{"id":1143,"date":"2020-05-07T12:14:46","date_gmt":"2020-05-07T12:14:46","guid":{"rendered":"http:\/\/judaikostyrimucentras.com\/?p=1143"},"modified":"2023-11-11T15:14:01","modified_gmt":"2023-11-11T13:14:01","slug":"kada-kaune-apsigyveno-zydai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/2020\/05\/07\/kada-kaune-apsigyveno-zydai\/","title":{"rendered":"Kada Kaune apsigyveno \u017eydai?"},"content":{"rendered":"

Tarpukaris Kauno \u017eydams buvo ne tik kult\u016brinio, politinio, ekonominio gyvenimo pakilimo, bet ir intensyvios savirefleksijos laikotarpis. Formuojantis naujai miesto ir valstyb\u0117s tikrovei, ie\u0161kota atsakym\u0173 \u012f klausimus apie savo kaip bendruomen\u0117s tapatyb\u0119, teis\u0119 gyventi ir viet\u0105 \u0161iame mieste, santyk\u012f su vis labiau dominuojan\u010diais lietuvi\u0173 tautyb\u0117s gyventojais. Dar daugiau \u2014 po 1915 m. \u017eyd\u0173 i\u0161varymo i\u0161 Kauno gubernijos ir ne vieneri\u0173 met\u0173, praleist\u0173 u\u017e gimtin\u0117s rib\u0173, tapo svarbu gr\u0119\u017etis \u012f praeit\u012f, ie\u0161koti savo gyvavimo Kaune t\u0119stinumo \u017eenkl\u0173, \u012frodyti, kad \u017eydai \u010dia n\u0117ra at\u0117j\u016bnai ar svetimieji.<\/p>\n

\u0160iandien skelbiame vien\u0105 istorin\u0117s refleksijos pavyzd\u017ei\u0173: N. Jani straipsnio \u201eKiek laiko \u017eydai gyvena Kaune?\u201c vertim\u0105 (straipsnis pasirod\u0117 dienra\u0161tyje Di yidishe shtime<\/i> 1927 05 13 ir 1927 05 20). Jame ra\u0161oma apie s\u0105lyginai v\u0117lyv\u0105 \u017eyd\u0173 \u012fsik\u016brimo Kaune prad\u017ei\u0105. \u017dinant politin\u012f laikinosios sostin\u0117s kontekst\u0105, vien straipsnio pavadinimas gal\u0117t\u0173 suskamb\u0117ti kaip savoti\u0161kas bandymas tokiu b\u016bdu apginti savo ribas. Juk \u017eyd\u0173 spauda aktyviai reagavo ir \u012f i\u0161kab\u0173 jidi\u0161 kalba u\u017etepliojimus, ir \u012f draudim\u0105 dirbti sekmadieniais, ir \u012f kitus to meto bandymus suvar\u017eyti \u017eyd\u0173 veikim\u0105 ar savirai\u0161k\u0105. Kita vertus, bendruomenin\u0117s istorijos ra\u0161ymas yra vienas populiariausi\u0173 modernios \u017eyd\u0173 istoriografijos \u017eanr\u0173. Svarbiu post\u016bmiu jo pl\u0117totei tapo gars\u016bs \u017einomo \u017eyd\u0173 istoriko Simono Dubnovo 1891 \u2013 1892 m. kreipimaisi \u012f Ryt\u0173 Europos bendruomenes rinkti \u017eydi\u0161kus \u0161altinius, studijuoti savo praeit\u012f, istorin\u0119 savimon\u0119 paversti naujos, sekuliarios tautin\u0117s tapatyb\u0117s dalimi.1<\/a><\/sup> Susidom\u0117jimas istorija dar labiau i\u0161augo po Pirmojo pasaulinio karo, kai carin\u0117s Rusijos \u017eydai atsid\u016br\u0117 skirtingose naujai susiformavusiose nacionalin\u0117se valstyb\u0117se.<\/p>\n

