Šiemet sukanka 135-osios filosofo Stasios Šalkauskio gimimo ir 80-osios jo mirties metinės.
S. Šalkauskis gimė 1886 m. gegužės 16 d. Ariogaloje. Augo ir brendo Šiauliuose. 1911 m. baigė Maskvos universitetą (teisę). Nuo 1911 m. gyveno Samarkande, nuo 1915 m. – Šveicarijoje, 1915–1920 Fribūro universitete studijavo filosofiją. 1920 m. grįžo į Lietuvą. 1921–1922 m. dėstė Aukštuosiuose kursuose Kaune, 1922–1940 m. filosofiją, pedagogiką, logiką, estetiką – Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. jis vadinosi Lietuvos universitetu). 1927–1930 m. buvo Ateitininkų federacijos pirmininkas, sistemino ir aiškino ateitininkų principus ir pareigas. Įkūrė ir 1921–1922 m. redagavo žurnalą „Romuva“, 1932–1934 m. – žurnalo „Židinys“ redaktorius.1939–1940 m. – universiteto rektorius. 1940 m., SSRS okupavus Lietuvą, atleistas iš rektoriaus ir dėstytojo pareigų.[1]
„Išskirtinė valia, nuoseklumas, logika, sistema, nežiūrint silpnos sveikatos, padėjo tėvui labai daug pasiekti palyginti per labai trumpą laiką“, – 2011 m., minint 125-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines, pabrėžė filosofo sūnus, fizikos mokslų daktaras Julius Šalkauskis.[2]
„Stasys Šalkauskis ir Antanas Maceina buvo (ir turbūt lieka) žymiausi lietuvių filosofai. Šalkauskis Lietuvoje įtvirtino tautai svarbius visuomeninius ir kultūrinius principus formuojančio ir ginančio filosofo autoritetą, ir atitinkamą, ne tik siauriems akademiniams sluoksniams prieinamą, filosofavimo stilių. Ir jis, ir jo jaunesnysis kolega, tapo lietuvių kultūros ideologais. Jų kūryba domisi ne tik profesionalūs filosofai, bet ir eiliniai piliečiai“, – rašo filosofas Alvydas Jokubaitis.[3]
S. Šalkauskis prisimenamas, kai prabylama apie Lietuvą kaip tiltą tarp Rytų ir Vakarų. „Dar prieš karą, nepriklausomybės laikotarpiu, tą idėją dėstė katalikų mąstytojas Stasys Šalkauskis, kuris kaip tik tvirtino, kad Lietuva yra Rytų ir Vakarų mediatorius. Be abejo, taip yra. Lietuva nuo seno buvo Rytų ir Vakarų riboje. Tai yra iš dalies pavojinga pozicija, nes dažnai atsiduri tarsi fronto linijoje. Bet kažkuria prasme tai ir naudinga pozicija – tai, kad LDK sugyveno katalikybė ir stačiatikybė, Lietuvos istorijoje buvo svarbus ir naudingas faktas“, – viename interviu svarstė Tomas Venclova[4].
Filosofo pavardė iškyla ir tada, kai kalbama apie jo mokinį A. Maceiną arba pilnutinę demokratiją. „Prie pilnutinės demokratijos ištakų ir kūrėjų buvo profesorius Stasys Šalkauskis, kuris greičiausiai ir sukūrė šį terminą. Dar 1926 m. savo veikale „Momento reikalai ir principų reikalavimai“ jis kėlė kultūrinio federalizmo klausimą, apmąstydamas 1926 m. Seimo rinkimų rezultatus, svarstė valstybės ateities perspektyvą“, – 2015 m. pasakojo Algimantas Jankauskas. [5]
EPAVELDE rasite S. Šalkauskio tekstų, redaguotus žurnalus – „Romuva“, „Židinys“.
Fizinis lavinimas ir jo tikslai / St. Šalkauskis. – 1928
Tautybė, patriotizmas ir lietuvių tautos pašaukimas / St. Šalkauskis. – 1928
Lietuvių tauta ir jos ugdymas / prof. St. Šalkauskis. – 1933
Bendroji filosofijos terminija / [sudarė Stasys Šalkauskis]. – 1939
Redaguoti periodiniai leidiniai:
Ruomuva / redaktorius dr. Stasys Šalkauskis. – 1921-1922
Židinys / redaktorius-leidėjas V. Mykolaitis. – 1924-1940
Dėstymo universitete pėdsakai:
[1] Stasys Šalkauskis / parengė LMA Organizacinio skyriausvyriausioji specialistėValerija Paškauskienė. Lietuvos mokslų akademija. Prieiga: http://www.lma.lt/uploads/Biogramos/Salkauskis_S_papildytas_red..pdf
[2] Kaune paminėtas ateitininkas, filosofas prof. S. Šalkauskis/ Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba . Bernardinai.lt, 2011, gruod. 9. Prieiga:https://www.bernardinai.lt/2011-12-09-kaune-paminetas-ateitininkas-filosofas-prof-s-salkauskis/
[3] Tekstas parengtas prieš kelis dešimtmečius. Jokubaitis jį publikavo 2010 m. „Žinau, kad šiuo metu beveik nepadoru rašyti apie Stasį Šalkauskį ir Antaną Maceiną. Žinau, kad lenkai Feliksą Koneczny padarė politiškai nekorektišku autoriumi. Tačiau, nepaisydamas šių aplinkybių, nematau, kas šiuos autorius gali pakeisti“, – komentavo 2010 m. Nepastebėta Felikso Koneczny įtaka Stasio Šalkauskio ir Antano Maceinos polemikai / Alvydas Jokubaitis. Naujasis židinys-Aidai . – 2010, Nr. 3/4, p. 126-129. Prieiga: https://nzidinys.lt/wp-content/uploads/2018/12/NZ-2010-nr-3-4.pdf
[4] T. Venclova perspėja dėl pražūtingų užuomazgų ir ilgam pakirsto Lietuvos prestižo [pokalbis su T. Venclova] / [kalbėjosi] Mindaugas Jackevičius. LRT.lt, 2018, rugs. 25. Prieiga: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/227989/t-venclova-perspeja-del-prazutingu-uzuomazgu-ir-ilgam-pakirsto-lietuvos-prestizo
[5] „Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Apie pilnutinę demokratiją [pokalbis su A. Jankausku / kalbėjosi Agnė Baliukonytė ir Paulius Kruopis. LRT.lt, 2015, rugs. 8. Prieiga: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/92996/nepriklausomybes-sasiuviniai-apie-pilnutine-demokratija