{"id":2008,"date":"2022-05-17T08:34:31","date_gmt":"2022-05-17T08:34:31","guid":{"rendered":"https:\/\/judaikostyrimucentras.com\/?page_id=2008"},"modified":"2022-05-17T08:34:31","modified_gmt":"2022-05-17T08:34:31","slug":"tyrimai-3","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/tyrimai-3\/","title":{"rendered":"Tyrimai"},"content":{"rendered":"\n

*Seminar\u0173 cikle dalyvavusi\u0173 edukatori\u0173 savaranki\u0161kai atlikt\u0173 tyrim\u0173 puslapis pildomas ir taisomas. <\/strong> <\/p>\n\n\n\n

Seminar\u0173 cikl\u0105 \u201eKelias \u012f Lietuvos \u017eyd\u0173 istorijos ir kult\u016bros paveldo pa\u017einim\u0105\u201c organizavo LNB DPTD Judaikos tyrim\u0173 centras, finansavo Lietuvos kult\u016bros taryba<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Lina Kantautien\u0117<\/em><\/h4>\n\n\n\n

Raseiniai<\/em><\/p>\n\n\n\n

Raseini\u0173 advokatas Maksas Levy (1860-1941)<\/h2>\n\n\n\n

Maksas (Mejeris) Levy (g. 1860[1]<\/a><\/sup>, \u0160iauliai \u2013 nu\u017eudytas 1941 m. liepos m\u0117n., Raseiniai) buvo advokatas, visuomenininkas, nepartinis, Raseini\u0173 \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s tarybos valdybos pirmininkas, Raseini\u0173 miesto tarybos narys, Raseiniuose apsigyveno XX a. prad\u017eioje.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Advokato M. Levy portretas. Dailininkas Vytautas Bulotas, 2018<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

T\u0117vai: \u0160im\u0161onas ir Rivka. \u017dmona \u2013 Ana\/Niuta (g. apie 1865 \u2013 prie\u0161 1940)[2]<\/a><\/sup>. Vaikai: s\u016bnus Adolfas (apie 1887\u20131941); s\u016bnus Natanas (1889\u20131941); s\u016bn\u016bs Salamonas ir Saulas prie\u0161 kar\u0105 emigravo \u012f JAV; dukra Sonia Levyt\u0117 Nesanelien\u0117.[3]<\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n

M. Levy visuomenin\u0117 veikla:<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1918 11 13 \u012fkurtos visuomenin\u0117s organizacijos \u2013 Raseini\u0173 miesto komiteto sekretorius. Pirmininkas Viktoras Kuraitis. Komitetas r\u016bpinosi parapij\u0173 komitet\u0173 k\u016brimusi visoje apskrityje, der\u0117josi su vokie\u010diais, sprend\u0117 sud\u0117tingus maisto, sanitarijos klausimus, k\u016br\u0117 milicij\u0105 ir sprend\u0117 kitas savivaldos problemas.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

1918-1919 Raseini\u0173 Miesto Tarybos vicepirmininkas.[4]<\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n

1920 m. Raseini\u0173 pilie\u010di\u0173 klubo valdybos narys.<\/p>\n\n\n\n

1920 10 03 i\u0161rinktas Raseini\u0173 miesto Lietuvos gynimo komiteto nariu.[5]<\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n

1919 ir 1921 m. Raseini\u0173 Apskrities Tarybos narys.[6]<\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n

1920 m., 1921 m. Raseini\u0173 miesto tarybos narys.[7]<\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n

1924 m. Raseini\u0173 miesto tarybos pirmininkas.[8]<\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n

1926 m. Raseini\u0173 \u017dyd\u0173 labdaryb\u0117s, socialin\u0117s pagalbos ir kult\u016bros draugija \u201eEZRO\u201d (i\u0161 hebraj\u0173 k. pagalba) draugijos vienas i\u0161 steig\u0117j\u0173.[9]<\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n

1928 m. Lietuvos nepriklausomyb\u0117s sukaktuvi\u0173 rengimo komiteto ir Kari\u0173 kap\u0173 tvarkymo komiteto narys.<\/p>\n\n\n\n

1929-30 m. L.D.K. Vytauto Did\u017eiojo Komiteto Raseini\u0173 skyriaus narys.[10]<\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n

\"\"
Advokatas M. Levy ir \u0161eima 1936 m. <\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

\u0160altiniai:<\/p>\n\n\n\n

Albumas \u201eVytauto Did\u017eiojo mirties 500 met\u0173 sukaktuv\u0117ms pamin\u0117ti 1430-1930\u201c, 1930 m.;<\/p>\n\n\n\n

Brigys, Jonas, Pasista\u010dius bendr\u0105 darbo tiksl\u0105, Raseiniai, 2017;<\/p>\n\n\n\n

Kantautien\u0117, Lina, Raseini\u0173 kra\u0161to \u017eydai. Gyvenimai ir likimai. Klaip\u0117da, 2018;<\/p>\n\n\n\n

LCVA F.379-2-531, 532 \u2013 Raseini\u0173 miesto tarybos ir valdybos nari\u0173 ir tarnautoj\u0173 s\u0105ra\u0161ai;<\/p>\n\n\n\n

LCVA F.379-2-966 \u2013 Telefonograma Nr. 5261 Savivaldybi\u0173 departamentui;<\/p>\n\n\n\n

LCVA F.391-4-557 \u2013 Kandidat\u0173 s\u0105ra\u0161as \u012f Raseini\u0173 Sinagogos valdyb\u0105. 1927 m.;<\/p>\n\n\n\n

Raseini\u0173 kra\u0161to istorijos muziejaus fondai;<\/p>\n\n\n\n

Raseini\u0173 kra\u0161to savivalda 1918-2008 m. \/ sudar\u0117 J. Brigys, Vilnius 2008;<\/p>\n\n\n\n

Raseini\u0173 kra\u0161to \u017eydai. Dokument\u0173 ir straipsni\u0173 rinkinys \/ sudar\u0117 L. Kantautien\u0117, Kronta, 2004;<\/p>\n\n\n\n

https:\/\/yvng.yadvashem.org\/<\/p>\n\n\n\n

I\u0161na\u0161os:<\/p>\n\n\n\n

    \n
  1. LCVA F.391-4-557 \u2013 Kandidat\u0173 s\u0105ra\u0161as \u012f Raseini\u0173 Sinagogos valdyb\u0105. 1927 m.;<\/li>\n\n\n\n
  2. https:\/\/yvng.yadvashem.org\/nameDetails.html?language=en&itemId=1128279&ind=1<\/a><\/li>\n\n\n\n
  3. \u00a0(patikslinti nuorod\u0105)<\/li>\n\n\n\n
  4. Brigys, Jonas, Per Raseini\u0173 kra\u0161t\u0105, UAB \u201e\u017diburys\u201c, Raseiniai, 2003<\/li>\n\n\n\n
  5. Brigys, Jonas, Pasista\u010dius bendr\u0105 darbo tiksl\u0105, Raseiniai, 2017<\/li>\n\n\n\n
  6. LCVA F.379-2-966 \u2013 Telefonograma Nr. 5261 Savivaldybi\u0173 departamentui;<\/li>\n\n\n\n
  7. LCVA F.379-2-531, 532 \u2013 Raseini\u0173 miesto tarybos ir valdybos nari\u0173 ir tarnautoj\u0173 s\u0105ra\u0161ai;<\/li>\n\n\n\n
  8. Raseini\u0173 kra\u0161to savivalda 1918-2008 m. \/ sudar\u0117 J. Brigys, Vilnius 2008;<\/li>\n\n\n\n
  9. LCVA, f.1367, ap. 1, b. 1307 \u2013 Raseini\u0173 \u017eyd\u0173 labdaryst\u0117s, socialin\u0117s pagalbos ir kult\u016bros draugija \u201eEzro\u201c;<\/li>\n\n\n\n
  10. Brigys, Jonas, Pasista\u010dius bendr\u0105 darbo tiksl\u0105, Raseiniai, 2017;<\/li>\n<\/ol>\n\n\n\n
    \n\n\n\n

    Jurgita Gustyt\u0117-Ivinskien\u0117<\/em><\/h4>\n\n\n\n

    Varniai<\/em><\/p>\n\n\n\n

    Varni\u0173 Nejermanai: tyrimo prad\u017eia<\/h2>\n\n\n\n

    \u201eLietuvos savanoris Chaimas Nejermanas \u2013 jam padaryta i\u0161imtis, jo nevar\u0117 \u012f Vie\u0161v\u0117nus, bet ir privert\u0117 m\u0117nes\u012f tu\u010d\u0161luoti Varni\u0173 gatves v\u0117liau nu\u017eudytas, palaidojimo vieta ne\u017einoma\u201c \u2013 citata i\u0161 Simono Davidovi\u010diaus 2008 m. parengto ir \u017demai\u010di\u0173 vyskupyst\u0117s muziejaus tinklalapyje www.varniai-museum.lt publikuoto straipsnio \u201e\u017dyd\u0173 naikinimo vietos Tel\u0161i\u0173 apskrityje\u201c.<\/p>\n\n\n\n

    Kas jis, Chaimas Nejermanas? Kas \u0161itas \u017emogus ir koks buvo jo gyvenimas iki tos lemtingos dienos, kuomet visa Varni\u0173 \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117 buvo sunaikinta. \u0160iandien miestelyje n\u0117ra i\u0161lik\u0119 nieko, kas primint\u0173 \u017eyd\u0173 gyvenim\u0105; renkame tik istorijas, trupinius ir d\u0117liojame gyvenimo mozaik\u0105. <\/p>\n\n\n\n

    Varni\u0173 verslai <\/strong><\/p>\n\n\n\n

    Varni\u0173 miestelis \u2013 \u012fdomi vieta; kadais \u010dia buvo \u017demai\u010di\u0173 vyskupijos centras, seminarija, knygynas. Krik\u0161\u010dioni\u0161koji kult\u016bra klest\u0117jo ir skleid\u0117si, o aplink j\u0105 buvo ir \u017eyd\u0173 gyvenimas, toks gal ne visai matomas, bet nepaprastai svarbus. Anuomet XIX a. vid. seminarijos prokuratorius, grie\u017etasis Ferdinandinas buvo da\u017enas sve\u010dias \u017eyd\u0173 krautuv\u0117l\u0117se; reik\u0117jo audini\u0173 seminarist\u0173 vir\u0161utiniams r\u016bbams \u2013 \u201e\u0161ineliams\u201c, ir kepur\u0117li\u0173 reik\u0117jo, bat\u0173. O dar ir seminarijos langus reikia patvarkyti, kur tu stikliori\u0173 kitur rasi, jei ne tarp Varni\u0173 \u017eyd\u0173. Krautuv\u0117l\u0117s ir meistrai k\u016br\u0117si kuo ar\u010diau \u017emoni\u0173, ar\u010diau centro. Taip ir susiklost\u0117, kad tos krautuv\u0117l\u0117s aplink miestelio centrin\u0119 aik\u0161t\u0119 sut\u016bp\u0117 tarsi juodai \u2013 pilk\u0173 vi\u0161t\u0173 b\u016brys, kiti \u017eyd\u0173 nameliai i\u0161sirikiavo palei Varnel\u0119, ar\u010diau sinagogos.<\/p>\n\n\n\n

    Ten, ar\u010diau miestelio centro ir Varni\u0173 Nejermanai. Du pirkliai, Michelis \u2013 turi restoran\u0105 ir traktieri\u0173, o Chaimas u\u017esiima ma\u0161in\u0173 ir susisiekimo priemoni\u0173 prekyba, gyvena K\u0119stu\u010dio gatv\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

    \"\"
    Nejermano namai pa\u017eym\u0117ti Varni\u0173 \u017eem\u0117lapyje. \u017dem\u0117lapio autorius Mindaugas Laganeckas<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n


    Nejermanai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

    Nejermanas, Neerman, Neierman \u2013 \u012fvairiuose dokumentuose pavard\u0117 ra\u0161oma skirtingai. Dokumentuose, kurie saugomi archyve, kuriuose u\u017efiksuoti svarbiausi \u017emoni\u0173 gyvenimo \u012fvykiai; gimimai, santuokos, mirtys. Michelis Nejermanas gim\u0119s 1877 m. Pikeliuose, 1898 m. ved\u0117 Lib\u0119 Rakhe Segalait\u0119 i\u0161 Varni\u0173. \u010cia ir gyveno iki pat mirties, Varniuose gim\u0117 du s\u016bnus 1899 m. Aronas Faivelis ir 1903 m. Chaimas Icikas. <\/p>\n\n\n\n

