Jus sveikina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius

Čia saugomi seni, reti ir unikalūs leidiniai bei rankraščiai, priklausantys vertingiausiam ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mokslo, kultūros paveldui. Kviečiame ieškoti, atrasti, tyrinėti…

Paskelbta temoje # | Komentarai įrašui Jus sveikina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius yra išjungti

Mstislavas Dobužinskis – Lietuvos valstybės simbolių kūrėjas. Epizodas I: Baltoji – pasišventimas

M. Dobužinskis. Vėliavos eskizas, 1938.

1938 vasario pradžia, Kaunas. Greičiausiai iš Centrinio pašto į Vokietiją išsiųstas laiškas. Autorius – Kauno „Valst. Teatre“ dirbantis dailininkas Mstislavas Dobužinskis. Gavėjas – Tilžėje gyvenantis „Gerb. Dr. Vydūnas“. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Skyriaus dokumentai portale e-paveldas: Mstislavas Dobužinskis – Lietuvos valstybės simbolių kūrėjas

M. Dobužinskis. Vytis (eskizas), 1930

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventei, LNB retų spaudinių ir rankraščių skyrius portale e-paveldas publikavo dokumentus, pristatančius dailininko Mstislavo Dobužinskio įnašą į Lietuvos valstybės heraldikos istoriją. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Vasario 16-osios akto signatarų dokumentai iš Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondų

Literatūros istorikas Mykolas Biržiška. Diplomatas Kazimieras Bizauskas. Teisininkas, filosofas Pranas Dovydaitis. Inžinierius Steponas Kairys. Diplomatas Petras Klimas. Kunigas Vladas Mironas. Vyskupas Justinas Staugaitis. Filosofas Jurgis Šaulys. Teisininkas Jokūbas Šernas. Verslininkas Jonas Vailokaitis. Prezidentai Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis. Tai tik keturiolika iš 20 žmonių, pasirašiusiųjų Vasario 16-osios aktą. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

1818 metai ir skaičiai

Raguvos bažnyčios nuotrauka iš Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos fondų

Statistika gali būti nuobodi: ne kiekvienam užtenka kantrybės tyrinėti lenteles ir grafikus su daugybe skaičių. Tačiau šįkart imkim ir persikelkim į 1818 metus, į Raguvos parapiją.
Prieš du šimtus metų čia gimė 113 kūdikių: 58 mergaitės ir 55 berniukai. Kadangi luomai vis dar egzistavo, 10 mergaičių ir 12 berniukų gimsta bajorais, likę – valstiečiais. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Keletas rankraštinio paveldo paminklų iš Vilniaus evangelikų reformatų sinodo archyvo

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto raštas, kuriuo visiems LDK gyvenantiems krikščioniškų tikybų bajorams suteikiamos lygios teisės. Vilnius, 1563 (LNMMB RKRS F101-31)

Pergamentų kolekcija – viena vertingiausių Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kolekcijų, saugomų Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Pergamente buvo rašomi svarbiausi raštai – valdovų privilegijos, donacijos, popiežių bulės, didikų raštai ir kt. Tai seniausi rašto paminklai, nuo kitų dokumentų besiskiriantys ne tik medžiaga (oda), bet ir išvaizda – pirmųjų raidžių (inicialų) ar net ištisų eilučių paryškinimu, teksto dekoracija, prikabinamais antspaudais. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Buvusios Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekos knygos, saugomos Nacionalinėje bibliotekoje

„Knyga nobažnystės krikščioniškos“ su Sinodo bibliotekos antspaudu

Reformacijos 500 metinių minėjimas – proga prisiminti ir seniausią Lietuvos biblioteką – Vilniaus evangelikų reformatų sinodo biblioteką, kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo įsteigtą 1557 m. prie Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios. Vienok ne tik knygos (Sua fata habent libelli), bet ir bibliotekos turi savo likimus. Per keturių šimtų šešiasdešimties metų istoriją biblioteka pergyveno kitatikių pogromus ir gaisrus, kilnojimą iš vienos vietos į kitą. 1941 m. ji tapo Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekos dalimi. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Nacionalinės bibliotekos leidiniai Lietuvių kalbos instituto parodoje

Mertikaitis, Kristijonas Endrikis (apie 1775-prieš 1856). Mazos giesmju knygetes, isz wienu ir kittu wokiszku knygu lietuwiszkai perguldytos ir antra karta iszpaustos. – Tilze, 1819.

Tarp visų Reformacijos 500 metų sukakties paminėjimui skirtų renginių buvo ir keletas mokslinių konferencijų. Gruodžio 1–2 d. Lietuvių kalbos institute vyko tarptautinė konferencija „Modernybės ir tradicijos sampyna: surinkimininkų judėjimas Mažojoje Lietuvoje“. Joje ypatingas dėmesys buvo skiriamas savitam protestantiškosios aplinkos reiškiniui, gyvavusiam daugiau nei 200 metų – XIX amžiuje plačiai paplitusiam ir XX amžiaus pirmoje pusėje itin gyvybingam – surinkimininkų judėjimui. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Lietuvos evangelikų reformatų archyvas Nacionalinėje bibliotekoje

Reformacija – XV-XVII a. Europoje vykęs religinis sąjūdis, siekęs reformuoti Romos katalikybės doktriną. Reformacijos pradžia laikomi 1517 m., kai vokiečių teologas Martinas Liuteris (Luther) Vitenberge paskelbė savo garsiąsias 95 tezes. Šiemet minime 500-ąsias Reformacijos metines. Yra ir kita svarbi data – praėjo 460 metų nuo vienos iš protestantų bažnyčių – Lietuvos Reformatų Bažnyčios – pirmojo Sinodo, kuris įvyko Vilniuje 1557 m. gruodžio 14 d. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

„Papročių ir precedentų nenurodė“ : ginčai dėl tikybos Naujamiestyje

Sprendimas dėl vaikų, gimusių mišriose katalikų ir kalvinistų šeimose tikybos nustatymo. 1737 spalio 30

Upytės pavieto pastalininkis Kazimieras Straževičius 1737 spalio 30 dieną pasirašė teismo nutartį. Byla turbūt nebuvo ilga: visas tekstas į vieną puslapį tilpo. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Vertinga dovana Lietuvos nacionalinei bibliotekai

Š. m. rugsėjo 22 d. Šalčininkų rajono Gojaus kaimo gyventojas Aleksandras Fedotovas padovanojo Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai vertingą dovaną – rankraštinę knygą. Kruopščiai ją apžiūrėjus ir ištyrinėjus paaiškėjo, kad tai 1630 m. rugsėjo 24 d. Maskvos Spaudos rūmuose tuomet valdančio Rusijos caro Michailo Fiodorovičiaus Romanovo paliepimu ir pritariant jo tėvui, Maskvos ir visos Rusijos patriarchui Filaretui išspausdintos Pasninko triodės (Триодь постная) nuorašas (Triodė – gr. Triodion, slav. Tripesnec– trigiesmių kanonų rinkinys). 1863 m., būdamas įkalintas Vilniaus gubernijos Trakų paviete, šią knygą perrašė sentikis Ilarionas Kuzminas, kilęs iš Vitebsko gubernijos Rėzeknės pavieto Lipuškių kaimo. Duomenys apie rašovą ir Triodės perrašymo aplinkybes pateikti knygos pabaigoje, lapuose 584v–585v. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą