{"id":3242,"date":"2023-03-07T08:37:26","date_gmt":"2023-03-07T08:37:26","guid":{"rendered":"https:\/\/judaikostyrimucentras.com\/?p=3242"},"modified":"2023-11-09T17:42:00","modified_gmt":"2023-11-09T15:42:00","slug":"itariamuju-naciu-kolaborantu-paieska-jungtinese-amerikos-valstijose-lietuviu-iseivijos-atvejis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/2023\/03\/07\/itariamuju-naciu-kolaborantu-paieska-jungtinese-amerikos-valstijose-lietuviu-iseivijos-atvejis\/","title":{"rendered":"\u012etariam\u0173j\u0173 naci\u0173 kolaborant\u0173 paie\u0161ka Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose: lietuvi\u0173 i\u0161eivijos atvejis"},"content":{"rendered":"\n

2023 m. vasario 15 d. Nacionalin\u0117je bibliotekoje vyko dr. Justo Ston\u010diaus paskaita \u201e\u012etariam\u0173j\u0173 naci\u0173 kolaborant\u0173 paie\u0161ka Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose: lietuvi\u0173 i\u0161eivijos atvejis\u201c. J. Ston\u010dius yra Klaip\u0117dos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas, tyrin\u0117jantis \u017eyd\u0173 istorij\u0105 XX a. Lietuvoje, antisemitizm\u0105 Soviet\u0173 S\u0105jungoje.<\/p>\n\n\n\n

Toliau pateikiamas paskaitos pagrindu parengtas J. Ston\u010diaus straipsnis apie \u012ftariam\u0173j\u0173 karo nusikalt\u0117li\u0173 persekiojim\u0105 lietuvi\u0173 i\u0161eivijos terp\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui Europoje ir artinantis Raudonajai armijai, i\u0161 Lietuvos pasitrauk\u0117 nemenka dalis vietini\u0173 gyventoj\u0173. Neretai jie trauk\u0117si ne geresnio gyvenimo ie\u0161koti, o baimindamiesi represij\u0173, kurias mat\u0117 ar buvo asmeni\u0161kai patyr\u0119 dar pirmosios sovietin\u0117s okupacijos laikotarpiu. Ta\u010diau dalis j\u0173 b\u0117go ir nuo baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s u\u017e kolaboravim\u0105 su nacistiniu re\u017eimu ar juolab dalyvavim\u0105 karo nusikaltimuose. Laikui b\u0117gant, daugiausia i\u0161eivi\u0173 i\u0161 Lietuvos apsigyveno Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose, kur po Niurnbergo teismini\u0173 proces\u0173, karo nusikalt\u0117li\u0173 klausimas buvo primir\u0161tas. Amerikos vie\u0161ajame diskurse aptarin\u0117jant \u017eyd\u0173 \u017eudynes Antrojo pasaulinio karo metais nebuvo didesnio d\u0117mesio teikiama Vidurio ir Ryt\u0173 Europos gyventoj\u0173 kolaboravimo su nacistiniu re\u017eimu klausimams. Holokaust\u0105 i\u0161gyvenusieji \u017eydai kartais pasakodavo apie savo patirtis, bet Amerikos visuomen\u0117s did\u017eioji dalis susitelk\u0117 \u012f ateit\u012f, \u012f ekonominio pakilimo \u012fsp\u016bd\u012f. \u012esivyravo s\u0105lygin\u0117s ramyb\u0117s periodas, kuris t\u0119s\u0117si iki pat XX a. 7-ojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eios.<\/p>\n\n\n\n