Nepaisant galimos ir tik\u0117tinos apologetin\u0117s intencijos, skaitant N. Jani es\u0117 nepalieka \u012fsp\u016bdis, kad autorius siekia kuo objektyviau ir ne\u0161ali\u0161kiau nu\u0161viesti \u017eyd\u0173 \u012fsik\u016brimo Kaune prad\u017ei\u0105. \u017dinoma, nat\u016bralu, kad kai kurie jo pateikti faktai ir teiginiai jau nebeatitinka \u0161iuolaikin\u0117s istoriografijos \u012f\u017evalg\u0173: \u0161tai, pavyzd\u017eiui, Kauno \u012fk\u016brimo data \u0161iuo metu sutariama laikyti ne 1280 m., o 1361 m. Ta\u010diau kartu galima pasteb\u0117ti, kad pasitelkiami tam laikotarpiui gana pa\u017eang\u016bs istorijos ra\u0161ymo metodai: pateikiamas platus istorinis kontekstas, remiamasi tokiais solid\u017eiais istoriniais \u0161altiniais kaip Lietuvos Metrika, derinami ne\u017eydi\u0161ki ir \u017eydi\u0161ki \u0161altiniai (\u012ftraukiami duomenys i\u0161 Lietuvos \u017eyd\u0173 bendruomeni\u0173 metra\u0161\u010dio). Tad kvie\u010diame \u0161\u012f tekst\u0105 skaityti kaip besiformuojan\u010dios modernios Kauno \u017eyd\u0173 istorin\u0117s s\u0105mon\u0117s liudijim\u0105.<\/p>\n

\n

1<\/a> Samuel Kassow, \u201eHistoriography. An Overview\u201c, in: https:\/\/yivoencyclopedia.org\/article.aspx\/Historiography\/An_Overview.<\/p>\n

\"3\"

Pietin\u0117 turtingo Kauno miestie\u010dio namo, praminto Perk\u016bno namu, siena, XV a. pab. Archeologas M. Berta\u0161ius teigia, kad \u0161io namo sklype gal\u0117jo b\u016bti ankstyviausia Kauno muitin\u0117. Pirmieji Kauno \u017eydai siejami su muitin\u0117s nuoma. <\/span>Godos Volbikait\u0117s nuotr.<\/em><\/p><\/div>\n<\/div>\n

N. Jani<\/b><\/h2>\n

Kiek laiko \u017eydai gyvena Kaune?<\/b><\/h2>\n

I.<\/b><\/h2>\n
Kiek Kaunui met\u0173? <\/span>\u2014 Hanzos prekybos miestas. \u2014 Kur\u012f laik\u0105 \u2014 miestas be \u017eyd\u0173. \u2014 Vokie\u010di\u0173 ordinas ir jo kova su \u017eydais d\u0117l \u012fsitvirtinimo prekyboje. \u2014 Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaik\u0161\u010diai saugo \u017eydus. \u2014 Vokie\u010di\u0173 ir dvasininkijos \u012ftaka. \u2014 \u017dydai ir miestel\u0117nai siekia karali\u0173 u\u017etarimo. \u2014 Pastarieji suteikia skirtingas privilegijas. \u2014 Hanzos s\u0105jungos ir vokie\u010di\u0173 pirkli\u0173 \u012ftaka Kaune. \u2014 Lietuvos didysis kunigaik\u0161tis Aleksandras u\u017edraud\u017eia \u017eydams atvykti \u012f Kaun\u0105. \u2014 \u017dyd\u0173 gyvenviet\u0117 Vilijampol\u0117je.<\/span><\/h5>\n

Kaunas \u2014 vienas seniausi\u0173 Lietuvos miest\u0173. Pasak legendos, j\u012f \u012fk\u016br\u0117 kunigaik\u0161\u010dio Palemono s\u016bnus Kunas, mir\u0119s 1040 m.<\/p>\n

Ra\u0161ytin\u012f Kauno pamin\u0117jim\u0105 galima rasti tik 1280 m. \u0161altiniuose. Kai kurie \u0161iuos metus laiko Kauno \u012fk\u016brimo data.<\/p>\n

