Pagrindine atspirtimi ir med\u017eiaga \u0161iam straipsniui tapo iki \u0161iol netyrin\u0117ti dokumentai, saugomi Lietuvos nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo bibliotekos Judaikos fonde, priklaus\u0119 Esteros Elja\u0161evait\u0117s-Veisbartien\u0117s (1878\u20131941) asmenini\u0173 dokument\u0173 kolekcijai. Straipsnyje pristatoma menkai \u017einomos E. Elja\u0161evait\u0117s biografija, pla\u010diau aptariamas jos m\u0117ginimas pl\u0117sti alternatyv\u0173 pasaulietin\u012f \u017eyd\u0173 \u0161vietim\u0105 tarpukario Lietuvoje ir lavinti Kauno miesto \u017eyd\u0173 bendruomen\u0119 XX a. tre\u010diajame de\u0161imtmetyje. Pirminiai \u0161altiniai leid\u017eia naujai \u012fvertinti \u017eyd\u0173 neformaliojo \u0161vietimo \u012fstaig\u0173 k\u016brim\u0105si tarpukario Lietuvoje ir kult\u016brinio veikimo kontekst\u0105 bei aplinkybes.<\/p>\n\n\n\n Kai tik \u201e\u017dyd\u0173 gatv\u0117je\u201c tradicinius bendruomen\u0117s atstovus \u2013 \u0161tadlanus XIX a. antroje pus\u0117je prad\u0117jo keisti politin\u0117s srov\u0117s ir partijos, siekusios masi\u0161kumo ir radikali\u0173 visuomenini\u0173 pertvark\u0173, i\u0161 karto i\u0161ry\u0161k\u0117jo ir pasaul\u0117\u017ei\u016brin\u0117, ir politin\u0117 fragmentacija. Modern\u016bs \u017eyd\u0173 politiniai jud\u0117jimai k\u0117l\u0117 skirtingus tikslus \u2013 sionistai ai\u0161kiai parei\u0161k\u0117 savo siek\u012f sukurti \u017eyd\u0173 valstyb\u0119 Palestinoje ir organizuotai veikdami tapo viena \u012ftakingiausi\u0173 j\u0117g\u0173 tarp vietos \u017eyd\u0173 bendruomeni\u0173. Sionizmui oponavo Bundas, besir\u016bpin\u0119s spar\u010diai gaus\u0117jusia \u017eyd\u0173 proletariato \u2013 miesto darbinink\u0173 klase, kuri jud\u0117jimo \u0161alinink\u0173 supratimu, buvo i\u0161naudojama kapitalistin\u0117s sistemos. Bundo id\u0117joms artimi buvo ir folkistai \u2013 nedidelis \u017eyd\u0173 inteligent\u0173 ratas, pasisak\u0119s u\u017e \u017eyd\u0173 tautin\u0117s ir kult\u016brin\u0117s autonomijos \u012ftvirtinim\u0105 diasporoje, kaip ir bundistai siek\u0119s kelti jidi\u0161 kalbos ir kult\u016bros presti\u017e\u0105. Folkistai oficialiai savo veikl\u0105 prad\u0117jo 1906 m. Sankt Peterburge \u012fk\u016brus Folkist\u0173 (jid. k. Folkspartey) partij\u0105, kuriai vadovavo istorikai Simonas Dubnovas ir Izraelis Efroikinas. Kitaip nei sionist\u0173, folkist\u0173 programoje nebuvo numatytas \u201esavos\u201c tautin\u0117s valstyb\u0117s suk\u016brimas. S. Dubnovo manymu, Ryt\u0173 Europos \u017eydai tur\u0117jo siekti tautin\u0117s personalin\u0117s autonomijos statuso tose valstyb\u0117se, kuriose jie jau gyveno, o politin\u0117 kova netur\u0117jo u\u017ego\u017eti bendruomen\u0117s, jidi\u0161 kalbos ar \u0161vietimo poreiki\u0173.<\/p>\n\n\n\n Pirmojo pasaulinio karo pabaiga ir nauj\u0173, tautini\u0173, valstybi\u0173 k\u016brimasis tapo rimtu i\u0161\u0161\u016bkiu \u017eyd\u0173 politini\u0173 srovi\u0173 ir partij\u0173 lyderiams. Daugumai j\u0173 tautini\u0173 valstybi\u0173 k\u016brimasis, ypa\u010d toki\u0173 ma\u017e\u0173 kaip Lietuvos Respublika, nebuvo politinis idealas, o tik vienas i\u0161 blog\u0173 ar blogesni\u0173 variant\u0173. Iki pat Pirmojo pasaulinio karo lietuvi\u0173 tautinis projektas daugumai \u017eyd\u0173 visuomen\u0117s lyderi\u0173 neatrod\u0117 patrauklus, o juo labiau realus, be to, ir lietuvi\u0173 etnin\u0117 kult\u016bra savo presti\u017eu negal\u0117jo var\u017eytis su lenk\u0173 ar rus\u0173 kult\u016bromis ir kalbomis. Visgi politinis carinio re\u017eimo liberal\u0117jimas, \u017eyd\u0173 