Susidom\u0117jim\u0105 karo nusikalt\u0117li\u0173 persekiojimu Jungtin\u0117se Valstijose v\u0117l inspiravo teisminis procesas prie\u0161 Adolf\u0105 Eichmann\u0105 Jeruzal\u0117je. Amerikos visuomen\u0117je vis aktualesnis (jautresnis) tapo karo nusikalt\u0117li\u0173 persekiojimo klausimas. Pirmasis ir didelio atgarsio Amerikos visuomen\u0117je sulauk\u0119s teisminis procesas, po kurio kaltinamajam karo nusikaltimais buvo pritaikyta ekstradicija (deportacija), buvo prie\u0161 Hermine Braunsteiner. Ji dirbo moter\u0173 skyriaus pri\u017ei\u016br\u0117toja koncentracijos stovykloje Maidaneke, kur pasi\u017eym\u0117jo ypa\u010d \u017eiauriu elgesiu. Ta\u010diau baigiantis karui, H. Braunsteiner sugeb\u0117jo pab\u0117gti \u012f Austrij\u0105. Netrukus ji buvo suimta ir teisiama, bet tyrimo metu nebuvo aptikta duomen\u0173 apie nusikaltimus Maidaneke. Galiausiai jai buvo skirta 3 met\u0173 laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117, bet d\u0117l amnestijos greitai buvo paleista. V\u0117liau H. Braunsteiner i\u0161vyko \u012f Amerik\u0105, i\u0161tek\u0117jo ir tapo \u0161ios \u0161alies piliete. Aplinkiniai j\u0105 pa\u017einojo kaip miel\u0105 nam\u0173 \u0161eiminink\u0119, kol naci\u0173 karo nusikalt\u0117li\u0173 persekiotojas (\u201enaci\u0173 med\u017eiotojas\u201c) Simonas Wiesenthalis j\u0105 susek\u0117 Niujorke ir prane\u0161\u0117 apie tai Amerikos \u017eurnalistams. H. Braunsteiner prisipa\u017eino, kad ji i\u0161 ties\u0173 yra ta pati pri\u017ei\u016br\u0117toja i\u0161 Maidaneko. Po kelerius metus trukusio bylos nagrin\u0117jimo i\u0161 H. Braunsteiner buvo atimta pilietyb\u0117 ir ji tapo pirm\u0105ja naci\u0173 nusikalt\u0117le, kuri\u0105 Jungtin\u0117s Valstijos i\u0161dav\u0117 tuometinei Vakar\u0173 Vokietijai. Ji buvo pripa\u017einta atsakinga u\u017e 80 \u017emoni\u0173 nu\u017eudym\u0105, u\u017e bendrininkavim\u0105 nu\u017eudant 102 vaikus ir dalyvavim\u0105 nu\u017eudant 1 000 \u017emoni\u0173. Jai b\u016bt\u0173 skirtas laisv\u0117s at\u0117mimas iki gyvos galvos.<\/p>\n\n\n

\n
\"\"
Hermine Braunsteiner<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n<\/div>\n\n\n

7-ojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje, prad\u0117jus kelti naci\u0173 kolaborant\u0173 klausim\u0105, atkreiptas d\u0117mesys ir \u012f lietuvi\u0173 i\u0161eivij\u0105 Amerikoje. 1963 m. buvo i\u0161leista amerikie\u010di\u0173 \u017eurnalisto Charles Allen bro\u0161i\u016bra \u201eNaci\u0173 karo nusikalt\u0117liai tarp m\u016bs\u0173\u201c[1]<\/a>. Joje, remiantis sovietine propaganda, buvo pareik\u0161ti kaltinimai kolaboravimu su nacistiniu re\u017eimu Lietuvos Laikinosios vyriausyb\u0117s ministrui pirmininkui Juozui Ambrazevi\u010diui, tuo metu jau mirusiam signatarui, istorikui Mykolui Bir\u017ei\u0161kai ir vyskupui Vincentui Brizgiui. Nepaisant to, kad knygoje padaryta daugyb\u0117 faktini\u0173 klaid\u0173, o kaltinimams nebuvo pateikta svari\u0173 \u012frodym\u0173, ta\u010diau buvo sustiprintas Amerikos visuomen\u0117s susidom\u0117jimas karo nusikalt\u0117li\u0173 tema. Lietuvi\u0173 i\u0161eivija matydama, kad Ch. Alleno pareik\u0161ti nepagr\u012fsti kaltinimai traktuojami rimtai, pajuto gr\u0117sm\u0119 b\u016bti neteisingai apkaltinta. Lietuvi\u0173 i\u0161eivijai nerim\u0105 ypa\u010d k\u0117l\u0117 pasklidusi informacija, kad prie galimo kaltinim\u0173 sufabrikavimo ir nutekinimo buvo prisid\u0117jusios sovietinio re\u017eimo strukt\u016bros (KGB). \u012e Vakarus emigrav\u0119 \u017eymesni ir didesniu aktyvumu pasi\u017eym\u0117j\u0119 lietuvi\u0173 i\u0161eivijos veik\u0117jai, tiek politikai, tiek dvasininkai, sovietinio re\u017eimo buvo kaltinami bendradarbiavimu su naciais, tiesioginiu ar netiesioginiu dalyvavimu \u201etaiki\u0173 tarybini\u0173 pilie\u010di\u0173\u201c \u017eudyn\u0117se ir Bir\u017eelio sukilime. Sovietin\u0117 propaganda Lietuvos laisvinimo ir antisovietin\u0119 veikl\u0105 pateik\u0117 kaip \u201eantiliaudin\u0119\u201c, neva kenkusi\u0105 lietuvi\u0173 tautai, neatitikusi\u0105 jos interes\u0173. Ta\u010diau svarbu pasteb\u0117ti, kad ne visi re\u017eimo atskleisti duomenys apie \u012ftariamuosius karo nusikalt\u0117lius netur\u0117jo pagrindo.<\/p>\n\n\n\n

