Lietuvių poezija JAV: vertėjas ir poetas Jonas Zdanys

Jonas Zdanys gimė 1950 m. Konektikuto valstijoje, JAV.[1] Kaip ir daugelis DP (angl. displaced persons, liet. perkeltieji asmenys) kartos atžalų, augo dviejų kultūrų sankirtoje. „Nuo pat pirmų dienų kalbėjau lietuviškai (ir dabar su tėvais bei giminėm lietuviškai kalbame), lankiau šeštadieninę lietuvišką mokyklą (ją vedė Kotryna Marijošienė), dalyvavau lietuvių skautų veikloje, šokau tautinius šokius, bendraudavau su lietuviais, lietuviškai šventėm visas šventes, lankėm lietuvišką bažnyčią. Angliškai pradėjau kalbėti mokykloje, būdamas penkerių. Aiškiai atsimenu tą pirmą dieną: mokytoja su manim kalba angliškai – garsiai, pamažu artikuliuodama kiekvieną žodį, o aš – lietuviškai šaukiuosi mamos“,[2] – prieš vienuolika metų Zdanys pasakojo tuometinio Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėjai Jolantai Budriūnienei.

Jonas Zdanys. Nuotr. iš Zdanio asmeninės svetainės: https://jonaszdanys.org/

Visgi vietos kalbą išmoko puikiai, vėliau studijavo literatūrą. Bakalauro studijas baigė Jeilio universitete, magistro ir daktaro laipsnius įgijo Niujorko valstijos universitete (State University of New York). Po studijų dėstė šiuose universitetuose. Jeilio universitete vedė poezijos, vertimo teorijos bei praktikos seminarus,  pastarajame  universitete užėmė  ir įvairias administracines pozicijas. Daugiau kaip dešimtmetį dirbo kaip aukštas Konektikuto valstijos pareigūnas, atsakingas už akademinę sritį. Taip pat prisidėjo prie Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pertvarkymo. Šiuo metu dėsto Sacred Heart universitete.[3]

Zdanio bibliografija tiesiog stulbinanti. Kaip autorius arba vertėjas, Zdanys prisidėjo prie gero pusšimčio knygų. Atskiro paminėjimo turbūt vertos jo sudarytos ir išverstos antologijos, pristatančios šiuolaikinius Lietuvos poetus: pavyzdžiui, „Four poets of Lithuania : Vytautas P. Bložė, Sigitas Geda, Nijolė Miliauskaitė, Kornelijus Platelis“ (Vilnius : Vaga, 1995),   „Five Lithuanian women poets: Judita Vaičiūnaitė, Danutė Paulauskaitė, Onė Baliukonė, Nijolė Miliauskaitė, Tautvyda Marcinkevičiūtė“ (Vilnius : Vaga, [2002]). Iš naujesnių Zdanio knygų atskiro paminėjimo galbūt vertos šios: „Notebook Sketches: Poems and Drawings“ (Chicago: Strawberry Hedgehog, 2019); „Three White Horses“ (Beaumont, Texas: Lamar University Literary Press 2017); su Kornelijumi Plateliu parengta „Two Voices / Du balsai“  (Chicago:  Purple Flag Press 2017). Leidžiamos Zdanio poezijos rinktinės. Daugiau informacijos apie knygas rasite Zdanio asmeninėje svetainėje: https://jonaszdanys.org/books/

Vertėjas

Pasak Zdanio, vertimais iš lietuvių kalbos jis užsiima nuo bakalauro studijų Jeilyje laikų. Tada, pasitaręs su dėstytoju, jis išvertė Marcelijaus Martinaičio eilėraštį „Vaikai kaip žolė“. Vertimas buvo teigiamai įvertintas, išspausdintas universiteto literatūriniame žurnale.[4]

Tiesa, lietuvių autorių poezijos vertimai Šaltojo karo metais ir dabar, kai Lietuva nepriklausoma, turi skirtingą reikšmę sociokultūriniame kontekste. Jaunystėje Zdanys norėjo pasauliui parodyti, kas yra Lietuva, kokia yra jos poezija, literatūra. „Jaučiau, kad poezija netelpa į pasaulį dalinančias „geležinių uždangų“ schemas. Ji gali išleisti daigą pro kiekvieną politinio betono plyšį ir pergalingai iškelti į dangų savo žiedelį“,[5] – prisiminė vėliau. Noras garsinti Lietuvos poeziją jį suvedė su rašytoju, vertėju, leidėju Stepu Zobarsku. „Stepą sutikau 1977 m. Žinojau, kad „Manyland“ leidykla leidžia lietuvių rašytojų kūrybą angliškai. Parašiau jam laišką, susitikome pirmą kartą Niujorko Grand Central traukinių stotyje, keletą metų (ligi jo netikėtos mirties) bendradarbiavome. „Manyland“ leidykla išleido ir mano pirmąją vertimų antologiją „Selected Post-War Lithuanian Poetry“, [6] – pasakojo Zdanys. Pasak vertėjo, dabar situacija kitokia: informacija apie Lietuvą visiems lengvai prieinama, veikiau reikia atskleisti šalies privalumus, stipriąsias puses. [7]

