Kovo 8-oji Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos gimimo diena

Šatrijos Ragana. Lietuvos senovės istorijos pasakos. 1920

Kovo 8-oji, Tarptautinė moters diena, Lietuvoje yra atmintina diena. Šią dieną norėtume prisiminti prieš 140 metų – 1877 m. kovo 8-ąją – gimusią lietuvių rašytoją Mariją Pečkauskaitę, pasirašinėjusią Šatrijos Raganos slapyvardžiu. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Vasario 21 d. Jungtinių Tautų organizacija nuo 1999 metų yra paskelbusi Tarptautine gimtosios kalbos diena.
Visų didžiausia tautos dovana yra kalba. Ji rodo jos kilmę, galybę ir senovės būdą. Taip apie tautą, protėvius ir kalbą XIX amžiaus viduryje rašė Simonas Daukantas knygoje “Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių”: Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Šv. Valentinas

Vasario 14 d. katalikų šalyse yra Šv. Valentino diena. Valentino diena žinoma ir kaip įsimylėjėlių diena. Kas gi buvo Šv. Valentinas ? Tai vienas iš trijų Romos kankinių ir Romos šventųjų (m. 269 m.). Manoma, kad Valentinas buvo krikščionių vyskupas ir kunigas. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Tuo jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. O vyskupas Valentinas sutuokdavo jaunuolius slapčia. Už tai Klaudijus II jį suėmė ir uždarė į kalėjimą, kur vasario 14 d. Valentinas buvo nubaustas mirtimi. Po kiek laiko Valentinas buvo paskelbtas šventuoju.
Romos katalikų bažnyčioje iki 1969 m. Šv. Valentino diena buvo švenčiama vasario 14 d. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

1576 m. vasario 8 dieną Steponas Batoras išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu

1582 m. kovo 25 d. raštas Mikalojui Kristupui Radvilai, patvirtintas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro parašu ir antspaudu

Steponas Batoras (vengr.: Báthory István, 1533 m. rugsėjo 27 d. – 1586 m. gruodžio 12 d.) Abiejų Tautų Respublikos valdovu išrinktas lenkų didikų, lietuviai renkant S. Batorą nedalyvavo. Didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis buvo pripažintas tik kitais, 1576 m. , kartu prisiekė pacta conventa –jam nustatytąsias valdymo sąlygas. Vedęs Žygimanto Augusto seserį Oną, S. Batoras 1576 m. gegužės 1 d. vainikavosi Krokuvoje Lenkijos karaliumi bei Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
Būdamas vengras, S. Batoras nemokėjo nei lenkiškai, nei lietuviškai, o bendravo lotyniškai. Jis buvo griežtas valdovas, kuris neleido bajorams savavaliauti. Pats būdamas katalikas, leido Lietuvoje kurtis protestantams.
Vilniaus universiteto istorija neatsiejama nuo S. Batoro vardo – savo aktu 1579 m. balandžio 1 d. jis pakėlė Vilniaus kolegiją į akademiją – universitetą.
Vidaus politikoje valdant S. Batorui atlikta teismų reforma –1581 m. kovo 1 d. įkurtas aukščiausiasis teismas – Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas.
Paskutinius kelis gyvenimo metus S. Batoras praleido Gardine, kur senąją pilį pavertė savo rezidencija. Ten ir mirė 1586 m. gruodžio 12 d. Po mirties jam buvo atliktas pirmasis Rytų Europoje aprašytas ir išspausdintas skrodimas, jį atliko gydytojas Simonas Simonijus ir Nikolas Bucela. Pradžioje buvo palaidotas Gardine, vėliau palaikai perkelti į Krokuvą, į Vavelio katedrą.

