{"id":1410,"date":"2021-04-06T11:25:00","date_gmt":"2021-04-06T11:25:00","guid":{"rendered":"https:\/\/judaikostyrimucentras.com\/?p=1410"},"modified":"2023-11-11T14:59:30","modified_gmt":"2023-11-11T12:59:30","slug":"dovydas-bergelsonas-ir-moderni-jidis-literatura","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/2021\/04\/06\/dovydas-bergelsonas-ir-moderni-jidis-literatura\/","title":{"rendered":"Dovydas Bergelsonas ir moderni jidi\u0161 literat\u016bra"},"content":{"rendered":"\n

Aist\u0117 Puidokait\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Dovydas Bergelsonas gim\u0117 1884 metais, Okhrimovo \u0161tetle, Kijevo provincijoje, tuometin\u0117je Rusijos imperijoje. Kil\u0119s i\u0161 pasiturin\u010dios ir pamald\u017eios \u0161eimos Bergelsonas \u012fgijo tradicin\u012f \u017eydi\u0161k\u0105 i\u0161silavinim\u0105 kartu su pasaulietiniu mokymu, gautu priva\u010di\u0173 pamok\u0173 pas vietin\u012f maskil\u012f metu. Be gimtosios jidi\u0161 kalbos, laisvai kalb\u0117jo hebraj\u0173 ir rus\u0173 kalbomis. Anksti netek\u0119s t\u0117v\u0173, 1903 metais i\u0161vyko gyventi pas vyresn\u012fj\u012f brol\u012f \u012f Kijev\u0105. Pirmieji k\u016briniai, para\u0161yti hebraj\u0173 ir rus\u0173 kalbomis, didesnio susidom\u0117jimo nesusilauk\u0117. Paskatintas ra\u0161yti jidi\u0161 kalba, Bergelsonas buvo pasteb\u0117tas ir galiausiai sulauk\u0117 pripa\u017einimo. Sprendimas kurti gimt\u0105ja jidi\u0161 kalba buvo lemiamas \u2014 jidi\u0161 literat\u016bros puosel\u0117jimas tapo viso jo gyvenimo \u012fsipareigojimu.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau per\u0117jimas prie jidi\u0161 kalbos nebuvo lengvas procesas. Toki\u0173 jidi\u0161 literat\u016bros klasik\u0173, kaip Mendel\u0117s Moicher Sforimo, \u0160olemo Aleichemo ar Izaoko Leibu\u0161o Pereco, literat\u016brin\u0117 kalba buvo nebetinkama perteikti tuo metu vykusiems socialiniams ir politiniams poky\u010diams. 1905 m. revoliucija, naujos politin\u0117s id\u0117jos, gyventoj\u0173 migracija \u012f didesnius miestus keit\u0117 \u017eyd\u0173 tradicin\u0119 visuomenin\u0119 santvark\u0105. Norint literat\u016broje atspind\u0117ti \u0161iuos procesus Bergelsonui reik\u0117jo atrasti sav\u0105j\u012f bals\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u0160io autoriaus k\u016bryboje nerasime idealizuoto \u0161tetlo \u012fvaizd\u017eio, sentimentalumo, nostalgijos, \u0161tetlo kaip pamatin\u0117s \u017eyd\u0173 dvasinio ir kult\u016brinio gyvenimo erdv\u0117s. Ra\u0161ytojas ie\u0161kojo nauj\u0173 kalbos form\u0173 ir stilistini\u0173 sprendim\u0173, kurie pad\u0117t\u0173 atskleisti jo k\u016brybinius siekius \u2013 vaizduoti nykstant\u012f tradicin\u012f gyvenim\u0105 \u0161tetle, visuomen\u0117je \u012fsigalint\u012f dekadans\u0105, sutrikim\u0105, buvim\u0105 tarpin\u0117je b\u016bsenoje, kai senosios gyvenimo formos yra sulau\u017eytos, o naujosios dar nesukurtos. Bergelsonas siek\u0117 vaizduoti individualius asmenis, perteikti j\u0173 vidinius psichologinius i\u0161gyvenimus, o ne kurti stereotipinius persona\u017eus.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Ra\u0161ytojas Dovydas Bergelsonas su s\u016bnumi Levu, Freiburgas, Vokietija, 1922. \u0160altinis \u2013 Wikipedia.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Ra\u0161ytojo inovatyv\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f jidi\u0161 literat\u016br\u0105 rodo ir tai, jog pirmieji jo k\u016briniai buvo atmesti leid\u0117j\u0173 kaip, es\u0105, \u201eper daug modern\u016bs\u201c. Leid\u0117jo paie\u0161ka pirmajai novelei u\u017etruko kelerius metus. Galiausiai novel\u0117 \u201eArum vokzal\u201c<\/em> (liet. \u201ePrie stoties\u201c, 1909) buvo i\u0161leista Var\u0161uvoje, pus\u0119 leidimo ka\u0161t\u0173 padengus pa\u010diam Bergelsonui, kadangi leid\u0117jas bijojo b\u016bsimos finansin\u0117s nes\u0117km\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

