{"id":2338,"date":"2022-09-01T16:03:59","date_gmt":"2022-09-01T16:03:59","guid":{"rendered":"https:\/\/judaikostyrimucentras.com\/?p=2338"},"modified":"2023-11-09T18:10:55","modified_gmt":"2023-11-09T16:10:55","slug":"nuo-lietuvos-iki-sventosios-zemes-tik-ranka-istiesti-hebraju-universiteto-jeruzaleje-atidarymas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/2022\/09\/01\/nuo-lietuvos-iki-sventosios-zemes-tik-ranka-istiesti-hebraju-universiteto-jeruzaleje-atidarymas\/","title":{"rendered":"Nuo Lietuvos iki \u0160ventosios \u017dem\u0117s \u2013 \u201etik rank\u0105 i\u0161tiesti\u201c: Hebraj\u0173 universiteto Jeruzal\u0117je atidarymas"},"content":{"rendered":"\n

<\/p>\n\n\n\n

\u05d4\u05d0\u05d5\u05e0\u05d9\u05d1\u05e8\u05e1\u05d9\u05d8\u05d4 \u05d4\u05e2\u05d1\u05e8\u05d9\u05ea \u05d1\u05d9\u05e8\u05d5\u05e9\u05dc\u05d9\u05dd (hebr. Hebraj\u0173 universitetas Jeruzal\u0117je\u200f\u200e) buvo atidarytas 1925 m. baland\u017eio 1 d. <\/p>\n\n\n\n

\u017dyd\u0173 jaunimas susidurdavo su sunkumais, stojant \u012f auk\u0161t\u0105sias mokyklas Ryt\u0173 Europoje, ta situacija skatino \u017eyd\u0173 universiteto \u012fk\u016brimo b\u016btinum\u0105. <\/p>\n\n\n\n

Pirm\u0105 kart\u0105 universiteto \u012fk\u016brimo id\u0117ja buvo aptariama sionistinio jud\u0117jimo Hovevei Cion<\/em> kongrese 1884 m. Katovicuose, v\u0117liau Pirmajame sionist\u0173 kongrese 1897 m. Bazelyje. Id\u0117j\u0105 \u012fkurti pirm\u0105j\u012f universitet\u0105 Palestinos \u017eem\u0117je abiejuose kongresuose k\u0117l\u0117 Er\u017evilke gim\u0119s Heidelbergo universiteto matematikos profesorius Cvi Hermannas \u0160apira. Jis teig\u0117, kad hebrai\u0161ko universiteto \u012fk\u016brimas b\u016bt\u0173 viso \u017eyd\u0173 dvasinio gyvenimo didingas su\u017eyd\u0117jimas, ta\u010diau pasteb\u0117jo, kad apie hebrai\u0161k\u0105 universitet\u0105 negali b\u016bti n\u0117 kalbos, kol ne\u012fkurta n\u0117 viena gimnazija su d\u0117stom\u0105ja hebraj\u0173 kalba.<\/p>\n\n\n\n

Atrodo, kad \u012f \u0160apiros pastab\u0105 buvo \u012fsiklausyta, ir pirmiausiai 1906 m. Jafoje (dabar Tel Avive) buvo \u012fkurta hebraj\u0173 gimnazija Herzliya<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

