Vytauto Kazielos „Alyvmedžiai“

Atrinko Deimantė Žukauskienė

Kaunas : Kauko laiptai, 2018

taisinėju paraštėse

ir pats

pasitraukiu

į paraštę

kaulus

perpučia vėjas

manęs neužstoja

kalnai

laikausi įsikibęs

į raudoną liniją

ir taip viskas aišku

(p. 7)


įrašymas į dingusių sąrašus

suteikia teisę

kada nors pasirodyti

tegu ir kitais pavidalais

bet pasirodyti

išsaugoti viltį

sėdžiu išplautas

į svetimą krantą

niekieno neapkabintas

(p. 66)


sapnuoju:

krinti iš labai aukštai

dar spėji kažką pagalvoti

apačioje tarpeklis

alymedžių giraitė

per akmenis šniokščia upokšniai

kai gulėsi žemai

ir plėšrūs paukščiai

lesinės tavo akis

susijungs gyslos

su upėmis ir upokšniais

pursluojančiais

eilėraščių žodžiais

(p. 11)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*