Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus kovo mėnesį organizuojami renginiai

Knygos „Baltijos rytai: italų žvilgsniai į Lietuvą, Latviją ir Estiją, 1918–2018“ pristatymas

Valstybingumo erdvė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras kviečia į istoriko dr. Andrea Griffante’o knygos „Baltijos rytai: italų žvilgsniai į Lietuvą, Latviją ir Estiją 1918–2018“ pristatymą.

Knygoje apžvelgiamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvaizdis, formavęsis Italijos spaudoje nuo Baltijos valstybių susikūrimo 1918 m. iki šių dienų. Monografijos autorius su kolegomis aptars klasikiniais E. Saido ir L. Wolffo veikalais paremtą metodologinės schemos taikymą, papasakos, kodėl Baltijos šalys vaizduotos kaip „tarpinė“ erdvė – vis stengtasi jas priskirti prie Rytų ir bandyta „pasisavinti“ priartinant prie Vakarų. Knyga ir diskusija turėtų būti įdomios ir aktualios ne tik akademinei bendruomenei, bet ir platesnei visuomenei, padėti geriau suprasti Lietuvos įvaizdį užsienyje iš istorinės perspektyvos.

Diskusijoje dalyvaus knygos autorius dr. A. Griffante’as (Vytauto Didžiojo universitetas), dr. Violeta Davoliūtė (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Lietuvos istorijos institutas) ir dr. Tomas Balkelis (Lietuvos istorijos institutas).

Daugiau informacijos >>


Kovo 4 d. 17:30 val. Vytauto V. Landsbergio filmo „Vanago portretas“ peržiūra

Konferencijų salė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras kviečia į Vytauto V. Landsbergio filmo „Vanago portretas“ peržiūrą.

Vytauto V. Landsbergio dokumentinis filmas „Vanago portretas“ pasakoja apie Adolfą Ramanauską-Vanagą, vieną garsiausių Lietuvos pokario partizanų vadų, miškuose kovojusį su sovietų okupantais, net 11 metų priverstą slapstytis su šeima. Išduotą ir itin žiauriai sovietų nukankintą. Filme bandoma rekonstruoti šio laisvės kovotojo pasaulėjautą, siekiama atskleisti jo dvasios stiprybę ir subtilius asmenybės niuansus, remiantis paties Vanago dienoraščiais ir jo artimųjų atsiminimais.

Filmą pristatys režisierius Vytautas V. Landsbergis.

Daugiau informacijos >>


Kovo 5 d. – balandžio 5 d. (bibliotekos darbo laiku). Paroda „…nuo šiol vėl Nepriklausoma. Kovo 11“

Valstybingumo erdvė

Lietuvos valstybės naujasis archyvas kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka bei partneriais, artėjant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30 metų jubiliejui, atidaro unikalių dokumentų parodą „…nuo šiol vėl Nepriklausoma. Kovo 11“, lydimą renginių ciklo.

Apie Kovo 11-osios aktą rašyta ir pasakota pakankamai daug, tad nepraleiskite progos savo akimis išvysti 1990 m. kovo 11 d. akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ originalą, pasirašytą visų signatarų ir saugomą Lietuvos valstybės naujajame archyve. Apsilankiusieji galės pamatyti ir dar vieną 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ egzempliorių – Lietuvos Respublikos Seimo archyve saugomą oficialų dokumentą, pasirašytą Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio ir sekretoriaus Liudviko Sabučio. Šių unikalių dokumentų originalai bus eksponuojami tik parodos atidarymo metu!

Tarp parodos eksponatų – Aktą įtvirtinantys parengiamieji dokumentai, oficialūs Islandijos, Italijos, Slovėnijos ir kitų valstybių raštai, kuriais išreiškiamas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo palaikymas, tarptautinių organizacijų ir žymių politikos veikėjų Jacques‘o Chiraco, Milano Kučano, dvasinio lyderio Dalai Lamos sveikinimai Nepriklausomai Lietuvai. Parodoje eksponuojamose fotografijose užfiksuotos mitingų Vilniaus Vingio parke ir šalia Nacionalinės bibliotekos akimirkos, kadrai iš Vašingtone vykusios demonstracijos, surengtos Lietuvos Nepriklausomybei palaikyti. Galima pamatyti ir Kovo 11-osios akto signatarams skirtus medalius, apdovanojimo raštus, pažymėjimus.

arodą globoja Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas.