Po karo soviet\u0173 okupuotoje Lietuvoje buvo nuteista keli t\u016bkstan\u010diai \u017eyd\u0173 \u017eudyn\u0117se dalyvavusi\u0173 asmen\u0173. 1962 m. spalio m\u0117n. Vilniuje vyko teisminis procesas prie\u0161 lietuvi\u0173 pagalbin\u0117s policijos (apsaugos) 12-ajame batalione tarnavusius asmenis. \u0160io bataliono vadas Antanas Impulevi\u010dius buvo teisiamas in absentia<\/em>, nes tuo metu gyveno Filadelfijoje (Pensilvanijos valstijoje). Mirties bausm\u0117 jam buvo paskelbta u\u017e aki\u0173, o Soviet\u0173 S\u0105jungos pra\u0161ym\u0105 j\u012f i\u0161duoti Jungtin\u0117s Valstijos atmet\u0117. \u0160io proceso vie\u0161inimui Lietuvos kino studijoje buvo sukurtas dokumentinis filmas \u201eKod\u0117l akmenys netyli\u201c[2]<\/a>.<\/p>\n\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n

\u0160iame dokumentiniame filme apie nu\u017eudytus \u017eydus buvo u\u017esiminta tik kart\u0105, kai \u201eu\u017ekadrinis balsas\u201c vardino naci\u0173 ir j\u0173 kolaborant\u0173 aukomis tapusias tautines grupes, kuri\u0173 vardu kreip\u0117si \u012f Filadelfijos gyventojus, kad A. Impulevi\u010dius b\u016bt\u0173 perduotas tarybiniams organams. Remiantis istoriografija, A. Impulevi\u010diaus vadovaujamas batalionas 1941-\u0173j\u0173 spalio m\u0117nes\u012f buvo i\u0161si\u0173stas \u012f Baltarusij\u0105, Minsko srit\u012f. Batalionas vykd\u0117 masines \u017eyd\u0173 ir karo belaisvi\u0173 \u017eudynes Baltarusijos teritorijoje. Ta\u010diau d\u0117l A. Impulevi\u010diaus Jungtini\u0173 Valstij\u0173 Imigracijos ir \u012fpilietinimo tarnyba (angl. Immigration and Naturalization Service) nesiki\u0161o. Tuo tarpu lietuvi\u0173 i\u0161eivijos pagrindin\u0117se organizacijose \u0161is Amerikos teis\u0117saugos sprendimas buvo sutiktas palankiai. Nebuvo kelta didesni\u0173 abejoni\u0173, kad pateiktuose kaltinimuose gal\u0117jo b\u016bti tiesos. A. Impulevi\u010dius mir\u0117 1970 metais Filadelfijoje.<\/p>\n\n\n

\n
\"\"
Antanas Impulevi\u010dius<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n<\/div>\n\n\n

