{"id":2132,"date":"2022-06-09T12:23:15","date_gmt":"2022-06-09T12:23:15","guid":{"rendered":"https:\/\/judaikostyrimucentras.com\/?p=2132"},"modified":"2023-11-09T17:43:16","modified_gmt":"2023-11-09T15:43:16","slug":"bencijonas-sakovas-ir-aludarystes-prienu-kraste-pedsakai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/2022\/06\/09\/bencijonas-sakovas-ir-aludarystes-prienu-kraste-pedsakai\/","title":{"rendered":"Bencijonas \u0160akovas ir aludaryst\u0117s Prien\u0173 kra\u0161te p\u0117dsakai"},"content":{"rendered":"\n

Liudvikas Juodsnukis<\/em><\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Prien\u0173 miestas, \u012fsik\u016br\u0119s ant Nemuno kilpos tarp Alytaus ir Kauno, istoriografijoje prakti\u0161kai neminimas ir tik ie\u0161kant konkre\u010di\u0173 \u0161altini\u0173 galima aptikti Prien\u0173 vard\u0105 bei \u0161io miesto herojus.<\/p>\n\n\n\n

Bencijonas \u0160akovas (1886-1941) \u2013 buv\u0119s tarpukariu klest\u0117jusio alaus bravoro \u201eGoldberg\u201c savininkas, neabejotinai yra \u017eymiausias Prien\u0173 \u017eydas. Nors \u0160akovas gim\u0117 Kaune, vietiniai j\u012f laik\u0117 ir laiko kra\u0161tie\u010diu, tod\u0117l \u0161iandien Prienuose planuojama \u012frengti atminties akmenis jam ir jo \u017emonai.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Susidom\u0117jimas \u201eGoldberg\u201c bravoru ir \u0160akovo gyvenimo istorija gana lokalus ir niekada nesusilauk\u0117 didesnio istorik\u0173 d\u0117mesio. Kol kas did\u017eiausi\u0105 tyrim\u0105 apie bravoro veikl\u0105 atliko Romas Vil\u010dinskas, kurio mokslin\u0117 studija i\u0161augo \u012f knyg\u0105 Prien\u0173 alaus bravoras 1868-1944 m.<\/em>[i]<\/a>Anuomet Prienuose buvo \u012fsik\u016br\u0119 ma\u017edaug 3 t\u016bkst. gyventoj\u0173 i\u0161 kuri\u0173 bravore dirbo vir\u0161 80, neskaitant sezonini\u0173 darbuotoj\u0173, kurie \u017eiem\u0105 kirsdavo ledo luitus skirtus r\u016bsi\u0173 temperat\u016brai palaikyti. Taip pat, pagal visos Lietuvos alaus darykl\u0173 pagaminamo alaus kiekio statistik\u0105, \u201eGoldberg\u201c u\u017e\u0117m\u0117 tre\u010di\u0105 viet\u0105 ir nusileido tik laikinojoje sostin\u0117je \u012fsik\u016brusiai \u201eVolfas Engelman\u201c ir valstyb\u0117s valdomai \u201eGubernija\u201c darykloms.[ii]<\/a> Bravoro \u012franga b\u016bt\u0173 leidusi padidinti gamybos kiekius, ta\u010diau problema buvo \u0161ios produkcijos realizavime. 1924 m. \u012fkurta s\u0105junga, kitaip vadinama sindikatu, reguliavo kainas ir  pagaminamo alaus kiek\u012f, tod\u0117l pagal susitarim\u0105 \u201eGoldberg\u201c gal\u0117jo pagaminti ir parduoti tik tiek kiek buvo leid\u017eiama.[iii]<\/a> Nors Prienuose be bravoro buvo \u012fsik\u016br\u0119 ir kiti fabrikai, kaip popieriaus ar odos apdirbimo cechai, ta\u010diau \u201eGoldberg\u201c apylink\u0117je buvo \u017einomiausias ir daugiausiai pelno ne\u0161antis fabrikas, tod\u0117l tapo Prien\u0173 vizitine kortele.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
