2021 m. pradžioje pasirodė nauja knyga – Vytauto Landsbergio „Lapkričio knygelė: 1989 metų pabaigos įvykių ir idėjų užrašai“. Knyga, kurią išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, skaitytojams leis susipažinti su 1989-ųjų lapkritį ir gruodį V. Landsbergio, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio lyderio, pildyto bloknoto turiniu. Kodėl 1989-ieji tokie svarbūs?..
Mums, lietuviams, didysis polinis lūžis asocijuojasi su 1990 metais, kai pagaliau atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Visgi Vidurio Europoje dažniau kalbama apie 1989-ųjų revoliucijas: metų pabaigoje, pasitinkant 1990-uosius, politinis regiono peizažas buvo visiškai pasikeitęs. Lenkijoje gyvenimas mainėsi jau nuo pirmojo metų pusmečio: įvyko vadinamosios Apskritojo stalo derybos, kuriose dalyvavo Lenkijos Liaudies Respublikos valdžia ir „Solidarumo“ atstovai, vėliau – iš dalies laisvi vadinamieji Birželio rinkimai į Seimą ir Senatą, virtę vartais į didžiąsias permainas. Rudenį Vengrijoje įteisinta daugiapartinė sistema, atsisakyta Vengrijos Liaudies Respublikos pavadinimo. Tuometinėje Čekoslovakijoje įvyko taiki Aksominė revoliucija, pačioje metų pabaigoje jos prezidentu tapo disidentas Vaclavas Havelas. Vardijimą būtų galima tęsti ir tęsti. Bene ryškiausias iš šių įvykių – simboliška Berlyno sienos griūtis, virtusi kone 1989-ųjų metonimija.
1989-ieji buvo ypatingi ir Lietuvoje: šalis jau ryžtingai judėjo link Nepriklausomybės. 1989 m. gegužę LSSR Aukščiausioji Taryba paskelbė LSSR įstatymų viršenybę prieš SSRS įstatymus. Rugsėjį priimtas AT deputatų rinkimų įstatymas ir su rinkimais bei AT struktūra susijusių nutarimų. Lapkritį – Pilietybės ir Referendumo įstatymai. LSSR AT, atsiliepdama į LPS reikalavimą, priėmė sprendimą pakeisti LSSR Konstitucijos 6 straipsnį: Lietuvoje panaikintas išskirtinis LKP vaidmuo, įteisinta daugiapartinė sistema. Gruodžio 20 d. neeiliniame Lietuvos Komunistų Partijos XX suvažiavime jos nariai nubalsavo už „savarankišką LKP, turinčią savo programą ir statutą“ (tapo savarankiška, centrui Maskvoje nepavaldžia partija). Demokratiniams rinkimams į Aukščiausiąją Tarybą buvo pasiruošta.
Kol rankose dar neturite naujosios V. Landsbergio knygos, primirštą laikotarpio atmosferą pajusti padės Edvardo Tuskenio ir Broniaus Nainio tekstas „Lietuva 1989 pabaigoje“, publikuotas žurnale „Pasaulio lietuvis“. Straipsnis parašytas ir analitiškai, atskleidžiant reikšmingiausius 1989-ųjų metų pabaigos politinių posūkių reikšmę, ir vaizdingai, pakiliai, tačiau be patoso. Siūlome kelias ištraukas. Visą tekstą rasite epavelde (Pasaulio lietuvis. 1990, Nr. 1, p. 2-4).
Paskutinieji 1989 m. mėnesiai pasižymėjo revoliuciniais įvykiais Rytų Europoje. Senų vyriausybių nuvertimai (net buvusių vadų suėmimai, nuteisimai ir net sušaudymai[1]), komunistų partijų monopolių atsisakymas, artėjantys laisvi rinkimai sudarė foną įvykiams Lietuvoje.
[…]
Praėjusiais metais Lietuva keitėsi kiekvieną dieną. Kiekviena iš jų rašė naują istorijos puslapį. Tauta, iš 1988 mitingavimo perėjusi į pragmatiškų svarstybų ir planų kūrimo laikotarpį jau nebe tiek kovai dėl nepriklausomybės, bet sukdama galvas, kaip ji, gavusi tą nepriklausomybę, tvarkysis, jau stovi prie pat nepriklausomybės slenksčio ir svarsto, ar peržengti jį tuojau, ar dar kiek palūkėti ir gerai apsidairyti, kad nesukluptų per jį žengdama, nes ji vis dėlto platokas. […] beliko tik ištarti vieną žodelį: gerbiamas Gorbačevai, nuo šios dienos mes skelbiame Lietuvą nepriklausoma valstybe, ir… sėskime prie stalo tartis dėl to paskelbimo vykdymo.
O šventinę kovo 11 d. kviečiame žiūrėti interviu su prof. V. Landsbergiu per Nacionalinės bibliotekos socialinių tinklų paskyras „YouTube“ ir „Facebook“. Autorių kalbins Nacionalinės bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento direktorius prof. Andrius Vaišnys.
[1] Veikiausiai omenyje turėtas socialistinę Rumuniją valdžiusio Nicolae Ceaușescu sušaudymas 1989 m. gruodį.