1913 m. Vienoje vykusiame 11-ajame sionist\u0173 kongrese buvo nuspr\u0119sta kurti universitet\u0105 Jeruzal\u0117je su d\u0117stom\u0105ja hebraj\u0173 kalba. Jau 1914 m. buvo nupirkta \u017eem\u0117 b\u016bsimam universitetui visai \u0161alia Jeruzal\u0117s, ant Scopus kalno.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Vaizdas \u012f Jeruzal\u0119 nuo Scopus kalno, apie 1890-1900 m. (fotografija i\u0161 The Library of Congress) <\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Gavus leidim\u0105 i\u0161 brit\u0173 Palestinos administracijos, 1918 m. liepos 24 d. buvo pad\u0117tas b\u016bsimo universiteto pastato kertinis akmuo. Ceremonijoje dalyvavo 6 000 \u017emoni\u0173, tarp j\u0173 \u017eym\u016bs sionizmo veik\u0117jai, brit\u0173 vald\u017eios atstovai, generolas Edmundas Allenby, <\/em>baronas Nathanas Rotschildas.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Kampus\u0173 statyba buvo baigta 1925 metais. Universiteto atidarymo i\u0161kilm\u0117s \u012fvyko t\u0173 met\u0173 baland\u017eio 1 d.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Hebraj\u0173 universiteto Jeruzal\u0117je kampusas i\u0161 oro, apie 1925-1946 m. (fot. fragmentas i\u0161 The Library of Congress)<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Lietuvos laikra\u0161\u010diai skyr\u0117 tam i\u0161imtiniam \u012fvykiui itin daug d\u0117mesio. Pirm\u0105 su juo susiet\u0105 informacij\u0105 \u201eLietuvos \u017einios\u201c i\u0161spausdino kovo 17 d.:<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Kovo 31 d. laikra\u0161tis \u201eM\u016bs\u0173 garsas\u201c \u012fd\u0117jo Lietuvos universiteto pasveikinim\u0105 kolegai:<\/p>\n\n\n\n

\n
\n
\n
\"\"<\/figure>\n<\/div><\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

I\u0161 viso pasaulio buvo pakviesti 50 universitet\u0173 ir kit\u0173 auk\u0161tojo mokslo \u012fstaig\u0173 vadovai. Lietuvai atstovavo Lietuvos universiteto prorektorius Petras Avi\u017eonis. <\/p>\n\n\n\n

\"\"
Prof. Petra<\/em>s Avi\u017eonis<\/em> <\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Gr\u012f\u017eus \u012f Lietuv\u0105, P. Avi\u017eonis apie savo apsilankym\u0105 Palestinoje labai i\u0161samiai papasakojo dienra\u0161\u010diui \u201eLietuva\u201c (baland\u017eio 27, 28 d. nr.): <\/p>\n\n\n\n