Viena i\u0161 priemoni\u0173 diskredituoti aktyvi\u0105 lietuvi\u0173 i\u0161eivij\u0105 buvo kompromituojan\u010dios informacijos teikimas Amerikos teis\u0117saugai apie Lietuvos laikinosios vyriausyb\u0117s narius ir kitus auk\u0161tus pareig\u016bnus. Tod\u0117l 1970 m. Vilniuje buvo i\u0161leistas dokument\u0173 rinkinys angl\u0173 kalba \u201eDokumentai kaltina\u201c[3]<\/a>. Pavie\u0161intuose dokumentuose atsispind\u0117jo kaltinimai Laikinosios vyriausyb\u0117s ministrui pirmininkui Juozui Ambrazevi\u010diui, Vidaus reikal\u0173 ministrui Jonui \u0160lepe\u010diui, Kauno miesto burmistrui Kazimierui Pal\u010diauskui. Reaguojant \u012f sovietinio re\u017eimo strukt\u016br\u0173 pateikt\u0105 informacij\u0105, Amerikos spaudoje jiems buvo inkriminuoti kaltinimai kolaboravimu su naciais, antisemitizmu ir \u017eyd\u0173 persekiojimu. J. Ambrazevi\u010dius buvo \u012fvardintas vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 JAV gyvenusi\u0173 karo nusikalt\u0117li\u0173 i\u0161 Lietuvos. Lietuvi\u0173 i\u0161eivijos Amerikoje lyderiai \u0117m\u0117si skubi\u0173 priemoni\u0173, kad b\u016bt\u0173 apgintas J. Ambrazevi\u010dius ir Lietuvos laikinosios vyriausyb\u0117s \u012fvaizdis. Galiausiai Amerikos lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s visuomenini\u0173 reikal\u0173 tarybos pirmininkas Algimantas Ge\u010dys prane\u0161ime spaudai akcentavo, kad i\u0161kelti kaltinimai Laikinosios vyriausyb\u0117s nariams (J. Ambrazevi\u010diui ir J. \u0160lepe\u010diui) paneigti. Abu \u0161ie asmenys Jungtini\u0173 Valstij\u0173 Teisingumo departamente veikian\u010dios Imigracijos ir \u012fpilietinimo tarnybos nustatyti nekaltais d\u0117l antisemitizmo ir kolaboravimo su nacistiniu re\u017eimu. Jie buvo i\u0161braukti i\u0161 aktyvaus Amerikoje gyvenusi\u0173 tariam\u0173 naci\u0173 karo nusikalt\u0117li\u0173 s\u0105ra\u0161o. Toks sprendimas buvo pagr\u012fstas tuo, kad nebuvo rasta \u012frodym\u0173, patvirtinan\u010di\u0173 kaltinimus. Ta\u010diau svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad 7-ojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje ir 8-ojo de\u0161imtme\u010dio pirmojoje pus\u0117je \u012ftariam\u0173j\u0173 karo nusikalt\u0117li\u0173 persekiojimas neinspiravo didesnio rezonanso Amerikoje.<\/p>\n\n\n\n

Pama\u017eu augant susidom\u0117jimui karo nusikalt\u0117li\u0173 paie\u0161komis Amerikoje, kongresmenai Joshua Eilberg ir Elizabeth Holtzman inicijavo, o 1978 m. Jungtini\u0173 Valstij\u0173 Kongresas i\u0161leido imigracijos \u012fstatymo papildym\u0105 d\u0117l karo nusikalt\u0117li\u0173 persekiojimo. Vie\u0161ojoje erdv\u0117je \u0161is papildymas tapo \u017einomas kaip \u201eHoltzman Amendment\u201c, kuriuo remiantis karo nusikalt\u0117liu buvo laikomas kiekvienas asmuo, \u012fsak\u0119s, kurst\u0119s, pad\u0117j\u0119s ar kitokiais b\u016bdais dalyvav\u0119s bet kurio \u017emogaus persekiojime d\u0117l rasini\u0173, religini\u0173, tautini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 ar politini\u0173 \u012fsitikinim\u0173 nacistin\u0117je Vokietijoje ir okupuotuose kra\u0161tuose 1933\u20131945 metais. Netrukus po \u0161io \u012fstatymo papildymo i\u0161leidimo, 1979 m. Amerikos Teisingumo departamente buvo \u012fsteigtas Speciali\u0173j\u0173 tyrim\u0173 skyrius (angl. Office of Special Investigations \u2013 OSI). Tai buvo specialus padalinys, atsakingas u\u017e naci\u0173 karo nusikaltim\u0173 tyrim\u0105 ir teisinius veiksmus prie\u0161 \u012ftariamuosius Amerikos pilie\u010dius.<\/p>\n\n\n

\n
\"\"
Elizabeth Holtzman<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n<\/div>\n\n\n

Po OSI \u012fsteigimo buvo atnaujinti kaltinimai K. Pal\u010diauskui, kuris gyveno Sent Pitersberge (Floridos valstijoje). Trij\u0173 Teisingumo departamento teisinink\u0173 komanda i\u0161 Va\u0161ingtono siek\u0117, kad teis\u0117jas panaikint\u0173 K. Pal\u010diausko pilietyb\u0119. Pasak j\u0173, K. Pal\u010diauskas po Antrojo pasaulinio karo atvyk\u0119s \u012f Amerik\u0105 pagal perkelt\u0173j\u0173 asmen\u0173 \u012fstatym\u0105, nusl\u0117p\u0117 savo vaidmen\u012f persekiojant \u017eydus, kai \u012fsak\u0117 juos suvaryti \u012f Vilijampol\u0117s get\u0105. K. Pal\u010diausko advokatai teismo \u012fra\u0161uose teig\u0117, kad kaltinimai j\u0173 klientui buvo soviet\u0173 suklastoti[4]<\/a>. Gynybos liudytojas Mike Naujokaitis bylos nagrin\u0117jimo metu tvirtino, kad burmistro kabinetas Kaune fakti\u0161kai i\u0161nyko sovietams okupavus Lietuv\u0105 ir nebetur\u0117jo joki\u0173 gali\u0173.<\/p>\n\n\n

