Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus sausio mėnesį organizuojami renginiai

Vasario 5 d. 17.30 val. Paskaita „Ką apžiūrėti Vilniuje. Kelionių vadovai po Lietuvos sostinę nuo XVIII a. iki mūsų dienų“

Jau ne vieną šimtmetį keliaujantys žmonės naudojasi specifiniais informaciniais leidiniais – kelionių vadovais. Tokių kūrinių ištakų galima rasti dar antikoje, bet populiariausi jie tapo XIX a. antrojoje pusėje ir turėjo didelę reikšmę iki Antrojo pasaulinio karo. Kelionių vadovų žanras populiarus iki šiol. Jie nuolat leidžiami, pastaraisiais dešimtmečiais pasirodė daug reikšmingų šio pobūdžio leidinių. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kelionių vadovus nuo XVIII a. apžvelgs Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos dr. Domininkas Burba.

Paskaitoje Nacionalinėje bibliotekoje bus kalbama apie Lietuvos sostinę Vilnių, kuris įvairiais istoriniais laikotarpiais buvo svarbus miestas, jame apsistodavo daug žmonių iš įvairių kraštų. Kelionių vadovuose Vilnius pirmą kartą paminėtas dar XVIII amžiuje. Miestas buvo minimas bendruose kelionių po Abiejų Tautų Respubliką, Rusijos imperiją, tarpukario Lenkiją, Tarybų Sąjungą vadovuose. Dar 1856 m. pasirodė pirmasis kelionių vadovas po Vilnių, kurio autorius buvo Adomas Honoris Kirkoras.

Ar kiekvieną kelionių vadovu pavadintą leidinį galima tokiu ir laikyti? Kiek kelionių vadovuose mokslo, kiek – komercijos? Kaip šios tendencijos atsispindi užsienio ir Lietuvos kelionių vadovuose? Šie ir kiti klausimai bus svarstomi dr. D. Burbos paskaitoje.

Daugiau informacijos >>


Vasario 6 d. 18.00 val. Ateitininkai kviečia: filosofiniai skaitymai su prof. A. Sverdiolu

Minėdami solidžią 110-ies metų sukaktį ateitininkai kviečia į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiamą viešą diskusiją apie lietuvių kultūros pašaukimą. Atspirties taškas – ištraukos iš Stasio Šalkauskio teksto „Lietuvių tauta ir jos ugdymas“. Tekstą atvers filosofas, hermeneutas, S. Šalkauskio raštų sudarytojas prof. Arūnas Sverdiolas.

Profesorių S. Šalkauskį (1886–1941) drąsiai galima priskirti prie lietuviškojo filosofijos žodyno kūrėjų, jis – vienas iškiliausių Lietuvos kultūros filosofų. Prof. A. Sverdiolas kviečia išbandyti S. Šalkauskį kaip šiandienos apmąstymų partnerį. S. Šalkauskiui rūpėjo, koks yra lietuvių kultūros pašaukimas. Kaip šiandien atsakytume į šį klausimą? Ar apskritai sutinkame jį taip kelti? Gal šitaip klausti pernelyg nekorektiška? Gal primena už Atlanto skambančius šūkius padaryti šalį vėl didingą, o gal toks klausimas kaip tik labai laiku – galbūt atsakymas į jį duotų taip reikalingą postūmį švietimo sistemai ir apskritai Lietuvai? Gyvą pokalbį bei mąstymą čia ir dabar inicijuoja ateitininkai.

Lietuvos Respublikos Seimas 2020-uosius paskelbė Ateitininkų metais. Ateitininkų metų filosofiniai skaitymai rengiami bendradarbiaujant su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centru. Kituose šių metų susitikimuose planuojama atverti ateitininkų filosofų ir mąstytojų Antano Maceinos, Juozo Girniaus, Prano Kuraičio, Stasio Ylos ir Prano Dovydaičio tekstus.


