{"id":3670,"date":"2024-04-02T12:22:38","date_gmt":"2024-04-02T10:22:38","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/?p=3670"},"modified":"2024-04-03T12:12:58","modified_gmt":"2024-04-03T10:12:58","slug":"abraomas-jehosua-heselis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/2024\/04\/02\/abraomas-jehosua-heselis\/","title":{"rendered":"Abraomas Jeho\u0161ua He\u0161elis"},"content":{"rendered":"\n

Abraomas Jeho\u0161ua He\u0161elis \u2013 garsus XX a. \u017eyd\u0173 filosofas, teologas, rabinas, kurio veikla ir \u012ftaka per\u017eeng\u0117 judaizmo ribas. He\u0161elis buvo ne tik religinis m\u0105stytojas, bet ir visuomenininkas, aktyvistas, kartu su Martinu Liuteriu Kingu jaunesniuoju kovoj\u0119s u\u017e pilietini\u0173 teisi\u0173 juodaod\u017eiams suteikim\u0105 JAV, pasisak\u0119s prie\u0161 Vietnamo kar\u0105, i\u0161k\u0117l\u0119s \u017eyd\u0173 pad\u0117ties Soviet\u0173 S\u0105jungoje problem\u0105, o jo autoritet\u0105 iliustruoja ir faktas, kad He\u0161elis buvo pakviestas prisid\u0117ti rengiant vien\u0105 i\u0161 Vatikano II Susirinkimo dokument\u0173.<\/p>\n\n\n\n

He\u0161elis gim\u0117 1907 m. Var\u0161uvoje, chasid\u0173 \u0161eimoje, buvo jauniausias i\u0161 \u0161e\u0161i\u0173 Moz\u0117s Mordechajaus ir Reizel\u0117s vaik\u0173. Viename interviu, paklaustas, kas jam i\u0161k\u0117l\u0117 id\u0117jas, kurios v\u0117liau tapo knygomis, He\u0161elis teig\u0117, kad tai buvo sunkus darbas, visapusi\u0161kas lavinimas ir aplinka: \u201eman kaip vaikui ir jaunuoliui labai pasisek\u0117 gyventi aplinkoje, kurioje buvo daugyb\u0117 pagarbos vert\u0173 \u017emoni\u0173, \u017emoni\u0173, kuriems r\u016bp\u0117jo vidinio pasaulio, dvasingumo ir integralumo problemos. \u017dmoni\u0173, kurie kitiems \u017emon\u0117ms rod\u0117 did\u017eiul\u0119 atjaut\u0105 ir supratim\u0105\u201c[1]<\/a>. Garsi\u0173 chasid\u0173 rabin\u0173 gimin\u0117je aug\u0119s jaunuolis pats tapo rabinu ir produktyviu autoriumi \u2013 para\u0161\u0117 18 knyg\u0173 ir daugiau nei 100 es\u0117. Didel\u0117 He\u0161elio gimin\u0117s dalis \u017euvo per Holokaust\u0105, i\u0161 artimiausios \u0161eimos liko brolis ir viena sesuo. D\u0117l skaud\u017ei\u0173 patir\u010di\u0173 po karo He\u0161elis nebesilank\u0117 nei gimtojoje Lenkijoje, nei Vokietijoje, kur studijavo ir prad\u0117jo savo akademin\u0119 karjer\u0105.[2]<\/a><\/p>\n\n\n\n

\n
\n
\"\"\n\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t<\/svg>\n\t\t<\/button><\/figure>\n<\/div><\/figure>\n<\/div><\/div>\n\n\n\n