    Vyresnysis Aronas i\u0161keliavo \u012f Kaun\u0105, o Chaimas liko Varniuose, tuok\u0117si Kaune, kaip ir jo brolis Aronas. 1935 m., Nejerman\u0173 \u0161eim\u0105 aplank\u0117 mirtis: b\u016bdama 64 met\u0173 am\u017eiaus, Klaip\u0117doje, Raudonojo Kry\u017eiaus ligonin\u0117je mir\u0117 Michelio \u017emona Lib\u0117 Nejermanien\u0117. Tais metais Klaip\u0117dos Raudonojo Kry\u017eiaus ligonin\u0117je mir\u0117 du Varni\u0173 miestelio ir apylinki\u0173 gyventojai.<\/p>\n\n\n\n

    Tarpukario Lietuva kult\u016bri\u0161kai k\u0117l\u0117si ir augo. U\u017esidarymas ar tolerancija, tauti\u0161kumas ar multikult\u016bri\u0161kumas? U\u017edara \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117 taip pat pergyveno \u012fvairius kult\u016brinius poky\u010dius ir po truput\u012f \u0117jo \u012f bendr\u0105 valstyb\u0117s kult\u016brin\u012f gyvenim\u0105. Tuomet leistame laikra\u0161tyje \u201eAp\u017evalga\u201c, kur\u012f leido \u017dyd\u0173 kari\u0173, dalyvavusi\u0173 Lietuvos Nepriklausomyb\u0117s kovose, Lietuvos \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s naujienos buvo skelbiamos lietuvi\u0161kai. 1936 m. sausio m\u0117n. 10 d. laikra\u0161tyje \u201eAp\u017evalga\u201c i\u0161d\u0117stytoje situacijoje minimas ir Nejermanas (gaila, nenurodytas vardas): \u201eAntradien\u012f, \u0161. m\u0117n. 7 d., delegatai kartu su Kauno rabinu p. \u0160apira, red. Rubin\u0161teinu ir p. D. Icikavi\u010dium buvo priimti pono vidaus reikal\u0173 ministerio gen. \u010capliko. Rabinas \u0160apira i\u0161d\u0117st\u0117 p. ministeriui apsilankymo tiksl\u0105. Ponai Rubin\u0161teinas ir Nejermanas smulkiai atvaizdavo miestely susidariusi\u0105 b\u016bkl\u0119.\u201c<\/p>\n\n\n\n

    Pogromas Varniuose<\/strong><\/p>\n\n\n\n

    1936 m. pa\u010dioje met\u0173 prad\u017eioje, spaudoje pasirod\u0117 prane\u0161imai apie \u012fvykius Varniuose. Istorija buvo aktuali, juolab, kad tai nebuvo atsitiktinis \u012fvykis. 1936 m. sausio m\u0117n. Varni\u0173 \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117 patyr\u0117 chuligani\u0161kus i\u0161puolius; buvo sumu\u0161ti 17 \u017emoni\u0173, i\u0161dau\u017eyti nam\u0173 langai, pavogti 280 lit\u0173. <\/p>\n\n\n\n

    Incidento metu Varni\u0173 klebonas Antanas Juozapavi\u010dius pats skambino \u012f Tel\u0161ius apskrities vir\u0161ininkui ir pra\u0161\u0117 gr\u0105\u017einti tvark\u0105. D\u0117l \u0161io \u012fvykio Varni\u0173 \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s atstovas Michaelis (?) Nejermanas lank\u0117si pas tuomet\u012f Vidaus Reikal\u0173 Ministr\u0105. Vienas i\u0161
    kaltinink\u0173, v\u0117liau apklausoje, prisipa\u017eino mu\u0161\u0119s \u017eydus ir man\u0105s, es\u0105 \u201e\u017eydai \u017eudo krik\u0161\u010dioni\u0173 vaikus\u201c. Taip jis man\u0105s tod\u0117l, kad taip perskait\u0117 lietuvi\u0161koje bro\u0161i\u016broje \u201eI\u0161traukos i\u0161 talmudo\u201c. Kaltininkas nurod\u0117, kur jis gavo \u0161i\u0105 knyg\u0105, ir ji buvo rasta pas vien\u0105 \u016bkinink\u0105 netoli Varni\u0173. Varni\u0173 policijos inspektorius p. Vitkus \u012fsak\u0117 policijai \u0161i\u0105 bro\u0161i\u016br\u0105 tuoj konfiskuoti, ir ie\u0161koti jos leid\u0117j\u0173. <\/p>\n\n\n\n

    Archyvai <\/strong><\/p>\n\n\n\n

    Rasti \u017eini\u0173 apie M. Nejermano s\u016bnaus Chaimo veikl\u0105, apie jo dalyvavim\u0105 Nepriklausomyb\u0117s kovose kol kas nepavyko.
    Lietuvos centriniame valstyb\u0117s archyve (LCVA) saugomame 1936 m. dokumente minimi Varniuose du gyven\u0119 Nejermanai Chaimas (33) ir Michelis (62), kuriam Varni\u0173 vals\u010diaus valdyboje 1920 m. liepos 2 d. buvo i\u0161duotas pasas nr. 518\/140389. <\/p>\n\n\n\n

    Michelio Nejermano para\u0161as yra ant Varni\u0173 \u017eyd\u0173 kult\u016bros ir socialin\u0117s pagalbos EZRO draugijos \u012fstat\u0173. 1937 m. atnaujinus \u201eEzro\u201c draugijos \u012fstatus buvo i\u0161 naujo renkama taryba ir valdyba, kurios pirmininku i\u0161rinktas pirklys Michelis Nejermanas, tame pa\u010diame dokumente jau yra ir Chaimas Nejermanas, kuris i\u0161rinktas vienu revizijos komisijos nariu, nurodoma, jog jam 33 metai, jis gyvena Varniuose ir yra pirklys. Michelio Nejermano pavard\u0117 yra ir ant ankstesni\u0173 Ezro dokument\u0173 pvz. 1931 m., jis pasira\u0161o, kaip valdybos narys. Taigi, atrodo, kad labiau \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117je buvo \u017einomas Michelis, o ne Chaimas.<\/p>\n\n\n\n

    Holokausto auk\u0173 duomen\u0173 baz\u0117je Yad Vashem tinklapyje pavyko rasti duomenis tik apie Michel\u012f Nejerman\u0105. Istorija nebaigta. Ir tarsi v\u0117l nuo prad\u017eios. Nuo tos citatos. Dabar jau kiti klausimai: kas buvo Michelis? Koks Chaimo likimas?<\/p>\n\n\n\n

    \n\n\n\n

    Diana Lopaitien\u0117<\/em><\/h4>\n\n\n\n

    Akmen\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n

    Abraomas (Abramas) Bur\u0161teinas<\/h2>\n\n\n\n

    Gavusi u\u017eduot\u012f atlikti mikrotyrim\u0105, ilgai galvojau k\u0105 pasirinkti \u2013 \u012fvyk\u012f ar asmenyb\u0119. Akys u\u017ekliuvo u\u017e \u017einut\u0117s Facebook’e, kad yra i\u0161leista knyga apie Akmen\u0117s \u017eydus. Sudomino. Perskai\u010dius j\u0105 radau daug pa\u017e\u012fstam\u0173 pavard\u017ei\u0173. Deja, jas \u017einau tik i\u0161 m\u016bs\u0173 organizuojamo Holokausto auk\u0173 Vard\u0173 skaitymo. Atsirado viena pavard\u0117, kuri man \u017einoma jau \u0161iandienos kontekste \u2013 Bur\u0161teinas. Labiausiai sudomino knygoje perskaitytas faktas, kad jis buvo i\u0161rinktas \u012f bendruomen\u0117s komitet\u0105:<\/p>\n\n\n\n

    \u201e1920 m. vasario 17 d. protokole nurodyti 5 Akmen\u0117je i\u0161rinkti bendruomen\u0117s komiteto nariai: M. Grinblat, \u0160. Klein, I. Joselovi\u010d, P. Bur\u0161tein, B. Epfel1<\/sup> \u2013 3 i\u0161 j\u0173 priklaus\u0117 \u201eAchdut\u201c (liet. \u201eVienyb\u0117s\u201c) (arba \u201eAgudat Israel\u201c (liet. \u201eIzraelio s\u0105jungos\u201c))2<\/sup> politiniam jud\u0117jimui, vienas priklaus\u0117 bendr\u0173j\u0173 sionist\u0173 organizacijai ir vienas atstovavo darbininkams. Kelet\u0105 met\u0173 \u0161is komitetas vaidino svarb\u0173 vaidmen\u012f \u012fvairiose \u017eyd\u0173 gyvenimo srityse. \u0160iuo laikotarpiu vis dar aktyviai vyko \u017eyd\u0173 emigracija, daugiausiai d\u0117l prast\u0117jan\u010dios ekonomin\u0117s situacijos.\u201c<\/em><\/p>\n\n\n\n

    \u0160i pastraipa l\u0117m\u0117 temos pasirinkim\u0105, tuo labiau, kad pa\u017e\u012fstu \u017emog\u0173 pavarde Bur\u0161teinas. \u017dinau, kad jo \u0161aknys yra i\u0161 Akmen\u0117s. Tik\u0117jausi, kad tyrimui gal\u0117siu rinkti med\u017eiag\u0105 ne tik i\u0161 archyv\u0173, bet ir gyvai pabendrauti su galimu palikuoniu.<\/p>\n\n\n\n

    Prad\u0117jus giliau dom\u0117tis, paai\u0161k\u0117jo, kad P. Bur\u0161teinas n\u0117ra i\u0161 \u0161ios gimin\u0117s, bent jau Bur\u0161tein\u0173 palikuonys tokio ne\u017eino. Archyvuose taip pat kol kas nepavyko daugiau nieko rasti (grei\u010diausiai tr\u016bksta patirties ie\u0161kant archyvuose).<\/p>\n\n\n\n

    Bet juk aplinkyb\u0117s da\u017enai mus nuveda \u012fdomesniu, o ne tiesesniu keliu. Pabendravus su gerbiamu Josifu Bur\u0161teinu ir jo pussesere Faina Borovska nutariau ra\u0161yti apie j\u0173 senel\u012f Abraom\u0105 Bur\u0161tein\u0105.<\/p>\n\n\n\n

    \"\"
    Abraomo mama Gita \u0160eva Bur\u0161tein, Fainos Borovskos \u0161eimos archyvas<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

    Tolimais 1870 metais, Rusijos imperijos pakra\u0161tyje, ramiame Akmen\u0117s miestelyje, Gir\u0161o (Girsh) ir Gitos (Gite-Sheve) Bur\u0161tein\u0173 \u0161eimoje gim\u0117 s\u016bnus Abraomas. \u0160eima religinga, t\u0117vas \u2013 valstyb\u0117s i\u0161laikomas rabinas, motina \u2013 rabino dukra.<\/p>\n\n\n\n

    \u0160eimoje susiformavo jaunojo Bur\u0161teino charakteris, religin\u0117s ir moralin\u0117s vertyb\u0117s. Darb\u0161tumas, atsakingumas, smalsumas ir s\u0105\u017einingumas \u2013 bruo\u017eai, kuriuos \u012fvertino tuometinis Dabikin\u0117s dvaro savininkas grafas Vladimiras Zubovas priimdamas Abraom\u0105 \u012f darb\u0105.<\/p>\n\n\n\n

    Zubovai Dabikin\u0117je vert\u0117si gyvulininkyste, pienini\u0173 ir m\u0117sini\u0173 galvij\u0173 auginimu. Vienas i\u0161 Abraomo darb\u0173 \u2013 parduoti galvijus.<\/p>\n\n\n\n

    Apie 1900 metus i\u0161 dvaro tvart\u0173 i\u0161varomi galvijai \u012f Rygos turg\u0173. Kadangi Abraomo s\u0105\u017einingumu ir sugeb\u0117jimu der\u0117tis neabejoja ne tik grafas, bet ir apylinki\u0173 gyventojai, prie bandos pridedami ir aplinkini\u0173 kaim\u0173 gyventoj\u0173 galvijai. Kelion\u0117 iki Rygos ilga ir varginanti. Abu su kompanionu galvijus \u012f Ryg\u0105 atvaro penktadienio ryt\u0105.<\/p>\n\n\n\n

    Prekyba pavyko geriau nei buvo tik\u0117tasi. Galvijai parduoti, pinigai saugiai guli ant spintel\u0117s, belieka ramiai ir pagal papro\u010dius praleisti \u0160ab\u0105. Kadangi religingam \u017eydui imti pinigus \u0160abo dien\u0105 negalima, jie taip ir lieka nak\u010diai ant spintel\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

    Rytas. Nuotaika pakili \u2013 laukia namai, \u0161eima. Bet viskas pasisuka kita linkme \u2013 kompaniono neb\u0117ra, pinig\u0173 tuo labiau. Abraomas negali tu\u0161\u010diomis sugr\u012f\u017eti ir nuvilti graf\u0105, juo pasitik\u0117jusius \u017emones. Prasideda ilgas kompaniono gaudymas. Besekdamas vagies p\u0117dsakais, Abraomas pasiekia Anglij\u0105. \u010cia padedamas ger\u0173 \u017emoni\u0173 pagauna vag\u012f. Bet vagies ki\u0161en\u0117s jau tu\u0161\u010dios. <\/p>\n\n\n\n