Lenkijos ir Lietuvos Valstyb\u0117s (\u201e\u017de\u010dpospolitos\u201c) laikotarpiu Kaunas buvo Polocko vaivadijos apskrities centras. Jis buvo ypa\u010d gerai \u017einomas kaip prekybos miestas, kuriame tur\u0117jo \u012ftak\u0105 garsioji Hanza, miest\u0173 prie Baltijos j\u016bros prekybos s\u0105junga. \u012e Kaun\u0105 atvykdavo pirkliai i\u0161 Pr\u016bsijos ir atve\u017edavo \u012fvairi\u0173, daugiausia manufakt\u016brini\u0173, gamini\u0173, aukso ir sidabro dirbini\u0173, vyno ir kt. O i\u0161sive\u017edavo \u017ealiavas: medien\u0105, gr\u016bdus, va\u0161k\u0105, odas, kailius ir t. t.<\/p>\n

Kauno gyventoj\u0173 skai\u010dius buvo nedidelis. Kadangi miestas buvo \u012fsik\u016br\u0119s netoli Pr\u016bsijos sienos, jis da\u017enai kent\u0117jo nuo Vokie\u010di\u0173 ordino antpuoli\u0173.<\/p>\n

Did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f gyventoj\u0173 sudar\u0117 lenkai ir vokie\u010diai. Jie vert\u0117si daugiausia prekyba.<\/p>\n

Keista, kad tokiame svarbiame prekybos centre ilgus \u0161imtme\u010dius \u017eydai negyveno. Juk Lenkijoje ir Lietuvoje jie buvo tie, kurie i\u0161vyst\u0117 prekyb\u0105 ir didele dalimi prisid\u0117jo prie miest\u0173 augimo.<\/p>\n

XVI a. prad\u017eioje \u017eydai \u0117m\u0117 kurtis \u017demaitijoje (jid. Zamet<\/i>, taip \u017eydai vadino dabartin\u0119 Kauno Lietuvos teritorij\u0105). Pirmosios bendruomen\u0117s atsirado K\u0117dainiuose, Bir\u017euose ir kitose vietov\u0117se, bet \u2014 ne Kaune.<\/p>\n

Kokia to prie\u017eastis?<\/p>\n

Kaip min\u0117jome, Kaune buvo \u012fsik\u016brusi Hanzos s\u0105junga, ir didel\u0119 dal\u012f gyventoj\u0173 sudar\u0117 vokie\u010diai. \u0160i aplinkyb\u0117 nul\u0117m\u0117 miesto santyk\u012f su \u017eydais.<\/p>\n

Nuo XIV a. prad\u017eios kaimynin\u0117 Pr\u016bsijos valstyb\u0117 \u017eydams tapo neprieinama (1309 m. ediktas). Tuo metu Vokie\u010di\u0173 ordinas prad\u0117jo u\u017esiimti prekyba ir matydamas, kad \u017eydai yra konkurentai, nebeleido jiems atvykti \u012f savo valdomas sritis.<\/p>\n

Bet senojoje Lenkijoje draudimo \u017eydams gyventi nebuvo. Jie laisvai va\u017ein\u0117jo po vis\u0105 \u0161al\u012f, keliavo ir prekiavo, ir niekas negal\u0117jo tam sutrukdyti, nes \u0161i\u0105 teis\u0119 jie \u012fgavo i\u0161 Lenkijos karali\u0173.<\/p>\n

Dar daugiau: Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaik\u0161\u010diai savo pavaldiniams \u017eydams (Kammerknechte<\/i>) par\u016bpindavo i\u0161 kaimynini\u0173 valstybi\u0173 leidimus \u012fva\u017eiuoti \u012f tas \u0161alis ir jose prekiauti.<\/p>\n

Taip Lietuvos didysis kunigaik\u0161tis Vytautas (apie 1423 m.) gavo i\u0161 Vokie\u010di\u0173 ordino leidim\u0105 Lietuvos \u017eydams atvykti \u012f Dancig\u0105.<\/p>\n