D\u0117l savo i\u0161skirtin\u0117s tematikos ir stiliaus \u0161is k\u016brinys i\u0161 karto sulauk\u0117 pripa\u017einimo i\u0161 literat\u016bros kritik\u0173. Pasakojime d\u0117mesys sutelkiamas ne \u012f \u012fvykius, kuri\u0173 n\u0117ra gausu (k\u016brinio veiksmas sukasi aplink gele\u017einkelio stot\u012f ir \u010di\u0105 dirban\u010dius smulkius prekybininkus), o \u012f kuriam\u0105 atmosfer\u0105. Miestelyje gyvenimas tarsi sustoj\u0119s, veik\u0117jai pasyv\u016bs, nery\u017etingi, nutol\u0119 vieni nuo kit\u0173. Pasak jidi\u0161 literat\u016bros tyrin\u0117tojo Avromo Nover\u0161terno, Bergelsonas kaip ra\u0161ytojas i\u0161siskyr\u0117 tuo, kad sugeb\u0117jo meistri\u0161kai sukurti pasakojim\u0105, kuriame stilius ir k\u016brinio tema eina i\u0161vien. Naudojamos stilistin\u0117s priemon\u0117s atitinka kuriam\u0105 novel\u0117s tematik\u0105 \u2013 l\u0117tas sakini\u0173 ritmas, hipnotizuojantys \u017eod\u017ei\u0173 pasikartojimai atspindi stati\u0161k\u0105, ni\u016bri\u0105 k\u016brinio nuotaik\u0105. Teigiama, kad Bergelseno debiutin\u0117 novel\u0117 \u201eArum vokzal\u201c <\/em>gali b\u016bti pavadinta pirmuoju jidi\u0161 impresionizmo manifestu.1<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n

Po \u0161ios novel\u0117s jo para\u0161ytas k\u016brinys \u2013 \u201eNokh alemen\u201c<\/em> (liet. \u201ePo visko\u201c, 1913) \u2013 laikomas reik\u0161mingiausiu Bergelsono darbu, \u012ftvirtinusiu auk\u0161t\u0105 ra\u0161ytojo status\u0105 modernios jidi\u0161 literat\u016bros lauke. Romanas susilauk\u0117 labai palanki\u0173 kritik\u0173 \u012fvertinim\u0173, buvo ver\u010diamas \u012f hebraj\u0173, vokie\u010di\u0173, rus\u0173 kalbas. \u012edomu tai, jog pirmasis, nusprend\u0119s i\u0161leisti \u0161\u012f k\u016brin\u012f, buvo Borisas Kleckinas \u2013 \u017eymus 20 a. prad\u017eios \u017eyd\u0173 literat\u016bros leid\u0117jas Vilniuje. Pagrindin\u0117 romano veik\u0117ja yra Mirl Hurvits: melancholi\u0161ka jauna moteris, ie\u0161kanti gyvenimo prasm\u0117s, bet jos nerandanti nei provincialiame \u0161tetle, nei didmiestyje. Niekur nesijausdama kaip namuose, kankinama egzistencin\u0117s vienatv\u0117s, k\u016brinio heroj\u0117 gyvenim\u0105 baigia savi\u017eudybe. K\u016brinyje nedaug dialog\u0173, pagrindin\u0117 veik\u0117ja da\u017enai kalba tre\u010diu asmeniu, visai tai kuria atsiskyrimo ir susvetim\u0117jimo atmosfer\u0105. \u201eNokh Alemen\u201c neretai yra lyginamas su \u017eymaus pranc\u016bz\u0173 romanisto, \u0161iuolaikinio romano k\u016br\u0117jo G. Flobero romanu \u201ePonia Bovari\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Bergelsono novel\u0117s \u201eNokh<\/em> Alemen\u201c<\/em> pasirodymas Vilniuje buvo ne vienintelis \u012fvykis, siejantis ra\u0161ytoj\u0105 su \u0161iuo miestu. Dar tais pa\u010diais metais B. Kleckinas pasikviet\u0117 ra\u0161ytoj\u0105 dirbti literat\u016brin\u0117s skilties redaktoriumi viename i\u0161 svarbiausi\u0173 to meto jidi\u0161 \u017eurnal\u0173 \u2013 \u201eDi yudishe velt\u201c. <\/em>Bergelsono vie\u0161nag\u0117 Vilniuje buvo trumpa, vos po trij\u0173 \u017eurnalo publikacij\u0173 savo veikl\u0105 jis perleido \u017einomam jidi\u0161 kult\u016bros veik\u0117jui \u0160mueliui Nigeriui, o pats gr\u012f\u017eo \u012f Kijev\u0105.<\/p>\n\n\n\n