Ma\u017eiau \u017einomas He\u0161elio biografijos faktas \u2013 dveji jaunyst\u0117s metai praleisti Vilniuje. A\u0161tuoniolikmetis He\u0161elis \u012f Vilni\u0173 atvyko 1925 m., siekdamas \u012fgyti sekuliar\u0173 i\u0161silavinim\u0105 ir pasiruo\u0161ti stojamiesiems egzaminams \u012f Berlyno universitet\u0105. Vilniuje \u012fstojo mokytis \u012f presti\u017ein\u0119 \u017eyd\u0173 realin\u0119 gimnazij\u0105. Nors gimnazijoje buvo sustiprinti gamtos ir tikslieji mokslai, He\u0161elis, tik\u0117tina, did\u017eiausi\u0105 d\u0117mes\u012f skyr\u0117 kalbos ir literat\u016bros studijoms. Tuo metu gimnazijoje literat\u016bros pamokas ved\u0117 garsus \u017eyd\u0173 poetas Moi\u0161\u0117 Kulbakas, kurio pamokose dalyvavo ir He\u0161elis.<\/p>\n\n\n\n

Mokydamasis gimnazijoje He\u0161elis taip pat ra\u0161\u0117 poezij\u0105 bei u\u017emezg\u0117 kontaktus su besikurian\u010dio meno samb\u016brio \u201eYung Vilne\u201c (Jaunasis Vilnius<\/em>) nariais. Tiek savo ra\u0161oma poezija, tiek i\u0161vaizda ir b\u016bdu He\u0161elis i\u0161siskyr\u0117 i\u0161 likusi\u0173 grup\u0117s nari\u0173. \u0160loim\u0117 Beilis, vienas i\u0161 \u201eYung Vilne\u201c \u012fk\u016br\u0117j\u0173, prisiminimuose apie He\u0161el\u012f ra\u0161\u0117: \u201eJis buvo visi\u0161kai kitokio tipo \u017emogus nei mes visi … Jis nebuvo, kaip sakoma, i\u0161 m\u016bs\u0173 rato. Jis buvo i\u0161 kito pasaulio.\u201c[3]<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n

He\u0161elio asketi\u0161k\u0105 ir sant\u016br\u0173 b\u016bd\u0105 liudijo ir tai, kad jis apsigyveno vargingame miesto rajone, Paplaujos gatv\u0117je (dab. Paupio g.) pas sen\u0105 religing\u0105 \u017eyd\u0105, i\u0161 kurio nuomavosi kambar\u012f, kai tuo tarpu gal\u0117jo sau leisti nuomotis kur kas erdvesn\u012f b\u016bst\u0105 miesto centre.[4]<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n

Gyvendamas Vilniuje He\u0161elis m\u0117gdavo ilgus pasivaik\u0161\u010diojimus mi\u0161ke bei miesto parkuose. Beilis, vieno tokio pasivaik\u0161\u010diojimo metu, paklaus\u0117 He\u0161elio, kod\u0117l jis visada prie\u0161 \u012f\u017eengdamas \u012f mi\u0161k\u0105 u\u017esideda skryb\u0117l\u0119. He\u0161elis atsak\u0117: \u201eMi\u0161kas man yra \u0161venta vieta, o \u017eydas neina \u012f \u0161vent\u0105 viet\u0105 neprisideng\u0119s galvos\u201c.[5]<\/sup><\/a> Jautrumas, gilus religingumas, gamtos pajautimas \u2013 tai savyb\u0117s, kurios buvo b\u016bdingos He\u0161eliui nuo pat jaunyst\u0117s. Nors He\u0161elis tapo garsiu \u017eyd\u0173 teologu ir rabinu, pirm\u0105ja jo i\u0161spausdinta knyga tapo jidi\u0161 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 rinkinys \u201eDer Shem Hameforash \u2013 Mensch\u201c (\u201eNenusakomas Dievo vardas \u2013 \u017dmogus\u201c), i\u0161leistas 1933 m. Var\u0161uvoje. Dal\u012f eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 sudar\u0117 eil\u0117s, para\u0161ytos gyvenant Vilniuje. Tokiu b\u016bdu He\u0161elio Vilniaus laikotarpis \u012fsiam\u017eino ir jo k\u016brybiniame palikime. 1927 m. He\u0161elis i\u0161laik\u0117 baigiamuosius egzaminus ir i\u0161vyko studijuoti filosofijos \u012f Berlyn\u0105, miest\u0105 aplink kur\u012f tuo metu sukosi Europos kult\u016brinis ir intelektualinis gyvenimas.<\/p>\n\n\n\n

