei 70 metų.

Mokslinių straipsnių rinkinyje „Holokaustas  nacių okupuotose Rytų  ir Vakarų Europos valstybėse:  tyrimai ir atmintis“  yra lyginama ir tyrinėjama genocidinė nacistų politika žydų tautos atžvilgiu Europoje ir Lietuvoje, holokausto Lietuvoje specifika ir kontroversiniai klausimai, holokausto tyrimai ir šios problemos recepcija Lietuvoje ir Ukrainoje, žydų genocido memorialai ir atminimo vietos įvairiose Lietuvos ir Lenkijos vietovėse, ideologiniai holokausto atminties panaudojimo klausimai, antisemitinė propaganda Lietuvoje ir Latvijoje Antrojo pasaulinio karo metais bei antisemitiniai incidentai sovietinėje Lietuvoje.

Leidinį pristatys ir diskusijoje dalyvaus Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato atstovai Ronaldas Račinskas ir Ingrida Vilkienė, Kauno IX forto muziejaus darbuotojas Marius Pečiulis, istorikai Zigmas Vitkus (Klaipėdos universitetas) ir Dainius Noreika (Vilniaus universitetas).


Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo faksimilė

Valstybingumo erdvėje eksponuojama profesoriaus Liudo Mažylio Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve rasto ir Nacionalinei bibliotekai iškilmingai perduoto Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo lietuvių kalba oficiali faksimilė.


Vytauto Landsbergio asmeninė biblioteka ir autorinių knygų paroda

Valstybingumo erdvės atvirajame fonde kaupiamas ir saugomas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio asmeninės bibliotekos rinkinys, šių metų spalio 11 dieną dovanotas Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Šiuo metu turimą apie 2 tūkst. vienetų kolekciją sudaro knygos, periodika, natos. Laipsniškai pildomos kolekcijos, kurioje gausu leidinių ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų, latvių, estų, rusų, švedų, suomių ir kitomis kalbomis, tematika be galo įvairi: šiuolaikinė politika, diplomatija, muzikologija, tautosaka, religija, istorija, lietuvių ir užsienio grožinė literatūra, menotyra, meno albumai.

Dauguma knygų yra autografuotos, dedikuotos prof. V. Landsbergiui ir Gražinai Ručytei-Landsbergienei.

Taip pat siūlome susipažinti su V. Landsbergio autorinių knygų ekspozicija.

V. Landsbergio asmeninė biblioteka laisvai prieinama visiems lankytojams.

Martyno Mažvydo laikų atmosfera Nacionalinėje bibliotekoje

Lapkričio 9 d. Nacionalinėje bibliotekoje turėsime išskirtinę galimybę pasinerti į Martyno Mažvydo laikų atmosferą – nuo muzikos iki kvapų: prie vitražo skambės klavesinas, apie kvapus pasakos jų žinovė Laimė Kiškūnė, o viską vainikuos Reformacijos 500 metų jubiliejui skirta paroda „Maištaujančios knygos“.

17.30 val. vyks senosios muzikos koncertas. Reformacijos laikų muziką atliks senosios muzikos ansambliai „Ignis“ ir „Chiaroscuro“, vadovas Vilimas Norkūnas

18.30 val. – bus atidaryta paroda „Maištaujančios knygos“. Dalyvaus Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, prof. habil. dr. Dainora Pociūtė, prof. dr. Deimantas Karvelis, parfumerė ir kvapų menininkė Laimė Kiškūnė.

Parodos atidarymas vyks Parodų salėje, III a., koncertas – atrijuje prie vitražo, III a.

Daugiau apie parodą ir jos edukacinius  renginius>> 

Lapkričio 15 d.: leidinio „Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 m. dokumentuose“ pristatymas

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui pažymėti Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido unikalų prof. Alfonso Eidinto ir prof. Raimundo Lopatos sudarytą dokumentų rinkinį „Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914-1920 m. dokumentuose“.  Lapkričio 15 d. 17 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje leidinį pristatys jo sudarytojai ir įvado autoriai prof. Alfonsas Eidintas ir prof. Raimundas Lopata, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kasparavičius, diskusiją moderuos VDU Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andžej Pukšto.