<\/a> Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje d\u0117l susiklos\u010diusi\u0173 palanki\u0173 politini\u0173 aplinkybi\u0173 Kijevas, prie\u0161 tai buv\u0119s paribiuose, tapo sekuliarios jidi\u0161 kult\u016bros centru. Bergelsonas aktyviai \u012fsitrauk\u0117 \u012f miesto kult\u016brin\u0119 ir literat\u016brin\u0119 veikl\u0105 \u2013 prisid\u0117jo prie organizacijos \u201eKultur-lige\u201c2<\/sup><\/a><\/em> veiklos, buvo bendramin\u010di\u0173 jidi\u0161 ra\u0161ytoj\u0173 grup\u0117s \u201eKiev Grupe\u201c3<\/sup><\/a><\/em> narys, redagavo literat\u016brin\u012f almanach\u0105 \u201eEygns\u201c<\/em> (liet. \u201eSavas\u201c, 1918, 1920).<\/p>\n\n\n\n

1917 metais ra\u0161ytojas ved\u0117 Cipor\u0105 Kutzenogaj\u0105, po met\u0173 susilauk\u0117 s\u016bnaus. Per j\u0173 vestuves artimas bi\u010diulis ra\u0161ytojas Chaimas Nachmanas Bialikas pusiau juokais pasak\u0117 lemting\u0105 tost\u0105 \u2013 \u201eCipele, neatiduok jo bol\u0161evikams\u201c.4<\/sup><\/a> Vis d\u0117lto, jei antrajame de\u0161imtmetyje Bergelsonas ir gal\u0117jo simpatizuoti kairi\u0173j\u0173 id\u0117joms, jis vis dar laik\u0117si nuostatos, kad menas turi b\u016bti kuriamas be politini\u0173 suvar\u017eym\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Besit\u0119sianti politin\u0117 suirut\u0117 Ukrainoje atne\u0161\u0117 daug neramum\u0173 vietinei \u017eyd\u0173 bendruomenei \u2013 civilinis karas, \u017eiaur\u016bs pogromai prie\u0161 \u017eydus ir besikei\u010dianti vald\u017eia destabilizavo pad\u0117t\u012f. Galiausiai, 1919 bol\u0161evikams u\u017e\u0117mus Kijev\u0105, vietin\u0117s jidi\u0161 organizacijos buvo perimamos arba u\u017edarin\u0117jamos. Esant pavojingai pad\u0117\u010diai \u0161alyje ir negal\u0117damas t\u0119sti darb\u0173 Bergelsonas kartu su kolegomis buvo priverstas ie\u0161koti saugesn\u0117s u\u017euov\u0117jos. 1920 metais ra\u0161ytojas para\u0161o lai\u0161k\u0105, skirt\u0105 \u201evisiems jidi\u0161 draugams Amerikoje\u201c5<\/sup><\/a>, kuriame nupasakoja gr\u0117sming\u0105 situacij\u0105 Ukrainoje ir pra\u0161o pagalbos emigruojant \u012f JAV, ta\u010diau atsako nesulaukia. Saugaus prieglobs\u010dio teko ie\u0161koti kitur: Bergelsonas kartu su kolegomis pasuko Maskvos kryptimi.<\/p>\n\n\n\n

