Vaivos Grainytės „Gorilos archyvai“

Eilėraščius ir jų fragmentus atrinko Deimantė Žukauskienė

Rudenėlis 2009

Rudens pilvas praplyšęs stumia dovanas:

Ne paltų nuolaidas (kaip vylėmės), o cukinijas.

<…>

Tik pelėda šį sezoną liuks: kedenasi savo gražius

pūkus.

(p. 12 )


Būrimas iš tapytojo

Tu taip gražiai pieši eketes

Ir buivolus,

Nuogas levandas ir moteris.

Mano kortose premjera –

Vynų bartuko ūsai.

(p. 49)


Ten

Ten –

Medžio drevė

stiprios augalo šakos

mediniais tūkstančių pirštais

spaudžia saujoj bites

ant miško žolės

teka raiba

bitkailio sultis

(p. 113)


Nereiklioji prenumerata

Pašte prie langelio eilės:

prenumeruoja leidinius apie gyvenimo būdą, sportą,

mezginius, pasaulio paslaptis, senovę, botaniką,

psichologiją, ribines patirtis.

Bažnyčiose prenumeruoti mėginama meilę, pasisekimą

egzaminuose, auglio, vėžio ar išsėtinės sklerozės

kapituliaciją, ramybę mirusiems.

Jogos užsiėmimuose giliai kvėpuojant užsisakomos

    tvirtos

šlaunys, lankstumas, šviesa akyse ir prote.

Kalu vokiškų savybių įvardžių lentelę:

Ich – mein(e)

Du – dein(e)

Er, es – sein(e)

Sie – ihr(e)

Ir man nieko daugiau nereikia.

Tik prisijaukinti valkataujantį šunį, atitrūkusį įvardį – Save.

(p. 30)


Naktis

Elektros burbuolės susiskliaudžia,

Etatą perima žvaigždės.

(p. 8 )


Kažkada taip buvo

Dulkėmis glazūruotos gėlės vazonuose akmenėja:

Labai seniai šokių nebuvo šiame kambary.

Aštrios durų rankenos – beveik peiliai –

fejerverkas sustingęs.

Katė – migrenos

guolį galvoje susikusi viskam vadovauja.

Spengianti tyla jai padus laižo.

*Padlaižiauja, bando įsiteikti.

(p. 21)