Mstislavas Dobužinskis – Lietuvos valstybės simbolių kūrėjas. Epizodas I: Baltoji – pasišventimas

M. Dobužinskis. Vėliavos eskizai, 1938 m.

1938 vasario pradžia, Kaunas. Greičiausiai iš Centrinio pašto į Vokietiją išsiųstas laiškas. Autorius – Kauno „Valst. Teatre“ dirbantis dailininkas Mstislavas Dobužinskis. Gavėjas – Tilžėje gyvenantis „Gerb. Dr. Vydūnas“.
Po mėnesio adresu „ M. G. Dydius M. Dobuzinskis. Kaunas. Vald. Teatras“ ateina Vydūno laiškas. M. Dobužinskį domino svarbus klausimas. Pacituokime dailininką:
„Kaip Tamsta, Gerbiamasai, žiūri į Lietuvos vėliavos keitimą sekančiu būdu: geltona, balta ir raudona – mūsų herbo visada puošiančios spalvos“.
Be tautinės vėliavos keitimo, M. Dobužinskis domėjosi ir Mažosios Lietuvos vėliava: kokia jos spalvų reikšmė, nuo kada vartojama, ar reikšminga esanti? Taip pat dailininkas klausė: kodėl žalia laikoma Žemaitijos spalva?
Žalia – atsakė Vydūnas – nereiškė Žemaitijos. Bet lai kalba pats filosofas:
„…ji reiškianti viltį ir draugiškumą, raudonoji patvarumą, gajumą, o baltoji pasišventimą“.
Jei apie tautinės vėliavos keitimą Vydūnas nepasisakė, jis suteikė daug žinių apie Mažosios Lietuvos vėliavą. Ji jau nuo XVII a. pradžios žinoma, Tilžė neseniai tokių spalvų vėliavą keldavusi.
Toks buvo trumpas dailininko ir filosofo susirašinėjimas. Tautinė vėliava liko nepakeista. Žalia, kaip teisingai nurodo Vydūnas, nesiejama su Žemaitija. Mažosios Lietuvos tautinė vėliava išdidžiai plevėsuoja ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų: dabartinė Tilžės vėliava atkartoja jos spalvas.
Plačiau apie Mažosios Lietuvos lietuvninkų heraldiką, jos vartojimą galima paskaityti Vydūno laiške M. Dobužinskiui (Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka Retų knygų ir rankraščių skyrius, F30, ap.2-1052).
Parengė Vytautas Smilgevičius

Įrašas paskelbtas temoje #. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.