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Prezidento Kazio Griniaus 150-osios gimimo metinės

2016 m. gruodžio 17 d. sukanka 150 metų kai gimė Lietuvos valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjas, gydytojas, vienas iš sveikatos apsaugos sistemos kūrėjų, žymus XIX a. tautinio atgimimo, vadinamo „Varpininkų sąjūdžiu“, organizatorius ir dalyvis, laikraščių redaktorius ir leidėjas, mąstytojas, humanistas, mokslininkas, ištikimas laisvės, demokratijos ir teisės viršenybės principų sergėtojas Kazys Grinius. Jis buvo visų keturių 1920-1926 m. laikotarpio demokratiškai, visuotiniuose rinkimuose išrinkrų Seimų – Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimų – narys, gynė spaudos laisvę, tautinių mažumų teises, reikalavo labiau rūpintis sveikatos apsauga, švietimu. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Lapkričio 6-oji – lietuvių nacionalinės operos gimimo diena

f196-161_lap1Prieš 110 metų Vilniaus miesto salėje (dabartinėje Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje) įvyko pirmosios lietuvių nacionalinės operos „Birutė“ premjera. Operos kūrėjas – kompozitorius Mikas Petrauskas – parašė ją pagal Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio dviejų veiksmų to paties pavadinimo melodramą. Pagrindinis Birutės vaidmuo buvo patikėtas lietuvių visuomenės veikėjai, lietuviško knygyno Vilniuje savininkei Marijai Piaseckaitei-Šlapelienei.
Ar gali kas geriau papasakoti apie reikšmingą įvykį nei jo tiesioginis dalyvis? Tad pateikiame žiupsnelį „pirmosios Birutės“ atsiminimų apie lietuviškos operos gimimą iš Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo Šlapelių Marijos ir Jurgio šeimos dokumentų fondo. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Lapkričio 3-oji – šv. Hubertas, Medžiotojų diena

medziotojai-su-sunimisLapkričio 3-ąją nuo seno Lietuvoje prasidėdavo medžioklės sezonas. Krikščioniškoje aplinkoje medžioklės diena sutapatinta su šv. Huberto vardo diena, nes šis šventasis laikomas medžiotojų globėju.
Manoma, kad šv. Hubertas gimė kilmingoje šeimoje. Pasak vėlyvųjų legendų, jaunystėje jis buvo linkęs pasinerti į įvairiausius malonumus, ypač mėgęs medžioklę. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Lapkričio 1-oji – Visų šventųjų diena

Rytoj bus minima Visų šventųjų diena. Ta proga kviečiame pasigrožėti, kaip juos įsivaizdavo ir nupiešė nežinomas Vilniaus bernardinų vienuolbloguiis pačioje XVIII a. pradžioje.

 

 

 

 

 

 

 

 

Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Spalio 27 d. minima garsiausio visų laikų Lietuvos valdovo, politiko – Vytauto Didžiojo – mirties diena

8_vytautasdidysis_1976_mXV a. antrojoje pusėje lenkų kronikininkas Janas Dlugošas, perduodamas ne tik savo, bet ir amžininkų nuomonę, rašė apie Vytautą: „…joks jo laikų kunigaikštis negalėjo prilygti Vytautui nei dosnumu, nei veiklumu. Jis pirmas savo tamsią, silpną ir nežinomą tėvynę savo žygių šlove bei darbų gausumu išvedė į šviesą ir iškėlė. Po jo valdę kunigaikščiai nesugebėjo jos išlaikyti tokiame lygyje. Neabejotina, kad Lietuvos didybė buvo jo sukurta ir su jo mirtimi baigėsi“. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą

Spalio 25-oji – Lietuvos Respublikos Konstitucijos diena

lr-konstitucija_1992Šiandien minime svarbiausio mūsų šalies dokumento – Lietuvos Respublikos Konstitucijos – priėmimo dieną. Dabartinę Konstituciją Lietuvos žmonės patvirtino 1992 m. spalio 25 d. referendume. Būtent šiame valstybės piliečius vienijančiame dokumente atsispindi mūsų laisvės ir demokratijos pagrindai, siekis gyventi pagal visiems priimtinas vertybes ir vienodas taisykles.
Kartu prisiminkime ir dabartinės Konstitucijos pirmtakes – 1918, 1919 ir 1920 m. laikinąsias, bei 1922 ir 1938 m. nuolatines konstitucijas. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje # | Parašykite komentarą