„Goldberg” Bravoro fasadas. Nuotrauka i\u0161 Prien\u0173 kra\u0161to muziejaus fond\u0173<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Istoriografijoje n\u0117ra akcentuojamas faktas, kad bravoras buvo \u012fkurtas ne paties Bencijono \u0160akovo, o 1873 m. Lazario Goldbergo , i\u0161 kurio \u017emonos 1920 m. \u0160akovas ir \u012fsigijo darykl\u0105. D\u0117l ne\u017einom\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 bravoro pavadinimas ir toliau liko \u201eGoldberg\u201c. Pasak vienos i\u0161 versij\u0173, pavadinimo nebuvo galima pakeisti d\u0117l buvusio savininko nei\u0161mok\u0117t\u0173 skol\u0173.[iv]<\/a> Pirmojo pasaulinio karo metais bravoras buvo stipriai nuniokotas ir reikalavo kapitalinio remonto. I\u0161 kur \u0160akovas tur\u0117jo tiek pinig\u0173 nusipirkti ir suremontuoti bravor\u0105 lieka m\u012fsl\u0117. Vien nuostoliai buvo \u012fvertinti 257284-iais auksinais.[v]<\/a> \u017dinoma tik tai, jog pagal pase nurodyt\u0105 informacij\u0105 \u2013 \u0160akovas buvo pirklys. Sprend\u017eiant i\u0161 ind\u0117lio, kur\u012f prival\u0117jo investuoti \u012f alaus gamykl\u0105, dar prie\u0161 \u012fkuriant bravor\u0105 \u0160akovas buvo tap\u0119s s\u0117kmingu verslininku. <\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Ledo paruo\u0161imo brigados vyrai. Nuotrauka i\u0161 Prien\u0173 kra\u0161to muziejaus fond\u0173.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Bencijono\u00a0 \u0161eima[vi]<\/a> \u2013 t\u0117vas Isakas i\u0161 Vilniaus ir motina Dina.[vii]<\/a> Bencijonas tur\u0117jo brol\u012f Azriel\u012f Josif\u0105, kuris buvo kino re\u017eisierius[viii]<\/a> ir tris seseris \u2013 Lib\u0105 [ix]<\/a>, Ba\u0161\u0105 [x]<\/a> ir Jess\u0119. N\u0117ra ai\u0161ku kada tiksliai \u0160akovas atsikraust\u0117 \u012f Prienus, ta\u010diau jis lygiai du de\u0161imtme\u010dius vald\u0117 Prien\u0173 alaus bravor\u0105. Tai buvo pakankamai ilgas laiko tarpas palikti p\u0117dsak\u0105 miestelio gyventoj\u0173 atmintyje. \u017dmon\u0117s, kurie dirbo arba asmeni\u0161kai pa\u017einojo \u0160akov\u0105 ir jo \u0161eim\u0105, prisimena juos kaip dorus, dosnius ir kilnius \u017emones. \u0160akovas pats mecenavo iki \u0161iol stovin\u010di\u0173 \u0160auli\u0173 nam\u0173 statyb\u0105, po pamainos leisdavo bravoro darbininkams nemokamai i\u0161gerti bokal\u0105 alaus, o \u0161ven\u010di\u0173 proga ir vis\u0105 statinait\u0119 parsine\u0161ti namo. Taip pat \u0160akovas buvo apdovanotas LDK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu. Lygiai taip pat \u0161iltai prisimenami \u0160akovo vaikai \u2013 Miriam ir Isakas, kurie pasak liudinink\u0173 niekada nesipuikavo ir visada gerai sutardavo su ma\u017eiau pasiturin\u010diais.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n

\n
\"\"
Seniausias i\u0161lik\u0119s bravoro skelbimas spausdintas L. Giros almanache „\u0160vyturys”<\/figcaption><\/figure>\n<\/div>\n\n\n