    S\u0105\u017ein\u0117, atsakomyb\u0117 neleid\u017eia Abraomui gr\u012f\u017eti ir teisintis d\u0117l prarast\u0173 pinig\u0173. Jis priima sprendim\u0105 likti Anglijoje ir u\u017edirbti prarastus pinigus. Po met\u0173, ie\u0161kodamas geriau apmokamo darbo, i\u0161keliauja \u012f Amerik\u0105, kurioje apie 3 metus dirbo \u012fvairius darbus. Ir pagaliau, po 4 met\u0173, su u\u017edirbtais ir sutaupytais pinigais Abraomas gr\u012f\u017eta \u012f Akmen\u0119.<\/p>\n\n\n\n

    \"\"
    Abraomas ir Beil\u0117 (Farbman) Bur\u0161tein vestuvi\u0173 dien\u0105. 1897 m., Ryga. Fainos Borovskos \u0161eimos archyvas <\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

    Atiduotos visos skolos, susigr\u0105\u017einta s\u0105\u017einingo \u017emogaus reputacija. Dabikin\u0117s dvare Abraomas i\u0161dirbo iki pat grafo Zubovo mirties (1933 m.).<\/p>\n\n\n\n

    Klausiausi \u0161ios istorijos ir \u017eav\u0117jausi paprasto \u017emogaus nepaprastai stipriomis \u017emogi\u0161komis vertyb\u0117mis. Kokia stipri tur\u0117jo b\u016bti \u0161eima, koks teisingas aukl\u0117jimas, koks t\u0117v\u0173 pavyzdys, kad u\u017eaugt\u0173, susiformuot\u0173 toks atsakingas, s\u0105\u017einingas, padorus \u017emogus.<\/p>\n\n\n\n

    \"\"
    Abraomas ir Beil\u0117 Bur\u0161tein. Fainos Borovskos \u0161eimos archyvas<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

    Tyrimas ir seminaruose gautos \u017einios toliau mane veda per Bur\u0161tein\u0173 gimin\u0117s istorij\u0105. Turiu tiksl\u0105 surasti daugiau informacijos ne tik apie \u0161i\u0105 istorij\u0105, bet ir Abraomo kelion\u0119 \u012f Amerik\u0105, apie darb\u0105 Dabikin\u0117s dvare, apie Abraomo mama Git\u0105-\u0160eva, jos \u0161eim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

    \u0160altiniai ir pastabos: <\/p>\n\n\n\n

      \n
    1. LVCA, f. 1129, ap.1 , b. 16<\/li>\n\n\n\n
    2. \u201eAgudat Israel\u201c \u2013 \u017eyd\u0173 ortodoks\u0173 politinis jud\u0117jimas, puosel\u0117j\u0119s religingum\u0105, tradicijas bei antisionistin\u012f nusistatym\u0105<\/li>\n<\/ol>\n\n\n\n
      \n\n\n\n

      Janina Bucevi\u010d\u0117<\/em><\/h4>\n\n\n\n

      Tel\u0161iai<\/em><\/p>\n\n\n\n

      Moterys, lau\u017eiusios stereotipus<\/h2>\n\n\n\n

      Daugum\u0105 medicin\u0105 studijuojan\u010dio jaunimo Medicinos fakultete sudaro merginos. Be moter\u0173 gydytoj\u0173 ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio medicina yra nebe\u012fsivaizduojama. Ta\u010diau ne visada taip buvo. Moterims sunkiai teko kovoti, kad patekt\u0173 \u012f \u0161\u012f t\u016bkstan\u010dius met\u0173 tik vyr\u0173 valdom\u0105 medicinos olimp\u0105. <\/p>\n\n\n\n

      Moteris \u2013 gydytoja? Nes\u0105mon\u0117, juk, anot to meto gydytoj\u0173 vyr\u0173, moteris neturi loginio m\u0105stymo, bijo kraujo, jos protas nepaj\u0117gus suvokti, kaip veikia sud\u0117tingos \u017emogaus organizmo sistemos, ji nesugeba atsekti ry\u0161io tarp prie\u017easties ir pasekm\u0117s\u2026 Tod\u0117l geriausiu atveju moteris gal\u0117jo b\u016bti tiktai vyro, gydytojo, pagalbinink\u0117 \u2013 gailestingoji medicinos sesuo. <\/p>\n\n\n\n

      Tik XIX a., vystantis pramonei, augant miestams, kintant visuomenei, ledus pavyko pralau\u017eti u\u017esispyr\u0117lei mokytojai Elizabeth Blackwell (1821\u20131910), kuri, siekdama tapti diplomuota gydytoja, pra\u0161ym\u0105 leisti jai studijuoti medicin\u0105 teik\u0117 net trisde\u0161imt tris kartus, kol sugeb\u0117jo paneigti nusistov\u0117jus\u012f stereotip\u0105, \u2013 ji buvo priimta \u012f auk\u0161t\u0105j\u0105 medicinos mokykl\u0105 \u2013 Niujorko valstijos D\u017eenyvos medicinos koled\u017e\u0105 ir j\u012f baig\u0117 geriausiais pa\u017eymiais. Apie mai\u0161ting\u0105 ir nepriklausom\u0105 \u0161ios moters b\u016bd\u0105 liudija ir tai, kad ji nesuk\u016br\u0117 \u0161eimos, o tais laikais tai buvo lygiai taip pat dr\u0105su, kaip ir studijuoti medicin\u0105.<\/p>\n\n\n\n

      Pirm\u0105ja gydytoja lietuvaite tapo Barbora Burbait\u0117-Eidukevi\u010dien\u0117 (1867\u20131939), 1892 m. baigusi mokslus Ciuriche, \u0160veicarijoje, gavusi Virgo doctissima (Moky\u010diausia mergina \u2013 liet.) daktaro diplom\u0105, suteikus\u012f jai teis\u0119 dirbti medicinos ir chirurgijos daktare, bet tik ne Rusijoje, o tai rei\u0161kia, kad \u2013 ir ne Lietuvoje, tuo metu vilkusioje Rusijos okupacijos jung\u0105, kur moterys negal\u0117jo net svajoti apie auk\u0161\u0105j\u012f moksl\u0105, o k\u0105 jau kalb\u0117ti apie gydytojos darb\u0105. Tod\u0117l Burbait\u0117-Eidukevi\u010dien\u0117 a\u0161tuonerius metus dirbo Vokietijos klinikose, kaup\u0117 \u017einias ir patirt\u012f, kol ir carin\u0117je Rusijoje pasikeit\u0117 \u012fstatymai. <\/p>\n\n\n\n

      Pirm\u0105ja Lietuvoje moterimi gydytoja chirurge \u012fvardijama Stanislava Giedraityt\u0117-\u0160akenien\u0117 (1900\u20131982), kuri 1928 m. baig\u0117 Kauno universitet\u0105 ir dirbo asistente pas gars\u0173j\u012f prof. Vlad\u0105 Kuzm\u0105. <\/p>\n\n\n\n

      Miriam Todesait\u0117-Blatien\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

      Pirmoji moteris chirurg\u0117 \u017demaitijoje buvo gydytoja Miriam Todesait\u0117-Blatien\u0117, kuri nuo 1939 m. iki pat savo mirties 1968 m. gegu\u017e\u0117s 22 d. dirbo Tel\u0161i\u0173 miesto ligonin\u0117se. Tiesa, \u017evitri juodaplauk\u0117 Miriam Todesait\u0117 \u2013 ne \u017eemait\u0117, \u2013 ji kilusi i\u0161 Panev\u0117\u017eio, ten baigusi ir gimnazij\u0105, medicinos mokslus krimto Prahos ir Palermo universitetuose. <\/p>\n\n\n\n

      \"\"
      Miriam Todesait\u0117 <\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

      Kod\u0117l atvyko \u012f Tel\u0161ius? Gal d\u0117l to, kad \u010dia gyveno jos giminai\u010diai, \u017einomi mieste prekybininkai Volpertai, ar kad Tel\u0161iuose nuo 1934 m. veik\u0117 moderini \u017eyd\u0173 ligonin\u0117, vadovaujama gydytojo Noelio Minuchino, o gal d\u0117l to, kad 1939 m. buvo baigiama statyti naujausia medicinine technika apr\u016bpinta visam \u017demaitijos regionui skirta Tel\u0161i\u0173 apskrities ligonin\u0117, vadovaujama talentingo chirurgijos korif\u0117jaus Leonardo Plechavi\u010diaus? O gal \u2013 tai buvo Auk\u0161\u010diausiojo mintis?<\/p>\n\n\n\n

      Jaunajai gydytojai Tel\u0161iuose darbo buvo per akis. \u017dyd\u0173 ligonin\u0117je Todesait\u0117 sutiko \u010dia jau dirbus\u012f gydytoj\u0105 infekcionist\u0105, inteligenti\u0161k\u0105j\u012f Mau\u0161\u0105 Blat\u0105, kilus\u012f i\u0161 Ukmerg\u0117s advokat\u0173 \u0161eimos. Baig\u0119s medicinos studijas Kauno Vytauto Did\u017eiojo universitete, jis taip pat atvyko \u012f \u017demaitijos sostin\u0119. <\/p>\n\n\n\n

      \"\"
      Miriam ir Mau\u0161a Blatai su dukra <\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

      Pa\u017eintis buvo lemtinga ir jaunieji daktarai netruko sumainyti aukso \u017eiedus, o 1940 m. gim\u0117 ir dukrel\u0117 Liba. Smulkut\u0117, \u017evitriaak\u0117 M. Todesait\u0117-Blatien\u0117 sugeb\u0117jo derinti chirurg\u0117s, \u017emonos ir motinos pareigas, kas to meto visuomen\u0117je buvo nemenkas i\u0161\u0161\u016bkis, kaip, beje, ir automobilis, ypa\u010d jei jis vairuojamas moters. Ji geb\u0117jo suderinti opeacin\u0119 ir virtuv\u0119, o tam jai ypa\u010d pasitarnaudavo automobilis, kuriuo ji pral\u0117kdavo Tel\u0161i\u0173 gatv\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n

      Ona Purtokait\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

      Automobil\u012f ,,Opel \u2013 Kadet\u201c vairavo ir gydytoja otolaringolog\u0117 Ona Purtokait\u0117, 1939 m. atvykusi \u012f Tel\u0161ius i\u0161 nacistin\u0117s Vokietijos okupuotos Klaip\u0117dos. Ji \u2013 pirmoji \u0161ios specialyb\u0117s gydytoja moteris ne tik \u017demaitijoje, bet ir Lietuvoje. O. Purtokait\u0117 gim\u0117 1902 m. liepos 27 dien\u0105 netoli Tel\u0161i\u0173, Varni\u0173 apylink\u0117je, Gomali\u0173 kaime, pasiturin\u010di\u0173, pa\u017eangi\u0173 \u016bkinink\u0173 Konstancijos Fabijonavi\u010di\u016bt\u0117s ir Adolfo Purtoko \u0161eimoje. J\u0173 namuose lietuvi\u0161kos spaudos draudimo laikotarpiu (1864\u20131904) buvo skaitoma ir laikoma lietuvi\u0161ka spauda. 1895 m. Purtok\u0173 namuose kratos metu rus\u0173 pristavas surado net 17 caro vald\u017eios draud\u017eiam\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 ir lenki\u0161k\u0173 knyg\u0173.
      U\u017e tai Vilniaus generalgubernatorius \u0161eiminink\u0105 nubaud\u0117 trij\u0173 dien\u0173 are\u0161tu. <\/p>\n\n\n\n

      Purtok\u0173 \u0161eimoje augo septyni vaikai ir visi jie buvo leid\u017eiami \u012f mokslus, net trys i\u0161 j\u0173 pasirinko mediko keli\u0105: Adolfas tapo vaistininku, Juozas ir Ona \u2013 gydytojais. 1923 m. Purtokait\u0117 \u012fstojo \u012f Kauno Vytauto Did\u017eiojo universiteto medicinos fakultet\u0105, kur\u012f baigusi \u0161e\u0161erius metus dirbo Kauno aus\u0173, nosies ir gerkl\u0117s lig\u0173 klinikoje, kur tuo metu buvo gydomi itin sunk\u016bs ligoniai i\u0161 visos Lietuvos. Pra\u0161ant Raudonojo Kry\u017eiaus draugijai, ji i\u0161vyko \u012f Klaip\u0117d\u0105 ir Raudonojo Kry\u017eiaus ligonin\u0117je \u012fk\u016br\u0117 LOR lig\u0173 skyri\u0173. <\/p>\n\n\n\n