bei lietuvi\u0173 tautini\u0173 jud\u0117jim\u0173 stipr\u0117jimas jau nuo XIX a. pabaigos (socialdemokratini\u0173 partij\u0173 bendradarbiavimas), suaktyv\u0117jimas nuo 1906 m. (rinkim\u0173 \u012f Pirm\u0105j\u0105 Rusijos D\u016bm\u0105), o ypa\u010d \u2013 1918\u20131919 m. laikotarpiu k\u016br\u0117 prielaidas pragmatinei lietuvi\u0173 ir \u017eyd\u0173, pirmiausia sionist\u0173, politinei s\u0105jungai. \u0160i\u0173 \u201evedyb\u0173 i\u0161 i\u0161skai\u010diavimo\u201c rezultatas \u2013 \u017eyd\u0173 kult\u016brin\u0117 personalin\u0117 autonomija Lietuvoje, gyvavusi iki XX a. tre\u010diojo de\u0161imtme\u010dio vidurio. Nors pasikeit\u0117 suverenas, politin\u0117 santvarka, dominuojanti kult\u016bra, ta\u010diau politin\u0117 diferenciacija, o kartu ir skirtingi kult\u016briniai prioritetai i\u0161 \u201e\u017dyd\u0173 gatv\u0117s\u201c niekur nedingo. Lietuvos Respublikoje greta ortodoksini\u0173 srovi\u0173 stipr\u016bs buvo sionistai. Folkistai, tiek iki Did\u017eiojo karo, tiek ir po jo susik\u016brusiose naujose valstyb\u0117se nebuvo labai populiar\u016bs ar \u012ftakingi, ta\u010diau kartais jie inicijuodavo projektus, kurie svarb\u016bs ne tik kaip \u0161ios politin\u0117s srov\u0117s bandym\u0173 puosel\u0117ti tautin\u0119 kult\u016br\u0105 diasporoje liudijimai, bet taip pat kaip projektai, kuri\u0173 likimas rodo dominuojan\u010di\u0173 visuomeni\u0173 ar politini\u0173 re\u017eim\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f \u017eydus.<\/p>\n\n\n\n Istoriografijoje, skirtoje Lietuvos \u017eyd\u0173 istorijai, galime rasti Lietuvos \u017eyd\u0173 kult\u016brinio ir materialinio paveldo tyrim\u0173, palyginti pla\u010diai i\u0161nagrin\u0117tas \u017eyd\u0173 \u0161vietimo tinklas. O \u017eyd\u0173 visuomenini\u0173 organizacij\u0173 pastangos steigti neformaliojo \u0161vietimo \u012fstaigas iki \u0161iol netirtos, istoriografijos \u0161ia tema beveik n\u0117ra. Atrasti pirminiai \u0161altiniai leid\u017eia naujai \u012fvertinti \u017eyd\u0173 neformaliojo \u0161vietimo \u012fstaig\u0173 k\u016brim\u0105si tarpukario Lietuvoje ir kult\u016brinio veikimo kontekst\u0105 bei aplinkybes. Pagrindine \u0161io tyrimo atspirtimi ir med\u017eiaga tapo iki \u0161iol netyrin\u0117ti dokumentai, priklaus\u0119 Esteros Elja\u0161evait\u0117s-Veisbartien\u0117s (1878\u20131941) asmenini\u0173 dokument\u0173 kolekcijai, dabar saugomi Lietuvos nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo bibliotekos Judaikos fonde. \u0160iame straipsnyje d\u0117mesys yra skiriamas menkai \u017einomai E. Elja\u0161evait\u0117s asmenybei ir jos m\u0117ginimams pl\u0117sti alternatyv\u0173 pasaulietin\u012f \u017eyd\u0173 \u0161vietim\u0105 tarpukario Lietuvoje bei lavinti Kauno miesto \u017eyd\u0173 bendruomen\u0119 XX a. tre\u010diajame de\u0161imt\u00admetyje. Toks tyrimas parodys, kiek s\u0117kmingos buvo \u0161ios iniciatyvos tarpukario Lietuvoje, ir pad\u0117s geriau suprasti tautini\u0173 ma\u017eum\u0173, konkre\u010diai \u2013 \u017eyd\u0173, situacij\u0105 tautin\u0117je valstyb\u0117je.<\/p>\n\n\n\n Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, i\u0161 Rusijos \u012f Lietuvos Respublik\u0105 gr\u012f\u017eo dalis per kar\u0105 kra\u0161t\u0105 palikusi\u0173 \u017eyd\u0173, taip pat ne vienas aktyvus inteligentijos atstovas. Karo metais, o kartais dar ir anks\u010diau \u0161i\u0173 inteligent\u0173 u\u017e Lietuvos rib\u0173 i\u0161bandytos \u012fvairios veik\u00adlos (tokios kaip suaugusi\u0173j\u0173 mokyklos, vakariniai kursai, vie\u0161os paskaitos, neformalus \u0161vietimas) buvo pritaikytos ir Lietuvos Respublikoje.