\u017dyd\u0173 universiteto atidarymas Jeruzal\u0117j.<\/strong>
<\u2026><\/em>
Universiteto atidarymo i\u0161kilm\u0117s buvo paskirtos baland\u017eio 1 dienai. Tose i\u0161kilm\u0117se buvo kviestas dalyvauti ir Lietuvos universitetas, kuris pasiunt\u0117 \u012f jas savo prorektori\u0173 prof. Avi\u017eon\u012f ir dav\u0117 jam sveikinam\u0105j\u012f adres\u0105, atspausdint\u0105 lietuvi\u0173, angl\u0173 ir hebraj\u0173 kalbomis. Pa\u010dios atidengimo i\u0161kilm\u0117s buvo tikra \u017eyd\u0173 tautos \u0161vent\u0117, sutikta su did\u017eiausiu entuziazmu. I\u0161 Palestinos ir \u012fvairi\u0173 kra\u0161t\u0173 atvyko nema\u017eiau, kaip 6000 sve\u010di\u0173, kuri\u0173 tarpe apie 50 delegat\u0173 nuo \u012fvairi\u0173 universitet\u0173, akademij\u0173 ir kit\u0173 auk\u0161tojo mokslo \u012fstaig\u0173. Dar prie\u0161 atidarymo i\u0161kilmes buvo pri\u0117mimas pas Palestinos gubernatori\u0173, Angl\u0173 vald\u017eios atstov\u0105 Mr. Samuel\u2018\u012f. <\u2026><\/em>
Atidengimo i\u0161kilm\u0117s buvo po atviru dangumi amfiteatro pavidalo prirengtoje universiteto kalno pakaln\u0117je. Pati vieta universitetui parinkta labai gra\u017ei. Nuo Skopaus kalno matyti puik\u016bs reginiai: visas Jeruzal\u0117s miestas su apylink\u0117mis, alyv\u0173 kalnas, Negyvoji j\u016bra, Jordano up\u0117. I\u0161kilmi\u0173 prezidiumui, profes\u016brai ir universitet\u0173 delegatams buvo parengta speciali estrada. Pasirod\u017eius estradoje lordui Balfurui, publika padar\u0117 triuk\u0161mingas ovacijas. I\u0161kilmi\u0173 programoje vis\u0173 pirma buvo koncertin\u0117 dalis i\u0161 \u017eyd\u0173 tauti\u0161k\u0173 motyv\u0173. Paskum \u0117jo prakalbos. Pirmasis kalb\u0117jo vyriausiasis Jeruzal\u0117s rabinas Kook, paskum dr. Weitzmann \u2013 Palestinos gubernatorius Mr. Samuel, lordas Balfouras; \u017eyd\u0173 poetas Bialik paskait\u0117 savo poem\u0105 ir pagaliau vyriausis Londono rabinas Hertz atkalb\u0117jo, stovint visai publikai, \u017eydi\u0161k\u0105 mald\u0105. Prezidiumui ir delegatams lipant nuo estrados, choras, orkestro lydimas, giedojo giesm\u0119 su psalmi\u0173 \u017eod\u017eiais Aleliuja. T\u0105 pat dien\u0105 vakare buvo surengtas diplomatams, delegatams ir \u012f\u017eymesniems sve\u010diams banketas, kurio metu buvo visa eil\u0117 prakalb\u0173. <\u2026><\/em>
M\u016bs\u0173 universiteto delegatas taip pat gavo progos pasakyti kelet\u0105 \u017eod\u017ei\u0173. Lig tik pasakius banketo pirmininkui p. Sokolovui, kad kalb\u0117s Lietuvos universiteto atstovas, jau buvo rank\u0173 plojim\u0173. Reik pasteb\u0117ti, kad prie\u0161 prakalb\u0105 ne visiems plota. Vyriausybi\u0173 atstov\u0173 plota tik Amerikos konsului. M\u016bs\u0173 atstovui pareik\u0161ta daugiau nuo\u0161irdumo gal delto, kad sveikinamieji adresai buvo \u012fduoti daug anks\u010diau ir asmenys stovintieji ar\u010diau organizacinio komiteto, buvo jau susipa\u017ein\u0119 su Lietuvos adresu, kuris padar\u0119s labai gero \u012fsp\u016bd\u017eio. Prof. Avi\u017eonio prakalba buvo tokia:<\/em>
\u201eKaipo lietuvis, kaipo atstovas jauno universiteto nedidel\u0117s \u0161alies, kuri neseniai teatgavo savo nepriklausomyb\u0119, nuo\u0161ird\u017eiai sveikinu \u017eyd\u0173 universitet\u0105, kurio atidarymo i\u0161kilm\u0117se \u0161iandien man teko didel\u0117 garb\u0117 dalyvauti. A\u0161 tvirtai tikiu, kad \u0161i tik k\u0105 \u012fkurtoji mokslo \u0161ventykla bus \u017eyd\u0173 tautai nesugriaunama tvirtov\u0117, ir kad \u017eyd\u0173 tautos mokslingoji paj\u0117ga neu\u017eilgo privers viso pasaulio mokslininkus dar stropiau studijuoti hebraj\u0173 kalb\u0105, negu dabar tai daro teologai. Vivat, crescat, floreat Alma Mater Hebraica!\u201d.<\/em>