Maskvoje nerad\u0119s palanki\u0173 aplinkybi\u0173 t\u0119sti k\u016brybin\u012f darb\u0105 ir slegiamas sunkios materialin\u0117s pad\u0117ties, vos po met\u0173, atsiradus palankiai progai, Bergelsonas pasinaudojo galimybe i\u0161tr\u016bkti i\u0161 miesto. Zevas Latskis, vienas i\u0161 \u017eymios spaustuv\u0117s \u201eFolks-Farlag\u201c<\/em> \u012fk\u016br\u0117j\u0173, pakviet\u0117 ra\u0161ytoj\u0105 \u012fsikurti ir dirbti Berlyne. Pab\u0117gti i\u0161 Maskvos ir pasiekti Vakarus Bergelsonui pad\u0117jo Jurgis Baltru\u0161aitis, tuometinis Lietuvos ambasadorius Maskvoje. Baltru\u0161aitis, tur\u0117j\u0119s didel\u012f autoritet\u0105 Maskvoje, yra i\u0161gelb\u0117j\u0119s ne vien\u0105 persekiojam\u0105 Rusijos inteligentijos atstov\u0105, tarp j\u0173 \u2013 ir \u017eyd\u0173 inteligentus. Prisidengdami lietuvi\u0173 pab\u0117g\u0117li\u0173 statusu ir tur\u0117dami Lietuvos Respublikos kelion\u0117s dokumentus jie gal\u0117jo atvykti \u012f nepriklausom\u0105 Lietuv\u0105, o i\u0161 \u010dia keliauti \u012f Vakarus. \u0160itaip Dovydas Bergelsonas keliaudamas su lietuvi\u0161ku pasu sugeb\u0117jo pasiekti Berlyn\u0105. I\u0161 Maskvos Bergelsonas i\u0161keliavo prekiniame vagone kartu su keturiasde\u0161imties \u017emoni\u0173 grupe. \u012edomu tai, jog tarp keliaujan\u010di\u0173j\u0173 kartu buvo ir Zeligas Kalmanovi\u010dius \u2013 \u017eymus jidi\u0161 kalbos tyrin\u0117tojas, filologas, vert\u0117jas, v\u0117liau tap\u0119s viena centrini\u0173 fig\u016br\u0173 formuojantis YIVO institutui.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
YIVO instituto lingvistikos komiteto jidi\u0161 kalbos tiriamoji med\u017eiaga. I\u0161ra\u0161ai i\u0161 Dovydo Bergelsono k\u016brini\u0173 \u201eNokh alemen\u201c ir \u201eOpgang\u201c, Vilnius, 1924. LNB Judaikos kolekcija. <\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Kelion\u0117 u\u017etruko \u2013 pakeliui \u012f Berlyn\u0105 Bergelsonui su \u0161eima teko praleisti kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173 Lietuvoje. Ra\u0161ytojo s\u016bnus Levas Bergelsonas vaizd\u017eiai nupasakoja j\u0173 vie\u0161nag\u0119 ma\u017eame kaimelyje netoli Kauno: \u201ea\u0161 ry\u0161kiai prisimenu tas \u0161iltas, ramias dienas, pilnas ramyb\u0117s ir sotumo jausmo, kuris taip stipriai kontrastavo su ni\u016bria, \u0161alta Maskva. Matau save s\u0117dint\u012f ant t\u0117\u010dio pe\u010di\u0173 ar ant up\u0117s kranto (mano t\u0117tis buvo geras plaukikas), ar did\u017eiuliame ve\u017eime ant pa\u010dios \u0161ieno kupetos vir\u0161\u016bn\u0117s. \u0160viesiaplaukis valstietis leid\u017eia palaikyti vadeles ir a\u0161 esu pakyl\u0117tas, gal\u0117damas vadelioti stipr\u0173 kaip begemotas \u017eirg\u0105\u201c.6<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n