Berlyne, Frydricho Vilhelmo universitete, He\u0161elis studijavo filosofij\u0105 bei gretutines meno istorijos ir semit\u0173 filologijos studijas, o \u017dyd\u0173 studij\u0173 auk\u0161tesniajame institute (Hochschule f\u00fcr die Wissenschaft des Judentums<\/em>) gilinosi \u012f judaizmo tekstus ir istorij\u0105, siekdamas rabino titulo, kur\u012f gavo 1934 m. He\u0161elis buvo talentingas ir daug \u017eadantis jaunas mokslininkas, ta\u010diau, Vokietijoje \u012fsigal\u0117jus nacizmui, jam kilo daug kli\u016b\u010di\u0173 tiek gauti daktaro laipsn\u012f (tam reik\u0117jo i\u0161leisti knyg\u0105 disertacijos pagrindu), tiek u\u017esitikrinti stabili\u0105 pozicij\u0105 darbui. 1933 metais apginta disertacija, kaip knyga, pavadinimu \u201ePrana\u0161yst\u0117\u201c, buvo i\u0161spausdinta tik 1936 metais. He\u0161elio straipsniai ir knygos, para\u0161yti gyvenant Berlyne, buvo itin palankiai vertinami \u012fvairiuose akademiniuose sluoksniuose, ta\u010diau krik\u0161\u010dioni\u0173 koleg\u0173 neveiksnumas ar net prie\u0161i\u0161ka pozicija \u017eyd\u0173 at\u017evilgiu He\u0161el\u012f skaudino.[6]<\/a> \u017dyd\u0173 pad\u0117\u010diai Vokietijoje prast\u0117jant, 1938 m. He\u0161elis buvo deportuotas \u012f Lenkij\u0105, kur beveik metus d\u0117st\u0117 Var\u0161uvos \u017eyd\u0173 studij\u0173 institute. Iki Antrojo pasaulinio karo likus vos 6 savait\u0117ms He\u0161elis i\u0161vyko \u012f London\u0105, o 1940 m. \u2013 \u012f Jungtines Amerikos Valstijas. Viz\u0105 He\u0161eliui pad\u0117jo gauti D\u017eiulijanas Morgensternas, Hebraj\u0173 s\u0105jungos koled\u017eo (Hebrew Union College<\/em>) Sinsinatyje prezidentas. \u0160iame koled\u017ee He\u0161elis dirbo pirmuosius penkerius metus po atvykimo \u012f JAV.<\/p>\n\n\n\n

1946 m. He\u0161eliui buvo pasi\u016blyta u\u017eimti d\u0117stytojo pozicij\u0105 \u017dyd\u0173 teologijos seminarijoje (Jewish Theological Seminary of America<\/em>) Niujorke, kur jis profesoriavo iki pat mirties 1972 m. Taip pat 1946 m., YIVO (\u017dyd\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 institutas<\/em>) pakviet\u0117 He\u0161el\u012f papasakoti apie pranykus\u012f Ryt\u0173 Europos \u017eyd\u0173 gyvenim\u0105. Po jo emocionalios kalbos apie sunaikint\u0105 \u017eyd\u0173 pasaul\u012f, susirinkusieji net sukalb\u0117jo kadi\u0161\u0105 mirusiesiems. Papild\u0119s ir i\u0161pl\u0117t\u0119s savo kalb\u0105, He\u0161elis j\u0105 i\u0161spausdino knygoje \u201eThe Earth Is the Lord\u02bcs\u201c (\u201e\u017dem\u0117 yra Vie\u0161paties\u201c), kurioje apra\u0161\u0117 Ryt\u0173 Europos \u017eyd\u0173 kasdien\u012f gyvenim\u0105, papro\u010dius, pasaul\u0117vaizd\u012f ir vertybes.<\/p>\n\n\n\n