Antr\u0105 baland\u017eio dien\u0105 po piet\u0173 \u012fvyko fizikos \u2013 matematikos instituto kertinio akmens pa\u0161ventinimas. <\u2026> Paskum buvo skaitomi adresai universitet\u0173, kuri\u0173 atstovai buvo atvyk\u0119 \u012f i\u0161kilmes. <\u2026><\/em>
Lietuvos adresas taip skamb\u0117jo:<\/em>
\u201cDid\u017ei\u0173 dvasios turt\u0173 kupina, nuolatos rei\u0161k\u0117 juos pasauliui garsinga Izraelio tauta. Jos patriarcha\u0173 ir prana\u0161\u0173 padavimai ir veikalai pad\u0117jo pamatus nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 dvasios kult\u016brai. Ta\u010diau b\u016bdama i\u0161tremta ir i\u0161sklaidyta po visa pasaul\u012f, ji per du t\u016bkstan\u010dius met\u0173 gavo semtis moksl\u0105 i\u0161 svetim\u0173 \u0161altini\u0173 ir geriausi\u0173j\u0173 savo dvasios paj\u0117g\u0173 \u017eymi\u0105 dal\u012f aukoti svetim\u0173j\u0173 kult\u016br\u0173 garbei ir pa\u017eibai.<\/em>
Bet at\u0117jo laikas, ir Izraelio tauta stengiasi \u012fgyti nepriklausomyb\u0119 visose gyvenimo srityse savo t\u0117v\u0173 \u017eem\u0117je, kurioje belikus buvo tik ma\u017ea jos vaik\u0173 dalel\u0117. Hebraj\u0173 universitetas garbingai vainikuoja visas \u0161ias pastangas ir deda atgimstan\u010diai tautos nepriklausomybei tvir\u010diausius pamatus ten, kur pilna \u0161vent\u0173 senosios garb\u0117s ir laisv\u0117s paminkl\u0173, gausiai ap\u0161lakstyt\u0173 Izraelio s\u016bn\u0173 ir dukter\u0173 krauju, j\u0173 a\u0161aromis. Istorin\u0117s teis\u0117s gr\u012f\u017eta Izraelio tautai, ir pasaulis tarytum stengiasi atlyginti jai u\u017e ilg\u0173 am\u017ei\u0173 kan\u010dias.<\/em>
\u0160ituos Hebraj\u0173 laim\u0117jimus ypa\u010diai giliai jau\u010dia Lietuvi\u0173 tauta, netekusi savo sostin\u0117s Vilniaus, savo dvasin\u0117s kult\u016bros ir istorini\u0173 tradicij\u0173 centro, kuris vis dar okupant\u0173 rankose laikomas. Tod\u0117l jaunas Lietuvos universitetas, gerai suprasdamas Lietuvi\u0173 tautos tro\u0161kimus, ne\u0161a jos ir savo paties nuo\u0161ird\u017eiausius pasveikinimus naujam mokslo \u017eidiniui, sukurtam garbingajame Dovydo mieste, spind\u0117jusiame Salemono i\u0161mintimi, tame mieste, kur ir v\u0117liau gyva buvo Izraelio tautos dvasin\u0117 kult\u016bra. Lietuvos universitetas i\u0161 visos \u0161irdies linki, kad taip pat, kaip senov\u0117je nuo \u0160ventojo Siono kalno dvasios \u0161viesa try\u0161ko pasauliui, taip ir dabar kuriamasis Jeruzal\u0117je universitetas, sukaupdamas savyje i\u0161 vis\u0173 kra\u0161t\u0173 \u012f\u017eymiausias Izraelio tautos mokslo paj\u0117gas, skais\u010diai \u0161viest\u0173 i\u0161 Skopaus kalno \u017emonijai ir \u012fpint\u0173 savo darbais vien\u0105 i\u0161 gra\u017eiausi\u0173j\u0173 g\u0117li\u0173 jos kult\u016bros vainikan.<\/em>
Tegyvuoja, tetaurauja Jeruzal\u0117je ilgiausius am\u017eius <\/em>Hebraj\u0173 universitetas<\/em>\u201c.<\/strong>
<\u2026> Tai tokios buvo oficialios atidarymo i\u0161kilm\u0117s.<\/em>
Toliau buvo daromos ekskursijos po Palestin\u0105. <\u2026><\/em><\/p>\n\n\n\n