Daugiau informacijos >>


Kovo 5 d. 16:00 val. Parodos „…nuo šiol vėl Nepriklausoma. Kovo 11“ atidarymas

Atrijus, III a., Valstybingumo erdvė

Aukščiau aprašytos parodos atidaryme dalyvaus ir kalbės Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės atstovai, Kovo 11-osios Akto signatarai, Lietuvos valstybės naujojo archyvo ir Nacionalinės bibliotekos vadovai.

Muzikos kūrinius susirinkusiesiems dovanos dainų autorius ir atlikėjas Povilas Girdenis.


Kovo 9 d. 17:30 val.

Paskaita „Kilmingos moterys Vilniuje XVIII a. ir XIX a. pradžioje: sentimentalūs liudijimai“

Valstybingumo erdvė

XVIII a. Vilnius buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o po padalinimų XIX a. pradžioje – Lietuvos gubernijos sostine. Šio miesto gyventojai ir svečiai matytus įvykius užfiksavo paliktuose liudijimuose. Apie sostinės gyvenimą galima sužinoti skaitant laiškus ir dienoraščius, atsiminimus ir kelionių aprašymus, teismų bylas ir testamentus bei daugelį kitų istorinių šaltinių. Nors liudijimų, paliktų vyrų ir apie vyrus buvo ir mūsų laikus pasiekė žymiai daugiau, nemažai žinoma ir apie moterų įspūdžius iš Lietuvos sostinės. Sunku daug ką papasakoti apie nekilmingas moteris, jų paliktų liudijimų nėra gausu, todėl paskaitoje daugiausia bus kalbama apie aristokrates ir bajores Vilniuje.

Kuo skyrėsi vyrų ir moterų korespondencija, atsiminimai, teismų skundai? Kaip moterų laiškuose ir atsiminimuose atsispindėjo šeimos, buities ir pramogų temos, kiek žinių galima rasti apie jų dalyvavimą politikoje ir viešame gyvenime? Dėl kokių priežasčių kilmingos moterys atvykdavo į Vilnių, kokių interesų jos čia turėjo? Ką jos čia matydavo, kur gyvendavo, ką valgydavo, kur melsdavosi? Kaip jos kovojo už savo teises? Kuo skyrėsi aristokračių ir eilinių bajorių, vienuolių ir pasauliečių, netekėjusių, ištekėjusių ir našlių pasakojimai? Kas žinoma apie tai, kaip moterys siekė mokslo?

Šios ir kitos temos bus atskleidžiamos Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančioje dr. Domininko Burbos (VDU Švietimo akademija) paskaitoje.Autorius yra gavęs Lietuvos kultūros tarybos kultūros ir meno kūrėjo individualią stipendiją rengti ekskursijų ir edukacinių renginių ciklą „Vilnius ir jo apylinkės epochų sandūroje: pasakojimai ir asmenybės XVIII–XX a. pradžioje“.

Daugiau informacijos >>


Kovo 12 d. 18:00 val.

Diskusija „Ar galima pasiekti nacionalinį konsensusą Astravo AE klausimu?“

Valstybingumo erdvė

Asociacija „Sąjūdis prieš Astravo AE“ kviečia pilietinę visuomenę į diskusiją „Ar galima pasiekti nacionalinį konsensusą Astravo AE klausimu?“. Diskusijoje dalyvaus LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, LRLS pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, LR Seimo narys Virgilijus Poderys, LiJOT prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius Eduardas Eigirdas. Diskusiją moderuos žurnalistė Rita Miliūtė.


Kovo 16 d. 17:30 val.

Paskaita „Cherchez la femme: moterys rašytojos ir lituanistinis pėdsakas A. Dumas romane „Fechtavimo mokytojas“

Valstybingumo erdvė

Ši paskaita papildys nuo kovo 16 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veiksiančią parodą „Les bons Lithuaniens“: lituanistiniai pėdsakai Alexandre’o Dumas romane „Fechtavimo mokytojas“. Iki balandžio vidurio bibliotekos lankytojai galės apžiūrėti Alexandre’o Dumas (tėvo, 1802–1870) knygą, kurią rankose laikė pats autorius, – rašytojas paliko autografą romane „Fechtavimo mokytojas“ („Le maitre d‘armes“, Paris, 1840–1841).

