{"id":1205,"date":"2020-09-25T10:47:17","date_gmt":"2020-09-25T10:47:17","guid":{"rendered":"http:\/\/judaikostyrimucentras.com\/?p=1205"},"modified":"2023-11-11T15:02:20","modified_gmt":"2023-11-11T13:02:20","slug":"menachemo-usiskino-kelione-i-palestina","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/2020\/09\/25\/menachemo-usiskino-kelione-i-palestina\/","title":{"rendered":"Menachemo Usi\u0161kino kelion\u0117 \u012f Palestin\u0105"},"content":{"rendered":"\n

Mangirdas Bumblauskas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\u012e rankas pakliuvo intriguojanti knyga, rusi\u0161ku pavadinimu \u201ePo Palestin\u0105\u201c, nestora \u2013 vos 67 puslapi\u0173, i\u0161leista 1894 metais Sankt Peterburge. Jos vienintelis egzempliorius Lietuvoje saugomas Lietuvos nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo bibliotekos Judaikos skyriuje.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Dar \u012fdomiau tampa, kai paai\u0161k\u0117ja, kad knygos autorius Michailas Moisejevi\u010dius (Menachemas Mendelis) Usi\u0161kinas (1863-1941) buvo vienas i\u0161 Rusijos sionizmo lyderi\u0173, nuo 1906 m. iki 1919 m. vadovav\u0119s organizacijos \u201eHovevei Zion\u201c (i\u0161 hebr.: Mylintys Sion\u0105) \u012fkurtam Odesos komitetui. \u201eHovevei Zion\u201c r\u016bpinosi \u017eyd\u0173 emigracija \u012f Osman\u0173 imperijai priklausan\u010di\u0105 Palestin\u0105, o Odesos komitetas buvo vienintel\u0117 legali sionistin\u0117 organizacija Rusijos imperijoje. Kartais sakoma, kad po Teodoro Herzlio (1860\u20131904) mirties M. M. Usi\u0161kinas tapo vienu \u012ftakingiausi\u0173 ir Pasaulin\u0117je sionist\u0173 organizacijoje. Atstovavo vadinam\u0105j\u012f \u201esintetin\u012f sionizm\u0105\u201c, derinus\u012f Herzlio \u201epolitin\u012f sionizm\u0105\u201c su Rusijos sionist\u0173 ideolog\u0173 Leono Pinskerio, Mo\u0161\u0117s Leibo Lilienblumo atstovaujamu \u201epraktiniu sionizmu\u201c, besiskirian\u010diu nuo pirmojo tuo, kad si\u016bl\u0117 kolonizuoti Palestin\u0105 dar prie\u0161 sukuriant ten \u017eyd\u0173 autonomij\u0105 arba valstyb\u0119. Savo politin\u0119 program\u0105 jis i\u0161d\u0117st\u0117 tekste \u201eM\u016bs\u0173 programa\u201c, i\u0161leistame 1904 m. m\u0117nra\u0161tyje \u201eJevrejskaja \u017eyzn\u201c (i\u0161 rus.: \u017dyd\u0173 gyvenimas), o 1905 m. atskiromis bro\u0161i\u016bromis rus\u0173, vokie\u010di\u0173, angl\u0173 ir hebraj\u0173 kalbomis[1]<\/a>. Jame jis gyn\u0117 pirmojo sionist\u0173 suva\u017eiavimo (1897 m.) metu priimt\u0105 vadinam\u0105j\u0105 Bazelio program\u0105, pagal kuri\u0105 siekiama \u201esukurti \u017eyd\u0173 tautai vie\u0161ai ir teisi\u0161kai garantuotus namus\u201c, bet ne kur nors kitur, o b\u016btent Palestinoje. 1919 m. jis pats emigravo \u012f Palestin\u0105, kur nuo 1923 m. iki mirties vadovavo \u017dyd\u0173 nacionaliniam fondui \u2013 penktajame sionist\u0173 kongrese (1901 m.) \u012fkurtai nepelno organizacijai, finansuojan\u010diai \u017eem\u0117s \u012fsigijim\u0105 Palestinoje. Piln\u0105 autoriaus biografij\u0105 rasime enciklopedijose, o tuo tarpu pasigilinkime \u012f knyg\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Knygoje dienora\u0161\u010dio forma apra\u0161oma pirmoji M. M. Usi\u0161kino kelion\u0117 \u012f Palestin\u0105, vykusi 1891 m. pavasar\u012f. Vykstama kartu su \u017emona ir keliais ne\u012fvardintais bendrakeleiviais. Keliaujama laivu i\u0161 Odesos \u012f Jaf\u0105 (i\u0161 jos i\u0161augo dab. Tel Avivas), pakeliui sustojant Konstantinopolyje, Dardanel\u0173 s\u0105siauryje, Smirnoje, Egipto Aleksandrijoje. Pa\u010dioje Palestinoje kelion\u0117 trunka 49 dienas. Keliaujama laivu i\u0161 Jafos \u012f Beirut\u0105, o v\u0117liau sausuma iki Haifos, i\u0161 Haifos \u012f Tiberij\u0173, Nazaret\u0105, gr\u012f\u017etama pro Haif\u0105 \u012f Jaf\u0105. Toliau keliaujama \u012f Jeruzal\u0119 ir Hebron\u0105, gr\u012f\u017etama atgal \u012f Jaf\u0105. Ta\u010diau \u0161i kelion\u0117 n\u0117ra turistin\u0117. Autorius keliauja susipa\u017einti su \u017eyd\u0173 \u017eemdirbi\u0173 kolonijomis ir miest\u0173 bendruomen\u0117mis Palestinoje. Pakeliui keliautojai aplanko 13 \u017eyd\u0173 kolonij\u0173 (atrodo, j\u0173 i\u0161 viso tiek tuo metu ir buvo), ap\u017ei\u016bri ketinamas pirkti ar jau nupirktas, bet dar neapgyventas \u017eemes. Kolonij\u0173 apra\u0161ymai ir vertinimai u\u017eima nema\u017e\u0105 knygos dal\u012f.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Kaip tikras sionistas M. M. Usi\u0161kinas Palestin\u0105 vadina \u201esen\u0105ja t\u0117vyne\u201c ir \u201e\u0160vent\u0105ja \u017deme\u201c, o i\u0161 laivo pro \u017ei\u016bron\u0105 pamat\u0119s jos krantus net apsia\u0161aroja. Koki\u0105 reik\u0161m\u0119 jam turi Palestina nusako ir \u017eod\u017eiai: \u201ea\u0161 apie jos atgimim\u0105 svajoju jau de\u0161imt met\u0173\u201c. Net keliaudamas prie Egipto piramid\u017ei\u0173 autorius nepamir\u0161ta \u017eydi\u0161ko etnocentrizmo \u2013 jas pastat\u0119 Egipto \u017eydai vergai. Apsilankydamas Bulako muziejuje (dab. Kairo Egipto muziejus) jis s\u0105moningai sustoja ne ties bet kuo, o ties faraono Senusreto II (Sesostrio II), vald\u017eiusio Moz\u0117s laikais, mumija. O Kairo citadel\u0117je esantis Jusufo arba Juozapo \u0161ulinys jam yra biblinio Juozapo, nors i\u0161 tikr\u0173j\u0173 Jusufas buvo citadel\u0119 pasta\u010diusio karved\u017eio Saladino tikrasis vardas. Kaire jis neaplenkia Ben Ezros sinagogos, pateikdamas legend\u0105, kad j\u0105 stat\u0117 ir joje es\u0105s palaidotas pats Ezra. Aleksandrijoje jis apsilanko Prana\u0161o Elijo (Elijahu Hanavi) sinagogoje, lygiai taip pat apipintoje legendomis. Tiesa, jis pripa\u017e\u012fsta, kad \u0161iose legendose istorin\u0117s tiesos n\u0117ra.<\/p>\n\n\n\n

\u012edomiausios knygos dalys \u2013 tos, kuriose autorius apra\u0161in\u0117ja piligrimin\u0119 savo kelion\u0117s pus\u0119, t. y. \u017eyd\u0173 religijos \u0161vent\u0173 viet\u0173 apra\u0161ymai. Ne\u017einan\u010diam \u012fdomu su\u017einoti, kad viena i\u0161 \u0161ven\u010diausi\u0173 \u017eyd\u0173 religijos viet\u0173 yra Tiberiada (dab. Tverija), kur veik\u0117 garsiausi rom\u0117n\u0173 laik\u0173 rabinai Simonas bar Jochajus, Judas Hanasi, Akiva ben Juozapas, Jochananas ben Zakajus bei rabis Meiras, pramintas Baal Hanes (Stebukladariu). \u010cia palaidotos ir v\u0117lesn\u0117s garsenyb\u0117s \u2013 XIII a. filosofas Maimonidas ir XVII a. kabalistas Je\u0161aja Horovicas.