Ruduo, ir tiek

„Jeigu šokčiau pro langą  / – tai tik lapkričio mėnesį“, –  dainuoja Alina Orlova. Ruduo – tamsokas, tačiau skaityti ir rašyti įkvepiantis metų laikas (arba susitikti poetiškoje kompanijoje: jau tris dešimtmečius vyksta literatūrinis festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“). Kokiais pavidalais ruduo pasirodo šiuolaikinių lietuvių poetų kūryboje?


VAINIUS BAKAS

Ruduo Žirmūnuos

Dievas žaidžia degtukais – Žirmūnuos liepsnoja klevai,
ir degantis krūmas, įgaudamas atspalvį kraujo,

tau primena nuolat, kad kartą čionai jau buvai,
bet vis tiek nustembi, šitą vaizdą pamatęs iš naujo.

Ir štai šitaip kasmet, netgi jeigu maneisi esąs
mintinai tai išmokęs, iš naujo atrasti, vėl trokšti.

Ir tau mūzos nuleidžia geltonas svogūnų kasas
nuo balkonų turėklų, nuo griūvančių bãbelių bokštų.

Bet prie jų nesustoji, kaip lietūs pro juos praeini
laiptais krentančių lapų, ir šlamantys žingsniai po kojom

tau vis kužda vardus, išskaptuotus tyliam akmeny,
visad šnara: esu ir už trapų buvimą dėkoju.

Ir, atrodo, nusitrina mūsų pasauliai, ir ribos
vėl pasislenka sprindžiu, kaskart atsigręžus per petį,

tai tiek ir tebūta poezijos čia ir kūrybos –
tas pats per tą patį, tas pats amžinai per tą patį…

Daugiau V. Bako eilių: https://literaturairmenas.lt/poezija/vainius-bakas


LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS

Ateina ruduo
į senamiesčio avalynės krautuvėlę
nubyrėjusiom sienom
ir tylom renkasi batus.
Ruduo nežino savo batų numerio,
todėl parodo jaunai pardavėjai
savo didelę purviną koją.
Pardavėja matuoja ją ilgu geltonu centimetru.
Centimetre ilgio pritrūksta,
ji sutrikusi žiūri rudeniui į akis,
pakvimpa dūmais, nieko nebuvo,
tik rausvas beržo lapelis
prilipo prie lango.

Daugiau L. Jakimavičiaus eilių: http://www.tekstai.lt/buvo/tekstai/jakimavl/kitojmis.htm


DONALDAS KAJOKAS

ruduo ir tiek

prieina maža mergytė
ir žiūri didelėm akim

maža mergytė su milžiniškais kaspinais
margais margais
maža mergytė išsipurvinusi keliukus
raudonu raudonu paltuku
maža maža mergytė
tokia juokinga

Daugiau D. Kajoko eilių: http://www.tekstai.lt/buvo/tekstai/dkajokas/lapkrvdr.htm


AUŠRA KAZILIŪNAITĖ

minus vienas ruduo

juodaodis hipsteris man skaito savo romano ištraukas
Vilniuje prie prezidentūros po kojomis turbūt jau krenta kaštonai
jis gražus

bet kitame skyriuje kažkas turi mirti

Daugiau A. Kaziliūnaitės eilių: https://www.zurnalasmetai.lt/?p=1921

*

RIMVYDAS STANKEVIČIUS

randas

Netikėta, it smūgis į atspindį, pauzė.
Pamažu vėl pasaulis į saują
    surankios netyčia pabertas spalvas,
Ir kiekvieno praeivio
         savo kelio ir vardo paklausi,
Ir tave vėl ištars ir ramiai
              su savim nusives…

Ir norėsi nustebi,
     kad nuvargusios kojos patamsyje
                                          guolį suranda,
Kad savaime žegnonei pakyla
         nemokytas delnas vangus…
Viskas liko kaip buvę:
    glosto pirštai nesopantį randą,
Tik tylesnis vanduo,
        tik gilesnis ruduo
                         ir dangus.

Daugiau R. Stankevičiaus eilių: http://www.tekstai.lt/buvo/tekstai/rstankev/randas.htm#randas


P.S. Daug puikių eilėraščių apie rudenį ir „jo potemes“ atrinko ir „Šiaurės Atėnuose“ publikavo vertėjas Lanis Breilis: http://www.satenai.lt/2016/11/04/ruduo/