Ta\u010diau Pr\u016bsijos miestai su pa\u010diu Dancigu prie\u0161akyje tvirtai laik\u0117si anti\u017eydi\u0161k\u0173 tradicij\u0173. 1443 m. v\u0117l buvo nuspr\u0119sta \u017eyd\u0173 ne\u012fsileisti. 1454 m., kai Vokie\u010di\u0173 ordinas neteko savo \u012ftakos Dancige, ir \u0161is tapo laisvu Lenkijos miestu, \u017eyd\u0173 dalyvavimas tenyk\u0161t\u0117je prekyboje i\u0161augo. Lenkijos karaliai i\u0161duodavo \u017eydams apsauginius lai\u0161kus (Schutzbriefe<\/i>), su kuriais tie gal\u0117davo vykti prekiauti \u012f Dancig\u0105. O v\u0117liau, kai Pr\u016bsijos \u017eem\u0117s atiteko Lenkijai, \u2014 ir \u012f Pr\u016bsij\u0105.<\/p>\n

Pama\u017eu pa\u010dioje Lenkijoje \u0117m\u0117 did\u0117ti vokie\u010di\u0173 \u012ftaka. Vokie\u010di\u0173 pirkliai prad\u0117jo masi\u0161kai keltis \u012f \u0161alies miestus ir vaidinti didel\u0119 reik\u0161m\u0119 j\u0173 prekyboje bei valdyme.<\/p>\n

Prie \u017eydams taikom\u0173 apribojim\u0173 gyventi ir prekiauti Lenkijos miestuose daug prisid\u0117jo ir Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia. Dar XIII a. sinoduose buvo priimti nutarimai d\u0117l speciali\u0173 \u017eyd\u0173 kvartal\u0173, o u\u017e j\u0173 rib\u0173 gyventi u\u017edrausta.<\/p>\n

Karaliai, kaip min\u0117ta, prie\u0161ingai, buvo suinteresuoti, kad \u017eydai gal\u0117t\u0173 gyventi ir prekiauti visur. Pirma, tai buvo naudinga valstybei, o antra, u\u017e tai valdovai gaudavo i\u0161 \u017eyd\u0173 didelius mokes\u010dius ir paskolas.<\/p>\n

Tokiu b\u016bdu, \u017eydai atsid\u016br\u0117 keistoje pad\u0117tyje. Viena vertus, juos saugojo karaliai, o kita vertus, su jais kovojo miestie\u010diai krik\u0161\u010dionys ir dvasininkija. Vieni i\u0161 j\u0173 tur\u0117jo religini\u0173 sumetim\u0173.<\/p>\n

Dvasininkai nor\u0117jo apgyvendinti \u017eydus specialiuose kvartaluose, kad \u0161ie nedaryt\u0173 blogos \u012ftakos krik\u0161\u010dionims. O miesto pirkliai siek\u0117 atsikratyti konkurent\u0173. Jeigu \u017eyd\u0173 nepavykdavo i\u0161varyti visai, tai bent jau stengtasi juos i\u0161keldinti kuo toliau nuo miesto centro, nes ten telk\u0117si prekyba. Taip krik\u0161\u010dioni\u0173 pirkliai \u012fgavo ma\u017emenin\u0117s prekybos monopol\u012f ir nieku gyvu nenor\u0117jo \u012f \u0161i\u0105 srit\u012f \u012fsileisti \u017eyd\u0173.<\/p>\n

Tiek \u017eydai, tiek miesto krik\u0161\u010dionys da\u017enai vykdavo u\u017etarimo pas karalius. \u017dydai pra\u0161ydavo leisti apsigyventi ir prekiauti tam tikrose vietose arba prapl\u0117sti j\u0173 kvartal\u0173 ribas, \u2014 d\u0117l gyventoj\u0173 skai\u010diaus augimo ten dar\u0117si vis sunkiau i\u0161sitekti. Krik\u0161\u010dionys savo ruo\u017etu nesiliov\u0117 tvirtinti, kad \u012f miestus atvyk\u0119 \u017eydai atima i\u0161 j\u0173 pragyvenimo \u0161altin\u012f ir kelia gr\u0117sm\u0119 j\u0173 egzistencijai. Tod\u0117l pra\u0161ydavo arba i\u0161 viso \u017eydams u\u017edrausti gyventi j\u0173 mieste, arba bent jau leisti gyventi tik ribotame kvartale kur nors miesto pakra\u0161ty, u\u017eginti jiems laisvai prekiauti, verstis amatais ir statydintis namus.<\/p>\n

