{"id":1192,"date":"2020-07-27T09:50:34","date_gmt":"2020-07-27T09:50:34","guid":{"rendered":"http:\/\/judaikostyrimucentras.com\/?p=1192"},"modified":"2023-11-11T15:03:10","modified_gmt":"2023-11-11T13:03:10","slug":"norint-suprasti-kalbos-normas-reikia-ja-stebeti-jidis-kalbos-norminimas-zalmeno-reizeno-uzrasuose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/2020\/07\/27\/norint-suprasti-kalbos-normas-reikia-ja-stebeti-jidis-kalbos-norminimas-zalmeno-reizeno-uzrasuose\/","title":{"rendered":"\u201eNorint suprasti kalbos normas, reikia j\u0105 steb\u0117ti\u201c. Jidi\u0161 kalbos norminimas Zalmeno Reizeno u\u017era\u0161uose"},"content":{"rendered":"

Migl\u0117 Anu\u0161auskait\u0117<\/h4>\n

Kai mokaisi kalb\u0105, sunku \u012fsivaizduoti, kad ka\u017ekuriuo momentu vienas ar keli \u017emon\u0117s tiesiog pris\u0117do u\u017era\u0161yti savo pa\u010di\u0173 kalb\u0105, i\u0161gryninti ir u\u017efiksuoti jos normas. Dar keistesnis jausmas apima sklaidant u\u017era\u0161us, kur vienas pirm\u0173j\u0173 jidi\u0161 kalbos gramatikos sudarytoj\u0173 fiksuoja \u017eod\u017ei\u0173 formas, svarsto, dvejoja, gin\u010dijasi su savimi, kol galiausiai i\u0161grynina taisykl\u0119, kuri\u0105, pra\u0117jus vos \u0161imtui met\u0173 po jos u\u017era\u0161ymo, teko taip sunkiai kaltis \u012f galv\u0105 kalbos pamokose. \u0160ie dokumentai \u2013 Lietuvos nacionalin\u0117s bibliotekos Judaikos kolekcijoje saugomi Zalmeno Reizeno u\u017era\u0161ai \u2013 yra tikras lobis jidi\u0161 kalbos, literat\u016bros ar spaudos myl\u0117tojams.<\/p>\n

Zalmenas Reizenas (1887-1941?[1]<\/a>) \u2013 vienas i\u0161 YIVO \u017eyd\u0173 mokslo instituto steig\u0117j\u0173, mokslininkas, leksikografas, filologas, \u017eurnalistas ir redaktorius. Pla\u010diausiai jis \u017einomas kaip \u201e\u017dyd\u0173 literat\u016bros, spaudos ir filologijos leksikono\u201c sudarytojas, ta\u010diau \u010dia, pasiremiant jo u\u017era\u0161ais, pa\u017evelgsime \u012f j\u012f kaip \u012f kalbos tyrin\u0117toj\u0105 ir normintoj\u0105. Pirm\u0105j\u0105 jidi\u0161 kalbos gramatik\u0105 Reizenas para\u0161\u0117 1908 m. (\u201eYidishe gramatik\u201c[2]<\/a>), o 1920 m. i\u0161leido i\u0161samesn\u0117s gramatikos pirm\u0105j\u012f tom\u0105 (\u201eGramatik fun der Yidisher shprakh\u201c). U\u017era\u0161uose, \u0161alia informacijos apie ra\u0161ytojus, knygas, \u017eyd\u0173 frazeologij\u0105, istorij\u0105 bei kult\u016br\u0105, Reizenas svarsto ir kalbos norminimo klausimus.<\/p>\n

\"reizenas\"

Zalmenas Reizenas (viduryje, su akiniais). Nuotrauka i\u0161 LNB Judaikos kolekcijos<\/p><\/div>\n