      \"\"<\/figure>\n\n\n\n

      Klaip\u0117doje gydytoja Purtokait\u0117 ne tik gyd\u0117 ligonius ligonin\u0117je, bet ir vykdavo pas pacientus \u012f namus nuosavu \u201eOpel-Kadet\u201cautomobiliu. Ji buvo ir viena i\u0161 pirm\u0173j\u0173 lietuvai\u010di\u0173 moter\u0173, tur\u0117jusi\u0173 vairuotojo teises. <\/p>\n\n\n\n

      Atvykusi \u012f Tel\u0161ius, gydytoja O. Purtokait\u0117 naujai atidarytoje ligonin\u0117je \u012fk\u016br\u0117 LOR lig\u0173 skyri\u0173. B\u016bdama vienintel\u0117 \u0161ios srities specialist\u0117 \u017demaitijoje, gydytoja negail\u0117jo j\u0117g\u0173 ir skyriaus, ir visos naujos ligonin\u0117s reikalams, o kad gal\u0117t\u0173 dar daugiau pad\u0117ti
      ligoniams, ji buvo \u012fsirengusi ir nuosav\u0105 LOR kabinet\u0105 Prezidento A. Smetonos gatv\u0117je (dabar \u2013 Respublikos g.), kur priimdavo pacientus, itin sunkiai sergan\u010dius \u2013 lank\u0117 namuose.<\/p>\n\n\n\n

      Jadvyga Franc\u016bzevi\u010di\u016bt\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

      1940 m. i\u0161 Varni\u0173 \u012f Tel\u0161ius atvyko dar viena nuostabi gydytoja \u2013 bajorait\u0117 Jadvyga Franc\u016bzevi\u010di\u016bt\u0117, kuri mieste \u012fk\u016br\u0117 tuo metu ypatingai reikaling\u0105 venerini\u0173 ir odos lig\u0173 kabinet\u0105 bei stacionar\u0105, kuriam ilgus metus ir vadovavo. Gydytoja J. Franc\u016bzevi\u010di\u016bt\u0117 buvo i\u0161silavinusi, inteligenti\u0161ka, laisvai kalb\u0117jo lietuvi\u0173, rus\u0173, lenk\u0173, vokie\u010di\u0173, pranc\u016bz\u0173, jidi\u0161 kalbomis. Reng\u0117si gydytoja kukliai: angli\u0161ko kirpimo kostiumu, ry\u0161\u0117jo kaklarai\u0161t\u012f, trumpai kirptus plaukus sl\u0117p\u0117 po kepure su snapeliu ir saga vir\u0161ugalvyje, rankose ne\u0161davosi portfel\u012f. D\u0117l to atrod\u0117 gana vyri\u0161kai. Buvo \u0161velni ir maloni moteris, draugi\u0161ka, linksma, paprasta ir ypa\u010d myl\u0117jo vaikus, geb\u0117jo su jais ir jaunimu bendrauti, noriai jiems pasakodavo \u012fdomius ir linksmus nuotykius i\u0161 savo darbo praktikos bei gyvenimo. <\/p>\n\n\n\n

      Franc\u016bzevi\u010di\u016bt\u0117 buvo labai auk\u0161tos kvalifikacijos gydytoja, humanist\u0117, puiki diagnostik\u0117, visada pasiruo\u0161usi kiekvienam nelaim\u0117je
      pad\u0117ti, nepasiturintiems ligoniams da\u017enai u\u017e savo pinigus pirkdavusi ir vaistus. Ji gim\u0117 1885 m. spalio m\u0117n. 3 d. netoli Varni\u0173, Lauri\u0161ki\u0173 dvarelyje, kurio \u017eem\u0119 jos t\u0117vas nuomojo, o motina mokytojavo. Franc\u016bzevi\u010di\u0173 \u0161eimoje augo keturi vaikai. \u0160iauli\u0173 mergai\u010di\u0173 gimnazij\u0105 Jadvyga baig\u0117 aukso medaliu. Tai paskatino gimines pad\u0117ti jai toliau mokytis. Deja, Rusijoje moter\u0173 \u012f
      medicinos fakultetus nepriimdavo, tod\u0117l Franc\u016bzevi\u010di\u016btei studijuoti medicin\u0105 teko vykti \u012f Ciuricho (\u0160veicarija) universitet\u0105. 1914 m. baigusi studijas, ji gavo medicinos ir chirurgijos daktaro diplom\u0105. <\/p>\n\n\n\n

      Pirmoji jos darboviet\u0117 \u2013 Amelino psichiatrin\u0117 ligonin\u0117 netoli Var\u0161uvos. Deja, dirbti teko neilgai, \u2013 prasid\u0117jus Pirmajam pasauliniam karui, jaunoji gydytoja buvo pa\u0161aukta \u012f karin\u0119-sanitarin\u0119 tarnyb\u0105. Kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei, Franc\u016bzevi\u010di\u016bt\u0117 1918 m. gr\u012f\u017eo \u012f savo gimt\u0105j\u0105 \u017demaitij\u0105, dirbo Laukuvoje, \u0160ilal\u0117je, Varniuose, kur \u012fsteig\u0117 sveikatos
      punkt\u0105, \u2013 jame ir gydytojavo, kol gyvenimo kelias atved\u0117 j\u0105 \u012f Tel\u0161ius, kur ji v\u0117l sta\u010dia galva n\u0117r\u0117 \u012f darbus.
      <\/p>\n\n\n\n

      Deja, idili\u0161k\u0105 jaunos Lietuvos valstyb\u0117s gyvenim\u0105 nutrauk\u0117 okupacijos: 1940 m. bir\u017eelio 15 d. stalinin\u0117s Soviet\u0173 S\u0105jungos, o 1941 m. bir\u017eelio 22 d. \u2013 hitlerin\u0117s Vokietijos, skaud\u017eiai dau\u017eiusios \u017emoni\u0173 gyvenimus, svajones ir viltis. 1941 m. bir\u017eelio pabaigoje Ona Purtokait\u0117, chirurgas Leonardas Plechavi\u010dius buvo pakviesti b\u016bti ekspertais, atkasin\u0117jant Rainiuose raudonosios armijos \u017eiauriai nukankint\u0173 \u017emoni\u0173 k\u016bnus, o Miriam ir Mau\u0161a Aronas Blatai atsid\u016br\u0117 Tel\u0161i\u0173 gete prie Mas\u010dio e\u017eero. <\/p>\n\n\n\n

      Gelb\u0117tojai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

      Naci\u0173 1941 m. rugs\u0117jo 1 d. \u012fkurtame ma\u017ey\u010diame gete tr\u016bko visko: vietos, maisto, drabu\u017ei\u0173, kuro, o Miriam Blatien\u0117 \u2013 n\u0117\u0161\u010dia. Savo pirmagim\u0119, j\u0105 gelb\u0117dama, Blatien\u0117 atidav\u0117 pasi\u0161ventusiai pad\u0117ti \u017emon\u0117ms \u017eemaitei Stanislavai Dausienei. Neramios motinos mintys vis skrido pas mylim\u0105 dukrel\u0119. Kaip ten jos Liba? Kankino Blatien\u0119 ir baisi ne\u017einia: o kas gi laukia j\u0173 pa\u010di\u0173 ir \u012f karo niokojam\u0105 pasaul\u012f besibeld\u017eia\u010dios naujos gyvyb\u0117s? <\/p>\n\n\n\n

      Kas \u017eino, kaip b\u016bt\u0173 susiklost\u0119s Blat\u0173 likimas, jei ne ,,kietas\u201c \u017eemaitis Juozas Straupis, slapta i\u0161ve\u017e\u0119s i\u0161 geto juos bei Blatien\u0117s motin\u0105 Chaj\u0105 Todesien\u0119, taip pat gydytoj\u0105 Dovyd\u0105 Kaplan\u0105, jo seser\u012f Man\u0119 ir student\u0119 medik\u0119 Taub\u0119 Jankevi\u010di\u016bt\u0119 ir pasl\u0117p\u0119s savo namuose \u2013 \u0160arnel\u0117s kaime, netoli \u017demai\u010di\u0173 Kalvarijos, kur jau sl\u0117p\u0117si gausi Als\u0117d\u017ei\u0173 \u017eyd\u0173 Faktori\u0173 \u0161eima. I\u0161gelb\u0117ti \u017eydai sl\u0117p\u0117si sl\u0117ptuv\u0117je po alkieriumi, o pavojui u\u017e\u0117jus, b\u016bdavo i\u0161vedami \u012f bunker\u012f po vi\u0161tide. Bronislava Straupien\u0117, atleidusi samdyt\u0105 mergin\u0105, pati \u0117m\u0117 virti valgyti ir kepti duon\u0105 gausiam besislapstan\u010di\u0173j\u0173 b\u016briui. <\/p>\n\n\n\n

      Ten, Straup\u0173 \u016bkyje, 1942 m. \u017eiem\u0105 Blatien\u0117 ir pagimd\u0117 Izrael\u0105, nuostabiai daili\u0105 mergyt\u0119. Deja, naujagim\u0117s laikyti sl\u0117ptuv\u0117je buvo ne\u012fmanoma ir tada Juozas Straupis sugalvojo i\u0161eit\u012f \u2013 nune\u0161ti k\u016bdik\u012f daugiavaiki\u0173 kaimyn\u0173 Stulpin\u0173 \u0161eimai, juolab kad ir Stulpinien\u0117 netrukus tur\u0117jo gimdyti. <\/p>\n\n\n\n

      Vyrai \u012fd\u0117jo Izrael\u0105 \u012f lagamin\u0105, i\u0161gr\u0119\u017e\u0117 kelet\u0105 skyli\u0173, kad mergyt\u0117 neu\u017edust\u0173, ir, nak\u010dia nune\u0161\u0119 lagamin\u0105 prie Stulpin\u0173 dur\u0173, pabeld\u0119 \u012f duris, pasisl\u0117p\u0119 lauk\u0117, k\u0105 darys \u0161eimininkai. Rad\u0119 mergyt\u0119, Stulpinai j\u0105 pri\u0117m\u0117 kaip dukr\u0105, pakrik\u0161tijo Juz\u0117s vardu ir augino kartu su savo netrukus gimusi\u0105 dukrele kaip dvynes iki karo pabaigos. Skaud\u0117jo motinai \u0161ird\u012f, netekus Izraelos, bet
      guod\u0117 \u017einojimas, kad jos mergyt\u0117 auga sveika ir mylima. <\/p>\n\n\n\n

      Ta\u010diau nelaim\u0117 viena nevaik\u0161to. Tel\u0161iuose, paai\u0161k\u0117jus ma\u017eosios Libos tautybei, ji buvo are\u0161tuota. I\u0161 Miriam Blatien\u0117s prisiminim\u0173: ,,Mano dukrel\u0117 Liba, kuri\u0105 Stanislava Dausinien\u0117 sl\u0117p\u0117 Tel\u0161iuose, pateko \u012f b\u0117d\u0105. Ka\u017ekas \u012fskund\u0117, kad tai \u017eyd\u0173 vaikas. Dausinien\u0117s namuose padar\u0117 krat\u0105 ir \u201esu\u0117m\u0117\u201c trej\u0173 met\u0173 vaik\u0105. Bet Stanislava Dausinien\u0117 nepaliko savo ma\u017eos globotin\u0117s, o kartu su vaiku nu\u0117jo \u012f kal\u0117jim\u0105\u201c. Tai su\u017einoj\u0119s Juozas Straupis nuvyko pas Tel\u0161i\u0173 vyskup\u0105 Vincent\u0105 Borisevi\u010di\u0173. Bendromis pastangomis mergyt\u0117 buvo i\u0161gelb\u0117ta ir kartu su savo glob\u0117ja apyvendinta pas Tel\u0161i\u0173 kunig\u0173 seminarijos profesori\u0173 Juoz\u0105 Ma\u010dern\u012f. <\/p>\n\n\n\n

      1946 m., sovietiniam saugumui su\u0117mus vyskup\u0105 Vincent\u0105 Borisevi\u010di\u0173, i\u0161gelb\u0117ti gydytojai ra\u0161tu dr\u0105siai paliudijo sovietiniame teisme: \u201eMes, \u017eemiau pasira\u0161\u0119 gydytojai: Blatas Mau\u0161a Aronas, Blatien\u0117 Miriam ir Kaplanas Dovydas, gyvenantys Tel\u0161iuose, liudijame: Po to, kai Tel\u0161iuose buvo sunaikintas \u017eyd\u0173 getas, Tel\u0161i\u0173 vyskupas Borisevi\u010dius priglaud\u0117 ir sl\u0117p\u0117 pab\u0117gusias \u017eydes moteris. Tel\u0161i\u0173 vyskupas Borisevi\u010dius r\u0117m\u0117 \u017eydus, kurie sl\u0117p\u0117si kaimuose ir pas kai kuriuos Tel\u0161i\u0173 apskrities parapij\u0173 kunigus. Tel\u0161i\u0173 vyskupas Borisevi\u010dius 1944 m. liepos m\u0117n. pad\u0117jo i\u0161 Tel\u0161i\u0173 kal\u0117jimo i\u0161laisvinti m\u016bs\u0173 (Blat\u0173) ketveri\u0173 met\u0173 dukr\u0105 ir taip j\u0105 i\u0161gelb\u0117jo nuo mirties\u201c.<\/p>\n\n\n\n

