Poezijos pavasariui
Po paskaitos Eilėraštis sapnuojasi pats sau. Mes turime sudrumsti tuos sapnus, išvesti jį iš ten – tiksliau, iš nieko – į sintaksės, fonetikos aikštes. Ir tai sunku. Čia lemia ne kalba, bet, įtariu, kažkas už ją aukštesnis. Venclova, Tomas. … Skaityti toliau →