Vasario 14 d. – kovo 2 d. (bibliotekos darbo laiku). Paroda „Vasario 16-osios Akto Signatarų autografai profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“

Prof. Liudas Mažylis ir prof. Vytautas Landsbergis per renginį Nacionalinėje bibliotekoje, 2017 m. balandis

Nuo vasario 14 d. Valstybingumo erdvėje bus eksponuojami reti Vasario 16-osios Akto Signatarų autografai iš asmeninės profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijos. „Nuo 2015 metų kolekcionuoju Vasario 16-osios Akto Signatarų autentiškus autografus. Šioje parodoje vaizduojami laiškai ir kitokie dokumentai, atskleidžiantys išskirtines asmenybes neeiliniuose vaidmenyse“, – pasakoja Europos Parlamento narys Liudas Mažylis.

Pasak profesoriaus, Akto atsiradimas Berlyne 2017 m. kovo 29 d. nenumaldė aistros toliau gilintis į plačią ir gilią Signatarų veiklą įvairiais jų gyvenimo laikotarpiais.

Vasario 14 d. 16 val. Parodos „Vasario 16-osios Akto Signatarų autografai profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“ atidarymas-diskusija

Parodos „Vasario 16-osios Akto Signatarų autografai profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“, kurios eksponatai – reti  Signatarų autografai iš prof. L. Mažylio asmeninės kolekcijos, dalyviams L. Mažylis pristatys, ką reikia nuveikti tokio, kad tavo veidą atpažintų minioje, o po 100 metų – knygose ir laikraščiuose, pašto ženkluose ir paveiksluose, galiausiai – kas gali būti privačioje kolekcijoje, ko nebūtinai yra muziejų eksponatuose? Parodos atidarymo metu vyks pokalbis-diskusija „Mūsų Signatarai: išskirtinės asmenybės neeiliniuose vaidmenyse“. Jos metu istorikė Vilma Bukaitė, politologė Rasa Zozaitė ir kolekcijos autorius mėgins atskleisti nestandartinius tų išskirtinių asmenybių charakterių bruožus, jų pomėgius, paties įvairiausio pobūdžio jų veiklas – ir iki 1918-ųjų Vasario 16-osios, ir po jos.

„Į diskusiją kviesime įsitraukti ir parodos lankytojus. Tikiuosi, kad per tai pavyks atkurti įvairialypius, galbūt ir primirštus mūsų Signatarų asmenybių bruožus. Bus gera proga apžvelgti ir mūsų visuomenės raidos etapus: juk toje raidoje – ryškūs tų žmonių pėdsakai“, – sako L. Mažylis.

Europos Parlamento nariui prof. L. Mažyliui itin aktualios išlieka istorinės atminties temos, o Vasario 16-oji tarp jų užima reikšmingą vietą. Parodos atidaryme profesorius kvies diskutuoti, kodėl ši data Lietuvai yra tokia svarbi, ir kartu paminėti Valstybės gimtadienį.


Vasario 19 d. Renginių ciklas „Atminties kultūra“

Vasario 19 d. startuoja naujas Valstybingumo centro renginių ciklas „Atminties kultūra“. Renginių ciklu dėmesys sutelkiamas į istorines asmenybes, įvykius, simbolius, keliančius diskusijas, nestokojančius aktualumo dabartyje, taip pat tam tikrų asmenybių, istorinių procesų įamžinimo analizei ir šių procesų vietą, reikšmę viešajam diskursui, įtaką šių dienų visuomenei. Bus gilinamasi į opiausius atminties kultūros klausimus: ką reiškia „Neužmirštuolės“ simbolis, dažno įsisegamas į atlapus sausio 13-osios metinių išvakarėse? Kokie istoriniai ir naujai sukurti simboliai funkcionuoja šių dienų viešajame diskurse ir kokia jų reikšmė? Kokią vietą viešajame diskurse atlieka įvairiems kultūros, meno, politikos veikėjams miestuose ir mažiausiose gyvenvietėse kadaise pastatyti ir iki mūsų dienų išlikę paminklai, memorialinės lentos, gatvių pavadinimai? Ar įmanoma pasiekti vieningą nuomonę sprendžiant, kaip reikėtų vertinti, kalbėti apie su okupacine valdžia kolaboravusius rašytojus?

Renginių ciklo diskusijose susiburs istorikai, sociologai, politikai, kultūrologai, menotyrininkai, ieškosiantys atsakymų į opius nūdienos klausimus, kuriuos sąlygoja praeities įvykiai ir reliktai, pažvelgti aprėpiant įvairių sričių argumentaciją, ieškant tvarios, o ne skaldančios diskusijos.