      Gydytoj\u0173 likimai po karo <\/strong><\/p>\n\n\n\n

      Kur\u012f laik\u0105 savo namuose \u017eydait\u0119 i\u0161 Klaip\u0117dos sl\u0117p\u0117 ir gydytoja Ona Purtokait\u0117, savo \u0161eimos taip ir nesuk\u016brusi, bet u\u017eauginusi ir \u012f mokslus i\u0161leidusi net keturis svetimus vaikus, tarp j\u0173 \u2013 gydytoj\u0105 odontolog\u0119 Genovait\u0119 Zelenyt\u0119, tapusi\u0105 jos bi\u010diule ir ilgamete slaugytoja. Purtokait\u0117 karo sumai\u0161tyje sugeb\u0117jo i\u0161saugoti vis\u0105 moderni\u0105 ligonin\u0117s \u012frang\u0105, kuria savietme\u010diu dar ilgai gyd\u0117 savo pacientus. Ji nuolat k\u0117l\u0117 savo kvalifikacij\u0105 \u2013 dalyvavo mokslin\u0117se medik\u0173 konferencijose, sek\u0117 profesines naujienas literat\u016broje. 1971 m. Onai Purtokaitei buvo suteiktas LTSR nusipelniusios gydytojos vardas. 1973 m. d\u0117l ligos ji i\u0161\u0117jo \u012f pensij\u0105, mir\u01171979 m.
      baland\u017eio 3 d. <\/p>\n\n\n\n

      \"\"<\/figure>\n\n\n\n

      N\u0117 dienos savo ligoni\u0173 net sunkiausiais karo ir pokario metais nepaliko ir gydytoja Jadvyga Franc\u016bzevi\u010di\u016bt\u0117. 1952 m. Jadvygai Franc\u016bzevi\u010di\u016btei, pirmajai Lietuvoje moteriai \u2013 medikei, \u2013 buvo suteiktas garbingas LTSR nusipelnusios gydytojos vardas. Mir\u0117 J. Franc\u016bzevi\u010di\u016bt\u0117 1960 m. liepos 13 d. Tel\u0161iuose, am\u017eino poilsio ji atgul\u0117 gimtosios Pavanden\u0117s parapijos kapinait\u0117se.<\/p>\n\n\n\n

      O Miriam ir Mau\u0161a Aronas Blatai, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, gr\u012f\u017eo \u012f Tel\u0161ius, dirbo Tel\u0161i\u0173 ligonin\u0117je, buvo gerbiami ir mylimi Tel\u0161i\u0173 gydytojai. Ka\u017ein ar \u0161iandien jauni gydytojai paj\u0117gt\u0173 \u012fsivaizduoti sud\u0117tingiausi\u0105 operacij\u0105, kai chirurgui u\u017e nugaros stovi ginkluoti enkavedistai, \u012fsibrov\u0119 \u012f operacin\u0119 su automatais, grub\u016bs bera\u0161\u010diai ant\u017emogiai, grasinantys mirtimi chirurgei, gelbstin\u010diai su\u017eeistojo gyvyb\u0119?<\/p>\n\n\n\n

      \"\"<\/figure>\n\n\n\n

      Po karo gim\u0117 tre\u010dioji Mau\u0161os Arono ir Miriam Blat\u0173 dukt\u0117 Aharonit. J\u0173 dukros Liba ir Izraela, pabaigusios mokykl\u0105 Tel\u0161iuose, studijavo Kauno politechnikos institute, tapo in\u017einier\u0117mis. 1971 m. Izraela su savo dukra Noemi, o 1972 m. \u2013 ir Liba i\u0161vyko \u012f Izrael\u012f. 1987 m. persik\u0117l\u0117 gyventi \u012f Izrael\u012f ir Aharonit. <\/p>\n\n\n\n

      Gydytojos Miriam Todesait\u0117-Blatien\u0117, Ona Purtokait\u0117, Jadvyga Franc\u016bzevi\u010di\u016bt\u0117 \u2013 dr\u0105sios moterys, lau\u017eiusios per am\u017eius nusistov\u0117jusius stereotipus, \u012fsiver\u017eusios \u012f vyr\u0173 pasaul\u012f ir jame \u012fsitvirtinusios, nebijojusios \u017eengti to meto moterims ne\u017einomu keliu, b\u016bti pirmosiomis, pramynusiomis keli\u0105 kitoms moterims ir am\u017einai likusios tel\u0161i\u0161ki\u0173 atmintyje ir istorijoje kaip puikios savo srities specialist\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

      \n\n\n\n

      Edita Mikelionien\u0117, Vijol\u0117 Nik\u0161ien\u0117<\/em><\/h4>\n\n\n\n

      Bir\u017eai<\/em><\/p>\n\n\n\n

      Icikas (Icchokas) Lip\u0161icas: nuotraukos ir eil\u0117ra\u0161\u010dio istorija<\/h2>\n\n\n\n


      Prie\u0161 daugiau kaip a\u0161tuoniasde\u0161imt met\u0173 keturiolikmetis \u017eyd\u0173 tautyb\u0117s vaikinas Icikas Lip\u0161icas \u012fsi\u017ei\u016br\u0117jo kitapus gatv\u0117s gyvenusi\u0105 penkiolikmet\u0119 kaimyn\u0119 lietuvait\u0119 Regin\u0105 Steigvilait\u0119. Dovanojo jai savo nuotrauk\u0105, para\u0161\u0117 eil\u0117ra\u0161t\u012f. Ta\u010diau jaunuoli\u0173 simpatijas vienas kitam ir didel\u012f nor\u0105 gyventi nutrauk\u0117 karas. <\/p>\n\n\n\n

      \"\"
      Icchokas Lip\u0161icas, 1941 m., nuotrauka A. Moci\u016bnien\u0117s perduota Bir\u017e\u0173 muziejui<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

      Pakamponi\u0173 mi\u0161ke nu\u017eudyto Iciko nuotrauk\u0105 ir eil\u0117ra\u0161t\u012f Regina saugojo kaip did\u017eiausi\u0105 turt\u0105, o jos dukra Audron\u0117 Moci\u016bnien\u0117 ne tik atskleid\u0117 \u0161i\u0105 mamos papasakot\u0105 istorij\u0105, bet ir Bir\u017e\u0173 muziejui padovanojo taip jos saugotas relikvijas.<\/p>\n\n\n\n

      Ilgai saugotos brangenyb\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n

      Iciko Lip\u0161ico ir jo kaimyn\u0117s Reginos istorij\u0105 su\u017einojome visai atsitiktinai prie\u0161 a\u0161tuonerius metus. 2014 metais rugs\u0117jo 14-\u0105j\u0105, \u017dyd\u0173 kult\u016bros dien\u0105, tuometinis Bir\u017e\u0173 \u201eAu\u0161ros\u201c vidurin\u0117s (dabar \u2013 pagrindin\u0117) mokyklos Tolerancijos ugdymo centro vadovas mokytojas Vidmantas Jukonis pakviet\u0117 bir\u017eie\u010dius \u012f ekskursij\u0105 po sen\u0105sias \u017eyd\u0173 kapines. Tuomet kartu su ekskursantais vaik\u0161\u010diojusi Audron\u0117 Moci\u016bnien\u0117 ir u\u017esimin\u0117, jog namuose saugo vieno \u017eyd\u0173 kilm\u0117s jaunuolio nuotrauk\u0105 ir eil\u0117ra\u0161t\u012f, skirt\u0105 jos mamai.<\/p>\n\n\n\n

      Po keli\u0173 dien\u0173 moteris atsine\u0161\u0117 senas fotografijas ir ranka ra\u0161yt\u0105 eil\u0117ra\u0161t\u012f. \u0160ias brangenybes ponios Audron\u0117s mama storame bloknote saugojo iki pat savo mirties. <\/p>\n\n\n\n

      \"\"
      Regina Steigvilait\u0117, 1942 m., A. Moci\u016bnien\u0117s \u0161eimos archyvas<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

      I\u0161 vienos nuotraukos \u017evelg\u0117 Audron\u0117s mama Regina, kai jai dar buvo penkiolika. Kita nuotrauka \u2013 keturiolikme\u010dio jaunuolio Iciko Lip\u0161ico. <\/p>\n\n\n\n

      Vaikinas Reginai nuotrauk\u0105 dovanojo 1941 met\u0173 baland\u017eio 6 dien\u0105. Kitoje pus\u0117je u\u017era\u0161\u0117: \u201eSavo kaiminkai Renei\u201c. <\/p>\n\n\n\n

      T\u0105kart Audron\u0117 Moci\u016bnien\u0117 papasakojo, k\u0105 gird\u0117jusi i\u0161 mamos. Lip\u0161icai gyveno kaimynyst\u0117je, kitoje gatv\u0117s pus\u0117je. Tarp Audron\u0117s seneli\u0173 ir \u017eyd\u0173 \u0161eimos klost\u0117si draugi\u0161ki santykiai. Lietuviai kaimynai apsipirkin\u0117jo Lip\u0161ic\u0173 krautuv\u0117l\u0117je, tarpusavyje bendravo ir vaikai. <\/p>\n\n\n\n

      Poniai Audronei mama pasakojo, jog Lip\u0161icai nujaut\u0117 art\u0117jan\u010di\u0105 nelaim\u0119: senajam Lip\u0161icui da\u017enai skaud\u0117jo galv\u0105, jis j\u0105 apsiri\u0161davo rank\u0161luos\u010diu ir dejuodavo, jog j\u012f kamuoja bloga nuojauta. <\/p>\n\n\n\n

      \u0160i nuojauta buvo ap\u0117musi ir jaun\u0105j\u012f Icik\u0105 Lip\u0161ic\u0105. 1941 met\u0173 gegu\u017e\u0117s 23 dien\u0105, karui dar neprasid\u0117jus, Icikas sueiliavo tok\u012f atminim\u0105 savo kaimynei Reginai.
      <\/p>\n\n\n\n

      \"\"
      Iciko lai\u0161kas Renei, A. Moci\u016bnien\u0117s perduotas Bir\u017e\u0173 muziejui<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

      Pra\u0117jus dviems m\u0117nesiams Icikas Lip\u0161icas ir jo \u0161eima buvo su\u0161audyti Pakamponyse. Ponios Audron\u0117s \u017einiomis, gyva liko tik Lip\u0161i\u010d\u0173 dukt\u0117, nes tuo metu ji buvo i\u0161vykusi mokytis. <\/p>\n\n\n\n

      Kaip ra\u0161oma 2008 m. sausio 28 d. paskelbtame nekrologe, Gita Lip\u0161icait\u0117 Werchol (1924-2008) i\u0161gyveno Vilniaus get\u0105 ir koncentracijos stovyklas, po karo gyveno JAV1<\/sup>. Yad Vashem Holokausto auk\u0173 duomen\u0173 baz\u0117je yra jos liudijimai apie artim\u0173j\u0173 – t\u0117vo \u0160im\u0161ono (Simsono) Lip\u0161ico2<\/sup>, mamos Minos Rigmont-Lip\u0161icien\u0117s3<\/sup> ir broli\u0173 1923 m. gimusio Leibo4<\/sup> ir 1927 m. gimusio Icchoko5 <\/sup> nu\u017eudym\u0105. Liudjimuose nurodyta netiksli \u017eudyni\u0173 data, 1942 m. <\/p>\n\n\n\n

      Prie\u0161 a\u0161tuonerius metus \u0161i\u0105 istorij\u0105 papasakojau skaitytojams rajono spaudoje. Nuo to laiko tapo tradicija kasmet, rugpj\u016b\u010dio 8-\u0105j\u0105, kartojant tragi\u0161k\u0105j\u012f \u017eyd\u0173 keli\u0105 \u012f su\u0161audymo viet\u0105 Pakamponyse, stabtel\u0117ti prie Lip\u0161ic\u0173 namo ir perskaityti Iciko Lip\u0161ico eiles.
      <\/p>\n\n\n\n

      \u0160ilta lietuvi\u0173 ir \u017eyd\u0173 kaimynyst\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n


      Lip\u0161ic\u0173 namas i\u0161lik\u0119s iki \u0161iol. Jis stovi ant J. Basanavi\u010diaus ir Kilu\u010di\u0173 gatvi\u0173 kampo. Medinis, nei\u0161vaizdus, ta\u010diau saugantis tragi\u0161k\u0105 \u0161io namo savinink\u0173 istorij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

      \u0160iemet kartu su kolege muziejininke Vijole Nik\u0161iene nusprend\u0117me gr\u012f\u017eti prie \u0161ios istorijos. Galb\u016bt pavyks daugiau su\u017einoti prie Lip\u0161ic\u0173 \u0161eim\u0105? <\/p>\n\n\n\n