Bravoras klest\u0117jo iki 1939 m., kol neprasid\u0117jo valstyb\u0117s gri\u016btis. At\u0117jus sovietams darykla buvo nacionalizuota, o pats \u0160akovas 1940 m. \u012fkalintas Marijampol\u0117je. \u017dinoma, kaltinimai buvo lau\u017eti i\u0161 pir\u0161to \u2013 dalyvavimas antisovietin\u0117je veikloje ir veikla prie\u0161 darbinink\u0173 klas\u0119.[xi]<\/a> Remiantis Lietuvos ypatingajame archyve saugoma TSR valstyb\u0117s saugumo ministerijos ataskaita, 1941 m. bir\u017eelio m\u0117nes\u012f \u0160akovas pab\u0117go i\u0161 kal\u0117jimo. Liudinink\u0173 teigimu \u0160akovas kartu su \u017emona slapst\u0117si Prienuose pas gydytoja Juoz\u0105 Brundz\u0105.[xii]<\/a> Iki galo nepavyko i\u0161siai\u0161kinti kokiomis aplinkyb\u0117mis \u0160akovai atsid\u016br\u0117 naci\u0173 nelaisv\u0117je, n\u0117 vienas am\u017eininkas teigia, kad jie pasidav\u0117 patys ir kartu su \u017emona buvo su\u0161audyti. Kur ir kada tiksliai \u017euvo Gen\u0117 ir Bencijonas \u0160akovai \u2013 neai\u0161ku. Jau min\u0117toje saugumo ataskaitoje ra\u0161oma tik tai, kad 1941 m. liepos m\u0117nes\u012f \u0160akovai buvo suimti ir su\u0161audyti, o i\u0161 j\u0173 vaik\u0173 besisl\u0117pusi\u0173 atskirai nuo t\u0117v\u0173 Kaune i\u0161gyveno tik Miriam, Isako likimas ne\u017einomas.[xiii]<\/a> Miriam pasitrauk\u0117 su savo vyru \u012f Vokietij\u0105, 1949 m. Austrijoje Insbruko universitete baig\u0117 medicinos mokslus ir galiausiai persik\u0117l\u0117 \u012f JAV.[xiv]<\/a><\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"
M. \u0160akovait\u0117s-\u017dukauskien\u0117s \u0161eima. Nutotrauka i\u0161 Prien\u0173 kra\u0161to muziejaus fond\u0173.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Id\u0117ja pastatyti paminkl\u0105 \u0160akovams pareikalavo naujo \u017evilgsnio \u012f \u0161eimos biografij\u0105. Iki \u0161iol nekilo joki\u0173 klausim\u0173, kad \u0160akovo vardas buvo Bencijonas, ta\u010diau \u0161i\u0173 met\u0173 vasar\u012f kilo diskusija \u2013 ar jis buvo Benas, ar Bencijonas?[xv]<\/a> I\u0161lik\u0119s 1920 m. pasas ir 1938 m. Prien\u0173 telefon\u0173 knyga nurodo vard\u0105 \u2013 Benas. Vis d\u0117lto, paties \u0160akovo gimimo ir santuokos liudijime nurodytas vardas yra Bencijonas, taip pat ir jo s\u016bnaus gimimo liudijime t\u0117vo vardas \u2013 Benia,[xvi]<\/a> t. y. Bencijono trumpinys. Be to, n\u0117ra joki\u0173 duomen\u0173, kad \u0160akovas b\u016bt\u0173 pasikeit\u0119s vard\u0105. Tarpukariu neretai pasitaikydavo, kad dokument\u0173 ra\u0161ymo metu \u017eydi\u0161ki vardai b\u016bdavo sulietuvinami, tod\u0117l visi turimi dokumentai leid\u017eia tik\u0117ti, kad \u0160akovo vardas buvo Bencijonas.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Bencijono \u0160akovo gimimo liudijimo \u012fra\u0161as<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