Pirmojoje paskaitos dalyje parodos autorė V. Budreckaitė lakoniškai aptars „Fechtavimo mokytojo“ pirmąjį skyrių, kuriame aprašoma fechtavimo mokytojo Grizjė kelionė per Lietuvą. Minimi Vilnius, Kaunas, Švenčionys, kiti Lietuvos vietovardžiai. Nors romanas išverstas į lietuvių kalbą (Aleksandras Diuma, „Fechtavimo mokytojas“, Kaunas, 1998), kelionei per Lietuvą šiame vertime, deja, teskiriamas vos vienas sakinys. Kaip tai galėjo nutikti?..  Antrojoje paskaitos dalyje V. Budreckaitė kalbės apie kelias tarpusavyje susijusias XIX a. moteris rašytojas. Spėjama, kad knygoje A. Dumas ranka palikta dedikacija skirta rašytojai Sofijai Tyzenhauzaitei de Choiseul-Gouffier (1790–1878), kurios knyga jis veikiausiai rėmėsi kurdamas „Fechtavimo mokytoją“. Prancūzų kalba rašiusi S. Tyzenhauzaitė dažnai pristatoma kaip pirmoji moteris rašytoja iš istorinės Lietuvos. Plunksną valdė ir kitos aristokratės, kurias su S. Tyzenhauzaite siejo vingrios jos ir jos vyro Octave’o de Choiseul-Gouffier giminės medžių šakos. Atskiro dėmesio nusipelno Vilniuje gimusi, su garsiausiais savo laikmečio Europos menininkais bendravusi Alix de Choiseul-Gouffier Janzé (1832–1915). Deja, jos knygos Lietuvoje neretai priskiriamos S. Tyzenhauzaitei.

Paskaita ir paroda yra Frankofonijos mėnesio 2020 programos dalis>>


Kovo 17 d. 17:30 val.

Knygos „Įsiklausymai“ pristatymas

Valstybingumo erdvė

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks semiotiko, literatūros kritiko Kęstučio Nastopkos parengtos naujos knygos „Įsiklausymai“ pristatymas. Renginį ves literatūrologas Dainius Vaitiekūnas.

Vilniaus universiteto profesorius emerito K. Nastopkos (g. 1940 03 18) naujausia knyga „Įsiklausymai“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidykla) skaitytojui siūlo įsiklausyti ir neskubant mėgautis atidžiomis semiotiko akimis skaitoma literatūra: K. Donelaičio, Maironio, B. Sruogos, A. Nykos-Niliūno, E. Matuzevičius, A. Žukausko, T. Venclovos, M. Martinaičio. H. Čigriejaus, J. Vaičiūnaitės, J. Apučio, V. Braziūno, G. Norvilo ir daugelio kitų rašytojų kūryba. Pasak autoriaus, „Kad suprastum, ką sako literatūros tekstas, būtina ne tik jį išklausyti, bet ir įsiklausyti.“

Daugiau informacijos >>


Kovo 18 d. 17:30 val.

Diskusija „Ką diskusijos apie įamžinimą kalba apie mūsų visuomenę?“

Valstybingumo erdvė

J. Urbanavičiūtės nuotrauka

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras tęsia atminties kultūrai skirtą ciklą, kurio diskusijose nuo vasario iki gegužės mėnesių bus svarstomi svarbiausi atminties kultūros ir  politikos klausimai.

Istorinės asmenybės, apie praeitį liudijantys paminklai, švietimo įstaigų, gatvių pavadinimai šių dienų visuomenėje kelia kontraversiškas diskusijas. Aptariami įvykiai nebūtinai atkartoja istoriniuose dokumentuose, tyrimuose įamžintus istorinius faktus. Visuomenė linkusi išryškinti faktus, kurie reikšmingi jai, todėl dėmesio centre dažnai atsiduria ne istoriniai dokumentai, o žmonių atmintis.

Antrojoje diskusijoje „Ką diskusijos apie įamžinimą kalba apie mūsų visuomenę?“ bus gilinamasi į tai, ką pokalbiai dėl kai kurių kultūros, visuomenės veikėjų atminimo įamžinimui skirtų paminklų, gatvių, švietimo įstaigų pavadinimo išsaugojimo ar patraukimo iš viešųjų erdvių, lūžtančios nuomonių ietys sako apie šių dienų visuomenę? Kokiais argumentais grindžiami siūlymai vienu ar kitu būdu įamžinti kontraversiškų asmenybių atminimą, o galbūt kai kurie anksčiau ryškūs monumentai praranda savo svarbą ir iš atminties vietos kategorijos pereina į užmaršties vietą? Kokie paminklai ir kodėl visuomenę skaldo arba telkia? Diskusija taip pat norima paliesti ir, regis, tebeišliekančią tendenciją statyti naujus paminklus ir noro įamžinti, pagerbti išreiškimą materialaus įprasminimo forma. 