\n
\n
\n
\n
\"\"\n\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t<\/svg>\n\t\t<\/button><\/figure>\n<\/figure>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div><\/div>\n\n\n\n

Per \u0161e\u0161t\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f He\u0161elis i\u0161leido keturias svarbiausias savo religin\u0117s minties knygas: \u201eMan Is Not Alone\u201c (\u201e\u017dmogus n\u0117ra vienas\u201c), \u201eGod in Search of Man\u201c (\u201eDievas ie\u0161ko \u017emogaus\u201c), \u201eMan\u2019s Quest for God\u201c (\u201eDievo ie\u0161kojimas\u201c) ir \u201eThe Sabbath\u201c (\u201e\u0160abas\u201c). \u201e\u0160abas\u201c yra vienintel\u0117 He\u0161elio knyga, kuri\u0105 turime i\u0161verst\u0105 \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105. Apm\u0105stydamas \u0161abo reik\u0161m\u0119 \u0161iuolaikiniam \u017emogui, He\u0161elis ra\u0161\u0117, kad \u201e\u0161abo prasm\u0117 \u2013 \u0161v\u0119sti laik\u0105, ne erdv\u0119. \u0160e\u0161ias savait\u0117s dienas pakl\u016bstame erdv\u0117s daikt\u0173 tironijai; \u0161abo metu i\u0161gyvename laiko \u0161ventum\u0105<\/em>. T\u0105 dien\u0105 kvie\u010diami dalytis tuo, kas am\u017eina laike, nuo suk\u016brimo rezultat\u0173 gr\u0119\u017etis \u012f suk\u016brimo paslapt\u012f, nuo k\u016brinijos pasaulio \u2013 \u012f pasaulio suk\u016brim\u0105.\u201c[7]<\/a><\/p>\n\n\n\n

1962 m. He\u0161elis savo disertacijos pagrindu pareng\u0117, papild\u0117 ir angl\u0173 kalba i\u0161leido dvitom\u0119 knyg\u0105 \u201eProphets\u201c (\u201ePrana\u0161ai\u201c). Septintasis de\u0161imtmetis taip pat \u017eym\u0117jo reik\u0161ming\u0105 He\u0161elio visuomenin\u0119 veikl\u0105. Vykstant Vatikano II Susirinkimui, Amerikos \u017eyd\u0173 komitetas delegavo j\u012f atstovauti \u017eyd\u0173 pozicij\u0105 svarstymuose apie katalik\u0173 teologij\u0105 kit\u0173 religij\u0173 at\u017evilgiu. Po \u0161i\u0173 svarstym\u0173 buvo parengta deklaracija \u201eNostra Aetate\u201c, kurioje apibr\u0117\u017eti Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios santykiai su nekrik\u0161\u010dioni\u0173 religijomis, daug d\u0117mesio skiriant judaizmui. \u0160is dokumentas reik\u0161mingas, nes buvo atsisakyta nuostatos \u017eydus kaltinti d\u0117l J\u0117zaus kan\u010dios ir mirties, persvarstytas krik\u0161\u010dioni\u0173 santykis su judaizmu ir \u017eyd\u0173 tauta.<\/p>\n\n\n\n