\u201eSavi\u201c ir \u201esvetimi\u201c \u017eod\u017eiai<\/strong><\/h3>\n

Mokytis naujos kalbos pradedame nuo jos \u017eod\u017ei\u0173 (da\u017eniausiai \u2013 juokingai paprast\u0173), kad tur\u0117tume \u201eplyt\u0173\u201c, i\u0161 kuri\u0173 v\u0117liau i\u0161moktume konstruoti sakinius. Rad\u0119 i\u0161 kitos kalbos pa\u017e\u012fstam\u0105 \u017eod\u012f apsid\u017eiaugiame \u2013 bus lengviau atsiminti! Kiek kitoks santykis formuojasi su gimtosios kalbos \u017eod\u017eiais: viena vertus, visas m\u016bs\u0173 naudojamas \u017eodynas atrodo absoliu\u010diai nat\u016bralus, kita vertus, v\u0117liau i\u0161mokstame, kad kai kurie j\u0173 yra \u201esvetim\u017eod\u017eiai\u201c, o kai kurie \u2013 tikrai \u201em\u016bs\u0173\u201c. Pastaraisiais reikia did\u017eiuotis, o pirm\u0173j\u0173 \u2013 vengti (na, nebent jie b\u016bt\u0173 labai jau prigij\u0119 kalboje).<\/p>\n

Kalbant apie \u201esav\u0173\u201c ir \u201esvetim\u0173\u201c kalbos element\u0173 santykius, jidi\u0161 kalbos situacija i\u0161ties yra unikali. Did\u017eiuma leksikos ir gramatikos yra germani\u0161ka, ta\u010diau hebraji\u0161ki bei aram\u0117ji\u0161ki elementai \u2013 senesni ir ne k\u0105 ma\u017eiau svarb\u016bs. Ma\u017ea to, \u017eydams gyvenant Ryt\u0173 Europoje \u012f jidi\u0161 kalb\u0105 at\u0117jo daug slavi\u0161k\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 (ir \u0161iek tiek gramatini\u0173 konstrukcij\u0173). Kas \u0161iuo atveju yra \u201esavas\u201c, kas \u2013 \u201e\u0161alintinas svetimk\u016bnis\u201c, o kas \u2013 naudingas skolinys?<\/p>\n

Pana\u0161u, kad Zalmenas Reizenas, nors ir atskyr\u0117 \u012fvairi\u0173 kalb\u0173 \u012ftakas, u\u017era\u0161in\u0117jo jas su vienodu u\u017esidegimu. Vienas lapelis vadinasi \u201eNeologizmai ir atgaivinti archaizmai arba techniniai terminai\u201c, kur sura\u0161yti tokie \u017eod\u017eiai, kaip \u201emadreygevayzer\u201c (\u05de\u05d3\u05e8\u05d2\u05d4\u05f0\u05f2\u05b7\u05d6\u05e2\u05e8, darbo kalendorius), \u201eheyber\u201c (\u05d4\u05f2\u05d1\u05e2\u05e8 svirtis), \u201eoyfgaber\u201c (\u05d0\u05f1\u05e4\u05bf\u05d2\u05d0\u05b7\u05d1\u05e2\u05e8 u\u017eduotis).<\/p>\n

Kitame lapelyje \u2013 \u201eVoki\u0161ki \u017eod\u017eiai, turintys kit\u0105 reik\u0161m\u0119\u201c. Gal\u0117tume sakyti, kad pavadinimas klaidinantis, nes toliau sura\u0161yti b\u016btent toki\u0105 pa\u010di\u0105 reik\u0161m\u0119 turin\u010di\u0173, bet skirtingai skamban\u010di\u0173 voki\u0161k\u0173 ir jidi\u0161 kalbos \u017eod\u017ei\u0173 poros: \u201eMund \u2013 Moyl (\u05de\u05f1\u05dc)\u201c, \u201eHaus \u2013 shtub (\u05e9\u05d8\u05d5\u05d1)\u201c, \u201eLeicht \u2013 gring (\u05d2\u05e8\u05d9\u05e0\u05d2)\u201c, \u201eMussen \u2013 darfn (\u05d3\u05d0\u05b7\u05e8\u05e4\u05bf\u05df)\u201c. Kitur randame s\u0105ra\u0161\u0105 \u017eod\u017ei\u0173, kurie i\u0161nyko i\u0161 vokie\u010di\u0173 kalbos, bet liko jidi\u0161 kalboje. Kadangi jidi\u0161 kalbos pagrindas yra germani\u0161kas, beveik nekyla klausim\u0173, kaip tuos \u017eod\u017eius linksniuoti ar asmenuoti, kokia j\u0173 vieta sakinyje \u2013 visa tai tarsi savaime suprantama.<\/p>\n