<\/p>\n\n\n\n Estera Elja\u0161evait\u0117-Veisbartien\u0117 Lietuvos istorijoje \u017einoma labai menkai, istoriografijoje da\u017eniau sutinkamas jos brolio, \u017eymaus kaunie\u010dio, literat\u016bros kritiko ir ra\u0161ytojo Izidoriaus Izraelio Elja\u0161evo (1873\u20131924; slapyvardis Bal-Mach\u0161oves \u2013 ,,M\u0105stytojas\u201c) vardas. Svarbiausi I. Elja\u0161evo darbai nugul\u0117 penkiatomyje \u201eGeklibe shriftn\u201c (lietuvi\u0173 k. \u201eRinktiniai ra\u0161tai\u201c), publikuotame 1910\u20131915 m., i\u0161 kuri\u0173 pirmieji du tomai laikomi pirmaisiais pasaulyje publikuotais jidi\u0161 literat\u016bros kritikos darbais. Be savo originali\u0173 darb\u0173, I. Elja\u0161evas taip pat \u017einomas kaip vert\u0117jas \u2013 \u012f jidi\u0161 kalb\u0105 i\u0161vert\u0119s nema\u017e\u0105 dal\u012f Europos literat\u016bros k\u016brini\u0173, toki\u0173 kaip Teodoro Herclio Altneuland (,,Senoji naujoji \u017eem\u0117\u201c), Ivano Turgenevo ,,T\u0117vai ir vaikai\u201c ir Levo Tolstojaus ,,Kazokai\u201c 9 . XX a. ketvirto de\u0161imtme\u010dio tarpukario Lietuvoje ir jo sesers vardas buvo minimas tarp i\u0161kili\u0173 \u017eyd\u0173 visuomen\u0117s kult\u016bros veik\u0117j\u0173. 1937 m. laikra\u0161\u010dio \u201eDi Jidi\u0161e \u0160time\u201c (\u201e\u017dyd\u0173 balsas\u201c) redaktorius Ruvinas Rubin\u0161teinas j\u0105 apib\u016bdino kaip ,,unikum\u0105 nedideliame moter\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 ir k\u016br\u0117j\u0173 tarpe ir vienturt\u0119 dukter\u012f Lietuvos \u017eyd\u0173 \u0161eimoje. [\u2026] \u017eymiausi\u0105 m\u016bs\u0173 meno kritik\u0119\u201c.<\/p>\n\n\n\n E. Elja\u0161evait\u0117-Veisbartien\u0117 buvo literat\u016bros kritik\u0117, \u017eurnalist\u0117 ir mokytoja, studijavo filosofij\u0105 Leipcigo, Heidelbergo auk\u0161tosiose mokyklose, 1906 m. Berno universitete s\u0117kmingai apsigyn\u0117 filosofijos moksl\u0173 daktar\u0117s disertacij\u0105, t\u0119s\u0117 karjer\u0105 Auk\u0161tuosiuose moter\u0173 kursuose ir jidi\u0161 kalba d\u0117st\u0117 \u017dyd\u0173 liaudies universitete Sankt Peterburge \u2013 neformalioje auk\u0161tojoje \u0161vietimo \u012fstaigoje. Rusijos sostin\u0117je ji dirbo drauge su \u017eymiu istoriku ir vienu i\u0161 folkist\u0173 lyderi\u0173 Simonu Dubnovu. 1921 m. ji gr\u012f\u017eo i\u0161 Sankt Peterburgo \u012f gimt\u0105j\u012f Kaun\u0105. Remiantis Cecile Kuznitz tyrimu, E. Elja\u0161evait\u0117 prisid\u0117jo prie itin reik\u0161mingo \u012fvykio \u2013 1925 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117nes\u012f dalyvavo \u0161e\u0161ias dienas vykusioje konferencijoje Berlyne, kurios metu buvo \u012fsteigtas \u017eyd\u0173 mokslo institutas (YIVO) .<\/p>\n\n\n\n E. Elja\u0161evait\u0117, kaip aktyvi folkist\u0173 veik\u0117ja, oponavo sionist\u0173 id\u0117joms ir ragino likti bei dirbti kra\u0161te, propagavo mint\u012f, jog \u017eyd\u0173 tikslas turi b\u016bti tautin\u0117 kult\u016brin\u0117 autonomija, o ne sionistin\u0117s id\u0117jos. Folkist\u0173 id\u0117jas palaik\u0117 ir dienra\u0161\u010dio \u201eFolksblat\u201c (,,Liaudies laikra\u0161tis\u201c) redaktorius Mendelis Sudarskis, kuris teig\u0117, jog mokykla, kurioje visi dalykai d\u0117stomi jidi\u0161 kalba, r\u016bpinasi jaunosios \u017eyd\u0173 kartos parengimu gyvenimui vietoje \u2013 Lietuvoje, \u0161iuo tikslu j\u0105 atitinkamai aukl\u0117ja, suteikia reikaling\u0173 \u017eini\u0173 darbui ir gyvenimui.