\n
\"\"
Jurgis Juodis<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n<\/div>\n\n\n

8-ojo de\u0161imtme\u010dio antrojoje pus\u0117je karo nusikaltimais buvo apkaltintas kitas tuo metu Sent Pitersberge gyven\u0119s ir Amerikos lietuvi\u0173 klube ypa\u010d aktyvus dailininkas Jurgis Juodis. Jungtini\u0173 Valstij\u0173 Teisingumo departamentas apkaltino j\u012f kolaboravimu su naciais persekiojant ir \u017eudant \u017eydus. J. Juodis tai neig\u0117 ir laik\u0117si pozicijos, kad jam inkriminuotus kaltinimus paskatino jo antikomunistiniai paveikslai. J. Juodis sak\u0117, kad yra \u201evienintelis menininkas, tapantis Lietuvos istorij\u0105\u201c. Pavyzd\u017eiui, viename i\u0161 paveiksl\u0173 vaizdavo lietuv\u012f Sim\u0105 Kudirk\u0105, kuris perb\u0117go i\u0161 soviet\u0173 \u012f amerikie\u010di\u0173 laiv\u0105 ir papra\u0161\u0117 politinio prieglobs\u010dio. Jo byla sulauk\u0117 nemenko d\u0117mesio Amerikos \u017einiasklaidoje. Joje formuotas J. Juod\u017eio \u012fvaizdis kaip be galo darb\u0161taus \u0161eimos \u017emogaus. Kurstytos simpatijos ir svarstymai, \u201enegi toks \u017emogus gali b\u016bti \u017eudikas?\u201c J. Juodis tvirtino, kad baigiantis karui ir sovietams reokupavus Lietuv\u0105, tik\u0117josi, kad gali likti gimtin\u0117je, ta\u010diau persigalvojo, kai \u201epamat\u0117, kaip atsitraukdami naciai \u017eud\u0117 pasilikusiuosius\u201c. Tod\u0117l J. Juodis kartu su \u0161eima i\u0161vyko \u012f Leipcig\u0105, kur trumpai dirbo bald\u0173 fabrike. Jis atsid\u016br\u0117 perkelt\u0173j\u0173 asmen\u0173 (DP) stovykloje, papra\u0161\u0117 Amerikos vizos ir i\u0161vyko. Sovietinis re\u017eimas pateik\u0117 kaltinimus Jungtini\u0173 Valstij\u0173 Teisingumo Departamentui d\u0117l J. Juod\u017eio galimo dalyvavimo \u017eyd\u0173 \u017eudyn\u0117se, o \u0161ie kaltinimai atsispind\u0117jo Lietuvos kino studijoje sukurtame dokumentiniame filme \u201eDialogas su s\u0105\u017eine\u201c (1980 m.)[5]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n

