Žymiausias lietuvių vargonininkas

Juozo Naujalio leistas ir redaguotas „Vargonininkas“, 1909

Šalia lietuvių tautos patriarchu vadinamo Jono Basanavičiaus galime didžiuotis ir kitu patriarchu – Juozu Naujaliu. Savo kūryba ir kultūrine veikla jis pelnė Lietuvos muzikos patriarcho vardą, o jo sukurta daina „Lietuva brangi“ pagal ne mažiau nusipelniusio poeto Maironio eiles tapo tikra tautos giesme. Šiemet minime 149–ąsias J. Naujalio gimimo metines.
J. Naujalio asmenybė, kūryba ir veikla sulaukė didelio susidomėjimo – yra išleista daug jo kūrinių natų ir garso įrašų, parašyta keletas jo biografijų, amžininkų atsiminimų, gausiai tyrinėta kūryba, publikuoti jo laiškai ir kiti dokumentai.
Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas nedidelis Juozo Naujalio archyvas. Rankraščiai įsigyti 1968 m. ir jaunesniosios J. Naujalio dukters muzikės Zofijos Naujalytės–Didenkienės (1915–1986). Archyvą sudaro 49 saugojimo vienetai, datuojami 1889–1966 m. Iš biografinių dokumentų pažymėtini jo paties apie 1930 m. rašyta autobiografija, taip pat J. Naujaliui išduotas Varšuvos muzikos instituto baigimo diplomas (1889 m.) ir Regensburgo bažnytinės muzikos mokyklos pusės metų kursų baigimo pažymėjimas (1894 m.), keletas giminių dokumentų.
Didžiausią archyvo dalį sudaro J. Naujalio kūrybinę veiklą atspindintys rankraščiai – solinių dainų bei kūrinių fortepionui ir kitiems instrumentams partitūros, tarp jų simfoninės poemos „Ruduo“ natos, bažnytinės muzikos (mišių, motetų, kantatų, kt.) kūrinių partitūros. Tarp jų yra ir nespausdintų kūrinių.
Yra keletas laiškų, įvairių asmenų sveikinimų. Dėmesio verti paties J. Naujalio 1922 m. koncertinės kelionės po JAV lietuvių bendruomenes metu rašyti laiškai Liudui Girai. J. Naujalis kaip vargonininkas ir pianistas koncertus organizavo „Lietuvių meno kūrėjų draugijos“ vardu, tokiu būdu surinkęs nemažai lėšų draugijos veiklai remti.
Į atskirą skyrelį sudėtos Juozo Naujalio portretinės, šeimos, vaikų, tėvo Vincento, brolio Aleksandro, sesers Teklės Naujalytės–Buslevičienės, žmonos Monikos Kryt tėvo, Varšuvos architekto, Jano Kryto, sesers Janinos ir brolio Francišeko nuotraukos.
Pabaigoje – Zofijos Naujalytės–Didenkienės straipsnio Kauno kraštotyrininkų leidiniui „Raudondvaris – kompozitoriaus Juozo Naujalio tėviškė“ mašinraščio nuorašas (1966 m.) ir du laiškai Kaziui Papečkiui tuo pačiu reikalu.
Verta paminėti dar keletą dokumentų. Juozas Naujalis žinomas ir kaip geras organizatorius: 1899 m. jis slapta subūrė nedidelį chorą, vėliau prie jo įsikūrė muzikos ir teatro draugija „Daina“, kuri rengė koncertus, vakarus ir lietuviškus vaidinimus (draugija veikė iki 1944 m.). Teatro ir kultūros veikėjo bei buvusio Respublikinės bibliotekos Kaune darbuotojo Tado Balandos (1887-1970), keletą metų aktyviai dalyvavusio draugijos veikloje, fonde yra išlikę keletas draugijos choro repertuaro gaidų, tarp kurių randame ir J. Naujalio dainų.
J. Naujalio kūrybos populiarumą rodo ir tai, kad jo harmonizuotas dainas į savo repertuarą buvo įtraukęs ir Rygos lietuvių jaunimo mišrusis choras „Šviesa“, veikęs 1921-1930 m., vadovaujamas kito žinomo lietuvių kompozitoriaus, vargonininko, dirigento ir pedagogo Juozo Karoso (1890-1981). Šie dokumentai taip pat saugomi T. Balandos archyve.
J. Naujalio archyvo dokumentų aprašą galima rasti bibliotekos elektroniniame kataloge, o su dokumentais susipažinti Retų knygų ir rankraščių skaitykloje.

Juozo Naujalio knygyno katalogas, 1910

Parengė Rima Dirsytė

Įrašas paskelbtas temoje #. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.