Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje vyko antrasis „Pokalbių apie emigraciją 3“ etapas

Seminaro „Sakytinė istorija ir jos rinkimas“ dalyviai. Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos nuotr.

Trečius metus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus organizuojamo edukacinių renginių ciklo „Pokalbiai apie emigraciją“ dalyviai antrajam šio ciklo etapui rinkosi į svetingą Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnaziją. Šio etapo metu mokiniai iš septynių Tauragės apskrities gimnazijų (be šeimininkų, Tauragės rajono Žygaičių, Tauragės Žalgirių, Tauragės „Versmės“, Šilalės Simono Gaidėšiaus, Šilalės Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus ir Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos) susipažino su sakytinės istorijos metodu, sužinojo, kaip atlikti kokybišką interviu, bei turėjo progą patys sugalvoti po keletą klausimų, skirtų būsimiems savo pašnekovams – po 1990 metų iš Lietuvos emigravusiems Tauragės apskrities gyventojams. Toliau skaityti „Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje vyko antrasis „Pokalbių apie emigraciją 3“ etapas”

Kaune įvyko konferencija „Nužemintųjų generacijos kodai“

Lapkričio 24 d., penktadienį, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje muziejuje, Kaune, vykusi išeivijos poetų Liūnės Sutemos ir Algimanto Mackaus jubiliejinėms sukaktims skirta konferencija „Nužemintųjų generacijos kodai“ subūrė gausų skaičių lietuvių diaspora besidominčių tyrėjų. Konferencijoje svarstyti Liūnės Sutemos ir Algimanto Mackaus kūrybos ir veiklos metmenys, iš naujo brėžtos žemininkų ir nužemintųjų generacijų ribos ir sąsajos, gilintasi į Liūnės Sutemos rašymo tradiciją ir išeivijos moterų poezijos slinktis šalia ir tarp „nužemintųjų“.

Konferencijoje su pranešimu „Liūnė Sutema ir Marius Katiliškis: (ne)kasdieniški liudijimai apie bendraminčius ir save“ dalyvavo ir mūsų skyriaus vyr. tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Savo pranešime ji pristatė mažai kam žinomą Maros ir Kazio Almenų sakytinės istorijos medžiagą „Maros ir Kazio Almenų surinkti pokalbiai, 1965–1977“, saugomą Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje (JAV). Tarp Almenų pakalbintųjų yra ir Zinaida Nagytė-Katiliškienė (Liūnė Sutema) ir Marius Katiliškis. 1965 metų birželio 14-ą ir liepos 23 dieną Kazio Almeno kalbinti sutuoktiniai dalijosi mintimis apie 1961 metais žuvusį Antaną Škėmą, 1964 metais žuvusį Algimantą Mackų ir tais pačiais metais netikėtai mirusį Julių Kaupą. Visi trys buvo Katiliškių pažįstami, o Mackaus ir Kaupo atveju – geri bičiuliai. Pokalbiuose gausu kasdieniškų ir nekasdieniškų detalių iš rašytojų (ne tik čia paminėtų) gyvenimo Vokietijoje ir Amerikoje. Ilgėliau sustojama ties Škėma – jo asmenybe ir kūryba. Būtent kalbėdami apie Škėmos kūrinius, Katiliškiai įvardija ir savo estetinius principus literatūroje. Užrašyti pokalbiai leidžia pažvelgti į Katiliškius ne tik kaip į kūrėjus, bet ir kaip į sutuoktinius, pajusti jų santykių dinamiką, pagarbą kito nuomonei, požiūrį į vienas kito kūrybą.

Visą konferencijos programą rasite čia >>


Ištrauka iš 1965 metų birželio 14 d. pokalbio su Katiliškiais:

MK: Dabar einam su Julium [Kaupu] senamiesčio gatvėm, nueinam į gasthaus „zum Stork“, ten išgeriam šnabės vokiškos su žuvelėm… Einam. Jau po pinigų reformos, jau vokiečių krautuvės buvo išstačiusios prekes, pavyzdžiui, prekių, ypatingai maisto: vaisių, daržovių, tokie stendai lauko pusėj. O, žinai, šaligatviai siauri, kaip viduramžių gatvėse. Tai dabar Julius vienoj, žinai: „Čia persikai, ką tu mėgsti?“ „Nu, aš dabar obuolį mėgstu.“ Tai jis pasiima obuolį ir graužia. „Pasiimk tu!“ Aš – ne. Tai dabar šeimininkė krautuvės žiūri iškišus galvą. Julius: „Tu ne?“ Aš ne, man nejauku. „Tu nekreipk dėmesio.“ Einam toliau. Sako dabar: „Čia puikūs persikai, mano manymu, jie iš Italijos, paragaukim. Paimk!” „Nu, – sakau, ne, neimsiu.“ Julius paėmė, gražiausią. Dabar šeimininkė sako vokiškai, klausia: „Ką jūs ten darot?“ „Ooo, nieko, mes ragaujam jūsų prekes. Jūsų prekės, reikia pasakyt, yra visai neblogos.“ Ir mes einam toliau. Julius pasiima vynuogių kekę prie trečios gatvelės krautuvės. Sakau: „Velnio aky, Juliau, taip nebedarykim.“ „Ko tu, – sako, – jaudinies? Jeigu  tos prekės išstatytos, tai yra jos išstatytos praeivių dėmesiui.“ Sako, mes domimės. Bet, matai, kad jis tą atlikdavo, kad tu nieko negali sakyt…

Nuotraukose: Konferencijos pranešėjai ir klausytojai.

