Tylus eilėraštis

Parengė Silvija Stankevičiūtė


Birželio 14 d. prisimename tuos, kurie prieš savo valią buvo ištremti į amžino įšalo žemę. Didelė dalis tremtinių iš Sibiro nebegrįžo ir nesulaukė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, tačiau jų auka ir tyli kančia primena iškovotos laisvės kainą ir svarbą. Dalijamės tragiško likimo poeto, filosofo ir disidento, tremtinių anūko Mindaugo Tomonio (1940–1975, slp. Tomas Kuršys) eilėraščiu simboliniu pavadinimu „Tylus eilėraštis“.


Eilėraštis publikuotas: Mindaugas Tomonis, Žinia : filosofinė apybraiža, poezija, dienoraščio fragmentai, laiškai, dokumentai, Vilnius: Baltos lankos, p. 260.

M. Tomonis pasižymėjo ne tik išskirtine literatūrine kūryba. Kauno politechnikos institute įgijęs chemiko technologo specialybę, nuo 1969 m. dirbo Paminklų konservavimo instituto chemijos laboratorijos katedros vedėju. 1974 m. M. Tomonis savo parašytu pasiaiškinimu atsisakė restauruoti Kryžkalnyje stovėjusį paminklą sovietinei armijai. Tame pačiame pasiaiškinime M. Tomonis reikalavo demokratijos, spaudos ir sąžinės laisvės, o svarbiausia – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. „Prisidėti prie Lietuvos valstybingumą panaikinusių ir sukėlusių tiek neteisybės įvykių įamžinimo laikau neįmanoma“, – rašė M. Tomonis. Prie visiškai arba dalinai neatitaisytų svarbiausių asmens kulto laikotarpio klaidų jis priskyrė masinius nekaltų piliečių trėmimus.

M. Tomonį atleido iš darbo, tačiau po kurio laiko vėl priėmė atgal. Tada karinis komisariatas pasiuntė kvietimą į karinius mokymus. M. Tomonis atsisakė tarnauti sovietų armijoje. Nepaklusnus pilietis prievarta paguldytas į Vilniaus psichiatrinę ligoninę ir joje išlaikytas keturis mėnesius. Grįžęs iš ligoninės toliau dirbo Paminklų konservavimo institute, rašė eilėraščius, 1974 ir 1975 m. įrašė du ilgus įrašus ateizmo muziejaus lankytojų knygoje, kuriuose drąsiai ir atvirai smerkė grubią ir melagingą sovietinę ateizmo propagandą, pranašavo besiartinantį ateistinio siautėjimo epochos galą. 1975-ųjų birželio 25 dieną išsiuntė laišką CK nariams ir SSKP XXV suvažiavimui, kartodamas tuos pačius reikalavimus: Lietuvos nepriklausomybės, demokratijos, tikros sąžinės laisvės. Birželio 27 d. antrą kartą prievarta išvežtas į Naujosios Vilnios psichiatrinę ligoninę.

1975 m. Visų Šventųjų dieną su šeima aplankė motinos kapą. Grįžęs su seserimis tarėsi, kaip gruodžio 1-ąją švęs tėvo šešiasdešimtmetį, o lapkričio 5-ąją išėjo į darbą ir vakare į namus nebegrįžo… Jo kūnas rastas ant geležinkelio bėgių netoli Rasų kapinių. Mindaugui buvo tik trisdešimt penkeri…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*