Kovo 8-oji Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos gimimo diena

Šatrijos Ragana. Lietuvos senovės istorijos pasakos. 1920

Kovo 8-oji, Tarptautinė moters diena, Lietuvoje yra atmintina diena. Šią dieną norėtume prisiminti prieš 140 metų – 1877 m. kovo 8-ąją – gimusią lietuvių rašytoją Mariją Pečkauskaitę, pasirašinėjusią Šatrijos Raganos slapyvardžiu.
Gimusi apsišvietusių dvarininkų Stanislavos Šiukštaitės ir Anupro Pečkausko šeimoje, pradžios mokyklos kursą išėjo namuose. 1892 m. įstojo ir pusmetį mokėsi Petrapilio (dab. Sankt Peterburgas) Šv. Kotrynos gimnazijoje, tačiau drėgnas Petrapilio oras pakenkė jos sveikatai ir ji grįžo namo, kur gimnazijos kursą tęsė privačiai. Tuo metu sutiko Povilą Višinskį, kuris ir paskatino Mariją mokytis lietuvių kalbos. Ja toliau ir kalbėjo. P. Višinskio dėka atsirado ir Šatrijos Raganos slapyvardis – esą ją praminė raganėlės vardu dėl juodų plaukų ir juodų didelių akių. Po vienos išvykos į Šatrijos kalną, kurioje dalyvavo ir Vaižgantas, jai prigijo ir Šatrijos epitetas. Kaip prozininkė Marija Pečkauskaitė debiutavo 1896 m. apsakymu „Margi paveikslėliai“. Pirmasis kūrinys, atskleidęs originalų rašytojos stilių ir talentą – lyrinė novelė, atspausdinta 1898 m. („Varpas“, 1898, nr. 2, p. 22-27).

Šatrijos Raganos lyrinė novelė „Kodėl čia tavęs nėra?“, Varpas, 1989, nr.2

Po tėvo mirties 1898 m. šeima liko be lėšų pragyvenimui. Marija kurį laiką mokytojavo dvaruose, 1905–1907 m. Šveicarijoje, Ciuricho ir Friburgo universitetuose klausė etikos ir pedagogikos paskaitų, o 1909 m. buvo pakviesta mokytojauti į Marijampolės „Žiburio“ mergaičių progimnaziją. Ten dirbo iki 1915 m. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, „Žiburio“ progimnazija evakavosi į Voronežą. Marija dėl sveikatos būklės liko Lietuvoje, grįžo į Židikus, kur atsikėlė ir jos šeima. Savo namuose Židikuose ji buvo įsteigusi knygynėlį. Jos iniciatyva buvo suorganizuotas jaunimo choras, ji įkūrė labdarybės draugiją, pradėjo blaivybės namų statybą. Rašytoja organizuodavo loterijas, o už gautas lėšas šelpė neturtinguosius. Įkūrė senelių prieglaudą ir ją išlaikė. Gyvendama Židikuose, Marija Pečkauskaitė palaikė ryšius su klerikalinėmis visuomeninėmis organizacijomis, spauda, kūrė veikalus, rašė apie jaunimo auklėjimą.

Šatrijos Ragana. Viktutė, 1903

Čia parašė ir brandžiausius savo kūrinius: apysaką „Sename dvare“, apsakymą „Irkos tragedija“ ir kt. 1928 m. „Žinijos“ bendrovė išleido šešis Šatrijos Raganos raštų tomus.
Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais ji vėl grįžo prie pedagogikos, rašė svarbiausią pedagoginį veikalą „Motina – auklėtoja“. 1927 m. M. Pečkauskaitei už pedagoginius tyrinėjimus buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktarės vardas.
Mirė 1930 m. liepos 24 d. , palaidota Židikų kapinaitėse.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma keletas Marijos Pečkauskaitės rašytų laiškų.

 

 

Įrašas paskelbtas temoje #. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.