<\/p>\n\n\n\n 1921 m. gr\u012f\u017eusi \u012f Lietuv\u0105, E. Elja\u0161evait\u0117 atsive\u017e\u0117 ir tarp to meto \u017eyd\u0173 liaudinink\u0173 populiari\u0105 liaudies universiteto \u2013 atskiros, tik \u017eydams skirtos neformaliojo \u0161vietimo \u012fstaigos, \u012fk\u016brimo id\u0117j\u0105. Kad pasiekt\u0173 \u0161\u012f tiksl\u0105 Lietuvoje, E. Elja\u0161evait\u0117 tapo 1920 m. gegu\u017e\u0117s 20 d. Kaune \u012fsteigtos ,,Auk\u0161tesniems mokslams \u017eyd\u0173 tarpe skleisti draugijos\u201c valdybos pirmininke. Draugijos tikslas buvo atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f poreik\u012f \u0161viesti ir skleisti auk\u0161tojo mokslo id\u0117j\u0105 tarp Lietuvos \u017eyd\u0173. E. Elja\u0161evait\u0117 pertvark\u0117 draugijos \u012fstatus ir savo tikslus planavo pasiekti steigiant liaudies universitetus, \u012fvairius bendrojo, profesinio, specialiojo lavinimo ir judaikos kursus \u017eyd\u0173 jaunimui ir suaugusiems, rengiant periodines ir pavienes paskaitas, leid\u017eiant mokslines knygas ir \u017eurnalus, bei steigiant draugijos kurs\u0173 lankytojams bibliotekas ir skaityklas. \u012e draugijos veikl\u0105 ji \u012ftrauk\u0117 ir savo bendramin\u010dius \u2013 teisininkus Simon\u0105 Bieliackin\u0105 ir Dovyd\u0105 Verblausk\u0105, gydytojus Sofij\u0105 Kamberyt\u0119 ir Benjamin\u0105 Golach\u0105, filosof\u0105 Izaok\u0105 Donsk\u012f, bibliofil\u0105 Abel\u012f Balo\u0161er\u012f, gydytoj\u0105 ir b\u016bsim\u0105 \u201eFolksblat\u201c redaktori\u0173 M. Sudarsk\u012f, mokytojus Icik\u0105 Bolel\u012f ir Rochel\u0119 Levinzonait\u0119 bei kitus.<\/p>\n\n\n\n Draugijos iniciatyva tais pa\u010diais metais buvo prad\u0117ta \u0161vie\u010diamoji veikla \u2013 atsidar\u0117 \u017dyd\u0173 auk\u0161tieji kursai Kaune. Pa\u017eym\u0117tina, jog Lietuvos \u017eyd\u0173 istorijos tyrin\u0117tojai daugiausia d\u0117mesio skyr\u0117 sionistin\u0117s pakraipos mokykloms, kurios pagal populiarum\u0105 dominavo tarpukario Kaune, ta\u010diau \u012fdomi\u0173 iniciatyv\u0173 si\u016bl\u0117 ir folkistai. Jie inicijavo \u017dyd\u0173 liaudies universiteto \u2013 orientuoto \u012f suaugusi\u0173j\u0173 i\u0161silavinimo k\u0117lim\u0105 bei \u0161vietim\u0105 jidi\u0161 kalba (didesnio pasisekimo sulaukusio tarpukario Vilniuje), steigim\u0105. Pagrindin\u0117 Auk\u0161t\u0173j\u0173 kurs\u0173 programos k\u016br\u0117ja ir buvo E. Elja\u0161evait\u0117, atstovavusi folkist\u0173 politinei srovei. Jos nuomone, \u0161iai \u012fstaigai tur\u0117jo tekti reik\u0161mingas \u017eyd\u0173 \u0161vietimo vaidmuo:<\/p>\n\n\n\n Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe ir Lietuvos \u017eydai suprato, kokios svarbios politin\u0117s ir kult\u016brin\u0117s problemos buvo prie\u0161 tai, tuomet kilo mintis apie b\u016btinyb\u0119 sukurti savaranki\u0161k\u0105 centr\u0105 Lietuvoje \u017eyd\u0173 mokslo ir kult\u016bros sklaidai, tai gal\u0117t\u0173 padaryti didel\u0119 \u012ftak\u0105 visam \u017eyd\u0173 gyvenimui .<\/p>\n\n\n\n \u0160i\u0173 kurs\u0173 steigimo kontekst\u0105 taip pat neblogai paai\u0161kina viena E. Elja\u0161evait\u0117s citata:<\/p>\n\n\n\n Pati Lietuva negali nieko pasi\u016blyti m\u016bs\u0173 jaunimui. Lietuvos auk\u0161tieji kursai, kurie k\u0105 tik \u012fgijo \u201euniversiteto\u201c vard\u0105, buvo dar tik medicinos fakulteto vystymo etape. Ta\u010diau lietuvi\u0173 kalbos \u017eini\u0173 tr\u016bkumas u\u017ekirto keli\u0105 auk\u0161tojo mokslo galimybei .