2018 rugsėjo – Lituani(sti)ka

Valstybingumo erdvėje diskutuota apie Lietuvos tautokūrą

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko istoriko Tomo Balkelio knygos „War, Revolution and Nation-Making in Lithuania, 1914–1923“ (Karas, revoliucija ir tautokūra Lietuvoje 1914–1923 metais), išleistos anglų kalba Oksfordo leidykloje 2018 metais, sutiktuvės.

Ši istoriko T. Balkelio parašyta knyga perteikia vieną svarbiausių Lietuvos istorijos laikotarpių. Autorius knygoje atskleidžia, kaip karas kūrė Lietuvos visuomenę ir nepriklausomą valstybę nuo pirmųjų Pirmojo pasaulinio karo dienų iki 1923 metų, kai liovėsi smurtas ir agresija Lietuvos ir Lenkijos pasienyje.

Knygos pristatymą moderavo istorikas dr. Alvydas Nikžentaitis, dalyvavo knygos autorius dr. T. Balkelis, istorikai Vytautas Plečkaitis ir Vytautas Petronis. Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje diskutuota apie Lietuvos tautokūrą”

Vienos knygos paroda „Babelio bokštas arba kaip atsirado kalbos“

Milda Kvizikevičiūtė

Rugsėjo 24 d. – spalio 7 d. Nacionalinėje bibliotekoje (atrijuje, III a.) bus eksponuojama vokiečių kilmės jėzuito mokslininko Anastasiaus Kircherio (1602–1680) gausiai iliustruota knyga Turris Babel. Toliau skaityti „Vienos knygos paroda „Babelio bokštas arba kaip atsirado kalbos“”

Valstybingumo erdvėje atidaryta paroda „Rusų egzodo kolekcija“

Kalba Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas

Penktadienį, rugsėjo 21 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) jaukiai pristatyta paroda „Rusų egzodo kolekcija“. Renginio pradžioje Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pabrėžė, kad biblioteka yra nacionalinė, tačiau ne nacionalistinė institucija. Iki šiol ji specializavosi lietuvių diasporos srityje, tačiau rusų egzodo literatūros kolekcija galbūt nubrėžia naują veiklos kryptį.

„Aš tokio antreprenerio kultūros srityje seniai nesu sutikęs“, – taip Nacionalinės bibliotekos direktorius pristatė Šveicarijoje gyvenantį mecenatą Arminio Sciolli, kurio dėka rusų egzodo literatūros kolekcija atsidūrė Lietuvoje. Pats A. Sciolli kalbėjo pajuokaudamas, be pompastikos. Mecenatas teigė, kad kolekciją pristatyti Valstybingumo erdvėje, kur saugoma Vytauto Landsbergio asmeninė biblioteka, jam esanti čechoviška situacija. Kai dešimtojo dešimtmečio pradžioje A. Sciolli ir jo žmonai, lietuvių diasporos narei, gimė sūnus, žmona kūdikį norėjusi pavadinti Landsbergiu (galiausiai berniukas visgi gavo įprastesnį vardą). Kalbėdamas apie kolekcijos kilmę mecenatas nedaugžodžiavo: knygas prieš kelis dešimtmečius įsigijęs iš džentelmeno, kuris – dabar jau galįs atskleisti – dirbo CŽV.

Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje atidaryta paroda „Rusų egzodo kolekcija“”

Spalio 2 d.: knygos „Ugnis ir įniršis Donaldo Trumpo Baltuosiuose rūmuose“ pristatymas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Tyto alba“ maloniai kviečia į Michaelo Wolffo knygos pristatymą. Drauge su renginio vedėjais mėginsime įminti mįslę, atsakymo į kurią vis dar nežino pasaulis: kaip visiškai nesistemišką žmogų, iškilusį per tos pačios politinės valdžios, kurios jis siekia, kritiką, suderinti su didžiule JAV politine mašina?

Dramatišku realybės trileriu vadinamą knygą pristatys ir jos temomis diskutuos:

Aurelijus Katkevičius – kultūrologas, vertėjas, žurnalo „Verslo klasė“ vyriausiasis redaktorius;
Aidas Puklevičius – žurnalistas, prozininkas;
Linas Kojala – dėstytojas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas, Rytų Europos studijų centro direktorius.

Michaelas Wolffas – amerikiečių rašytojas, žurnalistas ir apžvalgininkas („USA Today“, „The Hollywood Reporter“, „GQ“) išleido šešias knygas, be kitų, – žiniasklaidos magnato Ruperto Murdocho biografiją. „Ugnis ir įniršis“ – septintoji jo knyga, iškart tapusi pasauliniu bestseleriu.

