Jus sveikina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius

Čia saugomi seni, reti ir unikalūs leidiniai bei rankraščiai, priklausantys vertingiausiam ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mokslo, kultūros paveldui. Kviečiame ieškoti, atrasti, tyrinėti…

Paskelbta temoje # | Komentarai įrašui Jus sveikina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius yra išjungti

Lietuvių skrydį per Atlantą prisimenant

Dokumentus įdomu skaityti: matai aiškią (ar kreivoką…) rašyseną, įžiūri antspaudus, vandens ženklus – atrodytų, gali akimirkai gyventi ta epocha. Su fotografijomis sudėtingiau.
1933 nežinomas žmogus pabaigė formuoti foto labumą. Gana didelį, kietais mediniais viršeliais įrištą. Titulinį lapą papuošė dviejų vyrų nuotraukos, Trispalvė, Vytis ir užrašas „1933 N.Y. Kaunas“, „Darius Girėnas“. Gretimame lape – jau plačiau: „Pirmas didviryškas skridimas. Neu-York Kaunas“. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Be buožės, fejerverko ir baliaus: studentas 1820 m. Vilniuje

Vilniaus universitetas (iš portalo E-paveldas)

Studijos – rimtas užsiėmimas, daug pinigų ir laiko reikalaujantis. Dar jaunystė, trokštanti pramogų, o studijoms tos pramogos gali trukdyti. Kaip tai suderinti – retas atsakys.
1820 m. Vilniaus universiteto vadovybė nusprendė atsakyti. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Oskaras Milašius –140-osios gimimo metinės

Prieš 140 metų, 1877 m. gegužės 28 d., Mogiliovo gubernijoje, Čerėjos dvare gimė lietuvių kilmės prancūzų poetas, filosofas–mistikas, Lietuvos diplomatas Oskaras Milašius.
1889 m. išvežtas mokytis į Paryžių. Sėkmingai baigęs licėjų, Luvro ir Rytų kalbų aukštosiose mokyklose Milašius studijavo žmonijos priešistorę, finikiečių ir asirų meną, hebrajų kalbą, rytų epigrafiją, skaitė prancūzų, anglų, vokiečių, lenkų poetų eiles ir pats mėgino kurti. Be to, Milašius domėjosi kabala (mistine žydų tradicija), ėmė skaityti Bibliją. Daug dirbdamas tapo įvairiapusiu eruditu, intelektualiu mąstytoju, originalia kūrybinga asmenybe.
Savo tėvynei Oskaras Milašius sutiko padėti sunkiausiu momentu. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Faksimilinis leidinys „Pranciškaus Skorinos knygų paveldas“

Prieš 500 metų Pranciškus Skorina (apie 1490 – apie 1551) Prahoje išleido pirmąją knygą bažnytine slavų kalba – Rusėniškąją Bibliją. Kartu tai buvo ir pirmoji spausdinta knyga Rytų slavų kraštuose. Vėliau Vilniuje jis išleido dar dvi knygas – 1522 m. pasirodė Mažoji kelionių knygelė, o 1525 m. – Apaštalų darbai ir laiškai (Apaštalas). Šiuo metu pasaulyje žinoma apie 300 P. Skorinos knygų egzempliorių, kurie saugomi Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Anglijos, Vokietijos, Danijos, Slovėnijos, Rusijos ir Ukrainos bibliotekose bei muziejuose. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Apie žymų lietuvių kalbininką

Kaip bebūtų keista, bet lietuvių kalbą pirmieji pradėjo tirti ne lietuviai, o kitų tautų kalbininkai. Lietuvoje iki XIX a. pabaigos kalbininkų nebuvo, kalbą tyrė kitų sričių specialistai – Antanas Juška, Antanas Baranauskas ir kiti. Tarp tokių tyrinėtojų buvo ir Kazimieras Jaunius.
Kazimieras Jaunius (1848–1908) gimė Šilalės r. Lembo kaime, mokėsi Telšių progimnazijoje ir Kauno gimnazijoje. Studijuodamas Kauno kunigų seminarijoje, klausė Antano Baranausko (jis ir paskatino domėtis kalba) paskaitų. 1875 m. įšventintas kunigu. Vėliau studijas tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje. Grįžęs į Lietuvą, dėstė Kauno kunigų seminarijoje, vėliau paskiriamas Kazanės klebonu. Nuo 1898 m. – Peterburgo dvasinės akademijos lotynų, graikų, vėliau ir hebrajų kalbų profesorius. Ten dirbo iki mirties. Palaidotas Kauno miesto kapinėse, 1914 m. jam pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Antanas Aleksandravičius), vėliau palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines.
Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Balandžio 27-oji – Mikalojaus Radvilos Rudojo mirties diena

