{"id":3729,"date":"2025-05-19T13:07:58","date_gmt":"2025-05-19T11:07:58","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/?p=3729"},"modified":"2025-05-19T13:13:08","modified_gmt":"2025-05-19T11:13:08","slug":"prof-mordechajaus-motti-zalkino-paskaita-vilnius-zydu-mokslo-ir-knygos-kulturos-centrasvertimas-i-lietuviu-kalba","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/2025\/05\/19\/prof-mordechajaus-motti-zalkino-paskaita-vilnius-zydu-mokslo-ir-knygos-kulturos-centrasvertimas-i-lietuviu-kalba\/","title":{"rendered":"Prof. Mordechajaus (Motti) Zalkino paskaita „Vilnius \u2013 \u017eyd\u0173 mokslo ir knygos kult\u016bros centras”(vertimas \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105)."},"content":{"rendered":"\n

Kovo 19 d. Nacionalin\u0117je bibliotekoje prasid\u0117jo akademinis forumas, skirtas YIVO instituto \u0161imtme\u010diui. Pirm\u0105j\u0105 paskait\u0105 \u2013 \u201eVilna as the Center of Jewish Scholarship and Book Culture\u201c \u2013 skait\u0117 profesorius Mordechajus Zalkinas.<\/em> Su d\u017eiaugsmu pristatome paskaitos vertim\u0105 \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Vilnius \u2013 \u017eyd\u0173 mokslo ir knygos kult\u016bros centras<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pra\u0117jo \u0161imtas met\u0173 nuo tada, kai devyni asmenys, susirink\u0119 Berlyne, nusprend\u0117 \u012fkurti organizacij\u0105, skirt\u0105 centralizuotai tyrin\u0117ti \u012fvairius \u017eyd\u0173 kult\u016bros ir visuomen\u0117s aspektus. J\u0173 diskusij\u0173 metu buvo i\u0161keltas ir naujojo centro vietos pasirinkimo klausimas. I\u0161nagrin\u0117jus \u012fvairias galimybes, \u012f \u201etrumpojo s\u0105ra\u0161o\u201c fini\u0161o tiesi\u0105j\u0105 pateko trys miestai: Berlynas, Var\u0161uva ir Vilnius. Kadangi dalyviams nepavyko priimti sprendimo, buvo sutarta, laikantis tipi\u0161ko \u017eydi\u0161ko kompromiso, \u012fsteigti ne ma\u017eiau kaip tris centrus. Filologijos sekcija, skirta kalbos, literat\u016bros ir folkloro tyrimams, tur\u0117jo b\u016bti Vilniuje, istorijos ir statistikos-ekonomikos sekcijos \u2013 Berlyne, o pedagogikos \u2013 Var\u0161uvoje. Vis d\u0117lto netrukus paai\u0161k\u0117jo, kad veiklos padalijimas \u012f tris centrus ne tik neprisideda prie mokslini\u0173 tyrim\u0173, bet netgi jiems trukdo. Taigi 1929 m. spalio 24\u201327 d. Vilniuje vykusioje pirmojoje konferencijoje YIVO vadovai oficialiai paskelb\u0117 apie instituto \u012fk\u016brim\u0105 ir pad\u0117jo pamatin\u012f akmen\u012f naujai b\u016bstinei Vilniuje.<\/p>\n\n\n\n

Tik\u0117tina, kad Var\u0161uvos ir Berlyno delegatams \u0161is sprendimas nebuvo lengvas, tod\u0117l nat\u016braliai kyla klausimas, kod\u0117l b\u016btent Vilnius?<\/p>\n\n\n\n

MIESTO MOKSLIN\u0116 DVASIA<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Su visa pagarba Vilniui, XX a. tre\u010diajame de\u0161imtmetyje tai nebuvo itin didelis miestas \u2013 jame gyveno apie penkiasde\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017eyd\u0173. Be to, miest\u0105 veik\u0117 politiniai ir kult\u016briniai konfliktai, o jis pats buvo nutol\u0119s nuo pagrindini\u0173 Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u017eyd\u0173 gyvenvie\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Kita vertus, Berlynas buvo ne tik viena i\u0161 Europos kult\u016bros sostini\u0173, bet ir svarbus humanitarini\u0173 bei socialini\u0173 moksl\u0173 tyrim\u0173 centras, tod\u0117l jis neabejotinai buvo presti\u017ei\u0161kesnis pasirinkimas. Var\u0161uva, kurioje gyveno did\u017eiausia \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117 Europoje, taip pat buvo nat\u016bralus kandidatas. O kod\u0117l gi ne Ryga? O gal miestas, gars\u0117jantis turtingomis \u017eyd\u0173 kult\u016bros tradicijomis \u2013 pavyzd\u017eiui, Amsterdamas, Krokuva, Praha, Viena ar Frankfurtas? Net jei manytume, kad jidi\u0161 kalbos paplitimas kasdieniame gyvenime, literat\u016broje ir \u017eurnalistikoje buvo vienas i\u0161 veiksni\u0173, nul\u0117musi\u0173 vietos pasirinkim\u0105, vis tiek b\u016bt\u0173 sunku \u012f\u017evelgti esmin\u012f skirtum\u0105 tarp Vilniaus ir kit\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 Vidurio bei Ryt\u0173 Europos miest\u0173, tur\u0117jusi\u0173 gausias \u017eyd\u0173 bendruomenes. Trumpai tariant, pana\u0161u, kad Vilnius netur\u0117jo jokio prana\u0161umo prie\u0161 kitus miestus.<\/p>\n\n\n\n