Ta\u010diau Lenkijos karaliai \u0161iuo klausimu buvo nenuosekl\u016bs. \u012evairiuose krik\u0161\u010dioni\u0161kuose miestuose jie suteikdavo \u017eydams vis kitokias privilegijas. Pavyzd\u017eiui, 1633 m. karalius Vladislovas IV Vitebsko \u017eydams leido \u012fsigyti namus ir sklypus mieste ir elgtis su jais kaip su savo nuosavybe. Tais pa\u010diais metais tas pats karalius Gardino \u017eydams u\u017edraud\u0117 mieste pirkti naujus namus arba pl\u0117sti senuosius. 1626 m. karalius Zigmantas III visiems Mogiliavo \u017eydams, tur\u0117jusiems namus prie turgaus aik\u0161t\u0117s, \u012fsak\u0117 persikelti \u012f Sinagogos gatv\u0119.<\/p>\n

Toki\u0173 privilegij\u0173 i\u0161dava b\u016bdavo staig\u016bs \u017eyd\u0173 i\u0161varymai i\u0161 miest\u0173, kuriuose jie gyveno i\u0161 kartos \u012f kart\u0105, ir visi\u0161kas j\u0173 paveldo bei turto sunaikinimas.<\/p>\n

Kaunas, \u012fsik\u016br\u0119s netoli Pr\u016bsijos sienos ir buv\u0119s Hanzos s\u0105jungos ir vokie\u010di\u0173 pirkli\u0173 \u012ftakoje, \u0161iuo klausimu buvo grie\u017etesnis u\u017e kitus Lenkijos miestus. Jam pavyko i\u0161sir\u016bpinti privilegij\u0105, draud\u017eian\u010di\u0105 \u010dia apsigyventi \u017eydams. 1472 m. Lietuvos didysis kunigaik\u0161tis Aleksandras \u012fsak\u0117 neleisti jiems atvykti \u012f Kaun\u0105. Ir miestie\u010diai nuolat steb\u0117jo, kad, neduokdie, \u0161is \u012fsakymas neb\u016bt\u0173 pa\u017eeistas.<\/p>\n

Esant tokiai situacijai, \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117 Kaune atsirasti negal\u0117jo. Tod\u0117l \u017eyd\u0173 gyvenviet\u0117 \u0117m\u0117 kurtis kitame Vilijos krante, Vilijampol\u0117je, buvusioje u\u017e miesto rib\u0173.<\/p>\n

Ta\u010diau jau XV a. Kaune gyveno \u017eyd\u0173.<\/p>\n

Versta i\u0161: Di yidishe shtime<\/i>, 1927 05 13, nr. 110<\/span>, p. 7<\/p>\n

\"7\"

Anot archeologo M. Berta\u0161iaus, vakariniame kvartalo tarp Muitin\u0117s, V. Kuzmos ir J. Naugardo gatvi\u0173 pakra\u0161tyje nuo XV a. gal\u0117jo stov\u0117ti muitin\u0117s pastatas. Remio \u0160\u010derbausko nuotr. <\/i><\/p><\/div>\n