8-ojo de\u0161imtme\u010dio pabaigoje karo nusikaltimais buvo apkaltintas Bronius (Bruno) Kaminskas, gyven\u0119s Hartforde (Konektikuto valstijoje). Jis buvo \u012ftariamas, kad imigruodamas \u012f Amerik\u0105 nusl\u0117p\u0117 informacij\u0105, kad 1941 m. rugpj\u016b\u010dio-rugs\u0117jo m\u0117n. Kelm\u0117s raj. dalyvav\u0119s su\u0161audant apie 600 \u017eyd\u0173, i\u0161 kuri\u0173 60 buvo vaikai. Jis pats tvirtino buv\u0119s nekaltu. 1980 m. lapkri\u010dio m\u0117n. Teisingumo departamento Speciali\u0173j\u0173 tyrim\u0173 skyrius konstatavo, kad kaltinam\u0105j\u012f ap\u017ei\u016br\u0117jo valstyb\u0117s paskirtas gydytojas, kuris padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad d\u0117l prastos sveikatos b\u016bkl\u0117s atsakovas negali dalyvauti deportacijos proced\u016broje. Gynyba papra\u0161\u0117 nutraukti byl\u0105 d\u0117l kaltinamojo neveiksnumo, o valstyb\u0117 papra\u0161\u0117 atid\u0117ti byl\u0105 neribotam laikui, periodi\u0161kai stebint kaltinamojo b\u016bkl\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Amerikos spaudoje didelio d\u0117mesio sulauk\u0117 byla prie\u0161 Juoz\u0105 Kung\u012f, gyvenus\u012f Kliftone (Vird\u017einijos valstijoje). Jis buvo apkaltintas kolaboravimu su naciais, dalyvavimu nu\u017eudant vir\u0161 2 000 Lietuvos \u017eyd\u0173 prie K\u0117daini\u0173. Sovietinis re\u017eimas Jungtini\u0173 Valstij\u0173 teis\u0117saugai pateik\u0117 nufilmuotus liudytoj\u0173 parodymus. Juose buvo tvirtinama, kad J. Kungys buvo pasteb\u0117tas \u017eudyni\u0173 vietose ir pats \u0161aud\u0117 \u017eydus. Ta\u010diau byl\u0105 nagrin\u0117jant Jungtini\u0173 Valstij\u0173 teismuose buvo konstatuota, kad pagrindiniai vaizdo \u012fra\u0161uose u\u017efiksuoti liudijimai prie\u0161 J. Kung\u012f nebuvo priimtini. \u0160ie liudijimai buvo nufilmuoti soviet\u0173 okupuotoje Lietuvoje padedant soviet\u0173 prokurorams ir laikyti nepatikimais. J\u0173 panaudojimas prie\u0161 kaltinamuosius b\u016bt\u0173 pa\u017eeid\u0119s esminius teisingumo principus. Buvo manoma, kad sovietinis re\u017eimas gal\u0117jo liudytojus priversti duoti tokius parodymus, kuriais diskredituot\u0173 i\u0161eivijoje gyvenusius lietuvius. Tod\u0117l Naujojo D\u017eersio federalinis teis\u0117jas atmet\u0117 Jungtini\u0173 Valstij\u0173 Teisingumo departamento inicijuot\u0105 bandym\u0105 atimti i\u0161 J. Kungio Amerikos pilietyb\u0119 u\u017e tai, kad jis tariamai melavo apie savo praeit\u012f imigracijos dokumentuose. Teis\u0117jo teigimu, soviet\u0173 liudytojai, kuriais Teisingumo Departamentas r\u0117m\u0117si nor\u0117damas \u012frodyti J. Kungio kaltum\u0105, patys buvo potencial\u016bs karo nusikalt\u0117liai, kuriuos kontroliavo KGB ir kuri\u0173 parodymus \u201epareng\u0117\u201c KGB.<\/p>\n\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n

