Tomo Hobso „Leviatanas“: Viliaus Dranseikos paskaita ir leidinio ekspozicija

Minėdami 430-ąsias žymaus anglų mąstytojo T. Hobso (Thomas Hobbes, 1588–1679) gimimo metines, balandžio 5 dieną 17. 30 val. kviečiame į filosofo Viliaus Dranseikos (Vilniaus universitetas) paskaitą „Tomas Hobsas ir jo „Leviatanas“ Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje. Didžiuojamės, kad Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių fonduose saugomas originalus vieno žymiausių politinės filosofijos veikalų leidimas: 1651 metais Londone išleistas „Leviatanas, arba Bažnytinės ir pasaulietinės valstybės medžiaga, forma ir valdžia“ („Leviathan or the Matter, Forme and Power of a Commonwealth Ecclesiasticall and Civil“). Kolegų kruopščiai restauruotas, leidinys balandžio 3–8 dienomis bus eksponuojamas Valstybingumo erdvėje.

Hobsas – moderniosios politinės filosofijos pradininkas. Savo politinę teoriją jis aprašė būtent knygoje „Leviatanas“. T. Hobsui valstybė – tai tarsi milžiniškas mechanizmas, lygintinas su mitine pabaisa Leviatanu. Filosofas teigė, jog valstybė esanti laisvo žmonių susitarimo rezultatas, palaikantis visuotinę taiką ir saugumą. Anot filosofo Vytauto Radžvilo, „Leviatanas“ – negailestinga ir savotiškai brutali knyga. Tačiau šis brutalumas galbūt ir yra didžiausia jos stiprybė ar bent jau jos liudijimas, susijęs su Hobsui rūpėjusia tvarkos problema.“

Hobso metafora iki šiol pasitelkiama, kai bandoma apmąstyti valstybės galios ribas. 2014 m. daug diskusijų visame pasaulyje sukėlė garsaus rusų režisieriaus Andrejaus Zviagintsevo filmas-parabolė „Leviatanas“, kuriame pasakojama apie vieno žmogaus kovą su didžiule korumpuota sistema. „Leviatanas, biblijinė niekšybės gyvatė, tikrovėje pasirodo kaip visuotinis, iracionalus valdžios autoritetas ir jo galia. Pažeisdamas visuomenės laisvą ir savikritišką bendravimą ir pilietinę moralę Leviatanas dauginasi ir keičia pilietinei visuomenei tarnaujančias institucijas, paverčia jas galios aparato dalimi“, – taip apie filmą rašė filosofas Gintautas Mažeikis.

Dranseikos paskaitoje bus kalbama apie knygos atsiradimo kontekstą, pagrindines jos idėjas, apie T. Hobso idėjų poveikį tolesnei politinės minties raidai. Visi girdėjome posakį „Žmogus žmogui – vilkas“ („Homo homini lupus est“), tačiau ne visi žinome, kad šį posakį išpopuliarino būtent T.  Hobsas, juo išreikšdamas savąją žmogaus prigimties sampratą.

Ateikite į paskaitą ir prisijunkite prie diskusijos apie „Leviataną“ šiandien.

Įrašas paskelbtas temoje Asmenybės, Datos, Naujienos, Parodos, Renginiai ir pažymėtas , , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.