      Savo namuose, po a\u0161tuoneri\u0173 met\u0173 pertraukos, mus maloniai pri\u0117m\u0117 Audron\u0117 Moci\u016bnien\u0117. Vart\u0117me senas fotografijas ir klaus\u0117m\u0117s dar negird\u0117t\u0173 fakt\u0173 apie artim\u0105 lietuvi\u0173 Steigvil\u0173 ir \u017eyd\u0173 Lip\u0161ic\u0173 kaimynyst\u0119.<\/p>\n\n\n\n


      <\/p>\n\n\n\n

      \"\"
      Steigvil\u0173 \u0161eima, 1941 m. Regina stovi. A. Moci\u016bnien\u0117s \u0161eimos archyvas<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

      Ponia Audron\u0117 pasakojo, kad jos seneliai Aleksandra ir Vilhelmas augino keturis vaikus. Jos mama Regina tur\u0117jo tris brolius: Juoz\u0105, Vytaut\u0105 ir Romuald\u0105. Vilhelmas Steigvila buvo verslininkas, i\u0161silavin\u0119s, kult\u016bringas ir inteligenti\u0161kas \u017emogus: mok\u0117jo jidi\u0161 ir net \u0161iek tiek ital\u0173 kalb\u0105. Galb\u016bt tam tur\u0117jo \u012ftakos jo bobut\u0117s Rozalijos \u0160evalj\u0117-Vildien\u0117s pranc\u016bzi\u0161ka, o senelio \u2013Vild\u0117s \u2013 voki\u0161ka kilm\u0117? <\/p>\n\n\n\n

      Su kaimynu Lip\u0161icu Vilhelmas Steigvila susikalb\u0117davo jidi\u0161 kalba. Matyt abiems buvo ir apie k\u0105 pakalb\u0117ti, nes abu tur\u0117jo versl\u0105: Vilhelmas tur\u0117jo milo kar\u0161ykl\u0105 su moderniais voki\u0161kais \u012frengimais, Lip\u0161icas \u2013 krautuv\u0117l\u0119. <\/p>\n\n\n\n

      I\u0161siai\u0161kinome ir senojo Lip\u0161ico vard\u0105 \u2013 Simsonas – bei tai, kad jis buvo miesto statybos komisijos narys, o \u0161i komisija 1931m. palaimino vasaros teatro statybas Bir\u017e\u0173 piliaviet\u0117je. Apie tai ra\u0161\u0117 laikra\u0161tis \u201eBir\u017e\u0173 \u017einios\u201c.<\/p>\n\n\n\n

      Per kar\u0105, kai Lip\u0161ic\u0173 \u0161eima jau buvo su\u0161audyta, j\u0173 medinukas namas vis stov\u0117jo, o m\u016brinis Steigvil\u0173 namas gerokai apdeg\u0117. Pra\u0117jus karo audroms, Vilhelmas Steigvila, pasikink\u0119s arkl\u012f, apva\u017eiavo savo klientus ir gr\u0105\u017eino jiems i\u0161saugotus audinius, nes milo kar\u0161ykla jau buvo sudegusi. \u0160is poelgis buvo \u012frodymas, koks garbingas \u017emogus buvo V. Steigvila.<\/p>\n\n\n\n


      Senojo namo u\u017ekaboriai<\/strong> <\/p>\n\n\n\n

      Ponia Audron\u0117 dar kart\u0105 mums patvirtino, kad Lip\u0161ic\u0173 dukra Lip\u0161icait\u0117 liko gyva, nes nam\u0105 pardav\u0117 bir\u017eie\u010diams Drevinskams. Drevinsk\u0173 marti iki \u0161iol gyvena name, kur ka\u017ekada gyveno \u017eydai Lip\u0161icai. Tod\u0117l par\u016bpo apsilankyti senajame name ir nors akies kra\u0161teliu pa\u017ei\u016br\u0117ti, kur buvo \u017eyd\u0173 krautuv\u0117l\u0117 ir galb\u016bt su\u017einoti, kaip klost\u0117si Gitos Lip\u0161icait\u0117s likimas.<\/p>\n\n\n\n

      \"\"
      Lip\u0161ic\u0173 namas ir krautuv\u0117 dabar<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

      Medinukas buvusi\u0173 \u0161eiminink\u0173 Lip\u0161ic\u0173 namas buvo pastatytas 1935 metais. Dabar jau jis v\u0117jo perpu\u010diamas, prastos, beveik nebetinkamos gyventi b\u016bkl\u0117s. Tod\u0117l dabartin\u0117 namo \u0161eiminink\u0117 ruo\u0161iasi artimiausiu metu i\u0161 jo i\u0161sikraustyti. Moteris geranori\u0161kai aprod\u0117 nam\u0105 i\u0161 vidaus ir papasakojo namo istorij\u0105 nuo t\u0173 laik\u0173, kai jo uo\u0161viai nam\u0105 nupirko i\u0161 G. Lip\u0161icait\u0117s. Tai liudijantys dokumentai, \u0161eiminink\u0117s teigimu, yra nusimet\u0119.<\/p>\n\n\n\n

      Po karo, \u012fsigij\u0119 Lip\u0161ic\u0173 medinuk\u0105, jame apsigyveno Emilijos ir Petro Drevinsk\u0173 \u0161eima \u2013 septyni \u017emon\u0117s. Buvusioje \u017eyd\u0173 krautuv\u0117l\u0117je \u012fsik\u016br\u0117 kooperatyvo parduotuv\u0117. Jai patalpas u\u017e 29 rublius per m\u0117nes\u012f nuomojo Drevinskai.<\/p>\n\n\n\n

      Malonios \u0161eiminink\u0117s d\u0117ka ap\u017ei\u016br\u0117jome ir nufotografavome \u0161ias patalpas. \u0160eiminink\u0117 mums parod\u0117 sen\u0173 nuotrauk\u0173, kai kurias pa\u017ead\u0117jo padovanoti muziejui.<\/p>\n\n\n\n

      Namas \u2013 nauj\u0173 \u0161eiminink\u0173 rankose<\/strong><\/p>\n\n\n\n

      O buv\u0119s Lip\u0161ic\u0173 namas dabar per\u0117jo \u012f nauj\u0173 savinink\u0173 rankas. Jauni \u017emon\u0117s domisi Bir\u017e\u0173 \u017eyd\u0173 istorija, nes daug apie tai kalb\u0117jo j\u0173 seneliai.Tvirtino, ka\u017ekur tarp dokument\u0173 mat\u0119 sen\u0105 popieriaus lap\u0105, kuriame buvo ra\u0161oma apie Lip\u0161icus. \u017dad\u0117jo jo ie\u0161koti. Koks likimas laukia senojo namo, ne\u017einia. Naujieji \u0161eimininkai pasvajoja, kaip \u0161aunu b\u016bt\u0173 j\u012f restauruoti, ta\u010diau ar dar \u012fmanoma tokios sunkios b\u016bkl\u0117s prikelti nam\u0105 prikelti naujam gyvenimui, abejoja. <\/p>\n\n\n\n

      Ta\u010diau rank\u0173 nuleisti ne\u017eadame. Labai r\u016bpi su\u017einoti G. Lip\u0161icait\u0117s likim\u0105. Galb\u016bt surasti jos palikuoni\u0173?<\/p>\n\n\n\n

      Lip\u0161ic\u0173 vardai \u2013 Pakamponi\u0173 memoriale<\/strong><\/p>\n\n\n\n

      Tragi\u0161k\u0105j\u0105 1941 m. rugpj\u016b\u010dio 8 dien\u0105 Pakamponyse buvo su\u0161audyta 2400 \u017eyd\u0173, tarp kuri\u0173 ir Lip\u0161ic\u0173 \u0161eima. <\/p>\n\n\n\n

      2019 m. pastatytame memorialiniame paminkle buvo i\u0161kaltos 500 auk\u0173 pavard\u0117s ir vardai, kuriuos pavyko i\u0161siai\u0161kinti. Ir ponia Audron\u0117, ir mes paminkle ie\u0161kojome Iciko vardo. Sutrikome, kai jo neradome. Ta\u010diau ne Iciko, o Icchoko vardo reik\u0117jo ie\u0161koti. Memoriale i\u0161kalta 12 Lip\u0161ic\u0173 vardai, nes Bir\u017euose gyveno ne viena Lip\u0161ic\u0173 \u0161eima. Ta\u010diau pagal Bir\u017e\u0173 apskrities, Bir\u017e\u0173 miesto \u010din\u010do ir nuosavyb\u0117s teis\u0117mis valdom\u0173 sklyp\u0173 apmatavimo suvestin\u012f plan\u0105, sudaryt\u0105 1937 metais, galima suprasti, jog ant J. Basanavi\u010diaus ir Kilu\u010di\u0173 gatv\u0117s kampo gyveno Simsonas Lip\u0161icas ir Icchakas Lip\u0161icas, gim\u0119s 1927 m. <\/p>\n\n\n\n

      Brangi dovana muziejui<\/strong><\/p>\n\n\n\n

      Bir\u017e\u0173 muziejus d\u0117kingas Audronei Moci\u016bnienei u\u017e dovanot\u0105 mamos Reginos brangenyb\u0119 \u2013 Iciko Lip\u0161ico nuotrauk\u0105 ir popieriaus lapel\u012f, kuriame u\u017era\u0161ytos jo eil\u0117s, skirtos \u201eSavo kaiminkai Renei\u201c.<\/p>\n\n\n\n

      \u0160altiniai:<\/p>\n\n\n\n

        \n
      1. Gita Verchol obituary, Boston Globe, 2008 01 28 https:\/\/www.legacy.com\/us\/obituaries\/bostonglobe\/name\/gita-werchol-obituary?id=25156495 <\/a><\/li>\n\n\n\n
      2. Gitos Verchol liudijmas apie \u0160im\u0161ono Lip\u0161ico nu\u017eudym\u0105, Yad Vashem Holokausto auk\u0173 duomen\u0173 baz\u0117 https:\/\/yvng.yadvashem.org\/nameDetails.html?language=en&itemId=1797174&ind=1<\/a><\/li>\n\n\n\n
      3. Gitos Verchol liudijmas apie Minos Rigmont-Lip\u0161icien\u0117s nu\u017eudym\u0105, Yad Vashem Holokausto auk\u0173 duomen\u0173 baz\u0117 https:\/\/yvng.yadvashem.org\/nameDetails.html?language=en&itemId=1878745&ind=1 <\/a><\/li>\n\n\n\n
      4. Gitos Verchol liudijmas apie brolio Leibo Lip\u010dico nu\u017eudym\u0105, Yad Vashem Holokausto auk\u0173 duomen\u0173 baz\u0117 https:\/\/yvng.yadvashem.org\/nameDetails.html?language=en&itemId=1463353&ind=1<\/a><\/li>\n\n\n\n
      5. Gitos Verchol liudijmas apie brolio Icchoko nu\u017eudym\u0105, Yad Vashem Holokausto auk\u0173 duomen\u0173 baz\u0117 https:\/\/yvng.yadvashem.org\/nameDetails.html?language=en&itemId=1839367&ind=1<\/a><\/li>\n<\/ol>\n\n\n\n

        Remiantis surinkta med\u017eiaga publikuotas straipsnis Bir\u017e\u0173 rajono laikra\u0161tyje \u201e\u0160iaur\u0117s rytai\u201d<\/a> <\/p>\n\n\n\n

        \n\n\n\n

        Jolita Sta\u010diokait\u0117<\/em><\/h4>\n\n\n\n

        Prienai<\/em><\/p>\n\n\n\n

        Klaustukus kei\u010dia datos: Atminimo akmenys Benui\/Bencionui \u0160akovui ir Libei Genei \u0160akovienei-Kacaitei Prienuose<\/h2>\n\n\n\n

        2014 metais dalyvaujant seminare Vienoje, \u012fstrigo reng\u0117j\u0173 \u0161\u016bkis „The street is our classroom” (gatv\u0117 yra m\u016bs\u0173 klas\u0117, angl.k.). Man patinka siekis, kad istorija i\u0161eit\u0173 \u012f miesto gatves, b\u016bt\u0173 nuolat \u0161alia \u017emoni\u0173, o ne dulk\u0117t\u0173 muziejuje.<\/p>\n\n\n\n

        Mintis apie Atminimo akmenis kilo, kai2019 met\u0173 rugpj\u016bt\u012f Prienuose atsirado keliautojo Mato \u0160al\u010diaus paveikslas ant komercinio pastato sienos prie pagrindin\u0117s miesto sankry\u017eos.<\/p>\n\n\n\n

        Kod\u0117l Atminimo akmenys? Tai Europoje pripa\u017einta \u012fam\u017einimo forma, did\u017eiausias muziejus po atviru dangumi, lenteles i\u0161kala Giunterio Demnigo fondas ir jos daug nekainuoja. Kieno atminim\u0105 \u012fam\u017einti? Ai\u0161ku, garsiausio Prien\u0173 miesto \u017eydo, buvusio alaus bravoro savininko Benciono \u0160akovo, kuris yra \u012ftrauktas \u012f 100 svarbi\u0173 prienie\u010di\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105.<\/p>\n\n\n\n