1978 m. spalio m\u0117n. Jungtini\u0173 Valstij\u0173 spaudoje buvo vie\u0161ai inkriminuoti kaltinimai Liudui Kairiui, kuris gyveno \u010cikagoje (Ilinojaus valstijoje). Jam pareik\u0161ti kaltinimai d\u0117l tarnavimo sargybiniu naci\u0173 koncentracijos stovykloje Treblinkoje ir \u0161ios informacijos nusl\u0117pimu imigruojant \u012f Amerik\u0105. L. Kairys \u012fk\u016bnijo s\u0117kmingo, sunkiai dirbusio emigranto \u012fvaizd\u012f. Jungtini\u0173 Valstij\u0173 \u017einiasklaidoje kurstytas \u012fvaizdis, kad tarsi doras, niekam neu\u017ekliuv\u0119s lietuvis i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo naci\u0173 kolaborantas. Jis ilgas valandas dirbo saldaini\u0173 fabrike \u010cikagos priemiestyje, \u012fsigijo nam\u0105, r\u016bpinosi savo \u0161eima, pri\u0117m\u0117 Amerikos pilietyb\u0119 ir niekam nek\u0117l\u0117 joki\u0173 \u012ftarim\u0173 \u2013 u\u017esitarnavo \u010dia gyvenan\u010di\u0173 tautie\u010di\u0173 palanki\u0105 reputacij\u0105. Amerikos spaudoje po atlikto \u017eurnalistinio tyrimo buvo konstatuota, kad L. Kairys yra tas pats asmuo, kaip ir Liudvikas Kairys, kuris buvo apmokytas dirbti sargybiniu SS stovykloje Travnik\u0173 mieste, o v\u0117liau dirbo sargybiniu Treblinkos koncentracijos stovykloje Lenkijoje. Spaudoje buvo tvirtinama, kad kai L. Kairys atvyko \u012f Treblink\u0105, stovykl\u0105 sudar\u0117 du sektoriai: geriau \u017einoma \u201emirties stovykla\u201c ir kiek atokiau buvusi darbo stovykla, \u012f kuri\u0105 ir buvo jis paskirtas. \u0160ioje antrojoje stovykloje buvo apgyvendinti \u017eydai, kurie buvo siun\u010diami dirbti \u012f gele\u017einkelio brigadas ir \u012f netoliese buvusius karjerus. Apie 30 darbo stovykloje tarnavusi\u0173 pri\u017ei\u016br\u0117toj\u0173 po karo buvo suimti Lietuvos SSR, Baltarusijos SSR, Ukrainos SSR ir buvo teisiami. L. Kairio pavard\u0117 i\u0161kilo kito Treblinkos sargybinio byloje. Teismini\u0173 proces\u0173 metu ne kart\u0105 buvo minimas L. Kairys ir jo nusikalstama veikla prie\u0161 Treblinkos kalinius. Kaltinim\u0173 srautui nema\u017e\u0117jant, L. Kairys \u017einiasklaidai prane\u0161\u0117, kad jo kolaboravimas su nacistiniu re\u017eimu apsiribojo tvoros stulp\u0173 kasimu, gele\u017einkelio b\u0117gi\u0173 taisymu, barak\u0173 statymu. Tod\u0117l jam pareik\u0161tus kaltinimus atmet\u0117. Jis neig\u0117, kad kada nors dirbo sargybiniu Treblinkos koncentracijos stovykloje arba kad buvo apmokytas SS Travnik\u0173 stovykloje. L. Kairys taip pat tvirtino, kad istorijos i\u0161 soviet\u0173 okupuotos Lietuvos buvo bandymas j\u012f apkaltinti d\u0117l to, kad jis rinko dokumentus apie nacist\u0173 ir komunist\u0173 nusikaltimus. Po ilgus metus u\u017esit\u0119susi\u0173 teism\u0173 L. Kairys \u010cikagos teisme neteko Jungtini\u0173 Valstij\u0173 pilietyb\u0117s ir 1993 m. deportuotas \u012f Vokietij\u0105. Po keli\u0173 met\u0173 mir\u0117.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iame straipsnyje atskleista tik dalis Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose inicijuot\u0173 ir spaudoje pavie\u0161int\u0173 byl\u0173 prie\u0161 karo nusikaltimais \u012ftartus i\u0161eivijos lietuvius. Ta\u010diau svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad Amerikos teisin\u0117 sistema neved\u0117 \u012ftariam\u0173j\u0173 byl\u0173 kaip kriminalini\u0173, nes karo met\u0173 nusikaltimai buvo \u012fvykdyti Europoje. Kita vertus, \u012frod\u017eius, kad kaltinamieji pateik\u0117 melagingus biografinius duomenis imigracijos tarnyboms atvykus \u012f Amerik\u0105, jiems gr\u0117s\u0117 netekti pilietyb\u0117s ir b\u016bti deportuotiems. Lietuvi\u0173 i\u0161eivijos atveju dauguma \u012ftariam\u0173j\u0173 pavard\u017ei\u0173 buvo gauta i\u0161 Soviet\u0173 S\u0105jungos. Dalies lietuvi\u0173 dalyvavimas masin\u0117se \u017eyd\u0173 \u017eudyn\u0117se ir gana atsargi Lietuvos laikinosios vyriausyb\u0117s pozicija bei tai, kad nacistinis re\u017eimas formaliai<\/em> leido veikti po 1941 m. bir\u017eelio sukilimo sukurtai lietuvi\u0173 vietinei savivaldai ir policijai, sovietams suteik\u0117 propagandini\u0173 priemoni\u0173 apkaltinti lietuvius kolaboravimu ir tiesioginiu ar netiesioginiu prisid\u0117jimu prie Holokausto. \u012etariam\u0173j\u0173 karo nusikalt\u0117li\u0173 persekiojim\u0105 sunkino tai, kad Teisingumo Departamento Speciali\u0173j\u0173 tyrim\u0173 skyrius stokojo kompetencijos juos vertinant, o neretai ir papras\u010diausio s\u0105\u017einingumo. Taip tvirtinti leid\u017eia OSI polinkis naudoti perd\u0117t\u0105 (manipuliatyvi\u0105) retorik\u0105, apibendrintus kaltinimus visiems emigrantams i\u0161 Ryt\u0173 Europos. Speciali\u0173j\u0173 tyrim\u0173 skyrius ne\u012fvertino, kad kompromitacija ir dezinformacija buvo vienos svarbiausi\u0173 sovietinio re\u017eimo priemoni\u0173 kovojant su politi\u0161kai aktyvia lietuvi\u0173 i\u0161eivija. Kita vertus, pati Amerikos teisin\u0117 sistema dar mok\u0117si, kaip reikia elgtis su karo nusikalt\u0117li\u0173 bylomis. Svarbu taip pat pa\u017eym\u0117ti, kad karo nusikalt\u0117li\u0173 persekiojim\u0105 apsunkino Amerikos \u017einiasklaida. Nors tr\u016bko \u012frodym\u0173 arba buvo problemi\u0161ka patikrinti j\u0173 autenti\u0161kum\u0105, ta\u010diau \u017einiasklaida tarsi vaik\u0117si sensacij\u0173 ir be didesni\u0173 abejoni\u0173 vie\u0161ai reik\u0161davo kaltinimus \u012ftariamiesiems.<\/p>\n\n\n