II.<\/b><\/h2>\n
Pirmasis Kauno \u017eydas Danielis i\u0161 Trak\u0173. \u2013 Jo s\u016bnus Zeivas \u2014 vienas turtingiausi\u0173 Lietuvos \u017eyd\u0173. \u2013 1495 m. i\u0161varymas. \u2013 Avromas Jezofovi\u010dius \u2014 Kauno seni\u016bnas. Jis priima krik\u0161t\u0105 ir tampa Lietuvos i\u017edininku. \u2014 \u017dydai nuomojasi Kauno muitin\u0119. \u2014 Kauno \u017eydai Lietuvos Metrikoje. \u2014 Trak\u0173 \u017eydai atvyksta prekiauti \u012f Kaun\u0105. \u2014 Pra\u0161ymas karaliui Steponui Batorui panaikinti draudim\u0105. \u2014 Kauno \u017eydai Lietuvos \u017eyd\u0173 bendruomeni\u0173 metra\u0161tyje. \u2014 Karalius Sobieskis u\u017edraud\u017eia \u017eydams atvykti \u012f Kaun\u0105. <\/span><\/h5>\n

Pirmasis Kauno \u017eydas, apie kur\u012f randame u\u017euomin\u0173 Lietuvos Metrikoje, yra Danielis, kil\u0119s i\u0161 garsios Trak\u0173 \u0161eimos. XV a. antrojoje pus\u0117je jis nuomojosi Kauno muitin\u0119. 1457 m. gavo i\u0161 karaliaus Kazimiero didel\u012f \u017eem\u0117s sklyp\u0105. Puikiai tvark\u0117 muitin\u0117s reikalus, tod\u0117l pirkliai j\u012f gyr\u0117 ir rod\u0117 kaip pavyzd\u012f vokie\u010di\u0173 arendoriams. Mir\u0117 1470 m.<\/p>\n

Teis\u0119 \u012f Kauno muitin\u0117s nuom\u0105 paveld\u0117jo jo s\u016bnus Zeivas (Lietuvos Metrikoje vadinamas Zubu arba Zubecu). Be muitin\u0117s, jis vert\u0117si ir prekyba, intensyviai prekiavo su u\u017esieniu. 1476 m. karalius Kazimieras papra\u0161\u0117 did\u017eiojo Vokie\u010di\u0173 ordino magistro ir Dancigo miesto tarybos leisti Zeivui atvykti prekybos reikalais.<\/p>\n

Zeivas tur\u0117jo didel\u012f, apytikriai 60 kap\u0173 gra\u0161i\u0173 vert\u0117s nam\u0105 Kaune ir nema\u017eai \u017eem\u0117s Kauno apylink\u0117se. Jis apskritai buvo vienas turtingiausi\u0173 \u017emoni\u0173 Lietuvoje. Taip pat buvo svarbus valstyb\u0117s patik\u0117tinis, laiduodavo u\u017e kitus \u017eydus, kurie sudarydavo su valstybe \u012fvairius nuomos sandorius.<\/p>\n

1495 m., kai Lietuvos didysis kunigaik\u0161tis (v\u0117liau \u2014 Lenkijos karalius) Aleksandras paskelb\u0117 \u012fsakym\u0105 d\u0117l \u017eyd\u0173 i\u0161varymo i\u0161 \u0161alies, Zeivas atsiskait\u0117 su karali\u0161kaisiais \u012fgaliotiniais ir paliko Kaun\u0105.<\/p>\n

Kartu su savo broliais, kurie taip pat buvo arendoriai, jis i\u0161vyko \u012f Lenkij\u0105. 1503 m., did\u017eiajam kunigaik\u0161\u010diui Aleksandrui at\u0161aukus savo draudim\u0105 ir leidus i\u0161varytiesiems \u017eydams sugr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105, Zeivas parvyko \u012f Kaun\u0105 ir pareikalavo jam gr\u0105\u017einti jo nam\u0105, konfiskuot\u0105 po \u012fsakymo paskelbimo. Jis buvo vienas i\u0161kiliausi\u0173 Lietuvos \u017eyd\u0173 ir taip pat labai gerbiamas karaliaus. Zeivui tarpininkaujant, jo s\u016bn\u0117nas Avromas paskirtas Trak\u0173 vaitu.<\/p>\n