Prez. Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus nuotr.

„Pokalbiai apie emigraciją“ bus pristatyti IFLA satelitinėje konferencijoje

Dr. Dalia Cidzikaitė

Artėja didysis viso pasaulio bibliotekininkų renginys – IFLA konferencija,  kuri rugpjūčio 19-25 d. vyks kaimyninėje Lenkijoje, Vroclave. Satelitinė konferencija  rugpjūčio 16-17 d.  vyks pas mus, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Pranešimą apie sakytinės istorijos metodą, taikytą projekte „Pokalbiai apie emigraciją“, joje skaitys mūsų kolegė, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė .


Daugiau apie konferenciją ir pranešimą: http://library.ifla.org/1700/

Žurnale „Oikos“ pasirodė dr. Dalios Cidzikaitės straipsnis „Sakytinė istorija diasporos ir migracijos tyrimuose“

thumbnail_oikos-2016-virselisNeseniai pasirodžiusiame tęstiniame Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto leidinyje Oikos. Lietuvių migracijos ir diasporos studijos (2016, nr. 1(21)) paskelbtas ir mūsų skyriaus vyr. metodininkės-tyrėjos dr. Dalios Cidzikaitės straipsnis „Sakytinė istorija diasporos ir migracijos tyrimuose“. Savo straipsnyje Cidzikaitė supažindina su sakytinės istorijos ištakomis, sakytine istorija kaip žanru ir metodu, aptaria šio metodo taikymo galimybes, pristato iššūkius ir problemas, o taip pat pateikia įdomesnius sakytinės istorijos pavyzdžius iš diasporos ir migracijos srities.

Aptardama sakytinės istorijos panaudojimo galimybes, straipsnio autorė pamini ir mūsų skyriaus drauge su Ukmergės Antano Smetonos gimnazija bei Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešąja biblioteka praėjusiais metais vykdytą projektą „Pokalbiai apie emigraciją“. Malonu pranešti, jog projektas bus vykdomas ir šiais metais – šįkart su penkiomis Utenos apskrities gimnazijomis ir jos bibliotekomis.

Lituanikos skyriaus darbuotoja dalyvavo konferencijoje „Karas literatūroje ir kultūroje“

Pranešimą skaito dr. Dalia Cidzikaitė. Ritos Repečkienės nuotr.
Pranešimą skaito dr. Dalia Cidzikaitė. Ritos Repečkienės nuotr.

Spalio 23 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė dalyvavo ir skaitė pranešimą Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Karas literatūroje ir kultūroje“.

Savo pranešime „Išvietinta atmintis: JAV lietuvių karo patirtys“ dr. Cidzikaitė pristatė 1995 metais JAV Lietuvių Bendruomenės Kultūros tarybos pradėtą įgyvendinti „Sakytinės istorijos projektą“, kurio metu surinkta medžiaga supažindina su antrosios lietuvių emigracinės bangos JAV, dar vadinamos dipukais, traukimosi iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo metais aplinkybėmis, išgyvenimais ir traumine patirtimi, supažindino su sakytinės istorijos žanru, taip pat su juo susijusias problemas ir iššūkius.

Ši konferencija – tai jau antroji Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto konferencija, skirta karo refleksijoms kultūroje. Pirmoji, įvykusi 2013 m. gruodžio 6 d., buvo skirta JAV lietuvės rašytojos, aktorės ir režisierės Birutės Pūkelevičiūtės 90-osioms gimimo metinėms paminėti. Šiųmetinėje konferencijoje dalyviai aptarė karo tematiką bei įvaizdžius istorinėje, literatūrologinėje, menotyrinėje, sociologinėje, kultūrologinėje perspektyvoje, aktualizavo karo patirtis lietuvių ir užsienio autorių kūryboje bei prisiminimuose.

Renginyje dalyvavo mokslininkai ir jaunieji tyrėjai iš Lietuvos (Lietuvos edukologijos, Klaipėdos, Vilniaus, Vytauto Didžiojo universitetų, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos karo akademijos) ir užsienio (Estijos, Latvijos, Ukrainos, Šveicarijos) universitetų.

Daugiau apie konferenciją rasite čia >>>>.

Įvyko du Lituanikos skyriaus renginiai

Seminaro „Lietuvių diasporos tyrimai: šaltinių įvairovė ir taikymas“ dalyvės
Seminaras „Lietuvių diasporos tyrimai: šaltinių įvairovė ir taikymas“

2014 m. gegužės 9 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko net du Lituanikos skyriaus organizuoti renginiai: tarpdalykinis seminaras „Lietuvių diasporos tyrimai: šaltinių įvairovė ir taikymas“ ir knygos „Manėm, kad greit grįšim: 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940–1944“ pristatymas. Toliau skaityti „Įvyko du Lituanikos skyriaus renginiai”