Merkė tuomet Radvila, išbalęs kaip mirštanti gulbė,
baltas blakstienas, kurias jau gyvybės šiltis paliko,
ir jo nuilsus galva nusviro nuo marmuro kaklo.
Ką bepridėčiau apie žavėjusias šitaip Senatą
lūpas? Jos buvo mirties būsimos išblukintos irgi.
Baimės akim sklidinom į dangų pažvelgęs, senelis
kreipėsi į Dievą dangaus viešpatystėj ir dangui žvaigždėtam
meldės dar ilga malda už tėvynę ir savo karalių: Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Kas lėkštėn nesudėta

Žemaičių kunigų seminarijos 1844-1871 m. maisto produktų apskaitos knyga

Lietuvos nacionalinės bibliotekos fondai leidžia sužinoti, kuo maitinosi kunigų seminarijos auklėtojai ir auklėtiniai. Tam mums padės Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma mėsos ir pieno produktų registracijos knyga (F90–359). Tad pasidairykime, ką valgė esami ir būsimi kunigai 1867–1870 metais. Mėsą svėrė rusiškais svarais (apie 409 g), pieno produktus gorčiais matavo (apie 4 l), už prekes rubliais mokėjo (1 rublis – apie 10–18 eurų). Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Komentarų: 1

Sukako 630 metų, kai Vilniui suteikta Magdeburgo teisė

XII a. Vokietijoje atsiradusi ir ilgainiui paplitusi Rytų Europoje Magdeburgo miesto teisė sudarė sąlygas plėtotis amatams ir prekybai, daugėti miesto gyventojų skaičiui ir didėti jų ekonominei gerovei. LDK miestuose Magdeburgo teisė pradėta įvesti XIV a. pabaigoje. Pirmosios privilegijos buvo suteiktos Vilniui (1387 m. kovo 22 d.) ir Brestui (1390 m.). Nuo XVII a. vidurio iki XVIII a. pabaigos Magdeburgo teisę įsteigiančių privilegijų suteikta mažiau – tuomet daugiausia buvo patvirtinamos anksčiau suteiktos Magdeburgo teisės privilegijos. Deja, 1387 m. kovo 22 d. privilegija Vilniaus miestui nėra išlikusi.
Bet džiaugiamės ir didžiuojamės, kad Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus Pergamentų kolekcijoje saugomas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos 1630 m. birželio 17 d. raštas, kuriuo konfirmuojama ir patvirtinama Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 1566 m. sausio 16 d. privilegija, patvirtinanti Vilniaus miestui suteiktą Magdeburgo teisę bei Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių  Jono Kazimiero, Mykolo Kaributo Višnioveckio ir Augusto III raštai, patvirtinantys jų pirmtakų privilegijas Vilniaus miestui ir jo gyventojams.

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Poezija, istorija, Plungė

1920-ieji, kovo 2, buvo antradienis: tikėkime, orai buvo geri ir niekas III klasės gimnazistui Zenonui (klasėje turbūt vadinamu Zeniumi) netrukdė pradėti pirmąjį įrašą naujajame sąsiuvinyje. Sąsiuvinis vadinosi „Poesie“, tad ir kreipimasis į bičiulius rimuotas: „Prašomieji! Jeigu matot mane vertą / Jūsų žodžių prakilnių / Tai rašykit negailėkit / Man palikti atminčių“. Parašas – „Dr. Z. Ivinskis“.
Šiandien, kovo 21 d. – tarptautinė poezijos diena, o mums – proga paskaityti jau tik vyresnei kartai žinomus „atminimų“ sąsiuvinius. Kadangi poezijos dieną minime, tad ir akcentuosime eiles. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Prisiminkime Lietuvos ir Lenkijos valdovą Jogailą

Kovo 4 galėtų tapti valstybine švente. Kol kas – netapo, nors Lietuvos ir Europos istorijoje ji daug reiškia.
Pradžia buvo paprasta: atvažiavo lietuvis Jogaila Krokuvon. Vasario 15 d iškilmingas krikštas iš paties Gniezno arkivyskupo rankų. Ilgai nelaukus – vasario 18 d. – vestuvės, o jau kovo 4 dieną Krokuvos katedroje – iškilminga karūnacija, Lietuvos ir Lenkijos bajorijai sveikinant naująjį karalių Vladislovą antrąjį.
Taip prasidėjo Lenkijos ir Lietuvos valstybės aukso amžius – Jogailaičių amžius. Ką jis reiškė mums, Lietuvos piliečiams? Reiškė galutinį, nebeatšaukiamą įsiliejimą į Europą, Mindaugo darbo įtvirtinimą. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą