Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus sausio mėnesį organizuojami renginiai

Sausio 6–17 d. Lemtingas 1991 metų sausis: Juozo Kazlausko fotografijų paroda Laisvės gynėjų dienai atminti

Laisvės gynėjų dienai paminėti eksponuojama 30 reportažinių Juozo Kazlausko (1941–2002) fotografijų iš lemtingųjų 1991 m. sausio akimirkų, atrinktų iš gausaus fotografo palikimo. Parodos fotografijos atspindi pačius tragiškiausius istorijos įvykius, perteikia tų dienų visuomenės kovos ir pasipriešinimo okupacijai dvasią. Tai Spaudos rūmų, Radijo ir televizijos komiteto pastato užėmimas, barikadų statymas prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo, agresijos aukų laidotuvės. Dalis šių J. Kazlausko fotografijų jau 1991 m. sausį pateko į užsienio spaudą, vėliau buvo publikuotos įvairiuose fotografijų albumuose. Nemaža dalis fotografijų eksponuojamos pirmą kartą, maloniai leidus ir atrinkus J. Kazlausko kūrybinio archyvo ir palikimo tvarkytojai žmonai Daliai Kazlauskienei. Plačiau apie parodą >>

Parodą rengė Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius


Sausio 7 d. 17.30 val. Prof. habil. dr. G. Michelinio paskaita „Lietuvių kalbos pranašumas kai kurių „didžiųjų“ Europos kalbų atžvilgiu“

Prof. G. Michelinis | kf.vu.lt, J. Kirkučio nuotr.

Paskaitą apie lietuvių kalbą ir jos pranašumus skaitys italų kalbininkas prof. habil.dr. G. Michelinis, ne vienerius metus tyrinėjantis lietuvių kalbą, puikiai kalbantis lietuviškai ir savo pavyzdžiu įrodantis, kad lietuvių kalba užsieniečiui gali būti labai įdomi, patraukli ir artima.

Profesorius yra Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys akademikas, 1970–1974 m. Bolonijos universitete studijavo klasikinę filologiją, 1975–1976 m. Vilniaus universitete (VU) – baltų kalbotyrą. 1981 m. VU apgynė mokslų kandidato disertaciją „Teksto lingvistika ir indoeuropiečių prokalbė: pasyvas“, 1988 m. – daktaro disertaciją „Laiko, veikslo ir nuosakos kategorijos ir jų funkcionavimas baltų kalbose“.

1978–1987 m. G. Michelinis dėstė Milano katalikų universitete, 1987–1994 m. – Potencos universitete. Nuo 1994 m. dirba Parmos universitete, kur dėsto ir baltų filologiją. 1979 m. Vilniaus universiteto, 1993 m. ir 1995 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. 2000 m. Klaipėdos universitetas jam suteikė garbės daktaro vardą.

Kalbininkas tiria senovės lietuvių kalbos paminklus, nagrinėja prūsų kalbos problemas. Daugiau informacijos >>


Sausio 8 d. 17.30 val. Knygos „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)“ sutiktuvės

Knygoje surinkti A. J. Greimo laiškai, rašyti 1946–1954 m. lietuvių rezistencinės veiklos dalyviams Stasiui Žakevičiui-Žymantui, Algirdui Vokietaičiui, Jonui Deksniui, Vytautui Stanevičiui-Staneikai ir kt., atskleidžia Lietuvos visuomenei mažai žinomą Greimo gyvenimo pusę – jo aktyvų įsitraukimą į lietuvių pogrindinę rezistencinę veiklą.

A. J. Greimas nuo 1945 m. nuolat būdavo svarbiausių išeivijos politinių-rezistencinių įvykių sūkuryje. Aplink jį būrėsi ir ryšius mezgė ne tik Prancūzijoje, bet ir kituose kraštuose atsidūrę lietuvių pogrindžio pasipriešinimo dalyviai, buvę Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos nariai, po karo atsidūrę Vakaruose.

Knygos sutiktuvėse dalyvaus istorikai prof. Egidijus Aleksandravičius ir dr. Daiva Dapkutė, literatūrologas prof. Dainius Vaitiekūnas. Renginį ves Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovė dr. Ilona Strumickienė. Daugiau informacijos >>


Sausio 14 d. 17.30 val. Diskusija „Kokį Lietuvos įvaizdį kuria užsienietis, besimokantis lietuvių kalbos?“

Kiekvienais metais Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje lietuvių kalbos ir kultūros kursai pritraukia daugiau nei 150 užsieniečių, kurie mokosi lietuvių kalbos, susipažįsta su Lietuva, kultūra, istorija. Išmokę lietuvių kalbą kai kurie užsieniečiai lieka gyventi mūsų šalyje, studijuoja, dirba, kuria šeimas. Ne vienas užsienietis, grįžęs į savo gimtąjį šalį, kuria lietuvių kalbos centrus, rašo mokslinius darbus ir skleidžia lietuvių kalbą pasaulyje.

Pasak Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų vadovės Vilmos Leonavičienės, taip užsieniečiai tampa Lietuvos ambasadoriais savo šalyse. „Tai puiki žinia apie Lietuvą pasauliui“, – svarsto V. Leonavičienė.

Diskusijoje mokslininkai, užsieniečiai, gyvenantys Lietuvoje, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai, komunikacijos, kultūros specialistai diskutuos apie mūsų šalies įvaizdį pasaulyje ir kaip lietuviškai kalbantys užsieniečiai prisideda prie Lietuvos įvaizdžio kūrimo pasaulyje.


Sausio 16 d. 18 val. Nerijos Putinaitės knygos „Skambantis molis: Justino Marcinkevičiaus trilogija ir dainų šventės kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai“ pristatymas

Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir kultūros žurnalas „Naujasis Židinys – Aidai“ maloniai kviečia  į Nerijos Putinaitės knygos „Skambantis molis: Dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai“ pristatymą.

Renginyje dalyvaus knygos autorė, kultūros istorikė Nerija Putinaitė, filosofas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto  profesorius Vytautas Ališauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Natalija Arlauskaitė. Renginį moderuos istorikas Antanas Terleckas.

Nerija Putinaitė – viena produktyviausių ir geriausiai atpažįstamų sovietmečio Lietuvos kultūrinio lauko tyrinėtojų. Sovietmečio tyrimuose debiutavusi studija „Nenutrūkusi styga: prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje“, vėliau N. Putinaitė ėmėsi nagrinėti ateizmo kaip asmeninio apsisprendimo problematiką knygoje „Nugenėta pušis“, kuri (beveik) buvo įvertinta Patriotų premija.

„Skambantis molis“ – naujausias N. Putinaitės indėlis į lietuviškąją sovietologiją, kurio epicentre atsiduria net keli objektai: nacionaliniu ir UNESCO pasididžiavimu tapusios Dainų šventės, oficiozinis lietuvių literatūros kanonas – Justino Marcinkevičiaus draminė trilogija, Rumšiškių liaudies muziejus, plačiąja prasme – ryškiausios lietuviškojo tautiškumo materializacijos sovietmečiu. 

Ar šokdami kepurinę buvome rezistentai? Ar sugebėdavome atskirti dainų šventės tautinį turinį nuo sovietinio? Ką matome ir ką darome, kai žiūrime į Lietuvą ir skiemenuojame jos vardą, kaip Marcinkevičiaus sukurtas Mažvydas? Kaip į tautiškumą žiūrėjo okupacinis režimas – ar kaip į pavojų, ar kaip į patogų įrankį? Ar dainų šventės, Rumšiškių liaudies muziejus ir Lietuvos ansamblis yra mūsų paveldas, ar sovietinė tradicija? Šie ir kiti klausimai bus nagrinėjami pristatymo metu.


Sausio 20 d. – vasario 9 d. Paroda „Markas Maruličius (Marko Marulić) – Europos humanistas

Zagrebo universitetinė ir nacionalinė biblioteka, bendradarbiaudama su Kroatijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje, pristato parodą „Markas Maruličius (Marko Marulić) – Europos humanistas“. 

Kroatų literatūros tėvu vadinamas Markas Maruličius (1450–1524) simbolizuoja kroatų rašytinę kūrybą ir kroatišką žodį. M. Maruličius rašė kroatų, lotynų ir šiek tiek italų kalbomis, vertė iš lotynų ir italų kalbų į kroatų kalbą bei iš kroatų ir italų − į lotynų kalbą. Jis buvo ne tik ypač religingas, bet ir tikras humanistas bei įvairialypis eruditas. Kadangi gyveno Viduramžių ir Naujųjų amžių sandūroje, pasitelkdavo viduramžių temas, tačiau joms suteikdavo naujas (atnaujintas) formas. M. Maruličius yra ne tik garsiausias XV–XVI amžiaus kroatų rašytojas, bet ir daug platesnio masto humanistas, kurio dvasiniai ir moralinio pobūdžio tekstai lotynų kalba pelnė ne tik europinę, bet ir pasaulinę šlovę.

Paroda, sudaryta iš 12 ekspozicinių stendų (lietuvių ir anglų kalbomis) ir pasakojanti apie M. Maruličiaus gyvenimą bei kūrybinį kelią, pateikia reprezentatyvią medžiagą iš Zagrebo nacionalinės ir universitetinės bibliotekos fondo. Parodoje pristatomas M. Maruličiaus gyvenimas ir kūryba, apžvelgiami žinomiausi jo veikalai, kurie jau XVI–XVII amžiuje buvo daugelį kartų išleisti ir išversti į įvairias pasaulio kalbas. Tekstinis ir vaizdinis turinys supažindina su M. Maruličiaus įtaka iškilioms Europos asmenybėms.


Sausio 20 d. 18 val. Dokumentinio filmo „Mugamas sausyje Baku 1990 01 20“ (rež. Agnė Marcinkevičiūtė, op. Romas Dabrukas, trukmė apie 1 val.) peržiūra ir diskusija

Rež. Agnė Marcinkevičiūtė per renginį Valstybingumo erdvėje, 2019 m.

Minint mūsų valstybingumo 30-metį, taip pat 1991 sausio 13-osios aukų žūties metines, yra būtina pažvelgti į Lietuvos valstybingumo atkūrimo stebuklą platesniame to meto kontekste. Lietuva ir Azerbaidžanas turi daug bendros istorinės patirties: paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje ėjo taikaus išsivadavimo iš Sovietų sąjungos keliu, o Sausis yra abi šalis vienijantis simbolis kovoje už šalių laisvę ir nepriklausomybę. Baku žudynės 1990 metais buvo tam tikra karinių veiksmų repeticija prieš 1991 Sausio-13-ąją Vilniuje. Dviejų patirčių sugretinimas netiesmukai išryškina, kuo mes esame stiprūs ir kas trukdė Baku scenarijų iki galo įgyvendinti Vilniuje.

Sovietų agresijos 1990 sausio 20-iosios naktį Baku skaičiai gąsdinantys: 137 žuvusieji oficialiai (neoficialiai – iki 300). Apie 1 000 sužeistųjų ir antra tiek – suimtų, įkalintų. Tankai  su 26 000 sovietų kareivių šturmavo miestą, traiškė beginklius žmones tiesiog automobiliuose, šaudė žmones be pasirinkimo, apšaudė net gyvenamuosius daugiabučius. Toks buvo „sovietų demokratijos“ ir Gorbačiovo atsakas į Azerbaidžiano tautos atsiskyrimo nuo Sovietų sąjungos siekį.

Šiame filme liudininkų interviu ir lietuvių operatorių nufilmuoti archyviniai kadrai  pasakoja apie tą nusikaltimą žmoniškumui, kuris iki šiol yra dangstomas taikdariškos misijos kauke. Informacinės blokados ir manipuliacijų padariniai tebėra giliai įsišakniję, suformavę iškreiptą įvaizdį Vakarų pasaulio opinijoje.

Po filmo peržiūros vyksiančioje diskusijoje dalyvaus prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas ir tautybių politikos ekspertas Imantas Melianas. Pokalbį moderuos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos  Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas


Sausio 23 d. Paskaita „Prekių sauga ir kokybė: ką turi žinoti kiekvienas vartotojas

Nuo 2019 m. spalio mėnesio Mykolo Romerio teisės mokykla ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pradėjo unikalų projektą „Teisė kiekvienam“, kurio metu visuomenė supažindinama su aktualiausiais teisiniais klausimais ir galės nemokamai pasikonsultuoti su įvairių sričių teisininkais dėl individualių teisinių problemų. Kviečiame visus norinčius kiekvieną mėnesį dalyvauti teisinėse paskaitose aktualiomis temomis.

Sausio 23 d. trečiąją ciklo paskaitą „Prekių sauga ir kokybė: ką turi žinoti kiekvienas vartotojas?“ skaitys doc. dr. Lina Novikovienė. Vartotojo teisė į tinkamą prekių kokybę – viena kertinių vartotojo  teisių. Tačiau ar visada ši teisė tinkamai užtikrinama? Ar visada įsigytas daiktas tenkina Tavo lūkesčius? Įsigijai, o gal gavai dovanų daiktą, kuris pasirodo esantis netinkamos kokybės, nesaugus, o gal tiesiog Tau nepatinka? Ateik ir sužinok ką tokiais atvejais daryti. Būk atidus vartotojas !

Po kiekvienos paskaitos bibliotekoje vyks teisinės konsultacijos. Interesantus konsultuos patyrę administracinės, civilinės, baudžiamosios, darbo, vartotojų ir kitų teisės sričių praktikai ir advokatai, o prie jų jungsis ir studentai. Kompleksiniai klausimai bus registruojami ir sprendimų bus ieškoma papildomose konsultacijose.


Sausio 29 d. 17.30 val. Diskusija „Alberto Zalatoriaus aktualumas“

Albertas Zalatorius

XX a. lietuvių literatūros laukas neįsivaizduojamas be išskirtinio žvilgsnio ir talento literatūrologo, literatūros kritiko Alberto Zalatoriaus drąsių, savitų įžvalgų ir aktualumo net šiomis dienomis nestokojančių idėjų ir darbų. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija, kurioje bus analizuojami A. Zalatoriaus literatūros kritikos, literatūros mokslo darbai, prisimenama, o nepažinojusiems, remiantis autentiškais prisiminimais, pristatoma jo asmenybė, aptariamas jo idėjų aktualumas šių dienų literatūros lauke ir visuomenėje.

Kuo ši asmenybė buvo, tebėra ir ilgam liks ryškia figūra lituanistikos lauke? Violeta Kelertienė svarstė, esą Albertas Zalatorius Lietuvos kultūros istorijoje  išliks  dėl savo drąsos ir nenuolankumo totalitariniam režimui. Pasak jos: „Valdžiai ir jos institucijoms jis nebuvo nekonfliktiška figūra, kuria būtų galima patogiai manipuliuoti“. Sovietmečiu Vilniaus universitetas jo dėstyti neįsileido, o Vilniaus pedagoginis institutas ilgai jo nelaikė… Jo mokslininko charakteris buvo stoiškas, išdidus, pasitikintis savo talentu, darbštumu ir savo žodžio jėga, be galo buvo reiklus kitiems, bet pirmiausia pačiam sau. Albertas Zalatorius buvo jautrus, orus, demokratiškai nusiteikęs kolega, logiškas, nepatiklus, bet neįtarus, dar prieš Sąjūdį vakarietiško nusistatymo ir mąstymo pilietis, lietuvis patriotas“.

Renginyje dalyvaus Alberto Zalatoriaus dukra Eglė Zalatoriūtė, skaitovas Juozas Šalkauskas, literatūros kritikė Jūratė Sprindytė, literatūros kritikas Petras Bražėnas, rašytojas, akademikas Vytautas Martinkus. Vakarą ves Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovas prof. dr. Dainius Vaitiekūnas.


Sausio 30 d. 17.30 val. Paskaita „Šeimos ir vaiko teisių labirintuose“

Sausio 30 d. vyks jau ketvirtoji  ciklo „Teisė kiekvienam“ paskaita „Šeimos ir vaiko teisių labirintuose“, kurią skaitys prof. dr. Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė. Paskaitos metu bus pasidalinta įžvalgomis apie šeimos narių teisių turinį, atskleidžiant, ar šeimos teisinė forma turi įtakos vaiko teisių įgyvendinimui. Įvertinus tai, kad Vaiko teisių konvencijai jau 30 metų, bus analizuojama, kaip realizuojamos ir ginamos atskiros vaikų teisės, ir kaip patys tėvai užtikrina vaiko teises. Po paskaitos bus teikiamos nemokamos teisinės konsultacijos įvairiais teisiniais klausimais. Konsultacijas teiks patyrę teisininkai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*