<\/p>\n\n\n\n Kitaip tariant, \u017eydai XX a. tre\u010diojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje, jei be jidi\u0161 ir hebraj\u0173 kalb\u0173, ir mok\u0117jo kitas kalbas, tai tikrai ne lietuvi\u0173, o tautin\u0117je Lietuvos valstyb\u0117je prioritetas buvo teikiamas mokymo \u012fstaigoms su lietuvi\u0173 d\u0117stom\u0105ja kalba. Tod\u0117l tautin\u0117s ma\u017eumos ir ie\u0161kojo b\u016bd\u0173 puosel\u0117ti \u0161vietim\u0105 ne valstybine kalba.<\/p>\n\n\n\n Kaunas, tap\u0119s laikin\u0105ja sostine, spar\u010diai augo, pritraukdamas nema\u017eai naujakuri\u0173. ,,Lietuva dabar buvo perpildyta jaunais \u017emon\u0117mis, kurie baig\u0117 vidurin\u012f moksl\u0105 ir siek\u0117 auk\u0161tojo mokslo\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 E. Elja\u0161evait\u0117. Folkistai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f poreik\u012f r\u016bpintis \u012f Kaun\u0105 besikelian\u010dio \u017eyd\u0173 jaunimo laisvalaikiu bei \u0161vietimu. 1921 m. vasaros pabaigoje buvo parengta sistemin\u0117 Auk\u0161t\u0173j\u0173 kurs\u0173 programa, \u012fsteigti du skyriai: Humanitarinis su filosofijos, filologijos, teis\u0117s ir socialini\u0173 moksl\u0173, tarp j\u0173 istorija ir literat\u016bra, disciplinomis, bei Matematikos ir fizikos. 1921 m. paskelbus apie kursus, u\u017esira\u0161\u0117 30 asmen\u0173 \u2013 daugiausia i\u0161 Rusijos ir Ukrainos atvyk\u0119 \u017eydai. Pirmoji vie\u0161a paskaita \u012fvyko 1921 m. rugs\u0117jo 1 d. Kauno rotu\u0161\u0117je. Apie \u017eym\u0173 \u017eyd\u0173 ra\u0161ytoj\u0105 Josef\u0105 Brener\u012f ir jo k\u016bryb\u0105 paskait\u0105 skait\u0117 dr. Izidorius Elja\u0161evas. Remiantis 1922\u20131923 m. mokslo met\u0173 ataskaita, bendras klausytoj\u0173 skai\u010dius siek\u0117 150 asmen\u0173, i\u0161 j\u0173 70 buvo vyrai ir 80 moter\u0173.<\/p>\n\n\n\n Nors liaudies universiteto id\u0117j\u0105 E. Elja\u0161evait\u0117 visuomenei pristat\u0117 dar 1921 m. ruden\u012f, \u201eAuk\u0161tesnieji \u017eyd\u0173 kursai\u201c \u012f Kauno \u017eyd\u0173 liaudies universitet\u0105 pertvarkyti tik 1926 m. prad\u017eioje ir veik\u0117 K\u0119stu\u010dio g. 52, taigi buvo centrin\u0117je miesto dalyje. Pa\u017eym\u0117tina, jog E. Elja\u0161evait\u0117s \u017dyd\u0173 liaudies universiteto koncepcija nebuvo nauja Ryt\u0173 Europoje, ji sek\u0117 kit\u0173 liaudies universitet\u0173 pavyzd\u017eiais. Lietuvoje liaudies universitetai prad\u0117ti kurti dar XX a. prad\u017eioje, o 1915 m. Vokietijai okupavus Lietuv\u0105, lietuviai, \u017eydai ir lenkai \u0117m\u0117 steigti kursus Vilniuje, tik\u0117damiesi, kad i\u0161 j\u0173 i\u0161sipl\u0117tos auk\u0161toji mokykla. \u017dyd\u0173 liaudies universitet\u0173 steigimo id\u0117ja buvo itin populiari tarp Ryt\u0173 Europos \u017eyd\u0173 inteligentijos tarpukariu. 1918 m. \u017dyd\u0173 liaudies universitetas atidarytas jau min\u0117tame Sankt Peterburge (1920 m. pertvarkytas \u012f \u017dyd\u0173 auk\u0161t\u0173j\u0173 kurs\u0173 institut\u0105). Nuo 1918 iki 1921 m. \u017eyd\u0173 liau- Vis\u0105 Auk\u0161t\u0173j\u0173 kurs\u0173 ir dal\u012f liaudies universiteto gyvavimo laikotarp\u012f E. Elja\u0161evait\u0117 steng\u0117si vie\u0161inti institucijos id\u0117j\u0105 ir pritraukti finansin\u0119 param\u0105. 1924 m. dienra\u0161\u010dio \u201eDi \u00adJidi\u0161e \u0160time\u201c priede lietuvi\u0173 kalba ,,M\u016bs\u0173 garsas\u201c (1924\u20131925) ji ra\u0161\u0117:<\/p>\n\n\n\n Pastaruoju laiku prad\u0117jo susidaryti visa eil\u0117 klub\u0173, kur susirenka \u017eyd\u0173 mokslininkai, pasijut\u0119 atitrauktais nuo gimt\u0173j\u0173 aplinkybi\u0173 ir dirban\u010diais be kontakto su savo tauta, \u012f tokias vietas, kaip Kaunas, kur gyvuoja \u017dyd\u0173 Auk\u0161tieji Kursai, buvo \u017ei\u016brima su pasitenkinimu ir vis did\u0117jo noras dalyvauti tokioj gyvoj dvasin\u0117j darbuot\u0117j.