He\u0161elis aktyviai dalyvavo jud\u0117jime u\u017e pilietini\u0173 teisi\u0173 juodaod\u017eiams suteikim\u0105 JAV, 1963 m. si\u0173stoje telegramoje tuometiniam prezidentui J. F. Kened\u017eiui skatino nuo tu\u0161\u010di\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 pereiti prie aktyvi\u0173 veiksm\u0173 sprend\u017eiant juodaod\u017ei\u0173 problemas. Po 1965 m. vykusi\u0173 protesto mar\u0161\u0173 Selmoje, Alabamoje, jis teig\u0117, kad jo \u201ekojos meld\u0117si\u201c. Kaip ra\u0161o He\u0161elio dukra Suzana, jos t\u0117vui \u201epolitika ir teologija visada buvo persipyn\u0119. […] Net socialinis protestas jam buvo kaip religin\u0117 patirtis, religingumas be pasiprie\u0161inimo politin\u0117ms blogyb\u0117ms n\u0117ra \u012fmanomas.\u201c[8]<\/a><\/p>\n\n\n

\n
\"\"
He\u0161elis su Martinu Liuteriu Kingu jaunesniuoju<\/figcaption><\/figure>\n<\/div>\n\n\n

He\u0161elis buvo produktyvus autorius, akademikas ir visuomenininkas, religingas \u017eydas, ra\u0161\u0119s, kad \u201ejokia religija n\u0117ra sala\u201c[9]<\/a>, taigi, teig\u0119s religij\u0173 ry\u0161ius, priklausym\u0105 vieniems nuo kit\u0173, skatin\u0119s tarpreligin\u012f bendradarbiavim\u0105; o savo aktyvaus veikimo pavyzd\u017eiu rod\u0119s, kad neutralumo blogio akivaizdoje b\u016bti negali.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Pareng\u0117 Aist\u0117 Puidokait\u0117 ir Rasa Stakauskait\u0117<\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> Abraham Joshua Heschel, Moral Grandeur and Spiritual Audacity<\/em>, edited by Susanah Heschel, Farrar, Straus and Giroux, 1997, p. 459.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> Abraham Joshua Heschel, Israel: An Echo of Eternity<\/em>, New York, 1969, p. 113.<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> Justin Daniel Cammy, \u2018Yung Vilne\u2019: A Cultural History of a Yiddish Literary Movement in Interwar Poland, doctoral dissertation, Harvard University, 2003, p. 35.<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> Edward K. Kaplan, Samuel H. Dresner, Abraham Joshua Heschel: Prophetic Witness<\/em>, Yale University Press, 1998, p. 77-79. <\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> Cammy, p. 35.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> Moral Grandeur and Spiritual Audacity<\/em>, p. 13.<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> Abraham Joshua Heschel, \u0160abas<\/em>, Katalik\u0173 pasaulio leidiniai, 2016, p. 34-35.<\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a> Moral Grandeur and Spiritual Audacity<\/em>, p. 5.<\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a> \u201eNo religion is an island\u201c, in Moral Grandeur and Spiritual Audacity<\/em>, p. 282-298.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Abraomas Jeho\u0161ua He\u0161elis \u2013 garsus XX a. \u017eyd\u0173 filosofas, teologas, rabinas, kurio veikla ir \u012ftaka per\u017eeng\u0117 judaizmo ribas. He\u0161elis buvo ne tik religinis m\u0105stytojas, bet ir visuomenininkas, aktyvistas, kartu su Martinu Liuteriu Kingu jaunesniuoju kovoj\u0119s u\u017e pilietini\u0173 teisi\u0173 juodaod\u017eiams suteikim\u0105 JAV, pasisak\u0119s prie\u0161 Vietnamo kar\u0105, i\u0161k\u0117l\u0119s \u017eyd\u0173 pad\u0117ties Soviet\u0173 S\u0105jungoje problem\u0105, o jo autoritet\u0105 iliustruoja […]<\/p>\n","protected":false},"author":143,"featured_media":3671,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[201,204,203,205],"class_list":["post-3670","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-veidai","tag-abraomas-jehosua-heselis","tag-aktyvistas","tag-teologas","tag-zydu-filosofas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3670","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/143"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3670"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3670\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3671"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3670"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3670"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3670"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}