\"voki\u0161ki\"

Zalmeno Reizeno sudarytas voki\u0161k\u0173 ir jidi\u0161 kalb\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 s\u0105ra\u0161as. LNB Judaikos kolekcija<\/p><\/div>\n

Kas vartotina, o kas \u2013 ne? <\/strong><\/h3>\n

Jei lietuvi\u0173 kalbos saugojimo diskurse daugiausiai r\u016bpinamasi \u201enaujomis\u201c ir \u201esvetimomis\u201c gr\u0117sm\u0117mis, tai tie, kurie kada nors mok\u0117si jidi\u0161 kalbos, grei\u010diausiai \u017eino, kad jei nori \u012fsiutinti mokytoj\u0105, reikia prabilti voki\u0161kai. Kartais, netgi pavartoj\u0119s gerbiam\u0105 ir \u017eodyn\u0173 pripa\u017eint\u0105 \u017eod\u012f, i\u0161girsi \u201eTaip, bet jis skamba labai voki\u0161kai. Mes turime kit\u0105…\u201c<\/p>\n

Kadangi mokant vokie\u010di\u0173 kalb\u0105 nesunku suprasti jidi\u0161 (ir atvirk\u0161\u010diai), jidi\u0161 entuziastai baiminasi, kad vokie\u010di\u0173 \u0161ios \u201enepraryt\u0173\u201c \u2013 juk kam mokytis jidi\u0161 kalbos ypatybi\u0173, jei galima daugiau ma\u017eiau susigaudyti kalbant voki\u0161kai? Pana\u0161iai tikriausiai atrod\u0117 ir pirmiesiems \u0161ios kalbos normintojams: i\u0161siskyrusios prie\u0161 daugel\u012f \u0161imtme\u010di\u0173, jidi\u0161 ir vokie\u010di\u0173 tapo skirtingomis kalbomis, ir verta t\u0105 skirtingum\u0105 i\u0161laikyti. Viename ra\u0161telyje Reizenas pa\u017eymi: \u201e\u0161alutinio […] sakinio jungiamasis \u017eodis yra \u201eaz\u201c, nevalia vartoti voki\u0161ko \u201edos\u201c.\u201c Kitame u\u017era\u0161\u0173 lapelyje pateiktas \u201evoki\u0161kos\u201c ir \u201egrynos\u201c jidi\u0161 \u017eod\u017ei\u0173 s\u0105ra\u0161as.<\/p>\n

Yra ir pasteb\u0117jim\u0173, kuriuos gal\u0117tume priskirti prie stilistikos klausim\u0173: \u201eKai artimoje kaimynyst\u0117je atsiduria du \u017eod\u017eiai su \u201ezikh\u201c, sakin\u012f reikia sustatyti taip, kad b\u016bt\u0173 \u012fmanoma apsieiti tik su vienu \u201ezich\u201c, kuris veikt\u0173 abiems \u017eod\u017eiams. Di velt hot zikh, dakht zikh shoyn lang fargesn = di velt hot dakht zikh shoyn lang fargesn\u201c (\u05d3\u05d9 \u05f0\u05e2\u05dc\u05d8 \u05d4\u05d0\u05b8\u05d8 \u05d3\u05d0\u05b7\u05db\u05d8 \u05d6\u05d9\u05da \u05e9\u05f1\u05df \u05dc\u05d0\u05b7\u05e0\u05d2 \u05e4\u05bf\u05d0\u05b7\u05e8\u05d2\u05e2\u05e1\u05df, Atrodo, kad pasaulis jau seniai u\u017esimir\u0161o.)<\/p>\n

\"meg

Zalmeno Reizeno u\u017era\u0161ai apie modalini\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 „meg” ir „tor” vartojim\u0105. LNB Judaikos kolekcija<\/p><\/div>\n