Daugiau nei 800 puslapių leidinyje, kurį patys autoriai vadina dokumentiniu romanu, skelbiami šiuolaikinės Lietuvos valstybės atkūrimo planai, rezoliucijos, 1914–1920 metų Lietuvos Valstybės Tarybos, lietuvių atstovų suvažiavimų JAV, Rusijoje, Šveicarijoje, Švedijoje protokolai.
Dokumentai puslapis po puslapio chronologiškai atskleidžia tiek lietuvių politinės minties raidą nuo autonomijos šūkio iki visiškos nepriklausomybės reikalavimų  pačiu svarbiausiu – valstybingumo atkūrimo – klausimu,  Lietuvos valstybės atkūrimo, jos santvarkos, teritorijos modeliavimo, valdymo idėjas ir projektus, tiek ir užsienio įtaką koordinuojant lietuvių politikos centrų ir Lietuvos Tarybos veiksmus.

Kartu kviesime apžiūrėti Valstybingumo erdvėje eksponuojamą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą parodą „Didžiojo tikslo link: Lietuvių konferencijai Vilniuje – 100“. Lietuvių konferencija, vykusi Lietuvos istorinėje sostinėje Vilniuje 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis,  yra vienas reikšmingiausių įvykių atkuriant Lietuvos valstybę 1918-aisiais. Be pasakojimo apie ją neįmanoma papasakoti XX amžiaus Lietuvos valstybingumo istorijos.

Kviečiame mokslo visuomenę, studentus, tyrinėtojus, istorikus, politologus ir visus, kurie domisi Lietuvos istorija.

Polilogas apie emigraciją

Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje itin daug dėmesio skirta emigracijos klausimams: vyko Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos posėdžiai, „Globalios Lietuvos forumas 2017“, „Kryptis Lietuva“ apdovanojimai. Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriui emigracijos ir lietuvių diasporos klausimai yra itin aktualūs: jau daugelį metų koncentruojamės į lituaninius leidinius (išleistus ne Lietuvoje, tačiau susijusius su Lietuva ir lietuviais), kiekvieną pavasarį rengiame diasporos tyrėjų seminarus, šiais mokslo metais pradėjome jau trečiąjį edukacinių renginių gimnazistams ciklą „Pokalbiai apie emigraciją“…

Todėl „Ryto garsuose“ prie pokalbio apie emigracijos klausimams skirtas iniciatyvas telefonu prisijungė Lituanistikos skyriaus vadovė, istorikė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė. Ji iniciatyvas, dialogo ar polilogo skatinimą vadino sveikintinais, tačiau „Kryptis Lietuva“ apdovanojimus vertino kritiškai.

Klausykite nuo 1: 54 : 00 >> 

Reformacijos pradžia

Liuterio Biblija, 1545

Liuterio Biblija, 1545

Šiemet minimas 500 m. Reformacijos jubiliejus. Reformacijos pradžia laikomi 1517-ieji metai, kai Vitenbergo teologijos profesorius ir vienuolis Martynas Liuteris spalio 31 d. paskelbė 95 tezes ir kartu su laišku jas nusiuntė savo arkivyskupui į Maincą. Jomis Liuteris kvietė į disputą dėl bažnyčios ateities. Tezės buvo parašytos lotyniškai, jas išspausdino spaustuvininkas Johanas Grünenbergas. Vėliau šios tezės buvo perspausdintos daugelyje miestų ir visuotinai paplito. Reformacija negrįžtamai pakeitė ne tik pačią Bažnyčią, bet ir visos Europos istoriją ir kultūrą.
Šias Liuterio 95 tezes, taip pat mokslinės ir populiarios informacijos apie Reformaciją, jos svarbą ir įtaką Lietuvos valstybingumui, kultūrai ir kalbai, apie svarbiausias Reformacijos asmenybes galima rasti Reformacijos 500-ųjų metinių minėjimo proga sukurtoje interneto svetainėje.
Prisidėdama prie Reformacijos sukakties minėjimo, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė unikalią parodą „Maištaujančios knygos“ (kviečiame į parodos atidarymą lapkričio 9 d.), kurioje besidomintys galės susipažinti su to laikotarpio bibliotekoje saugomomis knygomis ir rankraštiniais dokumentais. Netilpusius į parodos stendus knygas ir dokumentus rasite bibliotekos Nacionaliniame publikuotų dokumentų archyviniame fonde ir Retų knygų ir rankraščių skyriuje bei svetainėje E.paveldas.lt

Top