„Pastaruoju metu filmų gamyba yra žymiai sumažėjusi , o taip pat ir esamų filmų turinys yra blankus. Ypatingai neturtingos yra filmos diktatūrinių valstybių, kurios reikalauja ne tikro meno, bet propagandos. Kino mėgėjai tokiomis filmomis nepatenkinti,“ – 1938 m. vasarį Borisas Dauguvietis pasakojo „Lietuvos žinioms“.[1] Pasak jo, būtent tai lėmė, kad austrai susidomėjo kino filmo apie Lietuvos istoriją scenarijumi: „Susidomėta svetimais kraštais, kurių įdomumas bei nepažįstama graži gamta nusvertų gerą artistų vaidybą. Taigi, panašiai sumetimai ir apskaičiavimas, svetima kino filmų gamybos b-vė „Ekranfilm“ Vienoje, ėmėsi sukti filmą iš Lietuvos gyvenimo.“[2] Į Lietuvą atvyko bendrovės režisierius Aleksandras Gorskis. Filmą užsimota „gaminti“ vokiečių ir anglų kalbomis.[3]
Lietuvos publika plačius užmojus vertino skeptiškai: ankstesni sumanymai (pavyzdžiui, sukurti filmą „Kražių skerdynės“) dažniausiai taip ir likdavo sumanymais.[4] Visgi pavasarį prie Kauno nufilmuotas epizodas, kuriame „filmos herojė Birutė išvyksta iš savo ūkio į geležinkelio stotį pasitikti pažadėjusio iš užsienio atvykti savo mylimojo inžinieriaus Jurgio“. A. Gorskis į Vieną išsivežė „200 m. nuotraukų“. Planuota dirbti sparčiai, filmą publikai pristatyti rudenį.[5] Kodėl kūrinys taip ir nepasiekė ekranų, galima nuspėti iš metų ir antraščių pirmuosiuose laikraščių puslapiuose: jos skelbė apie Austrijos anšliusą.
Spauda padeda susidaryti nuomonę, kokio filmo netekome. Scenaristas B. Dauguvietis „Lietuvos žinių“ korespondentui „filmos turinį“ nupasakojo taip[7]:
„Naktigonė. Senas skerdžius pasakoja jaunam berniukui apie garbingą Lietuvos praeitį. Berniukas – sūnus knygnešio. Jo tėvas ištremtas į Sibirą už lietuviškų knygų gabenimą. Berniukas (Jurgis) liko su motina ir jos broliu, kuris taip pat knygnešys. <…> Vaikas – Jurgis auga. Gimnazistas. Studentas. Stoja savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir kovoja dėl Lietuvos laisvės. Jurgis, skubėdamas į vieną mūšį, praeina pro lietuvišką ūkį. Paprašo atsigerti. Jam vandens paduoda graži lietuvaitė Birutė, Lietuvos kaimo dukra. Jurgis skuba į mūšį. <…> Birutė nuvyksta į mūšio lauką pagelbėti sužeistiesiems. Tankumyne randa sunkiai sužeistą kareivį – Jurgį. Ji jį slaugo keletą mėnesių ir dėl jos rūpestingumo Jurgis pasveiksta. Jaunuoliai vienas kitą pamilsta. Per Jurgio ligos laiką, Birutė dainuodavo savo mėgstamą liaudies dainą. Jurgis išvyksta į užsienį baigti technikos mokslų. <…> [Vienoje] jis susitinka su bajoraite Irena kurios giminės veikė prieš Lietuvą. Užsimezga meilės romanas. Irena žymiai už Jurgį vyresnė. Jurgis po kurio laiko su Irena susižieduoja ir grįžta į Lietuvą. Per oficialias sutuoktuves su Irena, Jurgis pabėga. Nusiraminti eina į teatrą. Teatre dainuoja K. Petraukas. Baigdamas, padainuoja dažnai Jurgiui Birutės dainuotą dainą. Pagaliau jis supranta kame jo laimė.“
„Nuotraukos bus daromos Vainatrakio km., Suvalkijoje. Pavasario ir vasaros nuotraukos bus traukiamos Šiaurės Lietuvos vietose. Nepriklausomybės kovoms pavaizduoti, nuotraukos bus traukiamos Poligone. Atlikus Lietuvoje filmos gamybos darbus, Vienoj, bus pagamintos likusios reikalingos nuotraukos ir pati filma bus sinchronizuota.“
„Filmoje vaidins V. teatro artistai: Augaitytė, Kubertavičius, Jurgis Petraukas, Dineika, Kačinskas, Mackevičius, Siparis, Vosyliūtė ir kt. Be to, filmoje matysime ir girdėsime K. Petrauską dainuojant arijas iš operų ir lietuviškas liaudies dainas.
Birutės dainą parašė poetas Miškinis ir muziką pritaikė
Gailevičius.“
[1] Jau sukama nauja lietuviška filma „Birutės daina“ / Lietuvos žinios. – 1938, vas. 17, p. 6.
[2] Ten pat.
[3] Garsinė filma iš gyvenimo / Draugas (JAV). – 1937, liep. 23, p. 2.
[4] Kinas Lietuvoje : nuo atrakciono iki nacionalinio kino meno / Vytautas Mikalauskas. – Vilnius : Margi raštai, p. 295-296.
[5] Pradėta sukti lietuviška filma „Birutės daina“ / Lietuvos žinios. – 1938, bal. 7, p. 6.
[6] http://www.culture.lt/Lietuva/esme/page3.htm.
[7] Jau sukama nauja lietuviška filma „Birutės daina“ / Lietuvos žinios. – 1938, vas. 17, p. 6.