\n

<\/p>\n<\/div><\/div>\n\n\n\n

\"\"
Jeruzal\u0117s Hebraj\u0173 universiteto atidarymas. Kalba vyriausiasis Jeruzal\u0117s rabinas  Abraham Isaac Kook (fot. i\u0161 The Library of Congress) <\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Kalba Lordas Balfouras (fot. i\u0161 Nacionalin\u0117s Izraelio bibliotekos)<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Nuo Lietuvos iki \u0160ventosios \u017dem\u0117s \u2013 \u201etik rank\u0105 i\u0161tiesti\u201c:<\/strong> Juozas Povilaitis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1931 m. baland\u017eio 18 d. \u201eLietuvos aidas\u201c \u012fd\u0117jo \u017einut\u0119:<\/p>\n\n\n\n

\n

Jeruzal\u0117s universitetas paskyr\u0117 stipendij\u0105 Lietuvos stipendiatui:<\/strong> \u017dydu universitetas Jeruzal\u0117ja prane\u0161\u0117 m\u016bs\u0173 universitetui, kad 1931\/32 mokslo metams galima gauti m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s pilie\u010diui Warburgo stipendij\u0105 vie\u0161osios sveikatos studijoms. Stipendija bus duodama asmeniui, tik k\u0105 baigusiam universitet\u0105 ir pasiry\u017eusiam dirbti mokslo darb\u0105 toje srityje, tokiu klausimu, kurs tur\u0117t\u0173 ypatingos reik\u0161m\u0117s Palestinai. Stipendijos vert\u0117 \u2013 120 Palestinos svar\u0173. Pra\u0161ymai priimami iki bir\u017eelio 15 d.<\/em><\/p>\n<\/div><\/div>\n\n\n\n

Hebraj\u0173 universiteto Jeruzal\u0117je studentu tapo VDU Humanitarini\u0173 moksl\u0173 fakulteto studentas Juozas Povilaitis, jam buvo skirta \u0160vietimo ministerijos stipendija. Jis studijavo hebraj\u0173 kalb\u0105 ir literat\u016br\u0105 (jis buvo vienintelis lietuvis, ne \u017eydus universitetas priimdavo tik i\u0161imties tvarka). Po keturi\u0173 met\u0173, 1935 m. liepos m\u0117n., jis gr\u012f\u017eo \u012f gimtin\u0119. Buvo priimtas \u012f tarnyb\u0105 \u0160vietimo ministerijoje, paskirtas vis\u0173 hebraj\u0173 mokykl\u0173 ir gimnazij\u0173 inspektoriumi.<\/p>\n\n\n\n

1935 m. lapkri\u010dio 17 d. Kaune vyko kolektyvin\u0117 paskaita \u201eK\u0105 mes mat\u0117m Izraelio \u017dem\u0117je?\u201c \u2013 Juozas Povilaitis pasakojo hebraj\u0173 kalba, o keliautojas Matas \u0160al\u010dius \u2013 lietuvi\u0161kai.<\/p>\n\n\n\n

\u017dydai labai steb\u0117josi, kad lietuvis ir u\u017e juos pa\u010dius geriau moka hebraji\u0161kai.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Matas \u0160al\u010dius (1929\u201333, A. Baranausko ir A. Vienuolio-\u017dukausko memorialinis muziejus)<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Po keli\u0173 dien\u0173 laikra\u0161tis \u201eAp\u017evalga\u201c publikavo apie kolektyvin\u0119 paskait\u0105 i\u0161sam\u0173 straipsn\u012f:<\/p>\n\n\n\n