\u0160iuo metu mieste yra trys \u017eyd\u0173 palikimui skirti paminklai: vienas j\u0173 \u017eymi sen\u0105sias kapines, kuri\u0173 neb\u0117ra, antrasis \u2013 1941 m. \u017eudyni\u0173 viet\u0105, tre\u010diasis \u2013 viet\u0105, kurioje stov\u0117jo Prien\u0173 sinagoga. XX a. prad\u017eioje, kaip ir daugelyje Lietuvos miesteli\u0173 \u017eydai Prienuose sudar\u0117 daugiau nei pus\u0119 vis\u0173 gyventoj\u0173, tod\u0117l kyla klausimas \u2013 kod\u0117l tik dabar \u012fam\u017einamas \u017einomo Prien\u0173 \u017eydo atminimas? Neabejotinai istorij\u0173 vert\u0173 \u012fam\u017einimo yra ir daugiau. Bene svarbiausia istoriko u\u017eduotis yra istorijos t\u0117km\u0117je pasimetusius statistikos skai\u010dius paversti pasakojimu. Vienas i\u0161 b\u016bd\u0173 \u2013  \u012fam\u017einti atminim\u0105, asmens istorij\u0105, taip sukuriant ma\u017e\u0105j\u012f naratyv\u0105. \u0160akov\u0173 \u0161eimos patirtis lyg viena detal\u0117 istorijos d\u0117lion\u0117je. Galb\u016bt jiems skirti atminties akmenys gali b\u016bti naujo \u017evilgsnio \u012f miesto istorij\u0105 bei \u012f \u017eyd\u0173 palikim\u0105 jame prad\u017eia. <\/p>\n\n\n\n

[i] Prien\u0173 alaus bravoras 1868-1944 m.,<\/em> R. Vil\u010dinskas,  <\/em>Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2015.<\/p>\n\n\n\n

[ii] Ibid. p. 52<\/p>\n\n\n\n

[iii] Ibid. p. 49<\/p>\n\n\n\n

[iv] Ibid. p. 53<\/p>\n\n\n\n

[v] Ibid. p. 54<\/p>\n\n\n\n

[vi] Duomenys rinkti internetin\u0117je duomen\u0173 baz\u0117je https:\/\/www.jewishgen.org\/databases\/lithuania\/<\/p>\n\n\n\n

[vii] LVIA 12261\/1874<\/p>\n\n\n\n

[viii] Kauno regioninis valstyb\u0117s archyvas 66\/1<\/p>\n\n\n\n

[ix] LVIA 1226\/1\/1872<\/p>\n\n\n\n

[x] LVIA 1226\/1\/1009<\/p>\n\n\n\n

[xi] Ypatingojo archyvo saugoma byla Nr. 11110\/3<\/p>\n\n\n\n

[xii] Prien\u0173 alaus bravoras 1868-1944m., p. 80<\/p>\n\n\n\n

[xiii] U\u017esienio lietuviu dienra\u0161tis Draugas, <\/em>2004\/09\/11, p. 3 Internetin\u0117 prieiga: https:\/\/draugas.org\/archive\/2004_reg\/2004-09-11-DRAUGAS.pdf<\/p>\n\n\n\n

[xiv] Draugas, <\/em>1949\/09\/09, Nr. 211, p. 7
Internetin\u0117 prieiga https:\/\/draugas.org\/archive\/1949_reg\/1949-09-09-DRAUGAS.pdf<\/p>\n\n\n\n

[xv] Etaplius straipsnis. Internetin\u0117 prieiga https:\/\/www.etaplius.lt\/diskutuota-del-buvusio-prienu-alaus-bravoro-savininko-b-sakovo-ir-jo-zmonos-atminimo-iamzinimo <\/p>\n\n\n\n

[xvi] LCVA, f. 1755, ap. 4, b. 1146, 1. 3.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Liudvikas Juodsnukis Prien\u0173 miestas, \u012fsik\u016br\u0119s ant Nemuno kilpos tarp Alytaus ir Kauno, istoriografijoje prakti\u0161kai neminimas ir tik ie\u0161kant konkre\u010di\u0173 \u0161altini\u0173 galima aptikti Prien\u0173 vard\u0105 bei \u0161io miesto herojus. Bencijonas \u0160akovas (1886-1941) \u2013 buv\u0119s tarpukariu klest\u0117jusio alaus bravoro \u201eGoldberg\u201c savininkas, neabejotinai yra \u017eymiausias Prien\u0173 \u017eydas. Nors \u0160akovas gim\u0117 Kaune, vietiniai j\u012f laik\u0117 ir laiko kra\u0161tie\u010diu, tod\u0117l […]<\/p>\n","protected":false},"author":143,"featured_media":3524,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[4],"tags":[],"class_list":["post-2132","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-musu-sveciai"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2132","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/143"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2132"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2132\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3524"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2132"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2132"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2132"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}