Kaip \u017eod\u017eiai prigyja<\/strong><\/h3>\n

Gramatiniai klausimai i\u0161kyla svarstant apie i\u0161 kit\u0173 kalb\u0173 at\u0117jusius \u017eod\u017eius. Gana nauji skoliniai i\u0161 slav\u0173 kalb\u0173 u\u017eduoda sav\u0173 problem\u0173, apie k\u0105 u\u017era\u0161uose da\u017enai svarsto Reizenas. Netgi \u012f tok\u012f paprast\u0105 klausim\u0105, kaip reik\u0117t\u0173 parodyti \u017eod\u017eio daugiskait\u0105, n\u0117ra vienareik\u0161mi\u0161ko atsakymo. Germani\u0161kos kilm\u0117s daiktavard\u017eiuose da\u017enai pridedama \u201en\u201c arba \u201een\u201c gal\u016bn\u0117, ta\u010diau slav\u0173 kalbos turi kit\u0173 b\u016bd\u0173 daugiskaitai i\u0161reik\u0161ti. Viename u\u017era\u0161\u0173 lapelyje Reizenas nusprend\u017eia, kad jei \u017eod\u017eio vardininkas baigiasi garsu \u201ee\u201c, tai daugiskaita sudaroma prid\u0117jus \u201es\u201c\u00a0 (pavyzd\u017eiui, \u201ekatshke \u2013 katshkes\u201c, \u05e7\u05d0\u05b7\u05d8\u05e9\u05e7\u05e2 – \u05e7\u05d0\u05b7\u05d8\u05e9\u05e7\u05e2\u05e1 antis \u2013 antys). Mums tai gali skamb\u0117ti visi\u0161kai intuityviai, ta\u010diau u\u017era\u0161in\u0117jant kalb\u0105 ir tokia, atrodyt\u0173, smulkmena reikalauja atskiro sprendimo.<\/p>\n

Viena vertus, hebraji\u0161ki ir aram\u0117ji\u0161ki elementai netgi senesni u\u017e germani\u0161kuosius, kita vertus, jie reikalauja tam tikr\u0173 strukt\u016brini\u0173 adaptacij\u0173. Keliuose lapeliuose Reizenas daro sud\u0117tini\u0173 veiksma\u017eod\u017ei\u0173 s\u0105ra\u0161us \u2013 t\u0173, kurie sudaryti i\u0161 vieno kaitomo ir vieno nekaitomo nario: \u201emoyre hobn\u201c (\u05de\u05d5\u05e8\u05d0 \u05d4\u05d0\u05b8\u05d1\u05df, bijoti), \u201echasene hobn\u201c (\u05d7\u05ea\u05d5\u05e0\u05d4 \u05d4\u05d0\u05b8\u05d1\u05df, susituokti) ir pan. Reizenas pa\u017eymi, kad da\u017enai vienas narys bus hebraji\u0161kos ar aram\u0117ji\u0161kos kilm\u0117s. Ir \u0161alia pasi\u017eymi neretai pasitaikant\u012f klausim\u0105 sau: \u201e\u017dod\u017ei\u0173 tvarka?\u201c.<\/p>\n

Kita vertus, kartais kalba, ar, grei\u010diau, jos vartotojai, sprendimus pateikia net nepra\u0161omi. Kai kurie \u017eod\u017eiai, nors savo forma gerokai besiskiriantys nuo germani\u0161ko pagrindo, puikiai jame adaptavosi. Pavyzd\u017eiui, viename u\u017era\u0161\u0173 lapelyje Reizenas stebisi, kaip \u017eodis \u201etreif\u201c (hebraji\u0161kas \u017eodis, rei\u0161kiantis ne\u0161varum\u0105, prie\u0161ingyb\u0117 \u201eko\u0161er\u201c) lietuvi\u0161koje jidi\u0161 i\u0161sivyst\u0117 iki visi\u0161kai normalaus b\u016bdvard\u017eio: \u201etreife\u201c, \u201etreifer\u201c, \u201etreifster\u201c<\/em>.<\/p>\n

\"IMG_20200715_145334\"

Zalmeno Reizeno u\u017era\u0161ai apie \u017eod\u017eio „treif” vartojim\u0105. LNB Judaikos kolekcija<\/p><\/div>\n

\u201e\u017dod\u017eiai su kalio\u0161ais\u201c: ra\u0161ytoj\u0173 tekstai kaip kalbos tyrim\u0173 \u0161altinis<\/strong><\/h3>\n