1921 met\u0173 ruden\u012f Bergelsonas pasiek\u0117 naujuosius namus, netrukus prie jo prisijung\u0117 ir \u0161eima. Nors kiek daugiau nei de\u0161imtmet\u012f truk\u0119s Berlyno laikotarpis Bergelsono gyvenime i\u0161ori\u0161kai buvo gana stabilus, vidin\u0117s ramyb\u0117s jis neatne\u0161\u0117. Pasibaigus pirmajam pasauliniam karui Veimaro Berlynas d\u0117l svetingos kosmopolitin\u0117s bei multikult\u016brin\u0117s aplinkos, taip pat infliacijos sukelt\u0173 ma\u017e\u0173 spausdinimo ka\u0161t\u0173, tapo patraukliu ir saugiu prieglobs\u010diu karo nuvargintiems Rusijos \u017eyd\u0173 imigrantams. Nema\u017eai Bergelsono bi\u010diuli\u0173 ir koleg\u0173 vienu ar kitu metu taip pat rezidavo Berlyne. Ra\u0161ytojas su \u0161eima gyveno gana ramiame rajone, tur\u0117jo grie\u017et\u0105 ra\u0161ymo rutin\u0105, kartu su Der Nister (tikr. vardas Pinchasas Kahanovi\u010dius), \u017eymiu jidi\u0161 kalbos ra\u0161ytoju simbolistu, \u012fk\u016br\u0117 ir redagavo auk\u0161tos literat\u016brin\u0117s vert\u0117s leidin\u012f \u201eMilgroym\u201c<\/em> (liet. \u201eGranatas\u201c), iki 1925 met\u0173 ra\u0161\u0117 populiariam amerikieti\u0161kam socialistini\u0173 (bet ne komunistini\u0173) pa\u017ei\u016br\u0173 laikra\u0161\u010diui \u201eForverts\u201c<\/em>. Ta\u010diau tolimesnio kelio paie\u0161ka, noras atsiskleisti kaip jidi\u0161 ra\u0161ytojui ir nerimas d\u0117l jidi\u0161 literat\u016bros ateities neleido nurimti ir galutinai \u012fsitvirtinti Berlyne. \u0160iuo gyvenimo laikotarpiu Bergelsonas publikavo serij\u0105 trump\u0173 \u201eBerlyno\u201c<\/em> istorij\u0173, kuriose nagrin\u0117jama egzodo tema. Bergelsono veik\u0117jai yra sutrik\u0119, nerandantys savo tikr\u0173j\u0173 nam\u0173, esantys dvasin\u0117je ir socialin\u0117je izoliacijoje. Galima numanyti, jog to meto ra\u0161ytojo kuriami persona\u017eai atspind\u0117jo paties autoriaus vidin\u0119 b\u016bsen\u0105. Vienas i\u0161 Bergelsono veik\u0117j\u0173 taria \u2014 \u201eIkh hob farshtanen di gantse zakh: ikh bin an emigrant…tsvishn emigrantn…ikh vil es mer nisht…\u201c7<\/sup><\/a> <\/em>(\u201ea\u0161 visk\u0105 supratau: esu emigrantas… tarp emigrant\u0173…nebenoriu tokiu b\u016bti\u201c).<\/p>\n\n\n\n