Šiuos ir kitus klausimus svarstys kultūros istorikas doc. dr. Aurimas Švedas, LNB Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus tyrėja Silvija Stankevičiūtė. Diskusiją moderuos visuomenininkė, istorikė, pilietinių projektų sumanytoja ir įgyvendintoja Luka Sinevičienė.


Kovo 24 d. 17:30 val.

Knygos „Kazimieras Motieka – advokatas ir Lietuvos byloje“ pristatymas

Valstybingumo erdvė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks netrukus knygynų lentynas pasieksiančios politinės biografijos „Kazimieras Motieka – advokatas ir Lietuvos byloje“ pristatymas. Renginyje dalyvauja knygos autoriai ir rengėjai. Tikimasi sulaukti ir paties knygos herojaus – Kovo 11-osios Akto signataro K. Motiekos.

Kovo 11-osios akto signatarą advokatą Kazimierą Motieką ne vienas prisimena iš pakilių Sąjūdžio, Atgimimo laikų, kai drąsiomis kalbomis bei principinga pozicija dėl Nepriklausomybės siekio įkvėpdavo kitus. Žurnalistės Jūratės Mičiulienės knyga „Kazimieras Motieka – advokatas ir Lietuvos byloje“ – bandymas apžvelgti jo politinę biografiją. Tai pirmoji knyga apie Kovo 11-osios akto signatarą Kazimierą Motieką, jo politinių pažiūrų, nuostatų, moralinių principų, jau istorija tapusių poelgių ir darbų apžvalga. Knyga atskleidžia daug įdomių advokato veiklos detalių: kaip dar 1989-aisiais atsisakęs partinio bilieto bei apie tai viešai prabilę spaudoje, paskatino taip pat elgtis daugelį, ko jis drįso pareikalauti Liaudies deputatų suvažiavime Maskvoje, ką 1990-ųjų kovo 11-osios vakarą lėmė jo skambutis Stasiui Lozoraičiui arba 1991-ųjų sausio 13-ąją pasiųsta telegrama į JAV Kaziui Bobeliui.

Remdamasi archyviniais dokumentais, Atgimimo laikų bei Nepriklausomybės pradžios laikraščiais, apie tą laikmetį išleistomis knygomis, bendražygių ir draugų, paties signataro prisiminimais, autorė pasakoja apie advokato pastangas sprendžiant Lietuvos bylą – siekį 1940-ųjų okupaciją ir prievartinį šalies įjungimą į Sovietų Sąjungos sudėtį pripažinti neteisėtais. Tai advokato gyvenime buvo pati svarbiausia byla. Apie šią stebuklui prilygstančią bylą ir jos užkulisius pasakoja gausiai istorinėmis nuotraukomis iliustruota knyga, kurią inicijavo ir parėmė advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“.


Kovo 25 d. 17:30 val.

Kalbos klubo pokalbis „Margas žodžių pasaulis: žodžiai – kaukės, žodžiai – piešiniai, žodžiai – burtažodžiai“

Valstybingumo erdvė

Pirmojo Kalbos klubo pokalbio akimirka

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks jau trečiasis Kalbos klubo pokalbis „Margas žodžių pasaulis: žodžiai – kaukės, žodžiai – piešiniai, žodžiai – burtažodžiai“.

Nuo metų pradžios veikiančio Kalbos klubo tikslas –  įveikti stereotipus, kurių, kai mąstome apie kalbą, turime daug. Susitikimai vyks kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį. 

Kol vasara įsibėgės, planuojami ir kiti pokalbiai:

 „Šiuolaikinės kalbos technologijos, didieji duomenys, lingvotechai“,

„Klok žodžiui vietą, kaip svečiui patalą: psicholingvistika, pragmatika, neurolingvistinis programavimas“,

„Alternatyvūs kalbiniai pasauliai: jų vieta, reikšmė, vertė. Žargonas, slengas, koinė“.


Kovo 26 d. 17:30 val.