Lietuviai apie Palestin\u0105: Juozo Povilai\u010dio ir Mato \u0160al\u010diaus kolektyvi paskaita Kaune<\/em><\/strong>
Kauno \u017eyd\u0173 visuomen\u0117 buvo nepaprastai susidom\u0117jusi dviej\u0173 garbing\u0173 lietuvi\u0173 prane\u0161imais, kuriuos jie skait\u0117 \u0161.m. 17 d. apie Palestin\u0105. Realin\u0117j gimnazijos sal\u0117je susirinko daugyb\u0117 \u017emoni\u0173. D\u0117l vietos stokos nema\u017ea negal\u0117jo patekti, ir \u0161imtai \u017emoni\u0173 tur\u0117jo gr\u012f\u017eti tu\u0161\u010diomis.
Red. R. Rubin\u0161teinas pasako trump\u0105 \u012f\u017eangiam\u0105j\u0105 kalb\u0105 \u017eyd\u0173 kalba ir pristato prane\u0161\u0117j\u0105 M. \u0160al\u010di\u0173 lietuvi\u0161kai, o J. Povilait\u012f \u2013 ebraji\u0161kai.
P. J. Povilaitis, kuris mok\u0117si ebraj\u0173 universitete Palestinoj, skaito savo prane\u0161im\u0105 gera ebraj\u0173 kalba. Jis kalba ai\u0161kiai ir gra\u017eiai.
Jis pasakoja apie ebraj\u0173 universitet\u0105, apie jo skyrius, sistem\u0105, moksl\u0105 bei student\u0173 gyvenim\u0105.
P. \u0160al\u010dius kalba lietuvi\u0161kai. Prane\u0161\u0117jas yra i\u0161va\u017ein\u0117j\u0119s Palestin\u0105 skersai ir i\u0161ilgai ir pasakoja savo \u012fdomus \u012fsp\u016bd\u017eius:
\u201e<\u2026> Palestina paliko man \u017ealiojo dykumos rojaus \u012fsp\u016bd\u012f. <\u2026> Kra\u0161to klimatas yra geras. Vienintel\u0117 yda yra Chamsinas, kuris siau\u010dia kra\u0161te periodi\u0161kai. Toks klimatas, kaip Palestinos, labai tinka intensyviam \u017eem\u0117s darbui. <\u2026>. A\u0161 esu aplank\u0119s apie 90 gyvenam\u0173 viet\u0173 kra\u0161te, ir visos jos paliko man nei\u0161dildom\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f. Pirmoji mano aplankyta vieta buvo \u201eNachlat Jicchak\u201c. \u0160i kolonija gyvenama Lietuvos \u017eyd\u0173, ir, ai\u0161ku, sutikau vien\u0105 sen\u0105 pa\u017e\u012fstam\u0105, kauniet\u012f. Tai yra p. Zimanas, kuris \u010dia tur\u0117jo krautuv\u0119 Vilniaus gatv\u0117j, o dabar jis \u016bkininkas, \u017eemdirbys. A\u0161 negal\u0117jau jo pa\u017einti. Pa\u017einojau j\u012f kaip miesto \u017eyd\u0105, sulysus\u012f, i\u0161lepintomis rankomis. Palestinoj prie\u0161 mane stov\u0117jo saul\u0117j \u012fdeg\u0119s tvirtas vyras, p\u016bsl\u0117tomis rankomis ir dr\u0105siu \u017evilgsniu. Paklaustas, kaip sekasi, jis atsak\u0117, jog tik dabar pasijuto gyven\u0105s pasaulyje. Tiesa, dirbti tenka sunkiai, bet darbas teikia d\u017eiaugsmo. <\u2026> Labai smark\u0173 \u012fsp\u016bd\u012f palieka kult\u016brinis gyvenimas Tel-Avive. <\u2026> A\u0161 esu dalyvav\u0119s \u201eOneg-\u0160abat\u201c (\u0161e\u0161tadienio d\u017eiaugsmas \u2013 prane\u0161\u0117jas taria tuos \u017eod\u017eius ebrai\u0161kai) pas Bjalik\u0105<\/em>. Ten buvo nu\u0161viestos \u012fvairios problemos, ir visi susirink\u0119 gali pasidalinti savo mintimis ir emocijomis. <\u2026> Jei man\u0119s kas paklaust\u0173, ar \u017eydai pasieks savo tiksl\u0105 sukurti sau t\u0117vyn\u0119 Palestinoj, tai a\u0161 neabejodamas atsaky\u010diau taip. <\u2026>\u201c<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Skelbimas jidi\u0161 kalba apie paskait\u0105 \u201e\u012esp\u016bd\u017eiai Izraelio \u017dem\u0117je\u201c<\/em> gruod\u017eio 14 d. Zarasuose ir 15 d. Roki\u0161kyje.<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Skelbimas jidi\u0161 kalba apie paskait\u0105 \u201e\u012esp\u016bd\u017eiai Izraelio \u017dem\u0117je\u201c gruod\u017eio 20 d. Jonavoje<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