Keista, kad tuo metu karaliaus atstovu Kaune buvo kitas \u017eydas Avromas Jezofovi\u010dius. Jis vadinamas \u201eKauno seni\u016bnu\u201c. Kilo i\u0161 garsios Kijevo \u017eyd\u0173 Rebickovi\u010di\u0173 \u0161eimos. Per 1495 m. i\u0161varym\u0105 Avromas Jezofovi\u010dius apsikrik\u0161tijo ir toliau kilo karjeros laiptais.<\/p>\n

1507 m. karalius Zigmantas I Jogailaitis prane\u0161\u0117 Kauno mar\u0161alkai, kad karalius Aleksandras ir LDK tarybos nariai suteik\u0117 Avromui Jozefovi\u010diui teis\u0119 nuomotis Kauno muitin\u0119. Taip pat jis gavo teis\u0119 ir \u012f kit\u0173 miest\u0173 (Smolensko, Minsko, Polocko) muitini\u0173 nuom\u0105. Vadinosi \u201eKauno ir Smolensko seni\u016bnas ir Minsko vaitas\u201c. V\u0117liau gavo bajoro titul\u0105 ir tapo LDK i\u017edininku.<\/p>\n

Avromas Jezofovi\u010dius vykd\u0117 \u012fvairius karaliaus Zigmanto pavedimus. Buvo mar\u0161alkos teismo ir LDK tarybos narys.<\/p>\n

Lietuvos Metrikoje randamas 1518 m. ra\u0161tas, kuriuo Avromas Jezofovi\u010dius \u012fgaliojamas perduoti Kauno apylink\u0117s Rum\u0161i\u0161ki\u0173 kaime esant\u012f \u017eem\u0117s sklyp\u0105 Vasilijui \u017dabai.<\/p>\n

Be arendori\u0173 ir kit\u0173 karaliaus atstov\u0173, daugiau \u017eyd\u0173 Kaune tuo metu turb\u016bt nebuvo.<\/p>\n

Kauno muitin\u0117s nuoma ir v\u0117liau i\u0161liko \u017eyd\u0173 rankose.<\/p>\n

1528 m. karalius Zigmantas i\u0161nuomojo \u017eydui Aronui Nochumovi\u010diui ir Andrejui Prokopovi\u010diui teis\u0119 Kauno apskrityje prekiauti va\u0161ku ir druska.<\/p>\n

1558 m. t\u0105 pa\u010di\u0105 teis\u0119 gavo \u017eydas Dovydas \u0160merlovi\u010dius. Sename 1559 m. dokumente ra\u0161oma apie byl\u0105 tarp vaistininko Dovydo i\u0161 Kauno ir \u017eydo Moi\u0161\u0117s Jachimovi\u010diaus i\u0161 Liachovi\u010di\u0173.<\/p>\n

Lietuvos Metrikoje randamas ir 1561 m. ra\u0161tas, liudijantis apie kompromis\u0105, sudaryt\u0105 tarp \u017eydo Kuskos (Jekusielio), \u017eydo gydytojo (rabino?) Todroso \u012fgaliotinio, ir Vilniaus gyventojo Ambrozijaus Bildiuko. \u0160is sumu\u0161\u0117 Todros\u0105 Kaune.<\/p>\n

Bet ypa\u010d daug ry\u0161i\u0173 su Kaunu tur\u0117jo Trak\u0173 \u017eydai. Ten gyvavo didesn\u0117s \u017eyd\u0173 ir karaim\u0173 bendruomen\u0117s (pastaruosius 1396 m. i\u0161 Krymo atsigabeno didysis kunigaik\u0161tis Vytautas).<\/p>\n

Kaip min\u0117ta anks\u010diau, jau pirmieji Kauno \u017eydai muitin\u0117s nuomininkai Danielis ir jo s\u016bnus Zeivas buvo kil\u0119 i\u0161 Trak\u0173.<\/p>\n

Tarp 1654 m. Lietuvos Metrikos ra\u0161t\u0173 randamas Trak\u0173 \u017eydo Avromo Danilovi\u010diaus prane\u0161imas, kuriame sakoma: atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad Kauno pirklys Janu\u0161as \u0160pilis jam u\u017estat\u0117 \u012fvairius aukso ir sidabro dirbinius ir sutartu terminu j\u0173 nei\u0161pirko, daiktai pereina jo paties nuosavyb\u0117n.<\/p>\n