\u201eNorint suprasti kalbos normas, reikia j\u0105 steb\u0117ti,\u201c \u2013 savo u\u017era\u0161uose pa\u017eymi Reizenas. Ta\u010diau k\u0105 konkre\u010diai steb\u0117ti? \u017dvelgiant \u012f jo u\u017era\u0161us, atsiskleid\u017eia ry\u0161iai tarp \u012fvairi\u0173 \u0161ios asmenyb\u0117s susidom\u0117jimo sfer\u0173. Pavyzd\u017eiui, gali kilti klausimas, kaip jis sp\u0117jo ir rinkti med\u017eiag\u0105 nepaprastai pla\u010diam jidi\u0161 ra\u0161ytoj\u0173 ir \u017eurnalist\u0173 leksikonui, ir norminti jidi\u0161 kalb\u0105. Ta\u010diau kaip kitaip nustatysi kalbos normas, jei ne per jos vartojim\u0105 \u2013 o \u0161\u012f patogu steb\u0117ti skaitant ir analizuojant ra\u0161ytoj\u0173 bei \u017eurnalist\u0173 tekstus. Vienoje vietoje Reizenas pa\u017eymi, kad savo straipsnyje Nojus Priluckis Jozef\u0105 Bakseboim\u0105 vadina \u201egroyser vitslinger\u201c <\/em>(\u05d2\u05e8\u05f1\u05e1\u05e2\u05e8 \u05f0\u05d9\u05e6\u05dc\u05d9\u05e0\u05d2\u05e2\u05e8, didis \u0161maik\u0161tuolis). Toliau Reizenas svarsto: kod\u0117l ne \u201evitsling\u201c? Ar tiesiog ne \u201evitsler\u201c?<\/em> Svarstydamas apie ra\u0161ytoj\u0173 vartojamus \u017eod\u017eius, Reizenas gali ne tik sudaryti jidi\u0161 kalbos \u017eod\u017ei\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, bet ir suprasti j\u0173 darybos taisykles.<\/p>\n

Literat\u016brin\u0117 kalba gali suteikti \u012f\u017evalg\u0173, kuri\u0173 nepasteb\u0117si paprastoje kasdienin\u0117je kalboje: juk \u201eliterat\u016broje leid\u017eiami visi \u017eanrai, i\u0161skyrus nuobod\u017eius\u201c, kaip pastebi Reizenas viename i\u0161 u\u017era\u0161\u0173. \u0160tai vienas \u012fdomus pasteb\u0117jimas apie ra\u0161ytojus: Kaganovskis pasakoja, kad I. L. Perecui nepatiko litvak\u0173 pom\u0117gis prie prie\u0161d\u0117li\u0173 prid\u0117ti -et: opet- (<\/em>\u05d0\u05b8\u05e4\u05bc\u05e2\u05d8), oyset- (<\/em>\u05d0\u05f1\u05e1\u05e2\u05d8), aveket- (<\/em>\u05b7\u05f0\u05e2\u05e7\u05e2\u05d8). Perecas sak\u0119s, kad tokios formos \u201evaik\u0161to su kalio\u0161ais\u201c, ta\u010diau pats jungtuk\u0105 \u201eoykh\u201c m\u0117go vartoti su \u201ekalio\u0161ais\u201c: \u201eoykhet\u201c (<\/em>\u05d0\u05f1\u05db\u05e2\u05d8)<\/em>.<\/p>\n

Apibendrindamas normas Reizenas naudojasi ir kit\u0173 lingvist\u0173 straipsniais. Viename i\u0161 u\u017era\u0161\u0173 cituoja Dovid Braun straipsn\u012f \u017eurnale \u201eDi Yidishe shtime\u201c: spaudoje buvo atkreiptas d\u0117mesys, kad \u017eydai kalboje niekada nenaudojo toki\u0173 form\u0173, kaip \u201emit dem fray<\/u> folk\u201c (<\/em>\u05de\u05d9\u05d8 \u05d3\u05e2\u05dd \u05e4\u05bf\u05e8\u05f2\u05b7<\/u> \u05e4\u05bf\u05d0\u05b8\u05dc\u05e7, su laisva liaudimi), \u201etsu dem sheyn yingele\u201c (<\/em>\u05e6\u05d5 \u05d3\u05e2\u05dd \u05e9\u05f2\u05df<\/u> \u05d9\u05d9\u05e0\u05d2\u05e2\u05dc\u05e2, gra\u017eiam berniukui), \u201ein dem gut bikhl\u201c (<\/em>\u05d0\u05d9\u05df \u05d3\u05e2\u05dd \u05d2\u05d5\u05d8<\/u> \u05d1\u05d9\u05db\u05dc, geroje knygoje). Su ne\u017eymimuoju artikeliu genityvas ir datyvas irgi naudojami su pabaiga \u201e-n\u201c (\u201e-en\u201c).<\/em><\/p>\n