1926 metais Bergelsonas paskelb\u0117 es\u0117 \u201eDray Tsentren\u201c (liet. \u201eTrys centrai\u201c). Atmesdamas Lenkij\u0105 ir Amerik\u0105 kaip svarbius jidi\u0161 centrus, Soviet\u0173 S\u0105jung\u0105 jis pripa\u017eino tinkamiausia \u0161alimi modernios jidi\u0161 kult\u016bros puosel\u0117jimui. \u010cia jidi\u0161 kalba tur\u0117jo geriausias perspektyvas, soviet\u0173 vald\u017eia palaik\u0117 edukacines ir kul\u016brines institucijas, r\u0117m\u0117 spaud\u0105, o \u017eyd\u0173 inteligentija tur\u0117jo glaud\u017eiausi\u0105 ry\u0161\u012f su darbinink\u0173 klase \u2013 \u201efun azelkher mamoshesdiker un gliklikher farbindung mit yidishe masn hot der beserer yidisher inteligent yorlang nor gekholemt\u201c<\/em>8<\/sup><\/a> (\u201emet\u0173 metais susireik\u0161min\u0119s \u017eyd\u0173 intelektualas gal\u0117jo tik pasvajoti apie toki\u0105 tvirt\u0105 ir s\u0117kming\u0105 s\u0105jung\u0105 su \u017eyd\u0173 mas\u0117mis\u201c). Tokia retorika i\u0161rei\u0161k\u0117 didel\u012f vidin\u012f prie\u0161taravim\u0105 \u2013 pats ra\u0161ytojas priklaus\u0117 vidurin\u0117s klas\u0117s inteligentijai, o jo knyg\u0173 persona\u017eai ir skaitytojai \u2013 \u017eyd\u0173 bur\u017euazijai. Ta\u010diau Bergelsonas suprato, kad d\u0117l revoliucijos prarad\u0119s skaitytoj\u0173 rat\u0105 ir nor\u0117damas toliau b\u016bti jidi\u0161 kalbos ra\u0161ytoju, turi ie\u0161koti naujos krypties ir naujos publikos. Bergelsonas tais pa\u010diais metais atsisako darbo \u017eurnale \u201eForverts\u201c<\/em> ir pradeda ra\u0161yti komunistini\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 amerikie\u010di\u0173 \u017eurnalui \u201eFrayhayt\u201c<\/em>. Nepaisant politini\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 poslinkio ir vie\u0161o Soviet\u0173 S\u0105jungos palaikymo, Bergelsonas dels\u0117 palikti Berlyn\u0105 ir tik 1934 m., galutinai pablog\u0117jus politinei situacijai, emigravo \u012f Soviet\u0173 S\u0105jung\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u0160is politinis persiorientavimas lieka vienu did\u017eiausi\u0173 klausim\u0173 ra\u0161ytojo biografijoje. Dovydas Bergelsonas, b\u016bdamas profesionalus ra\u0161ytojas, siek\u0117 tur\u0117ti solid\u017ei\u0105 skaitan\u010di\u0173j\u0173 auditorij\u0105 ir matyti sekuliarios jidi\u0161 kult\u016bros perspektyvas ateityje. Nei Amerikoje, kur vyko sparti \u017eyd\u0173 asimiliacija, nei Lenkijoje, kur vyravo sionistin\u0117s ar \u017eyd\u0173 ortodoksijos id\u0117jos, nei Berlyno egzode su vis did\u0117jan\u010diomis antisemitin\u0117mis nuotaikomis \u0161ie siekiai negal\u0117jo b\u016bti \u012fgyvendinti. Pirmaisiais Soviet\u0173 S\u0105jungos gyvavimo de\u0161imtme\u010diais dalis \u017eyd\u0173 intelektual\u0173 buvo suvilioti klaiding\u0173 pa\u017ead\u0173 ir savo literat\u016brin\u0119 laisv\u0119 i\u0161keit\u0117 \u012f galimyb\u0119 gyventi ir dirbti \u0161alyje, kurioje visos sekuliarios jidi\u0161 kult\u016bros formos buvo skatinamos bei remiamos.<\/p>\n\n\n\n

Sugr\u012f\u017e\u0119s \u012f Soviet\u0173 s\u0105jung\u0105 Bergelsonas daugiau nei de\u0161imtmet\u012f m\u0117gavosi \u017einomumu ir finansine s\u0117kme. Prival\u0117j\u0119s prisitaikyti prie nauj\u0173 socrealizmo k\u016brybos r\u0117m\u0173 ra\u0161ytojas t\u0119s\u0117 k\u016brybinius eksperimentus, bandydamas suderinti \u017eyd\u0173 nacionalines temas su komunistin\u0117mis id\u0117jomis. Gr\u012f\u017eimo \u012f Soviet\u0173 S\u0105jung\u0105 proga aplank\u0117 Birobid\u017ean\u0105 \u2013 tai \u017eyd\u0173 autonomin\u0117 sritis \u012fkurta 1934 metais Soviet\u0173 S\u0105jungos iniciatyva tolimuosiuose Rytuose, kaip atsakas \u012f sionist\u0173 Palestinoje kuriam\u0105 \u017eyd\u0173 valstyb\u0119. Suk\u016br\u0117 propagandin\u0119 knygel\u0119 \u201eBirebidzhaner\u201c <\/em>(1934), kuri pristato \u0161\u012f kra\u0161t\u0105 kaip \u201epieno ir medaus\u201c \u0161al\u012f, puikiai tinkan\u010di\u0105 kurti nauj\u0105 \u017eyd\u0173 autonomin\u0119 respublik\u0105 Soviet\u0173 S\u0105jungos ribose. Gerbiamam ra\u0161ytojui buvo pastatytas didelis naujas namas miestelio centre, kuriame Bergelsonas taip niekada ir neapsigyveno. Maskva ir jos kult\u016brinis gyvenimas buvo daug patrauklesnis pasirinkimas nei \u012fsik\u016brimas at\u0161iauriame Soviet\u0173 S\u0105jungos u\u017ekampyje.<\/p>\n\n\n\n