Na, nebent anks\u010diau min\u0117tos aplinkyb\u0117s nebuvo reik\u0161mingos priimant sprendim\u0105. Kitaip tariant, pana\u0161u, kad YIVO \u012fk\u016br\u0117jai man\u0117, jog tinkamiausia vieta j\u0173 veiklai tur\u0117t\u0173 i\u0161siskirti visi\u0161kai kitokia kokybe \u2013 tokia, kuri nepriklauso nei nuo dyd\u017eio, nei nuo geografijos ar akademini\u0173 pasiekim\u0173, nei nuo \u0161lovingos istorin\u0117s praeities.<\/p>\n\n\n\n

Nor\u0117\u010diau pasi\u016blyti dar vien\u0105 galim\u0105 \u0161io netik\u0117to pasirinkimo prie\u017east\u012f \u2013 prie\u017east\u012f, kurios negalima kiekybi\u0161kai \u012fvertinti ir kuri pirmiausia remiasi bendrais vaizdiniais ir jausmais. Mano pasi\u016blymas: Vilnius buvo pasirinktas d\u0117l savo mokslin\u0117s dvasios.<\/p>\n\n\n\n

\u201eI\u0160DR\u012eSK PA\u017dINTI\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Bet kurios \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s specifik\u0105 ir vidin\u0119 sandar\u0105 galima tyrin\u0117ti \u012fvairiais b\u016bdais. Po daugelio met\u0173, praleist\u0173 nagrin\u0117jant \u0161i\u0105 tem\u0105, supratau, kad geriausias b\u016bdas tai padaryti \u2013 \u201e\u012fsiklausyti\u201c \u012f tai, kaip \u0161ios bendruomen\u0117s nariai suvokia save, \u017einoma, ne kaip individus, o kaip socialin\u0117s-kult\u016brin\u0117s organizacijos narius. Laimei, Vilniaus atveju \u0161is \u201eklausymasis\u201c n\u0117ra sud\u0117tingas \u2013 miesto gyventojai mums tai palengvino i\u0161leisdami kelet\u0105 rinkini\u0173, kuriuose \u012fvairiais b\u016bdais apra\u0161\u0117 savo bendruomen\u0119, daugiausia per jos pavyzdinius veik\u0117jus. Du i\u0161 toki\u0173 pirm\u0173j\u0173 rinkini\u0173 \u2013 \u201eKiriya neemana\u201c (hebr. I\u0161tikimas miestas) ir \u201eIr Vilna\u201c (hebr. Vilniaus miestas), i\u0161leisti XIX a. antrojoje pus\u0117je, iki \u0161iol i\u0161lieka itin svarbiu \u0161altiniu tiriant ir suprantant Vilniaus \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s specifik\u0105 ir kult\u016brin\u012f charakter\u012f.<\/p>\n\n\n\n

 \u0160ie du k\u016briniai, kaip teigia patys j\u0173 autoriai, skirti pristatyti i\u0161kiliausias vietos bendruomen\u0117s asmenybes \u2013 daugiausia \u0161imtus rabin\u0173, mokslinink\u0173, ra\u0161ytoj\u0173 ir poet\u0173. Kitaip tariant, \u0161ios bendruomen\u0117s esm\u0117 ir i\u0161skirtinumas, bent jau dviej\u0173 jos s\u016bn\u0173 akimis, gl\u016bd\u0117jo ne politin\u0117je, ekonomin\u0117je ar socialin\u0117je, bet intelektualin\u0117je ir mokslin\u0117je plotm\u0117je. Nagrin\u0117jant \u0161iuos rinkinius, matyti, kad pagrindinis kriterijus, kuriuo autoriai vadovavosi vertindami tam tikros asmenyb\u0117s teis\u0119 b\u016bti \u012ftrauktai \u012f rinkin\u012f, buvo ne \u0161ios asmenyb\u0117s titulas, o priklausymas vietiniam mokslo pasauliui. Net filantrop\u0173 ir visuomen\u0117s veik\u0117j\u0173 svarba da\u017enai apibr\u0117\u017eiama per j\u0173 param\u0105 vietos mokslininkams, kult\u016bros ar \u0161vietimo \u012fstaigoms.<\/p>\n\n\n\n