\u012esteigus YIVO \u017eyd\u0173 mokslo institut\u0105, atsiv\u0117r\u0117 naujas \u0161altinis med\u017eiagai apie kalb\u0105 rinkti: YIVO filologijos komisija tirdama kalbos vartojim\u0105 naudojo klausimynus, med\u017eiag\u0105 rinkti jai pad\u0117davo po \u012fvairius miestus ir miestelius i\u0161sibarst\u0119 \u201ezamleriai\u201c.<\/p>\n

\"viclinger\"

Zalmenas Reizenas svarsto apie fraz\u0119 „groyser vitslinger”. LNB Judaikos kolekcija<\/p><\/div>\n

\u201eAuk\u0161toji\u201c ir \u201e\u017eemoji\u201c kalba<\/strong><\/h3>\n

Kalba yra ne tik \u017eod\u017ei\u0173 ar taisykli\u0173 rinkinys, kurias tereikia apra\u0161yti. M\u0117ginant sunorminti jidi\u0161 kalb\u0105, sociolingvistiniai klausimai prakti\u0161kai yra nei\u0161vengiami. Juk ilg\u0105 laik\u0105 jidi\u0161 buvo laikoma nevertingu \u201e\u017eargonu\u201c, prie\u0161inant hebraj\u0173 ar aram\u0117j\u0173 kalboms, kuriomis buvo ra\u0161omi ir skaitomi religiniai traktatai. Taigi nat\u016bralu, kad \u201eauk\u0161tosios\u201c ir \u201e\u017eemosios\u201c kalb\u0173 santykis pakli\u016bna \u012f jidi\u0161 kalbos normintojo akirat\u012f.<\/p>\n

Keliuose u\u017era\u0161\u0173 lapeliuose Reizenas apra\u0161o Dant\u0117s traktat\u0105 \u201eDe vulgari eloquentia\u201c apie lotyn\u0173 ir \u0161nekamosios kalb\u0173 santyk\u012f. Kitur u\u017era\u0161uose svarsto apie graik\u0173 kalbos situacij\u0105: \u201eAntagonizmas tarp oficialios literat\u016brin\u0117s graik\u0173 kalbos ir kasdienin\u0117s liaudies kalbos yra b\u016bdingas [socialini\u0173] klasi\u0173 antagonizmui Graikijoje. Kol graik\u0173 aristokratija ir plutokratija kultivuoja konservatyvias formas, likusias i\u0161 anks\u010diau, kasdienin\u0117 liaudies kalba i\u0161rei\u0161kia tai, kas vyksta dabar, ir viena forma stovi prie\u0161ais kit\u0105, tai beveik dvi skirtingos kalbos, kiekviena turi skirtingus \u017eod\u017eius.\u201c<\/p>\n

Viename i\u0161 lapeli\u0173 Reizenas u\u017efiksuoja \u012fdomi\u0105 mint\u012f, kurios po to ir nebepl\u0117toja: \u201ePsichologinis momentas kartais irgi lemia, kad \u0161alia normalios i\u0161sivystyt\u0173 ir paralelin\u0117 \u017eod\u017eio forma.\u201c<\/p>\n

\"OLYMPUS

Zalmeno Reizeno u\u017era\u0161ai. LNB Judaikos kolekcija<\/p><\/div>\n

—<\/p>\n

Zalmeno Reizeno u\u017era\u0161uose, kuri\u0173 Nacionalin\u0117je bibliotekoje saugoma vir\u0161 t\u016bkstan\u010dio A7 formato lapeli\u0173, palie\u010diamos pa\u010dios \u012fvairiausios temos. Atsitiktinai paimtoje kr\u016bvel\u0117je galime rasti jidi\u0161 knyg\u0173 apra\u0161ymus, 1918-1919 metais \u0117jusi\u0173 laikra\u0161\u010di\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, jidi\u0161 frazeologizm\u0173, slavi\u0161k\u0173 skolini\u0173, pastabas apie priesag\u0105 \u2013lech, \u201esenovini\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105\u201c, straipsn\u012f apie gildijas, u\u017era\u0161us apie ekonomin\u012f \u017eyd\u0173 moter\u0173 vaidmen\u012f.<\/p>\n