        2021 met\u0173 gegu\u017e\u0119 dvi Prien\u0173 bendruomen\u0117s nar\u0117s susitikome su Prien\u0173 savivaldyb\u0117s vadovais, \u012fgarsinome savo id\u0117j\u0105 ir gavome j\u0173 pritarim\u0105. Savivaldyb\u0117 \u012fsipareigojo padengti Atminimo akmens pagaminimo ir atgabenimo \u012f Lietuv\u0105 ka\u0161tus bei skirti viet\u0105 \u012fmontuoti grindinyje. Beliko surinkti informacij\u0105 ir ra\u0161yti pra\u0161ym\u0105 G. Demnigo fondui.<\/p>\n\n\n\n

        \u010cia ir prasid\u0117jo problemos. Informacija ant Atminimo lentel\u0117s yra trumpa ir konkreti: \u017emogaus vardas ir pavard\u0117, gimimo metai, mirties (\u017e\u016bties) metai ir vieta. Prien\u0173 kra\u0161to muziejaus interneto svetain\u0117je pateiktoje informacijoje apie Bencion\u0105 \u0160akov\u0105 prie gimimo met\u0173 stov\u0117jo klaustukas, jo \u017e\u016bties vieta ir aplinkyb\u0117s taip pat buvo ne\u017einomos. \u012e mano klausim\u0105 muziejus tiesiog atsak\u0117, kad dokumentuotos informacijos neturi.<\/p>\n\n\n\n

        Prasid\u0117jo susira\u0161in\u0117jimai d\u0117l B. \u0160akovo gimimo datos. 2021 met\u0173 bir\u017eel\u012fpara\u0161iau pirm\u0105j\u012f lai\u0161k\u0105 \u012f Yad Vashem. Atsakymas at\u0117jo tik 2021 met\u0173 spal\u012f (tikriausiai d\u0117l karantino) ir teig\u0117, kad Yad Vashem’e yra tik vienas dokumentas apie B. \u0160akov\u0105, bet jo gimimo metai, deja, nenurodyti. <\/p>\n\n\n\n

        2021 met\u0173 gruod\u012f ra\u0161iau u\u017eklausimus \u012f Lietuvos archyvus. Tai buvo nauja patirtis pradedan\u010diai tyr\u0117jai. Lietuvos valstyb\u0117s centrinis archyvas para\u0161\u0117 kreiptis \u012f Lietuvos valstyb\u0117s istorijos archyv\u0105, o \u0161is archyvas paskutin\u0119 2021 met\u0173 dien\u0105 atsiunt\u0117 atsakym\u0105, kad \u201eneu\u017etenka ie\u0161komo asmens vardo ir pavard\u0117s. Reikia nurodyti jo gimimo metus ir viet\u0105\u201c. Ratas u\u017esidar\u0117.<\/p>\n\n\n\n

        Jau buvau nuleidusi rankas, kai gatv\u0117je atsitiktinai sutikau Janin\u0105 Leonavi\u010dien\u0119, savo sen\u0105 pa\u017e\u012fstam\u0105, istorik\u0119 m\u0117g\u0117j\u0105, genealogijos entuziast\u0119, ir pasidalinau su ja savo r\u016bpes\u010diu. Ir variklis prad\u0117jo veikti. Ma\u017edaug po savait\u0117s Janina man atsiunt\u0117 dvi nuotraukas: Beno \u0160akovo, gimusio 1886 08 19, paso, i\u0161duoto 1920 07 27, ir Gen\u0117s Kacait\u0117s \u0160akovien\u0117s, gimusios 1889-05-19, paso, i\u0161duoto 1921 07 13. Prien\u0173 rajono savivaldyb\u0117s administracijos direktor\u0117 J\u016brat\u0117 Zailskien\u0117, istorik\u0117 pagal i\u0161silavinim\u0105, patikino, kad savivaldyb\u0117s apmok\u0117s dviej\u0173 Atminimo akmen\u0173 \u012frengim\u0105. <\/p>\n\n\n\n

        \"\"<\/figure>\n\n\n\n

        Ta\u010diau vis dar buvo neai\u0161ku d\u0117l sutuoktini\u0173 \u0160akov\u0173 \u017e\u016bties vietos ir aplinkybi\u0173.<\/p>\n\n\n\n

        K. Andra\u0161i\u016bno prisiminimuose \u201eP\u0117dsakai laiko sm\u0117lyje\u201c yra epizodas, paskojantis, kad 1941 met\u0173 liepos m\u0117nes\u012f B. \u0160akovas buvo pasteb\u0117tas Kaune (\u017eurnalo \u201eKult\u016bros barai\u201c 2019 m. Nr.12 nuorod\u0105 man taip pat atsiunt\u0117 Janina Leonavi\u010dien\u0117). Para\u0161iau \u012f Kauno IX ir VII fortus, ta\u010diau dokumentais patvirtintos informacijos jie netur\u0117jo. Ir \u010dia \u012fvyko dar vienas stebuklas. 2022 met\u0173 sausio 16dien\u0105 at\u0117jo dar vienas lai\u0161kas i\u0161 Yad Vashem, kuriame buvo ra\u0161oma, kad man u\u017eklausimas buvo persi\u0173stas kitam skyriui – Family Roots research section (\u0160eim\u0173 istorijos tyrim\u0173 skyriui, angl.k.). Prie lai\u0161ko buvo prid\u0117ti dokumentai: \u201eInvestigation file of the Committee for State Security, KGB, against Benas Shakovas, compiled in Lithuania, undated\u201c (angl. k. Valstyb\u0117s saugumo komiteto KGB byla apie Ben\u0105 \u0160akov\u0105, bylos originalas yra Lietuvos ypatingajame archyve), B. \u0160akovo pasas, gimimo \u012fra\u0161as ir santuokos \u012fra\u0161as. \u201eSpravka\u201c (pa\u017eyma, rus. k.) Beno \u0160akovo tardymo byloje dokumentuoja jo \u017e\u016bties fakt\u0105.<\/p>\n\n\n\n

        \"\"
        Pa\u017eyme i\u0161 B. \u0160akovo bylos, saugomos Lietuvos ypatingajame archyve (K-1 fondas, apyra\u0161as Nr. 58, 11110\/3)<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

        2022 met\u0173 sausio 17dien\u0105 para\u0161iau  Prien\u0173 rajono savivaldyb\u0117s Administracijos direktoriui pra\u0161ym\u0105 pritarti atminimo \u017eenkl\u0173 \u012frengimui. Tiesa, pakeliui \u012f galutin\u012f tiksl\u0105 2022 met\u0173 vasario 8 dien\u0105 dar kilo vie\u0161a diskusija d\u0117l B. \u0160akovo ir jo \u017emonos atminimo \u012fam\u017einimo. Tai buvo dar viena \u012fdomi ir nauja patirtis, pasisak\u0117 visi norintys, ir taip Atminimo akmenyse atsirado po du vardo variantus. Giunterio Demnigo fondas laik\u0117si \u012fsipareigojim\u0173 ir Atminimo akmenis padar\u0117 ir atsiunt\u0117 laiku. Sutuoktini\u0173 \u0160akov\u0173 Atminimo akmen\u0173 atidengimo ceremonija \u012fvyko 2022 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 26 dien\u0105, paminint Prien\u0173 \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s sunaikinimo dat\u0105.<\/p>\n\n\n\n

        \"\"<\/figure>\n\n\n\n

        Ir pabaigai. Kas yra antkapis ir kod\u0117l jis svarbus? <\/p>\n\n\n\n

        Antkapis \u2013 tai tarsi galutin\u0117 stotis, ta\u0161kas, \u017eymintis, kad \u017emogi\u0161koji kelion\u0117 buvo, ji baig\u0117si, ir \u017emogus pagaliau gali ils\u0117tis. O gyvieji, prienie\u010diai ir miesto sve\u010diai, prie autobus\u0173 stoties gali pamojuoti Matui \u0160al\u010diui ir, nulenk\u0119 galvas \u012f grindin\u012f, pasisveikinti su sutuoktiniais \u0160akovais.<\/p>\n\n\n\n

        \n\n\n\n

        Laimut\u0117 Sli\u017eien\u0117<\/strong><\/em> <\/h4>\n\n\n\n

        Vijoliai, \u0160iauli\u0173 raj. <\/em><\/p>\n\n\n\n

        Gydytojas Simonas Volpertas (1890-1967). Vieno dokumento analiz\u0117 <\/h2>\n\n\n\n

        \u0160iauliuose nuo 1921 m. gyven\u0119s ir priva\u010di\u0105 klinik\u0105 tur\u0117j\u0119s Simonas Volpertas buvo \u017einomas tarpukario Lietuvos odos ir venerini\u0173 lig\u0173 gydytojas, gars\u0117j\u0119s geb\u0117jimu nustatyti teising\u0105 diagnoz\u0119, reikaling\u0105 s\u0117kmingam gydymui. \u012evairiuose \u0161altiniuose daugiau koncentruojamasi \u012f Simono Volperto gyvenamojo namo-klinikos (pastatytas apie 1930 m., architektas E. Mendelsonas) kaip vieno ry\u0161kiausi\u0173 tarpukario modernistini\u0173 pastat\u0173 \u0160iauliuose architekt\u016brin\u0119 analiz\u0119. \u0160iauliuose Simonas Volpertas dirbo ne tik tarpukariu, bet ir prasid\u0117jus Antrajam pasauliniam karui gete bei po karo, kai gr\u012f\u017eo i\u0161 naci\u0173 konclageri\u0173). Sud\u0117tingas paties gydytojo likimas n\u0117ra i\u0161samiai tyrin\u0117tas. Nor\u0117t\u0173si, kad \u0161io \u0160iauliuose gyvenusio ir daugyb\u0119 \u017emoni\u0173 i\u0161gyd\u017eiusio gydytojo gyvenimas b\u016bt\u0173 pla\u010diau nu\u0161viestas. <\/p>\n\n\n\n

        Informacijos paie\u0161kas prad\u0117jau apsilankymu gydytojo name, kuriame nuo 1989 m. \u012fsik\u016br\u0117 \u0160iauli\u0173 apskrities \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117. Bendruomen\u0117s pirmininkas Sania Kerbelis mielai sutiko pasidalinti bendruomen\u0117s archyvuose saugom\u0173 Volpert\u0173 \u0161eimos dokument\u0173 kopijomis. Kadangi nema\u017eas pluo\u0161tas \u012fvairaus pob\u016bd\u017eio dokument\u0173 apsunkino sprendim\u0105, kaip dirbti su tokiu informacijos kiekiu, nusprend\u017eiau koncentruotis ties vienu.<\/p>\n\n\n\n

        Tyrimui pasirinkau nedidel\u0117s apimties dokument\u0105 \u2013 Simono Volperto darbo, ra\u0161yto remiantis steb\u0117jimais, atliktais Berlyno universiteto Charit\u00e8 odos lig\u0173 klinikoje, santrauk\u0105. Man, pradedan\u010diai tyr\u0117jai, buvo sunku patik\u0117ti, kiek daug informacijos galima gauti i\u0161 nedidelio dokumento. I\u0161 jo paai\u0161k\u0117jo svarbios S. Volperto veiklos ir biografijos \u2013 kilm\u0117s vietos, studij\u0173 ir ankstyvosios gydytojo praktikos \u2013 detal\u0117s. Ta informacija, susiejus j\u0105 su vie\u0161uose informacijos \u0161altiniuose pateiktais biografijos faktais, leido padaryti kai kurias prielaidas apie S. Volperto gyvenim\u0105 po studij\u0173.<\/p>\n\n\n\n

        Pirmoje dokumento dalyje pateikta S. Volperto ra\u0161yto tiriamojo darbo santrauka rodo jo specializacij\u0105 \u2013 odos ir venerin\u0117s ligos. Darbe i\u0161d\u0117stytas sifilio ir tuberkulioz\u0117s pana\u0161i\u0173 simptom\u0173 palyginimas leid\u017eia daryti prielaid\u0105 apie prie\u017eastis, d\u0117l kuri\u0173 v\u0117liau besiver\u010diantis priva\u010dia praktika gydytojas Volpertas \u012fsigijo itin brang\u0173 \u012frengin\u012f savo klinikai \u2013 pirm\u0105j\u012f rentgeno aparat\u0105 ne tik \u0160iauliuose, bet vien\u0105 pirm\u0173j\u0173 visoje tarpukario Lietuvoje. Jo reik\u0117jo ne tik tuo metu labai paplitusiai tuberkuliozei diagnozuoti, ta\u010diau ir atskirti nuo ne ma\u017eiau paplitusio sifilio.<\/p>\n\n\n\n