<\/p>\n\n\n\n Liaudies universiteto id\u0117ja buvo \u012fgyvendinta priva\u010dia iniciatyva \u2013 \u012fstaig\u0105 i\u0161laik\u0117 ,,Auk\u0161tiesiems mokslams \u017eyd\u0173 tarpe skleisti draugija\u201c, tad iniciatoriai aktyviai ie\u0161kojo finansin\u0117s paramos u\u017e Lietuvos rib\u0173, vis\u0173 pirma \u2013 Berlyne, kuriame tuo metu telk\u0117si ne tik turtingiausi mecenatai, bet ir daugelis \u017eyd\u0173 intelektual\u0173 i\u0161 Ryt\u0173 ir Vidurio Europos. Kaip ra\u0161\u0117 kurs\u0173 iniciator\u0117:<\/p>\n\n\n\n Kadangi Lietuvos vald\u017eia prie kurs\u0173 i\u0161laikymo neprisid\u0117jo, administracija \u0117m\u0117si pra\u0161yti pagalbos u\u017esienio draugij\u0173. Pirmasis bandymas buvo Berlyne. \u010cia auk\u0161t\u0173j\u0173 kurs\u0173 Kaune id\u0117ja suk\u0117l\u0117 didel\u0119 simpatij\u0105, tod\u0117l buvo \u012fkurtas kuratoriumas, kurio nariai yra ponai: prof. A. Ein\u0161teinas, dr. Bradt, prof. Weil, Prof. dr. Heinrich Lowe ir kiti. I\u0161 esm\u0117s \u0161is kuratoriumas mums negal\u0117jo stipriai pad\u0117ti finansi\u0161kai, ta\u010diau svarbesnis buvo moralinis palaikymas, kur\u012f jis parod\u0117 mums.<\/p>\n\n\n\n Auk\u0161tieji kursai i\u0161 ties\u0173 suk\u0117l\u0117 susidom\u0117jim\u0105 ir sulauk\u0117 \u017einom\u0173 Vakar\u0173 Europos \u017eyd\u0173 veik\u0117j\u0173 palaikymo. Institucij\u0105 itin vertino jau min\u0117tas A. Ein\u0161teinas. Jis atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f universiteto kurs\u0173 Kaune svarb\u0105 visam Ryt\u0173 Europos \u017eyd\u0173 dvasiniam gyvenimui. Ir savo ruo\u017etu su pra\u0161ymu pagelb\u0117ti vargstan\u010diai Kauno auk\u0161t\u0173j\u0173 kurs\u0173 bibliotekai kreip\u0117si tiek \u012f Berlyno universiteto bibliotekinink\u0105 Heinrich\u0105 Loewe, tiek \u012f \u017dyd\u0173 pasaulin\u0117s pagalbos konferencijos Pary\u017eiuje (Conf\u00e9rence Universelle Juive de Secours) asambl\u0117jos prezident\u0105 prof. David\u0105 Simonsen\u0105, u\u017etikrin\u0119s E. Elja\u0161evait\u0117s patikimum\u0105 ir \u012fvardij\u0119s Kauno auk\u0161tuosius kursus kaip vien\u0105 vertingiausi\u0173 \u012fstaig\u0173, siekian\u010di\u0173 padaryti \u017eyd\u0173 bendruomen\u0119 kuo labiau nepriklausoma. E. Elja\u0161evaitei itin pad\u0117jo ir S. Dubnovas, kuris labai \u00adpalaik\u0117 Auk\u0161t\u0173j\u0173 kurs\u0173 ir Liaudies universiteto steigimo id\u0117j\u0105, prisid\u0117jo ie\u0161kant finansin\u0117s pagalbos. 1922 m. lai\u0161ke \u017eurnalistui, diplomatui, istorikui ir Joint komiteto sekretoriui Amerikoje Lucienui Wolfui \u017eymus folkistas ir istorikas patikino, jog Kaune jau antrus metus gyvuoja \u017eyd\u0173 auk\u0161tieji kursai, sudarantys b\u016bsimojo \u017eyd\u0173 universiteto branduol\u012f, kur\u012f \u012fkurti skatina apgail\u0117tinos s\u0105lygos, su kuriomis susiduria studentai Ryt\u0173 Europos ir Vokietijos universitetuose. JAV leistame laikra\u0161tyje ,,Draugas\u201c taip pat buvo skelbiama:<\/p>\n\n\n\n \u012e\u017eymiausias m\u016bs\u0173 laik\u0173 \u017eyd\u0173 istorikas S. Dubnovas, [\u2026] prane\u0161a lai\u0161ke \u017dyd\u0173 Reikal\u0173 Ministeriu M. Solovei\u010dikui, jog jis nusprend\u0117 paaukoti busimam \u017eyd\u0173 universitetui Lietuvoje, o iki j\u012f \u012fkursiant \u017dyd\u0173 Istorijos-Etnografijos Draugijai, jo dideli\u0105 knyg\u0173 kolekcij\u0105 Hebraika ir Judaika \u2013 skai\u010diuj 2 000 ekz., o taipgi didel\u012f manuskript\u0173 kolekcij\u0173 apie Lietuvos ir Lenkijos \u017eydus. Visas \u0161ias knygas ir manuskriptus jis su vir\u0161 min\u0117ta s\u0105lyga atiduoda laikinai Lietuvos \u017dyd\u0173 Tarybos \u017einiai.