1936 m. gegu\u017e\u0117s 30 d. Kauno Vasaros teatre Juozas Povilaitis skait\u0117 dar vien\u0105 kolektyvin\u0119 paskait\u0105, \u0161\u012f kart\u0105 su Reuvenu\u00a0Rubin\u0161teinu. Paskaita vadinosi \u201eAudra vir\u0161 Palestinos (paskutini\u0173 \u012fvyki\u0173 asmeniniai \u012fsp\u016bd\u017eiai)\u201c, o J. Povilaitis joje hebraj\u0173 kalba referavo apie arabus Palestinoje. \u0160i paskaita – apie tais metais prasid\u0117jus\u012f Palestinos arab\u0173 sukilim\u0105 prie\u0161 brit\u0173 kolonijin\u0119 administracij\u0105 ir intensyv\u0117jan\u010di\u0105 \u017eyd\u0173 imigracij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Skelbimas jidi\u0161 kalba apie rengin\u012f Vasaros teatre<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Matas \u0160al\u010dius – gerai \u017einomas keliautojas, o Reuvenas Rubin\u0161teinas buvo ilgalaikis did\u017eiausio tira\u017eo Lietuvos \u017eyd\u0173 laikra\u0161\u010dio „\u05d3\u05d9 \u05d0\u05d9\u05d3\u05d9\u05e9\u05e2 \u05e9\u05d8\u05d9\u05de\u05e2” (di jidi\u0161e \u0161time, jidi\u0161: \u017eyd\u0173 balsa<\/em>s) redaktorius. O \u0161tai apie Juozo Povilai\u010dio tolesn\u012f likim\u0105 nieko daugiau ne\u017einome. Ta\u010diau jis n\u0117ra vienintel\u0117 Lietuvos jungtis su Hebraj\u0173 universitetu Jeruzal\u0117je. <\/p>\n\n\n\n

Lietuvos \u017eyd\u0173 jungtys su Hebraj\u0173 universitetu Jeruzal\u0117je<\/strong>
Tarpukario Lietuv\u0105 su Hebraj\u0173 universitetu vis\u0173 pirma jungia Mo\u0161\u0117s \u0160vab\u0117s (Moshe Schwabe) asmenyb\u0117. Gim\u0119s Hal\u0117je, baig\u0119s klasikin\u0117s filologijos studijas Berlyne, jis pirmojo pasaulinio karo metu atsik\u0117l\u0117 \u012f Kaun\u0105. Lietuvai atgavus Nepriklausomyb\u0119, jis 1920 m. \u012fk\u016br\u0117 vien\u0105 pirm\u0173j\u0173 hebraj\u0173 gimnazij\u0173 Kaune, pavadint\u0105 jo paties vardu \u2013 \u0160vab\u0117s gimnazija, kuri prad\u017eioje buvo \u012fsik\u016brusi Maironio g. 14, o nuo 1927 m. persik\u0117l\u0117 \u012f nauj\u0105 pastat\u0105 Prieplaukos Kranto gatv\u0117je (dab. Karaliaus Mindaugo g. 11). Mo\u0161\u0117 \u0160vab\u0117 tapo pirmuoju \u0161ios gimnazijos direktoriumi, taip pat \u0117jo \u017dyd\u0173 reikal\u0173 ministerijos Mokykl\u0173 skyriaus vir\u0161ininko pareigas. 1925 m. jis emigravo \u012f Palestin\u0105 ir nuo pat Hebraj\u0173 universiteto Jeruzal\u0117je \u012fk\u016brimo \u012fsijung\u0117 \u012f darb\u0105: 1927 m. tapo lektoriumi, 1939 m. \u2013 profesoriumi ir Klasikini\u0173 studij\u0173 instituto vadovu, 1945\u20131947 m. buvo Humanitarini\u0173 moksl\u0173 fakulteto dekanas, o 1950-1952 m. \u0117jo universiteto rektoriaus pareigas.<\/p>\n\n\n\n