\n
\"\"
Dr. Justas Ston\u010dius<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n<\/div>\n\n
\n
\"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n

Mokslinis tyrimas finansuotas Europos socialinio fondo l\u0117\u0161omis pagal priemon\u0119 Nr. 09.3.3-LMT-K-712 \u201eMokslinink\u0173, kit\u0173 tyr\u0117j\u0173, student\u0173 mokslin\u0117s kompetencijos ugdymas per praktin\u0119 mokslin\u0119 veikl\u0105\u201c<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> CHARLES, R. Allen. Nazi war criminals among us<\/em>. New York, 1963.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> Kod\u0117l akmenys netyli (1962 m.). Re\u017e. Tautrimas Leonas. Prieitis per internet\u0105: <https:\/\/www.e-kinas.lt\/ekinas-movie\/movie\/8021<\/a>>; STON\u010cIUS, Justas. Allusions to the Holocaust: The construction of Soviet Lithuanian documentary films about war crimes trials. In Making Justice Visible. War Crimes Trials, Media and Memory after World War II<\/em> (Einzelver\u00f6ffentlichungen des Deutschen Historischen Instituts Warschau, Bd. 45). Ed. by Ruth LEISEROWITZ, Gintar\u0117 MALINAUSKAIT\u0116, Hektoras VITKUS. Wiesbaden, 2022, p. 197\u2013215.<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> Documents accuse<\/em>. Ed. by E. ROZAUSKAS. Vilnius, 1970.<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> United States Department of Justice, Office of Special Investigations, Denaturalization Cases Transcripts and Decisions. United States Holocaust Memorial Museum<\/em>, 2008.205. RG-06.029.01*34<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> \u201eDialogas su s\u0105\u017eine\u201c (1980 m.). Re\u017e. Linas Laz\u0117nas ir Kornelijus Matuzevi\u010dius. Prieitis per internet\u0105: <https:\/\/www.lrt.lt\/mediateka\/irasas\/8530\/dialogas-su-sazine<\/a>>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

2023 m. vasario 15 d. Nacionalin\u0117je bibliotekoje vyko dr. Justo Ston\u010diaus paskaita \u201e\u012etariam\u0173j\u0173 naci\u0173 kolaborant\u0173 paie\u0161ka Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose: lietuvi\u0173 i\u0161eivijos atvejis\u201c. J. Ston\u010dius yra Klaip\u0117dos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas, tyrin\u0117jantis \u017eyd\u0173 istorij\u0105 XX a. Lietuvoje, antisemitizm\u0105 Soviet\u0173 S\u0105jungoje. Toliau pateikiamas paskaitos pagrindu parengtas J. Ston\u010diaus straipsnis apie \u012ftariam\u0173j\u0173 karo […]<\/p>\n","protected":false},"author":143,"featured_media":3523,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[4,8],"tags":[33,39,41,45,48,60,73],"class_list":["post-3242","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-musu-sveciai","category-tyrimai-ir-tyrejai","tag-holokaustas","tag-iseivija","tag-jav","tag-justas-stoncius","tag-kolaboravimas","tag-nusikaltimai","tag-teismo-procesai"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3242","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/143"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3242"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3242\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3523"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3242"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3242"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3242"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}