<\/p>\n\n\n\n Apie \u0161\u012f fakt\u0105 S. Dubnovas ra\u0161\u0117 savo dienora\u0161tyje:<\/p>\n\n\n\n kad i\u0161saugoti brangius rankra\u0161\u010dius: i\u0161siun\u010diau parei\u0161kim\u0105 \u012f Kaun\u0105, kad a\u0161 pasiry\u017e\u0119s paaukoti vis\u0105 archyv\u0105 ir bibliotek\u0105 b\u016bsimam \u017eyd\u0173 universitetui ir papra\u0161iau pasir\u016bpinti perve\u017eimu \u0161ios dovanos kaip diplomatinio pob\u016bd\u017eio baga\u017e\u0105; ta\u010diau i\u0161 to nieko nesigavo.<\/p>\n\n\n\n \u017dinoma, jog S. Dubnovui pavyko i\u0161ve\u017eti asmenin\u0119 knyg\u0173 kolekcij\u0105 i\u0161 Soviet\u0173 S\u0105jungos \u012f Kaun\u0105, kur ji buvo iki 1925 m., kai buvo perve\u017eta \u012f Berlyn\u0105. Remiantis i\u0161likusiais dokumentais, finansin\u0119 pagalb\u0105 Auk\u0161tiesiems kursams pavyko u\u017esitikrinti i\u0161 Nukent\u0117jusi\u0173 nuo karo pagalbos komiteto (The War Victims Relief Committee) bei Ukrainos \u017eyd\u0173 federacijos.<\/p>\n\n\n\n Iniciatoriai Kauno \u017eyd\u0173 liaudies universitete planavo d\u0117styti \u012fvairius sistemi\u0161kus kursus, reng\u0117 vie\u0161as paskaitas, kurias skait\u0117 gerai \u017einomi \u017eyd\u0173 kult\u016bros ir mokslo veik\u0117jai, tokie kaip dr. Chaimas Nachmanas \u0160apira, ra\u0161ytojas Natanas Grinbltatas ir kiti. 1927 m. baland\u017eio m\u0117nes\u012f E. Elja\u0161evait\u0117 pareng\u0117 ir i\u0161leido vienkartin\u012f leidin\u012f \u201eDi Folks Univerzitet\u201c (,,Liaudies universitetas\u201c), kuriame kviet\u0117 dalyvauti paskaitose ir pristat\u0117 institucijos vykdom\u0105 \u0161vietimo program\u0105. J\u0105 sudar\u0117 tokie kursai kaip filosofija (d\u0117st\u0117 pati E. Elja\u0161evait\u0117), psichologija (d\u0117st\u0117 psichologas ir psichiatras, Vytauto Did\u017eiojo universiteto d\u0117stytojas dr. Vladimiras Lazersonas), teis\u0117 (d\u0117st\u0117 teisininkas ir advokatas dr. Viktoras Frid\u0161teinas), istorija, sociologija, literat\u016bra (d\u0117st\u0117 \u017eurnalistas ir ra\u0161ytojas dr. Natanas Grinblatas), meno istorija (d\u0117st\u0117 meno kritikas E. Elja\u0161evait\u0117s sutuoktinis Jonas Veisbartas). Taip pat buvo \u012ftraukti lietuvi\u0173 kalbos mokymo kursai, kuriuos d\u0117st\u0117 bibliografas Izidorius Kisinas, S. Po\u0161kus, D. Pinkus, M. Goldman. Vis d\u0117lto tr\u016bksta dokument\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 \u012fvertinti, kaip liaudies universitetui sek\u0117si vykdyti savo veikl\u0105 po 1927 m. Gali b\u016bti, kad patirdamas nuolatin\u012f l\u0117\u0161\u0173 tr\u016bkum\u0105 ir Lietuvos vald\u017eiai panaikinus \u017eyd\u0173 tautin\u0119 autonomij\u0105, liaudies universitetas nustojo funkcionuoti. Pasteb\u0117tina, jog ,,Auk\u0161tesniems mokslams \u017eyd\u0173 tarpe skleisti draugija\u201c, vis\u0105 aptariam\u0105 laikotarp\u012f kuravusi liaudies universiteto veikl\u0105, suk\u0117l\u0117 \u012ftarim\u0173 Lietuvos valstyb\u0117s saugumo institucijoms d\u0117l \u201ejoje besispietusio daugiausiai kairiojo elemento\u201c 43 . Valstyb\u0117s saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis draugijai vadovavus\u012f asmen\u012f (t. y. E. Elja\u0161evait\u0119) \u012fvardijo kaip socialistinio, artimo komunistams nusistatymo, tod\u0117l draugijos veikla ir kiti steig\u0117jai buvo stebimi.