Did\u017eioji dalis 1935 m. Niujorke i\u0161leisto rinkinio \u201eVilne\u201c Taip pat buvo skirta \u201eVilniui kaip dvasiniam ir kult\u016briniam centrui, taip pat \u017eymioms miesto literat\u016bros, \u017eurnalistikos, meno ir mokslo asmenyb\u0117ms\u201c. Ta\u010diau, regis, Vilniaus kaip miesto, kurio esm\u0117 \u2013 moksli\u0161kumas, suvokimas kelia abejoni\u0173. Jei paklaustum\u0117te, kas buvo Vilniaus moksli\u0161kumo \u201et\u0117vas\u201c ir kas suformavo tok\u012f miesto \u012fvaizd\u012f, tik\u0117tina, kad da\u017eniausiai i\u0161girstum\u0117te t\u0105 pat\u012f atsakym\u0105 \u2013 Vilniaus Gaonas.<\/p>\n\n\n\n

Istori\u0161kai ir daugeliu kit\u0173 aspekt\u0173 \u0161is atsakymas yra nepagr\u012fstas. Nemenkinant jo i\u0161skirtinumo, ma\u017eai tik\u0117tina, kad Gaono fig\u016bra buvo ta prie\u017eastis, d\u0117l kurios YIVO \u012fk\u016br\u0117jai nusprend\u0117 sutelkti savo veikl\u0105 \u0161iame mieste. Nepaisant \u012fvairi\u0173 su juo susijusi\u0173 legend\u0173, klaidingai priskiriam\u0173 medicinini\u0173, muzikini\u0173 ir kitoki\u0173 geb\u0117jim\u0173, Vilniaus Gaonas daugiausia dom\u0117josi tik viena \u017eini\u0173 sritimi \u2013 tradiciniais religiniais \u017eyd\u0173 tekstais. Tuo tarpu YIVO \u012fk\u016br\u0117j\u0173 kult\u016brinis pasaulis buvo ne tik platesnis ir \u012fvairesnis, bet j\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f rabinistin\u012f moksl\u0105 taip pat gerokai skyr\u0117si nuo Gaono. Be to, jei taip ir buvo, tai buvo palyginti naujas rei\u0161kinys. Kitaip tariant, moksli\u0161kumas nebuvo neatsiejamas vietin\u0117s \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s bruo\u017eas, o veikiau buvo \u012fskiepytas i\u0161skirtin\u0117s asmenyb\u0117s pastangomis. Ta\u010diau Vilniaus Gaonas buvo tik grandis ir produktas \u201emokslo grandin\u0117s\u201c, kuri susiformavo \u0161imtais met\u0173 anks\u010diau. Ties\u0105 sakant, mes ne\u017einome, kas buvo Vilniaus mokslo \u201et\u0117vas\u201c, ir tai n\u0117ra labai svarbu. Svarbu tai, kad \u0161iame mieste, nuo pat \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s \u012fsik\u016brimo prad\u017eios, vyst\u0117si mokslo \u012fsis\u0105monimas, tradicij\u0105 ir sureik\u0161minimas.<\/p>\n\n\n\n

Savo teigin\u012f pagr\u012fsiu trimis pavyzd\u017eiais. Tai rabino \u0160abtajaus Hakoheno, gyvenusio XVII a. viduryje, knyga; Vilniaus rabino Arj\u0117s \u0160apiros, gyvenusio XIII a. prad\u017eioje, du traktato \u201eSofrim\u201c (hebr. Ra\u0161to \u017einovai) komentarai; ir garsusis judaizmo \u012fstatym\u0173 rinkinys \u201eShulchan Aruch\u201c (hebr. \u201ePadengtas stalas\u201c) su rabino Mo\u0161\u0117s Limos, taip pat gyvenusio Vilniuje XVII a. prad\u017eioje, komentaru. \u0160i\u0173 trij\u0173 darb\u0173 bendras vardiklis yra tas, kad jie iki \u0161iol visuotiniai laikomi vienais svarbiausi\u0173 komentar\u0173, o tai rodo Vilniaus mokslo stiprum\u0105. Juk reikia nepamir\u0161ti, kad mokslininkas, sudar\u0119s tok\u012f gil\u0173 ir svarb\u0173 veikal\u0105, neveikia vakuume. Kaip \u012fprasta \u017eyd\u0173 mokslo pasaulyje nuo seniausi\u0173 laik\u0173, halachiniai (judaizmo teis\u0117s) ir moksliniai veikalai yra ilg\u0173 diskusij\u0173 rezultatas, atsirandantis pla\u010diame mokslinink\u0173 rate.<\/p>\n\n\n\n

