Buvusios Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekos knygos, saugomos Nacionalinėje bibliotekoje

„Knyga nobažnystės krikščioniškos“ su Sinodo bibliotekos antspaudu

Reformacijos 500 metinių minėjimas – proga prisiminti ir seniausią Lietuvos biblioteką – Vilniaus evangelikų reformatų sinodo biblioteką, kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo įsteigtą 1557 m. prie Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios. Vienok ne tik knygos (Sua fata habent libelli), bet ir bibliotekos turi savo likimus. Per keturių šimtų šešiasdešimties metų istoriją biblioteka pergyveno kitatikių pogromus ir gaisrus, kilnojimą iš vienos vietos į kitą. 1941 m. ji tapo Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekos dalimi. Neišvengta nuostolių ir Antrojo pasaulinio karo bei pokario metais. Karo sumaištis ir lėmė, kad nedidelė dalis Sinodo bibliotekos knygų pateko į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. O jomis pasidomėti paskatino prieš dešimtmetį vykusi Lietuvos evangelikų reformatų sinodo ir bibliotekos jubiliejinė konferencija. Konferencijoje skaitytame pranešime buvo apžvelgtos XV-XVII a. išleistos Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekos knygos, saugomos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Tuomet buvo priskaičiuotos 75 knygos (1937 m. Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekoje buvo 10 410 veikalų 17 782 tomuose – iš: Rocznik statystyczny Wilna 1937. Wilno, 1939). Be abejo, knygų yra daugiau, jų tarpe ir vėliau išleistų. Tad būtų prasminga tęsti šiuos tyrimus ir gal net pagalvoti apie katalogą. Kadangi ilgą laiką kataloguojant leidinius jų proveniencijos nebūdavo nurodomos, pagrindinis knygų priskyrimo Sinodo bibliotekai kriterijus – rankraštiniai įrašai apie knygos priklausymą Vilniaus evangelikų reformatų sinodo, Slucko gimnazijos ar bažnyčios bibliotekoms, bibliotekos ekslibrisai bei antspaudai. Kaip jie atrodo, siūlome susipažinti svetainėje proveniencijos.lnb.lt.
Kokios gi knygos buvo sukauptos bibliotekoje? Sinodo biblioteka kaip institucinė biblioteka pirmiausia, be abejo, kaupė religinio turinio literatūrą – iš 75 knygų yra 31 teologinis leidinys. Tarp pasaulietinės literatūros daugiau darbų yra iš teisės (10) ir istorijos (12) sričių, nemažai antikos autorių darbų (9), keletas filosofijos, kitų mokslo sričių darbų, grožinės literatūros kūrinių. Dauguma pasaulietinio turinio knygų buvo sukaupta Slucko evangelikų reformatų gimnazijos bibliotekoje. 1626 m. įkurta LDK etmono Kristupo Radvilos (1585–1640), gimnazija garsėjo savo aukštu mokymo lygiu ir gyvavo iki 1914 m.
Iliustravimui paminėkime keletą spaudinių. Seniausia Nacionalinėje bibliotekoje saugoma Sinodui priklausiusi knyga – katalikiška „Biblija“ (Biblia latina, dar vadinama Menardo biblija), išleista Niurnberge 1480 m. Teigiama, kad ši Biblija į Sinodo biblioteką pateko dar XVI a. ir yra vienintelė knyga, išlikusi po gaisrų, nekartą nusiaubusių biblioteką. Dvi lietuviškos knygos: 1600 m. J. Morkūno spaustuvėje išspausdinta „Postilla lietuwiszka“ ir „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ (1684 m.). Paminėtina ir žymioji 1563 m. „Biblija“ („Biblia swięta, to iest Księgi Starego y nowego Zakonu…“ – pagal leidimo vietą ir fundatoriaus vardą dar vadinama Brastos arba Radvilų Biblija) – pirmoji bendruomenės šnekamąja kalba išleista Biblija LDK teritorijoje, XVI a. poligrafijos meno paminklas.
Ne mažiau vertingos ir kitos buvusios bibliotekos knygos.
Visas pranešimo tekstas buvo paskelbtas leidinyje Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka / redaktorių kolegija: Sigitas Narbutas (pirmininkas) … [et al.]. – 2007/08. – Vilnius, 2011.

Parengė Rima Dirsytė

Įrašas paskelbtas temoje #. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.