Švietimo projekto „Teisė kiekvienam“ paskaita „Baudžiamoji atsakomybė: kaip netapti nusikaltėliu?“

Valstybingumo erdvė

Praėjusių metų spalį Mykolo Romerio teisės mokykla ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pradėjo unikalų projektą „Teisė kiekvienam“. Jo tikslas – supažindinti visuomenę su aktualiausiais teisiniais klausimais, sudaryti galimybę nemokamai individualiai konsultuotis su įvairių sričių teisininkais. Kiekvieną mėnesį kviečiame visus norinčius dalyvauti teisinėse paskaitose aktualiomis temomis. Šeštosios ciklo paskaitos tema „Baudžiamoji atsakomybė: kaip netapti nusikaltėliu?“. Dėstytojas doc. dr. Tomas Girdenis kalbės apie baudžiamąją teisę, kaip apie griežčiausią atsakomybę numatančią teisės šaką. Paskaitoje bus pristatyta ir būtinosios ginties problematika.

Po kiekvienos paskaitos bibliotekoje vyks teisinės konsultacijos. Interesantus konsultuos patyrę administracinės, civilinės, baudžiamosios, darbo, vartotojų ir kitų teisės sričių praktikai ir advokatai, o prie jų prisidės ir studentai. Kompleksiniai klausimai bus registruojami ir sprendimų bus ieškoma papildomose konsultacijose.


Kovo 27 d. 16:30 val.

Diskusija „Gimę laisvėje“

Valstybingumo erdvė

Rengiamas pokalbių vakaras „Gimę laisvėje“, kurio dalyviai – atkurtoje nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje gimę ir visuomenei pažįstami kultūros ir mokslo sričių atstovai. Vakaro vedėjas – televizijos žurnalistas, laidų vedėjas, prodiuseris, filmų garsintojas ir rašytojas Rytis Zemkauskas kalbins politologą, Rytų Europos studijų centro direktorių, knygų autorių Liną Kojalą, istorikę, Nacionalinės ekspedicijos dalyvę, visuomenininkę Luką Sinevičienę, poetę Gretą Ambrazaitę, filologę, projekto „Liepa-2“ rengėją Beatričę Danisienę.


Kovo 30 d. 17:30 val.

Ateitininkai kviečia: filosofiniai skaitymai su Daliumi Jonkumi

Valstybingumo erdvė

Minėdami solidžią 110-ies metų sukaktį ateitininkai kviečia į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiamą viešą diskusiją, kurioje bus analizuojamos ištraukos iš Antano Maceinos tekstų „Kultūra“, „Kultūros filosofija“, „Kultūros tragizmas“. Tekstą atvers filosofas, fenomenologas ir lietuvių mąstytojų tyrėjas prof. Dalius Jonkus. Diskusiją moderuos Laurynas Peluritis.

Lietuvos Respublikos Seimas 2020-uosius paskelbė Ateitininkų metais. Ateitininkų metų filosofiniai skaitymai rengiami bendradarbiaujant su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centru. Kituose šių metų susitikimuose planuojama atverti ateitininkų filosofų ir mąstytojų Antano Maceinos, Juozo Girniaus, Prano Kuraičio, Stasio Ylos ir Prano Dovydaičio tekstus. Renginį moderuos Laurynas Peluritis.

Daugiau informacijos >>


Kovo 31 d. 17:30 val.

Diskusija „Lietuvių literatūra šiuolaikinėje Prancūzijoje“: renginys Frankofonijos dienai

Valstybingumo erdvė

Kovo 31 d. Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks diskusija „Lietuvių literatūra šiuolaikinėje Prancūzijoje“. Lietuvių autorių kūrinių vertimai į prancūzų kalbą ne tik puiki proga populiarinti lietuvių literatūros sklaidą frankofoniškuose kraštuose, bet ir galimybė supažindinti užsienio šalis su kokybiška, aukšto lygio lietuvių literatūra ir literatūros istorija. R. Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ vertimas į prancūzų kalbą sulaukė didelio dėmesio Prancūzijos literatūrinėje žiniasklaidoje. Ne mažiau reikšmingi lietuvių literatūros klasiko K. Donelaičio poemos „Metai“, T. Venclovos knygos „Vilnius prancūziškai“ bei daugelio kitų autorių vertimai, pasauliui atveriantys lietuvių literatūros klodus.

Diskusijos dalyviai – rašytojas, scenaristas Alvydas Šlepikas, literatūros tyrinėtojas, vertėjas prof. Vytautas Bikulčius, vertėja prof. Nijolė Kašelionienė, vertėja Caroline Paliulis, Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Austė Zdančiūtė. Diskusiją moderuos LNB Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovas prof. Dainius Vaitiekūnas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*