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Kaip turistin\u0119 literat\u016br\u0105 galima skaityti ir Jeruzal\u0117s bei Hebrono \u0161vent\u0173 viet\u0173 apra\u0161ym\u0105. Autorius Jeruzal\u0117je aplanko Dovydo kap\u0105, taip pat vadinamuosius karali\u0173 kapus, i\u0161 Jeruzal\u0117s pakeliui \u012f Hebron\u0105 \u2013 Rachel\u0117s kap\u0105, Saliamono baseinus, Mamre \u2013 viet\u0105 kurioje Abraomui pasirod\u0117 Vie\u0161pats. Pa\u010diame Hebrone nori aplankyti Patriarch\u0173 kapus, kur palaidoti Abraomas su Sara, Izaokas su Rebeka ir Jok\u016bbas su L\u0117ja, bet nusivylimas \u2013 ant kap\u0173 pastatyta me\u010det\u0117, \u012f kuri\u0105 ne\u012fleid\u017eiami nei \u017eydai, nei krik\u0161\u010dionys.<\/p>\n\n\n\n

V\u0117liau Jeruzal\u0117s apylink\u0117se aplanko Alyv\u0173 kaln\u0105 su \u017eyd\u0173 kapin\u0117mis, Josafato sl\u0117nyje \u2013 paskutini\u0173 prana\u0161\u0173 Ag\u0117jo, Zacharijo ir Malachijo kapus. O i\u0161vykdamas ryte pasimeld\u017eia prie Vakar\u0173 (Raud\u0173) sienos. Gali nustebinti tai, kad tuo metu prie sienos n\u0117ra n\u0117 vieno \u017emogaus, i\u0161skyrus pat\u012f autori\u0173. Jeruzal\u0117je taip pat apsilanko \u017eyd\u0173 sefard\u0173 bendruomen\u0117s susirinkime, dalyvaujant ir Palestinos chacham ba\u0161i (vyriausiajam rabinui) Rafaeliui Meirui Panigeliui, bei aplanko \u017eyd\u0173 a\u0161kenazi\u0173 vyriausi\u0105j\u012f rabin\u0105 Samuel\u012f Salant\u0105, kilus\u012f i\u0161 Balstog\u0117s. Taip pat aplanko hebraj\u0173 kalbos gaivintojus Palestinoje chacham\u0105 Jok\u016bb\u0105 Meir\u0105 bei Eliezer\u012f Ben Jehuda, Jeruzal\u0117je \u012fk\u016brus\u012f \u017eyd\u0173 bibliotek\u0105, apskritai vadinam\u0105 \u201eivrito kalbos t\u0117vu\u201c.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Knygoje gausu litvaki\u0161kumo ir lituanistikos pla\u010di\u0105ja prasme \u2013 jei \u0161iais \u017eod\u017eiais apibr\u0117\u0161ime ne tik vis\u0105 \u201eLit\u0119\u201c (apiman\u010di\u0105 dab. Lietuv\u0105 ir Baltarusij\u0105), bet ir vis\u0105 \u017eyd\u0173 \u201es\u0117slumo\u201c areal\u0105 Rusijoje, kuris i\u0161 esm\u0117s sutapo su kadaise gyvavusia Lietuvos Did\u017ei\u0105ja Kunigaik\u0161tyste. Taigi, garlaivyje autorius sutinka \u017eyd\u0105 i\u0161 Kijevo, ketinant\u012f Konstantinopolyje \u012fkurti centrin\u012f Palestinos komitet\u0105, o prie Dardanel\u0173 tvirtov\u0117s \u012f garlaiv\u012f \u012flipa penkios skurd\u017ei\u0173 \u0161eimos i\u0161 Lietuvos, vykstan\u010dios \u012f Palestin\u0105 u\u017esidirbti duonai. Smirnoje jis pastebi i\u0161kab\u0105 \u201eGostinnica Moskva\u201c \u2013 vie\u0161but\u012f, \u012fkurt\u0105 Liepojos \u017eydo, Aleksandrijoje valgo restorane kartu su dviem \u017eydais i\u0161 Elizavetgrado (dab. Krapovnickio Ukrainoje), vykstan\u010diais \u012f Palestin\u0105 pirkti \u017eem\u0117s, Jafoje praeina pro vaistin\u0119, \u012fkurt\u0105 Vilniaus \u017eydo, Beirute pamini g\u0117rim\u0173 parduotuv\u0119, \u012fkurt\u0105 Brastos (dab. Bresto) \u017eydo, bei kepuri\u0173 parduotuv\u0119, \u012fkurt\u0105 Kur\u0161o \u017eydo. Ten pat juos aplanko Me\u017eiri\u010di\u0173 (prie Rivn\u0117s Ukrainoje) \u2013 tikros \u017eyd\u0173 chasid\u0173 sostin\u0117s \u2013 atstovai, ketinantys pirkti \u017eem\u0119 savo miestelio kolonistams, o Haifoje susirenka \u017eem\u0117s pirkliai nuo Vilniaus, Kauno, Minsko, Polocko, Rygos, Maskvos ir kit\u0173 Rusijos miest\u0173 bendruomeni\u0173. Lankydamas \u017eyd\u0173 \u017eemdirbi\u0173 kolonijas, jis pamini, kad Haderos kolonijos \u017eem\u0117 buvo nupirkta Rygos, Vilniaus ir Kauno miestie\u010di\u0173, o kolonija Petach Tikva apgyvendinta emigrant\u0173 i\u0161 Balstog\u0117s ir Panev\u0117\u017eio.<\/p>\n\n\n\n