\u012edomu, kad \u0160vab\u0117s keliais pasek\u0117 ir ne ma\u017eiau garsi jo \u012fkurtos gimnazijos aukl\u0117tin\u0117 L\u0117ja Goldberg \u2013 viena geriausiai \u017einom\u0173 pasaulyje \u017eyd\u0173 poe\u010di\u0173. 1928 m. ji baig\u0117 \u0160vab\u0117s gimnazij\u0105 ir \u012fstojo \u012f Lietuvos universitet\u0105. 1930 m. i\u0161vyko studijuoti \u012f Vokietij\u0105 ir 1934 m. Bonos universitete apgyn\u0117 lingvistikos daktaro disertacij\u0105. Po met\u0173 ji emigravo \u012f Palestin\u0105. Mums svarbu, kad ji 1952 m. tapo Hebraj\u0173 universiteto lektore, v\u0117liau profesore, o 1960 m. \u010dia \u012fk\u016br\u0117 Visuotin\u0117s ir lyginamosios literat\u016bros katedr\u0105 ir jai vadovavo iki mirties 1970 m.<\/p>\n\n\n\n

Su Vilniaus kra\u0161tu Hebraj\u0173 universitet\u0105 jungia 1874 m. Valkininkuose gim\u0119s Josefas Klausneris. 1885 m. jis su \u0161eima persik\u0117l\u0117 \u012f Odes\u0105, o 1897-1902 m. studijavo Heidelbergo universitete, kur apgyn\u0117 daktaro disertacij\u0105. 1919 m. jis emigravo \u012f Palestin\u0105 ir 1925 m. tapo naujai \u012fkurto Hebraj\u0173 universiteto Jeruzal\u0117je Hebraj\u0173 literat\u016bros profesoriumi ir katedros ved\u0117ju. 1949 m. jis nes\u0117kmingai kandidatavo pirmuosiuose Izraelio prezidento rinkimuose. Ta\u010diau geriausiai Klausneris yra \u017einomas kaip keleto istorini\u0173 veikal\u0173, tarp kuri\u0173 ir monografija apie J\u0117z\u0173 Krist\u0173, autorius. <\/p>\n\n\n\n

Pastaba: vir\u0161elio nuotraukoje – Hebraj\u0173 universiteto Jeruzal\u0117je bibliotekos pastatas (nuotr. i\u0161 The Library of Congress)<\/em><\/p>\n\n\n\n

Pareng\u0117 Polina Pailis ir Mangirdas Bumblauskas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u05d4\u05d0\u05d5\u05e0\u05d9\u05d1\u05e8\u05e1\u05d9\u05d8\u05d4 \u05d4\u05e2\u05d1\u05e8\u05d9\u05ea \u05d1\u05d9\u05e8\u05d5\u05e9\u05dc\u05d9\u05dd (hebr. Hebraj\u0173 universitetas Jeruzal\u0117je\u200f\u200e) buvo atidarytas 1925 m. baland\u017eio 1 d. \u017dyd\u0173 jaunimas susidurdavo su sunkumais, stojant \u012f auk\u0161t\u0105sias mokyklas Ryt\u0173 Europoje, ta situacija skatino \u017eyd\u0173 universiteto \u012fk\u016brimo b\u016btinum\u0105. Pirm\u0105 kart\u0105 universiteto \u012fk\u016brimo id\u0117ja buvo aptariama sionistinio jud\u0117jimo Hovevei Cion kongrese 1884 m. Katovicuose, v\u0117liau Pirmajame sionist\u0173 kongrese 1897 m. Bazelyje. Id\u0117j\u0105 […]<\/p>\n","protected":false},"author":143,"featured_media":3533,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-2338","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-pasakojimai"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2338","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/143"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2338"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2338\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3533"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2338"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2338"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2338"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}