Poetas

Pasak Zdanio, poezija jam svarbi visą gyvenimą. Viskas, ką jis norįs pasakyti (galbūt – tik pačiam sau), siekiąs paaiškinti, stipriausiai atsiskleidžia per metaforą. Anot poeto, poezija jam yra dialogas su savimi, nors jis rašo taip, lyg kalbėtųsi su kitu asmeniu.[8] Zdanys jaučiasi laimingas dėl to, kad gali prabilti dviem kalbomis, kurios struktūriškai skirtingos: „Esu giliai ir plačiai apdovanotas, kad turiu galimybes tokius dialogus, skirtingus ir gal net įdomius bei turtingus, kurti angliškai ir lietuviškai. Aiškiau save per juos suprantu. Mano skaitytojai, ypatingai tie, kurie moka abi kalbas, taip pat giliau supranta.“ Beje, poetas neverčia savo paties eilėraščių į kitą kalbą: veikiau konstruoja paralelinius tekstus, nes kalbos prašosi kitokio mąstymo, skirtingos raiškos.[9]

Zdanys pripažįsta, kad jo situacija skyrėsi nuo vyresniosios kartos išeivijos poetų, rašytojų (minėtojo Zobarsko, Kazio Bradūno, Alfoso Nykos-Niliūno ir daugelio kitų). „Aš, gimęs ir augęs Amerikoje, baigęs čia mokslus, gyvenau kaip amerikietis: gana lengvai susiradau darbus, profesūrą, valdžios tarnybą,  susikūriau ekonominį gyvenimą su tipišku amerikietišku pasisekimu. Jiems, deja, nebuvo lengva, stengėsi kitaip, savo jėgomis. Žinoma, kurti jiems sekėsi, ir aš iš jų daug ko išmokau. Jų kūryboje atpažįstu savo kūrybą: kai augom supratome, kad ir mano karta yra „išeivių“ karta, todėl mano eilėse irgi randasi panašių praradimo jausmų, rūpesčių bei prasmių“,[10] – svarstė 2012 m.

Gali kilti klausimas, kas – poezijos kūrimas ar vertėjo darbas – pačiam Zdaniui arčiau širdies. „Turiu dvi dukras ir dvi anūkėles. Ar galima pasirinkti vieną dukrą ar vieną anūkėlę?“, – juokaudamas atsakė Laimai Apanavičienei. [11]

Pėdsakas Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje

Minint Zdanio 60-metį (beje, pernai J. Zdanys minėjo jau 70-ąsias savo gimimo metines), Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristatė jam skirtą parodą. Pasak Jolantos Budriūnienės,  idėja surengti parodą kilo ir dėl to, kad Zdanys buvo mažokai žinomas Lietuvoje, net ir literatūros lauko žmonėms.  Bibliotekos darbuotojas labai maloniai nustebino jo nuoširdus noras bendradarbiauti. „Ypač džiaugėmės, kad poetas atsiuntė bibliotekai dovanų visas iki to meto JAV išleistas savo poezijos knygas – apie kai kurias iš jų pirmą kartą išgirdome“, –  prisiminė Budriūnienė.


Daugiau informacijos apie Zdanį:

Zdanio asmeninė svetainė: https://jonaszdanys.org/

Zdanys aktyviai rengia tinklalaides apie poeziją ir vertimus: https://openwindows.podbean.com/

Šią žiemą žurnalas „Lituanus“ publikavo Laimos Apanavičienės interviu su Zdaniu (anglų k.): „Mediating Between Two Cultures: A Conversation with Poet and Translator Jonas Zdanys.“ Lituanus, 66(4), 2020.

Sutrumpinta Apanavičienės interviu versija (lietuvių k.) publikuota svetainėje „Lietuvė“: https://lietuve.lt/jav-gyvenantis-prof-jonas-zdanys-mano-pareiga-padeti-savo-tautai/



[1] „Zdanys Jonas“, Rasytojai.lt, 2012, bal. 3. Prieiga per internetą: https://www.rasytojai.lt/zdanys-jonas/; „Jonas Zdanys.“ Yale. Prieiga per internetą: https://branford.yalecollege.yale.edu/jonas-zdanys-0; Zdanio asmeninė svetainė: https://jonaszdanys.org/;

[2] Jolanta Budriūnienė, „Jonas Zdanys: būti ten ir čia.“ Senas.lnb.lt. Prieiga per internetą:  http://senas.lnb.lt/parodos/2/j_zdanio_interviu.htm

[3] „Jonas Zdanys“, „Zdanys Jonas“, Budriūnienė.

[4] Laima Apanavičienė, „Mediating Between Two Cultures: A Conversation with Poet and Translator Jonas Zdanys.“ Lituanus, 66(4), 2020, p. 45.

[5] Deimantė Daugintytė, „Vertėjas Jonas Zdanys: „Poezija man yra dialogas“. Literatūra ir menas, 2012, lapkr. 5.

[6] Budriūnienė.

[7] Apanavičienė, p. 47.

[8] Ten pat, p. 48.

[9] Budriūnienė; Apanavičienė, p. 49

[10] Daugintytė.

[11] Apanavičienė, p, 50.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*