Parengė Deimantė Žukauskienė
Pirmieji lietuviai į Argentiną atvyko XIX a. pab. – Petras Dautantas, dalyvavęs kovose dėl Argentinos nepriklausomybės, inžinierius Robertas Adolfas Chodasevičius ir kt. Dauguma lietuvių, atvykusių į Argentiną, įsikūrė: Buenos Airėse, Kordoboje, Santa Fė, Rosarijo, Beriso miestuose.
Į Patagoniją (regionas Pietų Amerikos pietuose) lietuviai atvyko dar prieškario metais, kai Patagonija priminė didelius ir tuščius tyrus, o juos čia pakvietė Šlapelių šeima. Šlapeliai paliko ryškų pėdsaką Sarmjento mieste, prie kurio įkūrimo prisidėjo.
Izidorius Šlapelis dalyvavo 1863 m. sukilime ir buvo ištremtas į Sibirą. Ištyrinėjęs vietovę ir susidraugavęs su vietos gyventojais, Šlapelis iš Sibiro pabėgo į Tolimuosius Rytus, o iš ten 1877 m. atkeliavo į Argentiną. Čia įsikūrė ir pakvietė Lietuvoje gyvenančius sūnus Joną, Juozą, Justiną atvykti į Patagoniją.
Izidorius Šlapelis ir kiek vėliau jo šeima, Sarmiento vietovėje rado vieną kitą indėnų pastogę su puslaukiniais gyventojais, kuriuos ėmė mokyti pasistatyti sau tinkamesnius namukus, auginti daržoves ir kultūringiau gyventi. Tuometinė Argentinos karinė valdžia, matydama Šlapelių didelį kultūrinį darbą kraštui, padovanojo jiems nemažus žemės plotus. Savoje žemėje jie įsteigė avių auginimo ūkius ir pasistatė turtingas sodybas.
Lietuviai Argentinoje : 1918-1968 Lietuvos laisvės kovos metai / [paruošė ir redagavo Jonas Papečkys]. – Rosario : Rosario lietuvių bendruomenės leidinys, 1968 (Rosario : Colegio Salesiano San Jose). 210.
Lietuviai labai prisidėjo prie šios šalies geležinkelių, automobilių kelių tiesimo, mokyklų statymo. 1910 m. Sarmjente lietuvių įsteigta vaikų prieglauda-ligoninė, kurią pavadino San Casimiro vardu.
Izidoriaus Šlapelio anūkas Kazimieras augo didelėje šeimoje: be jo, dar buvo septyni broliai ir dvi seserys. Kazimeras Šlapelis – smalsus, guvus, pažangus, daugelyje sričių pirmas, dažnai mėgstantis keisti darbo pobūdį. Pradėjęs nuo vilnos kirpėjo darbo, vėliau pradėjo domėtis technika. Kino mechaniko amatą pakeitė angliakasio darbu. Patagonijos žemėse ieškojo naudingųjų iškasenų – urano ir geležies rūdos. K. Šlapelis domėjosi paleontologija, o kartą, tyrinėdamas Andų kalnų papėdes surado 40 m. ilgio dinozauro griaučius, kurie šiuo metu eksponuojami La Platos muziejuje.
Kazimieras Šlapelis vadinamas Patagonijos civilinės aviacijos pradininku. 1933 m. su bičiuliais įsigijo sklandytuvą ir organizavo skraidymus. 1935 m. kartu su broliu Jonu bei kitais skraidymo mėgėjais įkūrė Komodoro Rivadavijos aeroklubą. Šlapelis bendravo su prancūzų rašytoju ir aviatoriumi Antuanu de Sent Egziuperi, kuris kurį laiką dirbo Argentinoje ir daug skraidė po Patagoniją. Pilotas išgarsėjo Argentinoje ir visame pasaulyje, jog sulaukęs garbaus amžiaus, vis dar skraidė.
Apie Šlapelių šeima tolimojoje Patagonijoje galima skaityti knygoje: Kupiškėnai – Patagonijos kolonistai / Pranas Juozas Žilinskas. – Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2017.