        Remiantis gyvenimo apra\u0161ymu antrojoje dokumento dalyje, paai\u0161k\u0117jo, kad d\u0117l to meto geopolitin\u0117s pad\u0117ties Europoje S. Volpertas studij\u0173 t\u0119sti nebegal\u0117jo. Gim\u0119s Astrachan\u0117je ir gav\u0119s brandos atestat\u0105, 1909 m. S. Volpertas i\u0161vyko studijuoti Berlyno universitete. I\u0161 student\u0173 s\u0105ra\u0161\u0173 buvo i\u0161brauktas d\u0117l savo kilm\u0117s \u0161alies (Pirmojo pasaulinio karo metais Rusija kariavo su Vokietija). Nors Simonas studijuoti nebegal\u0117jo, ta\u010diau i\u0161 Vokietijos nei\u0161vyko ir Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo \u012fvairiose ligonin\u0117se. Po karo 1919 metais v\u0117l gal\u0117jo t\u0119sti ir baigti medicinos studijas Berlyno universitete.<\/p>\n\n\n\n

        Santvarka po Pirmojo pasaulinio karo Rusijoje pasikeit\u0117. Galima sp\u0117ti, kad \u012f bol\u0161evik\u0173 valdom\u0105 Rusij\u0105 S. Volpertas gr\u012f\u017eti nenor\u0117jo. Berlyne jis susipa\u017eino su savo b\u016bsima \u017emona, Odesos fabrikanto Bliugermano dukra Raisa (g. 1894), Berlyne studijavusia muzik\u0105. Susituok\u0119 Volpertai apsigyveno \u0160iauliuose, \u012f kuriuos atsikraust\u0117 ir Raisos t\u0117vai. Politin\u0117s santvarkos pasikeitimas Rusijoje gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti apsigyvenimo Lietuvoje prie\u017east\u012f.<\/p>\n\n\n\n

        S. Volpertas gerai mok\u0117jo vokie\u010di\u0173 kalb\u0105, jos reik\u0117jo studijoms ir darbui Vokietijoje. Tik\u0117tina, kad b\u016btent gydytojo profesija ir vokie\u010di\u0173 kalbos mok\u0117jimas gydytojui pad\u0117jo i\u0161gyventi Holokaust\u0105 \u0160iauli\u0173 gete, Dachau ir \u0160tuthofo koncentracijos stovyklose.<\/p>\n\n\n\n

        Esu \u012fsitikinusi, kad labai svarbu atskleisti Holokaust\u0105 i\u0161gyvenusi\u0173j\u0173 likimus, nes \u017emon\u0117s, gr\u012f\u017e\u0119 i\u0161 pragaro, tur\u0117jo prisitaikyti ir i\u0161mokti gyventi su slegian\u010dia praeitimi.<\/p>\n\n\n\n

        \"\"<\/figure>\n\n\n\n

        (dokumento turin\u012f i\u0161 vokie\u010di\u0173 \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 vert\u0117 L. Sli\u017eien\u0117)<\/p>\n\n\n\n

        Berlyno universiteto odos klinika<\/p>\n\n\n\n

        (direktorius prof. dr. Arndt)<\/p>\n\n\n\n

        Apie sifilio sukelt\u0173 odos ir kaul\u0173 pa\u017eeidim\u0173 chronin\u0119 eig\u0105 ir j\u0173 diagnostik\u0105, atskiriant nuo tuberkuliozini\u0173 pa\u017eeidim\u0173<\/p>\n\n\n\n

        Santrauka<\/p>\n\n\n\n

        Remiantis daugybe Charit\u00e8 ligonin\u0117s odos lig\u0173 skyriuje atlikt\u0173 steb\u0117jim\u0173 bei literat\u016broje apra\u0161yt\u0173 atvej\u0173 duomenimis, galima teigti, kad atliekant diferencin\u0119 diagnostik\u0105 tarp sifilio ir tuberkulioz\u0117s ligos trukm\u0117 neturi didel\u0117s reik\u0161m\u0117s. Prielaida, kad sifilio eiga yra trumpa, o tuberkulioz\u0117 trunka ilgai, negali b\u016bti taikoma visiems atvejams. Neretai pasitaiko atvej\u0173, kad sifiliu u\u017esikr\u0117t\u0119 asmenys serga dvejus, penkerius ar net penkiasde\u0161imt met\u0173 ir nepatiria joki\u0173 reik\u0161ming\u0173 pamin\u0117ti sveikatos sutrikim\u0173. Tod\u0117l ilgai trunkan\u010diuose procesuose siekdamas teisingai diagnozuoti lig\u0105 gydantis gydytojas tur\u0117t\u0173 \u0161alia vis\u0173 jam prieinam\u0173 diagnostini\u0173 metod\u0173 (toki\u0173, kaip W.R.1<\/sup>, eksperimentai su gyv\u016bnais, odos m\u0117gini\u0173 tyrimai mikroskopu, vidinis (per os) joduoto kalio skyrimas), kurie kartais b\u016bna neteisingi ar netiksl\u016bs, dar ilgesn\u012f laik\u0105 steb\u0117ti pacient\u0105, kad remdamasis klinikine ligos eiga nustatyt\u0173 teising\u0105 diagnoz\u0119.<\/p>\n\n\n\n

        Biografija<\/p>\n\n\n\n

        A\u0161, Simonas Wolpertas, gim\u0119s 1890.6.12 Astrachan\u0117je, mos. konf.2<\/sup>, gav\u0119s brandos atestat\u0105, atvykau \u012f Berlyn\u0105 studijuoti medicinos. Mane pri\u0117m\u0117 \u012f 1909 m. \u017eiemos semestr\u0105, ta\u010diau kaip u\u017esienietis i\u0161 prie\u0161i\u0161kos \u0161alies, studijas tur\u0117jau nutraukti. I\u0161 naujo buvau priimtas tik \u012f 1919 m. vasaros semestr\u0105. Karo metais a\u0161 gyvenau Vokietijoje ir dirbau daugelyje klinik\u0173. \u0160\u012f darb\u0105 su d\u0117kingumu skiriu savo mieliems brangiesiems t\u0117veliams.<\/p>\n\n\n\n

        Tyrime naudota metodika \u201eDarbas su nedideliu med\u017eiagos korpusu\u201c (M. Anu\u0161auskait\u0117s prane\u0161imas seminare)<\/p>\n\n\n\n

        Paai\u0161kinimai:<\/p>\n\n\n\n

          \n
        1. W.R., Vasermano reakcija \u2013 antik\u016bn\u0173 tyrimas sifiliui nustatyti <\/li>\n\n\n\n
        2. mos. Konf. \u2013 vok. Moz\u0117s konfesijos, jud\u0117j\u0173 tik\u0117jmo<\/li>\n<\/ol>\n\n\n\n

          \u0160altiniai:<\/p>\n\n\n\n

          1. \u0160iauli\u0173 \u017eyd\u0173 kult\u016bros centro archyvai.<\/p>\n\n\n\n

          2. U. M. Andrijauskait\u0117s disertacija \u201eMiest\u0173 darbininkai ir organizuotas darbo jud\u0117jimas Lietuvoje 1918 \u2013 1940 m.\u201c <\/p>\n\n\n\n

          \n\n\n\n

          Zina Gudaitien\u0117<\/em><\/strong><\/h4>\n\n\n\n

          Liu\u010di\u016bnai, Kauno raj. <\/em><\/p>\n\n\n\n

          Fotografas ir dailininkas Leizeris Bekeris (1910-1941)<\/h2>\n\n\n\n

          Leizeris Bekeris (hebr. \u200f\u05dc\u05d9\u05d9\u05d6\u05e8 \u05d1\u05e7\u05e8\u200f\u200e, Leizer Bekker, Eliezer Beker, Becker, 1910-1941 09 17) \u2013 lietuvi\u0173 ir \u017eyd\u0173 dailininkas ir fotografas. Nu\u017eudytas per Holokaust\u0105 1941 m. rugs\u0117j\u012f1<\/sup>.<\/p>\n\n\n

          \n
          \"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n

          L. Bekerio autoportretas. A. Vai\u010diaus archyvas<\/p>\n\n\n\n

          Her\u0161elio ir Esteros Bekeri\u0173 s\u016bnus Leizeris Bekeris gim\u0117 Jurbarke 1910 m.. gyveno \u010ceki\u0161k\u0117je, dab. Kauno raj., dirbo fotografu, dokumentavo \u010ceki\u0161k\u0117s miestelio ir aplinkini\u0173 kaim\u0173 \u017eyd\u0173 bei krik\u0161\u010dioni\u0173 gyvenim\u01052<\/sup><\/a>. 1935 m. gavo u\u017esienio pas\u0105 i\u0161vykimui \u012f Palestin\u01053<\/sup>. Gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Lietuv\u0105 ved\u0117, \u017emona \u0160ifra Zelmanovi\u010di\u016bt\u0117-Bekerien\u0117, Bertos ir Josifo Zelmanovi\u010di\u0173 dukra, g. 1914 m., nu\u017eudyta 1941 m.4<\/sup> Broliai Mejeris Bekeris, g. 1904 m., buhalteris, ir Jona Bekeris, g. 1912, advokatas, nu\u017eudyti 1941 m. rugs\u0117j\u012f5<\/sup>. L. Bekerio ir jo \u0161eimos nu\u017eudymo vieta \u2013 Pakarkl\u0117s mi\u0161kas Jau\u010daki\u0173 kame apie 2 km \u012f pietry\u010dius nuo Vilkijos.<\/p>\n\n\n\n

          \"\"<\/figure>\n\n\n\n

          Lietuvi\u0173 ir \u017eyd\u0173 vaikai pagrindin\u0117je \u010ceki\u0161k\u0117s gatv\u0117je 1939 m. L. Bekerio nuotr., A. Vai\u010diaus archyvas<\/p>\n\n\n\n

          L. Bekerio tapyt\u0173 paveiksl\u0173 nei\u0161liko. Antano Vai\u010diaus archyve saugomos L. Bekerio darytos miestelio gyventoj\u0173 fotografijos, j\u0173 yra i\u0161lik\u0119 aplinkini\u0173 kaim\u0173 gyventoj\u0173 albumuose. Izraelio bibliotekos archyve saugoma fotografo darytas \u010ceki\u0161k\u0117je gyvenusio istoriko Dovydo Ma\u010dio Lipmano (1888-1941) portretas prie darbo stalo6<\/sup>.<\/p>\n\n\n\n

          L. Bekeris fotografavo ne tik savo atelje \u010ceki\u0161k\u0117je, bet ir \u017emoni\u0173 namuose, taip pat gatv\u0117se, pagal jo nuotraukas galima rekonstruoti tuometinio \u010ceki\u0161k\u0117s vals\u010diaus \u017emoni\u0173 gyvenam\u0105j\u0105 aplink\u0105 tarpukariu. Pla\u010diausiai \u017einoma spaudoje ir kra\u0161totyros knygose publikuota L. Bekerio nuotrauka i\u0161 A. Vai\u010diaus archyvo \u201e<\/em>Lietuvi\u0173 ir \u017eyd\u0173 vaikai pagrindin\u0117je \u010ceki\u0161k\u0117s gatv\u0117je\u201d daryta 1939 m.<\/p>\n\n\n\n

          \u0160altiniai: <\/p>\n\n\n\n

            \n
          1. Fanios Karnovski Giar liudijimas apie L. Bekerio \u017e\u016bt\u012f Yad Vashem [1]<\/a><\/li>\n\n\n\n
          2. \u010ceki\u0161k\u0117 \/ Antanas Vai\u010dius ; Kra\u0161totyros draugijos Kauno rajono skyrius. – Kaunas : Kalendorius, 2012 (Kaunas : Spindulio sp.).<\/li>\n\n\n\n
          3.  LCVA\/588\/1\/3441<\/li>\n\n\n\n
          4. Fanios Karnovski Giar liudijimas apie \u0160. Zelmanovi\u010di\u016bt\u0117s-Bekerien\u0117s \u017e\u016bt\u012f Yad Vashem [2]<\/a><\/li>\n\n\n\n
          5. Fanios Karnovski Giar liudijimas apie M. Bekerio ir J. Bekerio \u017e\u016bt\u012f Yad Vashem [3]<\/a> [4]<\/a><\/li>\n\n\n\n
          6. Izraelio nacionalin\u0117s bibliotekos archyvas [5]<\/a><\/li>\n<\/ol>\n\n\n\n

            Tyrimo metu prad\u0117tas kurti biografinis L. Bekerio puslapis Vikipedijoje https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Leizeris_Bekeris <\/a> <\/p>\n\n\n\n

            \n\n\n\n

            Greta K\u0117velaitien\u0117 <\/h4>\n\n\n\n

            Panev\u0117\u017eys<\/em><\/p>\n\n\n\n

            Naftalis Feigenzonas (1849-1937) ir jo spaustuv\u0117<\/h2>\n\n\n\n
            \n