Pirmosios diskusijos dėmesio centre – tautiniai simboliai. Diskusijos dalyvius paskelbsime jau netrukus.


Vasario 25 d. 18:00 val. Diskusija „Kaip lietuvių autorių poezija (ne)ateina į muziką?“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija intriguojančiu pavadinimu „Kaip lietuvių autorių poezija (ne)ateina į muziką?“, kuria norima gilintis į muzikos ir poezijos sąryšio esmę, niuansus ir problematiką.

Muziką ir eilėraštį suliejus į vieną kūną, neretai išskirtinai kalbama apie dainuojamosios poezijos terminą. Nors šis terminas populiarus ir gana aiškiai nusako savitą bei nūdienos Lietuvoje puoselėjamą muzikos žanrą, jo apibrėžimas, kai kurių atlikėjų priskyrimas šiai kategorijai kelia dvejonių ir klausimų. Diskusija norima leistis į svarstymus, kodėl kai kurių lietuvių autorių tekstai traukia muzikantų dėmesį ir skaitlingai virsta dainomis, o kitų, nors vertinami literatūrologų, neįgyja muzikinio kūno? Koks žanras yra dainuojamoji poezija?  Kada specialiai sukurti tekstus prašoma rašytojų ir koks profesionalaus rašytojo, kompozitoriaus vaidmuo šių dienų lietuviškos muzikos lauke?  Kokia yra hito formulė?

Diskusijoje dalyvaus dainų autorė ir atlikėja Ieva Narkutė, kompozitorius, dainų autorius ir atlikėjas Domantas Razauskas, bardas, teatro ir kino aktorius Gediminas Storpirštis, rašytojas ir žurnalistas Rimvydas Stankevičius, kompozitorius ir muzikos prodiuseris Andrius Borisevičius.


Vasario 26 d. 17.30 val. Kalbos klubas: „Mano kalbos ribos žymi mano pasaulio ribas: semantika ir pasaulio vaizdas kalboje“

Pirmojo Kalbos klubo pokalbio akimirkos

Kai mąstome apie kalbą, susikuriame labai daug stereotipų. Juos sugriauti bandysime Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sausio mėnesį prasidėjusiame pokalbių cikle „Kalbos klubas“. Kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį kalbėsime apie tai, kas yra kalba ir kaip jos dėka kuriama gerovė. Galėtume dar efektyviau siekti tikslų, jei suprastume, kad kalbos išmanymas kiekvienam mūsų duotas iš prigimties, o kalba galime naudotis ne tik komunikuodami.

Vasario mėnesio pokalbio tema „Mano kalbos ribos žymi mano pasaulio ribas: semantika ir pasaulio vaizdas kalboje“. Klubo svečius kalbins lingvistikos profesorė Jolanta Zabarskaitė (KSU). Diskusijos dalyvius paskelbsime jau netrukus.


Vasario 27 d. 17.30 val. Paskaita „Nukentėjusių turistų teisės“

Nuo 2019 m. spalio mėnesio Mykolo Romerio teisės mokykla ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pradėjo unikalų projektą „Teisė kiekvienam“, kurio metu visuomenė supažindinama su aktualiausiais teisiniais klausimais ir galės nemokamai pasikonsultuoti su įvairių sričių teisininkais dėl individualių teisinių problemų. Kviečiame visus norinčius kiekvieną mėnesį dalyvauti teisinėse paskaitose aktualiomis temomis.

Vasario 27 d. penktąją ciklo paskaitą „Nukentėjusių turistų teisės“ skaitys dr. Justina Nasutavičienė ir dr. Ieva Navickaitė-Sakalauskienė.

Po kiekvienos paskaitos bibliotekoje vyks teisinės konsultacijos. Interesantus konsultuos patyrę administracinės, civilinės, baudžiamosios, darbo, vartotojų ir kitų teisės sričių praktikai ir advokatai, o prie jų jungsis ir studentai. Kompleksiniai klausimai bus registruojami ir sprendimų bus ieškoma papildomose konsultacijose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*