Pirmasis istorinis nuotykinis romanas lietuvių kalba

Parengė Dalia Cidzikaitė


Algimantas, arba Lietuviai XIII szimtmetyje. T. 1–5: istoriszka apysaka / Parasze Dr. V. Pietaris. Lietuviu Kataliku Spaudos Bendrijos Spaustuveje, Shenandoah, PA. 1904 m.

Šių metų spalio 9 d. minėjome pirmojo istorinio nuotykinio romano lietuvių kalba autoriaus Vinco Pietario (1850–1902) 150-ąsias gimimo metines. Rašytojas, publicistas, pirmojo lietuviško romano autorius Vincas Pietaris, kurio 170-ąsias gimimo metines minime šiais metais, priklausė XIX a. sparčiai gausėjusiam valstietiškos kilmės inteligentų būriui. Įgijęs gydytojo profesiją, didžiąją gyvenimo dalį jis praleido Rusijoje (Demjanske, Ustiužnoje), buvo vedęs rusę Mariją Nikolajevną Kosovič, su kuria susilaukė šešių vaikų. Net ir gyvendamas svetur, rašytojas aktyviai dalyvavo lietuvių kultūriniame gyvenime, savo kūrinius ir publicistiką skelbė pirmuosiuose lietuviškos spaudos leidiniuose. Kadangi publicistiniai V. Pietario tekstai dažnai pasirašyti slapyvardžiais, jų nebuvo galima sieti tiesiogiai su autoriumi.

Pietario romanas Algimantas, arba lietuviai XIII šimtmetyje įdomus dėl keleto faktų. Pirmiausia, tai pirmasis lietuvių kalba parašytas romanas, ir ne bet koks, bet istorinis-nuotykinis. Antra, kūrinys, laikomas svarbiausiu Pietario veikalu, išleistas po autoriaus mirties, 1904 metais. Trečia, pirmą kartą romanas išėjo ne viena knyga, o dalimis – tomais. Ir galiausiai, pirmasis lietuviškas romanas išleistas ne Lietuvoje, kur vis dar buvo draudžiama knygų lotyniškais rašmenimis leidyba, o Jungtinėse Amerikos Valstijose, Šenandoriaus (Shenandoah) mieste, XX a. pradžioje vadintame „Amerikos Vilniumi“.

„Aš užsikėsiau čionai nubrėžti paveikslėlį musų praeities, kaip ta praeitis atsipiešė mano vaidentuvėje. Gal but, juog čionai rasis ir tuli istoriški faktai klaidžiai paduoti; gal but, juog rasis nemažai kitų netobulumų, bet tai jau kitas dalykas. Cion ne istorija, tiktai apysaka – ant istoriško pastovio parašyta“, – savo skaitytojus pirmojo tomo pratarmėje informuoja Pietaris, taip užbėgdamas už akių tiems kritikams, kurie, skaitydami jo kūrinį, pasigenda tikrų istorinių faktų.

Tikėtina, kad Algimantą rašytoją parašyti paskatino susidomėjimas lenkų rašytoju Henriku Senkevičiumi, garsėjusiu savo istoriniais romanais. Apie tai Pietaris užsiminė laiške Adomui Jakštui: „Kaip paskaitai Senkevičių ir pamąstai apie kitus rašytojus, tai taip atrodo, jog geriau būtų, jeigu jie eitų ką kita daryti, o ne užsiimti rašymu.“ Kai kurių kritikų nuomone, Pietario romanas ir kiti jo tekstai gimė dėl nostalgijos gimtajam kraštui.

Kūrinio veiksmas vyksta XIII a. pradžioje, Pietario tekste jis įvardytas tiksliau: nuo maždaug 1192 iki 1205 m. Alvydas Nikžentaitis mano, kad „pasirinktas laikotarpis ne atsitiktinis. Tai buvusių centrų Rytų Europoje ir Vidurio Europos rytiniame pakraštyje vis didesnio žlugimo ir naujų iškilimo laikotarpis“. Algimante rašoma apie bundantį lietuvių pasipriešinimą, ryškinamos kolektyviškumo, bendruomeniškumo idėjos. Nors dėl romano istoriškumo yra įvairių nuomonių, rašydamas Algimantą Pietaris naudojosi įvairiomis kronikomis (daugiausiai Bychovco), Naugardo, Pskovo, Hipatijaus metraščiais. Daug vietovardžių ir asmenvardžių turi realius prototipus, nemažai faktų sutampa su istorine tiesa. Yra ir „tikrų“ herojų: Dausprungas, Vykintas, Sprudeika, Bulius. Pagrindinis veikėjas Algimantas nėra sukurtas pagal kurį nors vieną istorinį personažą, nors jo prototipas – Alšėnų kunigaikščio Jono Algimantaičio tėvas. Jo paveikslas kurtas pasitelkus dokumentuose nurodytus ir kitų LDK kunigaikščių bruožus (Mindaugo, Kęstučio).

Daugelis sutinka, kad pirmojo lietuviško romano istorinio ir pirmojo nuotykių romano tekstas padaro įspūdį dėl kultūrinio, o ne estetinio lygmens. Pasak Petro Bražėno, „Algimantas – ne tik V. Pietario, bet ir pačios epochos kūrinys, paminklas, pastatytas ties vienu iš staigių tautos istorinio kelio posūkių.“

Su Pietario romanu užaugo ne viena lietuvių karta. Galbūt todėl dėl romane piešiamos akivaizdžios gėrio ir blogio priešpriešos, nesunkiai nuspėjamo veikėjų elgesio, ją noriai skaitė moksleiviško amžiaus jaunimas. JAV lietuvis, aktyvus bendruomenės veikėjas Arvydas Barzdukas prisimena, jog Algimantas turėjo daug įtakos jam ir jo bendraamžiams. „Mano ir jaunesnio brolio herojus buvo galiūnas Virpša. Mes statėm pilis, kurias Virpša su savo vyrais nuo gudų gynė“, – sako jis. 

Suskaitmenintą V. Pietario Algimantą rasite svetainėje epaveldas.lt: t. 1 – https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003009312; t. 2 – https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003009329; t. 3 – https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003226059; t. 4 – https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003226062; t. 5 – https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003226064.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*