Prasid\u0117jus Antrajam pasauliniui karui ir 1941 metais Hitleriui \u012fsiver\u017eus \u012f Soviet\u0173 S\u0105jung\u0105 Bergelsonas tapo \u017eyd\u0173 antifa\u0161istinio komiteto nariu ir dokumentavo naci\u0173 karo nusikaltimus prie\u0161 \u017eydus. Pasibaigus karui k\u016br\u0117 trumpas istorijas, kuriose apm\u0105st\u0117 \u017eyd\u0173 taut\u0105 i\u0161tikusi\u0105 tragedij\u0105. Bergelsono pokarin\u0117se istorijose nebyl\u016bs daiktai prabyla \u017emoni\u0173 vardu, perteikia vyraujan\u010di\u0105 nevilties ir skausmo kupin\u0105 atmosfer\u0105. Nepaisant sovietin\u0117s cenz\u016bros Bergelsonas sugeb\u0117jo meistri\u0161kai kurti istorijas, kurios vis\u0173 pirma kalba apie \u017eyd\u0173 tautos netekt\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Po Antrojo pasaulinio karo \u017eyd\u0173 pad\u0117tis Soviet\u0173 S\u0105jungoje pasikeit\u0117 drasti\u0161kai \u2014 jei karo metu \u017eydai gal\u0117jo b\u016bti naudingi sovietiniam re\u017eimui kaip s\u0105jungininkai kovoje su bendru prie\u0161u \u2013 nacizmu, \u2013 dabar \u017eydai buvo suvokiami kaip nelojal\u016bs sovietinei vald\u017eiai, puosel\u0117jantys nacionalisti\u0161kas id\u0117jas, gr\u0117smingi kosmopolitai. 1949 metais Bergelsonas suimamas kartu su kitais JAFC (\u201eJewish Anti-Fascist Committee\u201c) nariais. Po trij\u0173 \u012fkalinimo met\u0173, , 1952 metais surengtame teismo procese ra\u0161ytojas ir kiti keturiolika kaltinam\u0173j\u0173, melagingai apkaltinti \u0161alies i\u0161davyste, \u0161nipin\u0117jimu ir bur\u017euaziniu nacionalizmu, buvo nuteisti mirties bausme.9<\/sup><\/a>. Dovydas Bergelsonas kartu su kitais dvylika \u017einom\u0173 \u017eyd\u0173 ra\u0161ytoj\u0173, intelektual\u0173 ir mokslinink\u0173 buvo nu\u017eudytas 1952 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 12 dien\u0105, per 68-\u0105j\u012f savo gimtadien\u012f10<\/sup><\/a>.<\/p>\n\n\n\n

<\/a> Vertinant Dovydo Bergelsono k\u016bryb\u0105 ilg\u0105 laik\u0105 buvo \u012fsitvirtin\u0119s po\u017ei\u016bris, jog tik tie k\u016briniai, kurie buvo para\u0161yti iki 1917 met\u0173 revoliucijos, gali b\u016bti laikomi literat\u016bri\u0161kai vertingais. 2007 metais i\u0161leista i\u0161sami studija11<\/sup><\/a>, analizuojanti Dovydo Bergelsono biografij\u0105 bei k\u016brybin\u012f palikim\u0105, kvestionuoja \u0161ias \u012fsitvirtinusias nuostatas ir si\u016blo naujai pa\u017evelgti \u012f viso ra\u0161ytojo gyvenimo k\u016bryb\u0105. Bergelsonas pristatomas kaip ra\u0161ytojas, kuris paskyr\u0117 savo gyvenim\u0105 jidi\u0161 literat\u016brai, kuris siek\u0117, jog moderni jidi\u0161 literat\u016bra priklausyt\u0173 Europos literat\u016bros kanonui, kaip ra\u0161ytojas, kuris nuolatos k\u016br\u0117 ir perk\u016br\u0117 save i\u0161 naujo, ie\u0161kodamas nauj\u0173 pasakojimo form\u0173, ir kaip \u017emogus, kuris, tur\u0117damas geriausias intencijas, pasmerk\u0117 save pra\u017e\u016b\u010diai.<\/p>\n\n\n\n

1<\/a> A. Novershtern, \u2018Bergelson, Dovid\u2019, trans. Marc Caplan, YIVO Encyclopedia of Jews in Eastern Europe<\/em>,<\/p>\n\n\n\n