Jo pasteb\u0117jimai apie kalb\u0105, nors ir ne tokie gaus\u016bs kaip kai kurios kitos u\u017era\u0161\u0173 grup\u0117s, gali b\u016bti \u012fdom\u016bs ne tik jidi\u0161 kalbos istorijos tyrin\u0117tojams. Zalmeno Reizeno u\u017era\u0161uose atsiskleid\u017eia \u012fvairios \u012ftampos, b\u016bdingos kalbos u\u017era\u0161ymui ir norminimui: santykis tarp \u201esav\u0173\u201c ir \u201esvetim\u0173\u201c element\u0173, \u201evartotin\u0173\u201c ir \u201enevartotin\u0173\u201c, tarp \u201eauk\u0161tosios\u201c ir \u201e\u017eemosios\u201c kult\u016bros. Ta\u010diau sklaidant \u0161iuos u\u017era\u0161us atsiskleid\u017eia dar viena turb\u016bt bet kokiam m\u0117ginimui sunorminti kalb\u0105 b\u016bdinga \u012ftampa \u2013 tarp kalbos nat\u016bralumo ir jos dirbtinumo. Viena vertus, Reizenas m\u0117gina tiesiog susisteminti nat\u016braliai Vokietijos ir Ryt\u0173 Europos \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117se i\u0161sivys\u010diusi\u0105 kalb\u0105. Kita vertus, darydamas kad ir nereik\u0161mingus pasirinkimus jis \u0161i\u0105 kalb\u0105 ir konstruoja, \u0161itaip sudarydamas strukt\u016br\u0105, kurios mokysis ir kurioje veiks i\u0161tisos kartos b\u016bsim\u0173j\u0173 kalbos student\u0173.<\/p>\n

 <\/p>\n

[1]<\/a> Gim\u0119s Koidanovo (dab. Dziar\u017eynsko) mieste Baltarusijoje, 1915 m. Reizenas persik\u0117l\u0117 \u012f Vilni\u0173 ir aktyviai dalyvavo jo kult\u016briniame gyvenime. Be min\u0117t\u0173 darb\u0173, jis redagavo laikra\u0161t\u012f \u201eVilner tog\u201c, i\u0161leido istoriografijos veikal\u0105 apie I-\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105, redagavo YIVO \u017eurnalus \u201eYidishe filologye\u201c bei \u201eFilologishe shriftn\u201c ir buvo viena esmini\u0173 YIVO personalij\u0173. 1939 m. rugs\u0117j\u012f \u012f Vilni\u0173 \u012fsiver\u017eus sovietams Reizenas buvo suimtas ir su\u0161audytas, nepaisant kairuoli\u0161kos jo leisto laikra\u0161\u010dio orientacijos.<\/p>\n

[2]<\/a> Jidi\u0161 kalbos \u017eod\u017ei\u0173 transkripcija pateikta pagal YIVO sistem\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Migl\u0117 Anu\u0161auskait\u0117 Kai mokaisi kalb\u0105, sunku \u012fsivaizduoti, kad ka\u017ekuriuo momentu vienas ar keli \u017emon\u0117s tiesiog pris\u0117do u\u017era\u0161yti savo pa\u010di\u0173 kalb\u0105, i\u0161gryninti ir u\u017efiksuoti jos normas. Dar keistesnis jausmas apima sklaidant u\u017era\u0161us, kur vienas pirm\u0173j\u0173 jidi\u0161 kalbos gramatikos sudarytoj\u0173 fiksuoja \u017eod\u017ei\u0173 formas, svarsto, dvejoja, gin\u010dijasi su savimi, kol galiausiai i\u0161grynina taisykl\u0119, kuri\u0105, pra\u0117jus vos \u0161imtui met\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":143,"featured_media":3601,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[],"class_list":["post-1192","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-veidai"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1192","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/143"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1192"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1192\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3601"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1192"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1192"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1192"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}