Tai dokumentinė proza apie pirmuosius Donaldo Trumpo prezidentavimo metus (nuo 2016 m. lapkričio 8-osios, dienos po rinkimų, iki 2017 m. spalio), kai buvo atleistas vyriausiasis strateginis prezidento patarėjas Stephenas Bannonas, kurio rinkimų planas kurti kampaniją priešinantis politikos elitui ir visai biurokratinei sistemai, daugelio vertintojų manymu, atvedė Respublikonų partijos kandidatą į Baltuosius rūmus.

Per šiek tiek daugiau negu valandą, ne visai nešališku Steve’o Bannono vertinimu, apsvaigęs Trumpas virto netikinčiu Trumpu, o paskui – visiškai išsigandusiu Trumpu. Bet dar turėjo įvykti galutinė transformacija: staiga Donaldas Trumpas tapo žmogumi, kuris patikėjo, kad jis visiškai nusipelnė būti Jungtinių Valstijų prezidentu ir sugebės juo būti.

Michael Wolff

Trumpai apie renginį

Data	spalio 2 d.
Laikas	17.30 val.
Vieta	Valstybingumo erdvė. II a.
Trukmė	2 val.
Dalyvavimas	įėjimas laisvas
Daugiau informacijos	socialiniame tinkle „Facebook“ ›

Mstislavas Dobužinskis. Pirmieji metai Vilniaus gimnazijoje

Jurgita Kristina Pačkauskienė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomi dailininko Mstislavo Dobužinskio 1886–1895 metų moksleivio kalendoriai. Jų paskirtis panaši į šiandieninių darbo kalendorių, skirtų suaugusiesiems, tačiau adresatas – moksleiviai ir gimnazistai. Keturiolikmetis Dobužinskis, tiesa, nebuvo tokių kalendorių pildymo aistruolis, todėl jo užrašų knygelės paprastai likdavo apytuštės… Visgi jos įdomios ne tik dėl savininko įrašų, tuščiuose lapuose pasitaikančių įklijų ir piešinių, bet ir spausdintų tekstų bei paties leidinio išvaizdos.

Moksleivių kalendoriai „Товарищь“ (Draugas) – tai nuo 1884 metų Otto Kirchnerio leidykloje (Sankt Peterburgas) leistos nedidelės (maždaug A6 formato) knygelės. Kieti jų viršeliai aptraukti medžiaga, ant kurios kasmet išspaudžiamas šiek tiek besiskiriantis (šriftu, spalvomis, motyvais, ornamentu) tos pačios struktūros piešinys, o galiniame kietviršyje suformuojama vieta pieštukui įkišti. Knygelės turinys turi pastoviąsias rubrikas ir besikeičiančius tekstus. Pradžioje, kaip įprasta ir šiandien, – akademinių metų kalendorius su religinėmis ir pasaulietinėmis šventėmis. Dvejus metus, t.y. iki 1886/1887 m., moksleivių knygelėje buvo spausdinamas ne tik oficialus stačiatikių kalendorius, bet ir religiniai – žydiškas bei musulmoniškas, tuomet vadintas mahometonų. Kasmet būdavo pateikiamas ir religinių švenčių (atostogų laiko?) sąrašas, pamokų tvarkaraščio lentelės, adresinė, lapai mokslo knygoms (vadovėliams) ir elementariajai buhalterijai (piniginės išlaidas ir įplaukos) susirašyti. Įdomu tai, jog knygelės turinyje numatytas ir vienas lapas draugų sąrašui (savotiška socialinio tinklo užuomazga?). Knygelės gale – iliustruoti judrių žaidimų arba fizinių pratimų aprašymai, o paskutiniuose puslapiuose – knygynų ir parduotuvių reklamos. Daugiausia vietos, kaip ir šiandieniuose darbo kalendoriuose, buvo skiriama savaitės planams. Knygelių turinys kasmet buvo papildomas populiariais moksliniais tekstais, grožinės literatūros ar matematinių formulių sąrašais, naujomis reklamomis (kartais net iliustruotomis). Toliau skaityti „Mstislavas Dobužinskis. Pirmieji metai Vilniaus gimnazijoje”

Olgai buvo lemta tapti primadona

Architektas Dubeneckis tas Vladimiras

Čia Kaune apsigyvent turėjo įnorį

Su žmona, kuriai primadona baleto

Lemta tapti, ėmė projektuot iš lėto

Iš pradžių namus, po to ir Karo rūmus

– Rašo poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė. Tarpukarinio Kauno atmosfera dvelkiantis eilėraštis publikuotas „Šiaurės Atėnuose“ (2018 09 07)

Parodos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ fragmentas

Ryškioji Olga Dubeneckienė-Kalpokienė yra mūsų parodos-edukacijos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ , kurioje pristatome 1918-1940 m. Lietuvoje dirbusius ir jai nusipelniusius užsieniečius, herojė.