<\/p>\n\n\n\n Galiausiai 1940 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117nes\u012f, sovietams jau okupavus Lietuv\u0105, vidaus reikal\u0173 ministras pasira\u0161\u0117 nutarim\u0105, jog organizacijos veikimas nesuderinamas su valstyb\u0117s saugumo reikalavimais ir \u201eAuk\u0161tesniems mokslams \u017eyd\u0173 tarpe skleisti draugija\u201c buvo u\u017edaryta.<\/p>\n\n\n\n 1921 m. Kaune \u012fkurti auk\u0161tieji \u017eyd\u0173 kursai, 1926 m. pertvarkyti \u012f \u017dyd\u0173 liaudies universitet\u0105, nebuvo unikalus rei\u0161kinys Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u017eyd\u0173 istorijoje. Tokio pob\u016bd\u017eio \u012fstaig\u0173, orientuot\u0173 \u012f suaugusi\u0173 asmen\u0173 \u0161vietim\u0105, tikintis, kad ateityje pavyks \u012fkurti ir tautin\u012f \u017eyd\u0173 universitet\u0105, b\u016bta ir kituose kra\u0161tuose. Taigi, tam tikra prasme \u0161iose E. Elja\u0161evait\u0117s iniciatyvose matome bendras daugeliui regiono \u0161ali\u0173 \u017eyd\u0173 bendruomeni\u0173 b\u016bdingas transnacionalines tendencijas. Kartu \u0161ios \u0161vietimo iniciatyvos mums sako kai k\u0105 svarbaus apie tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 situacij\u0105 tarpukario Lietuvoje. Nors \u017eydai folkistai su valstyb\u0117mis (visuomen\u0117mis), kuriose gyveno, tapatinosi kur kas labiau nei sionistai, tarpukario Lietuva, kaip ir dauguma kit\u0173 regiono valstybi\u0173, buvo nacionalizuojan\u010dios tautin\u0117s valstyb\u0117s, tod\u0117l tokie visuomen\u0117s veik\u0117jai ir veik\u0117jos kaip E. Elja\u0161evait\u0117 ie\u0161kojo galimybi\u0173 edukuoti \u201esav\u0105\u201c bendruomen\u0119 u\u017e valstyb\u0117s institucij\u0173 r\u0117m\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Julijana Andriejauskien\u0117, Lietuvos istorijos institutas D\u017eiaugiam\u0117s, gal\u0117dami pasidalinti Judaikos tyrim\u0173 centro bendradarb\u0117s Julijanos Andriejauskien\u0117s straipsniu, kur\u012f ji para\u0161\u0117 pasiremdama Lietuvos nacionalin\u0117s bibliotekos Judaikos kolekcijoje saugomais dokumentais. Tikime, kad ypatinga Esteros Elja\u0161evait\u0117s asmenyb\u0117, gilios Julijanos \u017einios bei aistringas susidom\u0117jimas nepaliks abejing\u0173. Vis\u0105 straipsn\u012f su i\u0161na\u0161omis ir literat\u016bros s\u0105ra\u0161u kvie\u010diame skaityti Lietuvos istorijos instituto \u017eurnale \u201eLietuvos istorijos […]<\/p>\n","protected":false},"author":143,"featured_media":3581,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"class_list":["post-1284","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-tyrimai-ir-tyrejai"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1284","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/143"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1284"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1284\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3581"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1284"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1284"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1284"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"http:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/files\/2021\/01\/image-1.png?w=731\")
![\"\"](\"http:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/files\/2021\/01\/image-2.png?w=1024\")
![\"\"](\"http:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/files\/2021\/01\/image-3.png?w=1024\")
dies universitetai veik\u0117 Maskvoje, Kijeve.<\/p>\n\n\n\n![\"\"](\"http:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/files\/2021\/01\/image-4.png?w=820\")