1921 m. birželio 5 d. gimė Vytautas Mačernis

Parengė Silvija Stankevičiūtė


Herškė Leibovičius. Nuotrauka. Vytautas Mačernis. 1939. Maironio lietuvių literatūros muziejus

1921 m. birželio 5 d. gimė jauniausias lietuvių literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas, vienas reikšmingiausių savo kartos poetų Vytautas Mačernis. Poetas pagarsėjo intelektualia, vidinės egzistencijos nerimą išreiškiančia kūryba. V. Mačernio poezijoje, subrendusioje didžiųjų istorinių kataklizmų, permainų laiku nebuvo eilėraščių, programuojančių konkrečius tautos veiksmus. Pasak literatūrologo Vytauto Kubiliaus, jo poetinėje leksikoje nebuvo politinių ar socialinių kategorijų, tribūnišku tonu bloškiamų kaip komandos[1]. V. Mačernio kūryba – didelių vertybių, gyvenimo prasmės ieškančios, besikankinančios, abejojančios ir vėl nušvintančios sielos istorija.

Ne vienam puikiai žinomos V. Mačernio „Vizijos“, neretai įvardijamos kaip savita dvasinė poeto autobiografija, kurioje filosofiniai apmąstymai susipina su senos žemaitiškos sodybos realijomis, autoriaus atsiminimais, peraugančiais į regėjimus, kupinus poezijos ir spinduliuojančios prasmės[2]. Svarbi vieta V. Mačerniui priklauso lietuvių soneto istorijoje. Nebaigtame „Metų“ sonetų cikle išryškėja poetinis ir filosofinis poeto asmenybės pradai, jų dermė.

Literatūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė apie V. Mačernį yra rašiusi:

 „Nepriklausomos Lietuvos, jos gimnazijų humanitarinės dvasios, jaunosios ateitininkijos idėjų augintinis. Žemaičių bajorų ainis, didelės sodybos, lietuvių polio, vaikas, iš prigimties supratęs vėjo, lietaus, seno sodo kalbą. Turėjęs kalbos jausmą, stiprią kalbinę vaizduotę. Savo Šarnelėje mąstęs žemaitiškai, bet sąmoningai jautęs lietuvių bendrinės kalbos svarbą, ėjęs jos keliu, turtinęs žodyną, laikęsis prozodijos normų. Susietas su jam priskirtąja vieta didelės traukos, grįžimo ir galutinio pasilikimo prasmės“. [3]  

Pasak literatūrologės, V. Mačernis į lietuvių tautos dvasinę patirtį įeina ir kaip ypatinga, išsiskirianti prigimtis, turėjusi retą jautrumo pasauliui, vizijai, fantazijai dovaną, galėjimą patirti regėjimus, tarsi išeiti už įprastų ribų[4].

„Vizijas“, „Metų“ sonetus galima rasti svetainėje epaveldas.lt:         

Poezija: Vizijos / Vytautas Mačernis, in: Poezija / Vytautas Mačernis. – 1961

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003091849

Poezija: Metų sonetai / Vytautas Mačernis, in: Poezija / Vytautas Mačernis. – 1961

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003091852

Poezija: Eilėraščiai / Vytautas Mačernis, in: Poezija / Vytautas Mačernis. – 1961

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003091869



[1] Vytautas Kubilius, XX amžiaus literatūra, Vilnius: alma littera, 1995, p. 412.

[2] Vytauto Mačernio kūrybinis palikimas, in: Bernardinai.lt, 2006 m. liepos 21 d., prieiga per internetą < http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2006-07-21-vytauto-macernio-kurybinis-palikimas/13691>, žiūrėta [2020–05– 29].

[3] Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Jauniausias klasikas, in: Vytautas Mačernis, Praeinančiam pasaulyje praeisiu: poezija, iš prozos ir straipsnių, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006, p. 5.

[4] Ten pat.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*