Litvaki\u0161kumas ir lituanistika \u0161ios kelion\u0117s metu netur\u0117t\u0173 stebinti, nes pasigilinus paai\u0161k\u0117ja, kad vadinam\u0105j\u0105 pirm\u0105j\u0105 alij\u0105 (t. y. \u017eyd\u0173 imigracija \u012f Palestin\u0105), vykusi\u0105 1882\u20131903 m., sudar\u0117 daugiausiai \u017eydai i\u0161 Rusijos ir Rumunijos. \u0160i banga, kuri\u0105 sudar\u0117 apie 25 t\u016bkst. emigrant\u0173, buvo glaud\u017eiai susijusi su 1881-1884 m. pogromais ir 1882-\u0173j\u0173 (bei v\u0117lesniais) anti\u017eydi\u0161kais \u012fstatymais Rusijoje bei prasid\u0117jusiu \u017eyd\u0173 persekiojimu Rumunijoje.<\/p>\n\n\n\n

Sunku \u012fvertinti \u0161ios knygos reik\u0161m\u0119. Sionizmo atstovai neretai vykdavo \u012f Palestin\u0105, ta\u010diau savo keliones apra\u0161\u0117 retas. Tad kas \u017eino, kiek \u0161i rusi\u0161kai i\u0161leista knyga paskatino Rusijos \u017eyd\u0173 ry\u017etis emigracijai \u012f Palestin\u0105? O kas \u017eino, kiek skaitytoj\u0173 \u0161i knyga dar paskatins dom\u0117tis sionizmo istorija, \u017eyd\u0173 kult\u016briniu paveldu Izraelyje, o gal ir aplankyti \u0161i\u0105 \u0161al\u012f?<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Visos iliustracijos – i\u0161 Lietuvos nacionalin\u0117s bibliotekos Judaikos spaudini\u0173 kolekcijos<\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> Publikacija angl\u0173 kalba prieinama internete: https:\/\/archive.org\/details\/ourprogramessay00ussiiala\/page\/n5\/mode\/2up<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Mangirdas Bumblauskas \u012e rankas pakliuvo intriguojanti knyga, rusi\u0161ku pavadinimu \u201ePo Palestin\u0105\u201c, nestora \u2013 vos 67 puslapi\u0173, i\u0161leista 1894 metais Sankt Peterburge. Jos vienintelis egzempliorius Lietuvoje saugomas Lietuvos nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo bibliotekos Judaikos skyriuje. Dar \u012fdomiau tampa, kai paai\u0161k\u0117ja, kad knygos autorius Michailas Moisejevi\u010dius (Menachemas Mendelis) Usi\u0161kinas (1863-1941) buvo vienas i\u0161 Rusijos sionizmo lyderi\u0173, nuo 1906 […]<\/p>\n","protected":false},"author":143,"featured_media":3600,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[],"class_list":["post-1205","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-veidai"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1205","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/143"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1205"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1205\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3600"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1205"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1205"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1205"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}