I\u0161 to akivaizd\u017eiai matome, kad \u017eydai, ypa\u010d Trak\u0173, verslo reikalais vykdavo \u012f Kaun\u0105.<\/p>\n

Draudimas jiems veikiausiai trukd\u0117, nes 1579 m. Trak\u0173 \u017eydai kreip\u0117si \u012f karali\u0173 Stepon\u0105 Bator\u0105, kad \u0161is panaikint\u0173 \u012fsakym\u0105. Jis paliep\u0117, kad Trak\u0173 \u017eydams neb\u016bt\u0173 sudaromos kli\u016btys lankytis Kaune.<\/p>\n

Bet tai turb\u016bt nieko negelb\u0117jo: 1589 m. bendruomen\u0117s ir jos vadovo Arono \u0160losovi\u010diaus vardu \u012fteiktas antras pra\u0161ymas d\u0117l to paties reikalo. Karalius \u012fsak\u0117 kunigaik\u0161\u010diui Albrechtui Radvilai saugoti Trak\u0173 \u017eydus j\u0173 vie\u0161nag\u0117s Kaune metu ir neleisti vietos pirkliams trikdyti j\u0173 prekybos.<\/p>\n

1601 m. Gardino ir kit\u0173 Lietuvos miest\u0173 \u017eydams u\u017edrausta si\u0173sti \u012f Kaun\u0105 gr\u016bdus, drusk\u0105 ir kitas prekes.<\/p>\n

Taigi matome, kad XVI a. \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s Kaune dar nebuvo. Ji taip pat nesusiformavo ir XVII a. Vis d\u0117lto, pavieniai \u017eydai mieste gyveno.<\/p>\n

Lietuvos \u017eyd\u0173 bendruomeni\u0173 metra\u0161\u010dio 1634\u20141639 m. Vaado suva\u017eiavim\u0173 protokoluose minimas Beras Segalis i\u0161 Kauno, o 1650\u20141655 m. protokoluose \u2014 Jechielis i\u0161 Kauno.<\/p>\n

Ta\u010diau krik\u0161\u010dionys miestie\u010diai ir toliau kovojo bei neleido atsirasti Kaune \u017eyd\u0173 gyvenvietei. Taip sprend\u017eiame i\u0161 to, kad 1682 m. karalius Janas Sobieskis patvirtino sen\u0105 privilegij\u0105, draud\u017eian\u010di\u0105 \u017eydams atvykti \u012f Kaun\u0105.<\/p>\n

Versta i\u0161: Di yidishe shtime,\u00a0<\/i>1927 05 20, nr. 115<\/span>, <\/i>p. 9. <\/i><\/p>\n

I\u0161vert\u0117 ir pareng\u0117 Goda Volbikait\u0117<\/em><\/p>\n

\"2\"

Pietin\u0117 turtingo Kauno miestie\u010dio namo, praminto Perk\u016bno namu, siena. XV a. pab. Godos Volbikait\u0117s nuotr.<\/em><\/p><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tarpukaris Kauno \u017eydams buvo ne tik kult\u016brinio, politinio, ekonominio gyvenimo pakilimo, bet ir intensyvios savirefleksijos laikotarpis. Formuojantis naujai miesto ir valstyb\u0117s tikrovei, ie\u0161kota atsakym\u0173 \u012f klausimus apie savo kaip bendruomen\u0117s tapatyb\u0119, teis\u0119 gyventi ir viet\u0105 \u0161iame mieste, santyk\u012f su vis labiau dominuojan\u010diais lietuvi\u0173 tautyb\u0117s gyventojais. Dar daugiau \u2014 po 1915 m. \u017eyd\u0173 i\u0161varymo i\u0161 Kauno […]<\/p>\n","protected":false},"author":143,"featured_media":3613,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"class_list":["post-1143","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vertimai"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1143","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/143"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1143"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1143\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3613"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1143"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1143"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1143"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}