[interaktyvus], in: https:\/\/yivoencyclopedia.org\/article.aspx\/Bergelson_Dovid (2021-03-23)<\/p>\n\n\n\n

2<\/a> Kultur-lige buvo sekuliari socialistin\u0117s pakraipos organizacija, \u012fkurta 1918 metais Kijeve, kurios tikslas buvo visokeriopas jidi\u0161 kalbos ir kult\u016bros puosel\u0117jimas.<\/p>\n\n\n\n

3<\/a> Bendramin\u010di\u0173 rat\u0105 sudar\u0117 tokie b\u016bsimi \u017einomi ra\u0161ytojai, kaip Pinchasas Kahanovi\u010dius (slapyvardis Der Nister), Leibas Kvitko, Dovidas Hof\u0161teinas ir J. Dobru\u0161inas.<\/p>\n\n\n\n

4<\/a> Sud. J. Rubenstein, V. Naumov, \u201e<\/strong>Stalin’s Secret Pogrom: The Postwar Inquisition of the Jewish Anti-Fascist Committee\u201c<\/strong>,<\/strong> New Haven: Yale University Press, 2001, p. 145.<\/p>\n\n\n\n

5<\/a> J. Sherman, \u201e<\/strong>David Bergelson (1884-1952): A Biography\u201c<\/strong>,<\/strong> in: David Bergelson: From Modernism to Socialist Realism, Sud. J. Sherman ir G. Estraikh, Cambridge, 2007, p. 24.<\/p>\n\n\n\n

6<\/a> L. Bergelson, \u201e<\/strong>Memories of My Father: The Early Years (1918\u20131934)\u201c<\/strong>, <\/strong>in: David Bergelson: From Modernism to Socialist Realism, Sud. J. Sherman ir G. Estraikh, Cambridge, 2007, p. 81.<\/p>\n\n\n\n

7<\/a> S. Senderovich \u201e<\/strong>Bergelson among the Refugees\u201c<\/strong>,<\/strong> in: David Bergelson: From Modernism to Socialist Realism, Sud. J. Sherman ir G. Estraikh, Cambridge, 2007, p. 154.<\/p>\n\n\n\n

8<\/a> Ten pat, p. 164.<\/p>\n\n\n\n

9<\/a> Kaltinam\u0173j\u0173 s\u0105ra\u0161e taip pat buvo tokie \u017einomi jidi\u0161 kalbos ra\u0161ytojai, kaip Perecas Marki\u0161as, Leibas Kvitko, Dovidas Hof\u0161teinas ir Itsikas Feferis.<\/p>\n\n\n\n

10<\/a> Pla\u010diau \u0161ia tema \u2013 J. Rubenstein \u201e<\/strong>Introduction: Night of the Murdered Poets\u201c<\/strong>, <\/strong>in: Stalin’s Secret Pogrom: The Postwar Inquisition of the Jewish Anti-Fascist Committee, Sud. J. Rubenstein ir V. Naumov, New Haven: Yale University Press, 2001, pp. 1-64.<\/p>\n\n\n\n

11<\/a> \u201e<\/strong>David Bergelson: From Modernism to Socialist Realism\u201c<\/strong>, Sud. J. Sherman ir G. Estraikh, Studies in Yiddish, 6, Cambdridge: Legenda, 2007<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Aist\u0117 Puidokait\u0117 Dovydas Bergelsonas gim\u0117 1884 metais, Okhrimovo \u0161tetle, Kijevo provincijoje, tuometin\u0117je Rusijos imperijoje. Kil\u0119s i\u0161 pasiturin\u010dios ir pamald\u017eios \u0161eimos Bergelsonas \u012fgijo tradicin\u012f \u017eydi\u0161k\u0105 i\u0161silavinim\u0105 kartu su pasaulietiniu mokymu, gautu priva\u010di\u0173 pamok\u0173 pas vietin\u012f maskil\u012f metu. Be gimtosios jidi\u0161 kalbos, laisvai kalb\u0117jo hebraj\u0173 ir rus\u0173 kalbomis. Anksti netek\u0119s t\u0117v\u0173, 1903 metais i\u0161vyko gyventi pas vyresn\u012fj\u012f […]<\/p>\n","protected":false},"author":143,"featured_media":3598,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[],"class_list":["post-1410","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-veidai"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1410","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/143"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1410"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1410\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3598"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1410"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1410"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1410"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}