\u0160i garsi, visame pasaulyje \u017einoma mokslinink\u0173 grandin\u0117, kaip min\u0117ta, prasid\u0117jo gerokai prie\u0161 Vilniaus Gaon\u0105 ir t\u0119s\u0117si po jo. Pavyzd\u017eiui, XVIII a. pabaigoje \u2013 XIX a. prad\u017eioje Vilniuje gyvenusio mokslininko Abraomo Dancigo sudaryta knyga \u201eChayei Adam\u201c (hebr. \u201e\u017dmogaus gyvenimas\u201c) nuo pat jos para\u0161ymo XIX a. prad\u017eioje buvo i\u0161leista de\u0161imtimis tira\u017e\u0173. O XIX a. Vilniuje gyvenusio mokslininko, rabino Samuelio Stra\u0161uno, glosos (pastabos) ir komentarai buvo prid\u0117ti prie vis\u0173 Babilono Talmudo traktat\u0173 \u2013 tai buvo beprecedentis rei\u0161kinys \u017eyd\u0173 mokslo pasaulyje.<\/p>\n\n\n\n

\u0160i gili moksli\u0161ka savimon\u0117 nebuvo b\u016bdinga tik vietiniam intelektualiniam elitui. Studijuojan\u010di\u0173j\u0173 balsai sklido i\u0161 de\u0161im\u010di\u0173 studij\u0173 sali\u0173, i\u0161sibars\u010diusi\u0173 po vis\u0105 miest\u0105 \u2013 ypa\u010d i\u0161 Ramail\u0117s je\u0161ivos (religin\u0117s akademijos), kur \u0161imtai jaun\u0173 student\u0173 nuo au\u0161ros iki v\u0117lyvo vakaro gilinosi \u012f mokslus. \u012evairiose sinagogose studijuojantys \u017emon\u0117s, susib\u016br\u0119 \u012f \u201eTiferet bachurim\u201c (hebr. Studijuojn\u010di\u0173j\u0173 \u0161lov\u0117) draugij\u0105, vien\u0105 i\u0161 nedaugelio laisvalaikio valand\u0173 skirdavo bendroms studijoms.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 to, k\u0105 iki \u0161iol pateikiau, gali susidaryti \u012fsp\u016bdis, kad \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s mokslingumas rei\u0161k\u0117si tik religin\u0117je srityje. Ta\u010diau tai b\u016bt\u0173 klaidinga prielaida. Mokslingumas vis\u0173 pirma yra smalsumo ir intelektini\u0173 geb\u0117jim\u0173 derinio rezultatas, tod\u0117l jis negali apsiriboti tik viena \u017eini\u0173 sritimi. I\u0161 esm\u0117s rabinas mokslininkas ma\u017eai kuo skiriasi nuo filosofo ar fiziko. B\u016btent tod\u0117l, kai Ap\u0161vietos id\u0117jos prad\u0117jo plisti Ryt\u0173 Europoje, Vilnius tapo pirmuoju, svarbiausiu ir centriniu \u017eyd\u0173 Haskalos (\u017eyd\u0173 Ap\u0161vietos) centru Rusijos imperijoje.<\/p>\n\n\n\n

Jau XIX a. prad\u017eioje Vilniuje prad\u0117jo formuotis apsi\u0161vietusi\u0173 \u017eyd\u0173 rateliai, kuri\u0173 narius vienijo tro\u0161kimas pa\u017einti ir mokytis \u012fvairi\u0173 sri\u010di\u0173 \u2013 filosofijos, istorijos, geografijos, tiksli\u0173j\u0173 moksl\u0173, literat\u016bros ir kit\u0173. \u0160is \u017eini\u0173 siekis tapo esmine j\u0173 tapatyb\u0117s dalimi. Jie studijavo \u012fvairias kalbas, rinko knygas i\u0161 skirting\u0173 sri\u010di\u0173, steig\u0117 bibliotekas, organizavo skaitymo bei studij\u0173 grupes, o svarbiausia \u2013 k\u016br\u0117 modernias \u017eyd\u0173 mokyklas. Visa j\u0173 veikla buvo \u012fkv\u0117pta filosofo Imanuelio Kanto moto  \u2013 Sapere aude<\/em> \u2013 \u201eI\u0161dr\u012fsk pa\u017einti\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Kartais tarp j\u0173 ir konservatyvi\u0173j\u0173 Vilniaus sluoksni\u0173 kildavo konflikt\u0173, ta\u010diau tai nebuvo tiesioginiai susid\u016brimai tarp \u017eini\u0173 siek\u0117j\u0173 ir nei\u0161man\u0117li\u0173 \u2013 veikiau tai buvo gin\u010dai tarp dviej\u0173 pusi\u0173, kurios laik\u0117si skirtingo po\u017ei\u016brio \u012f pageidaujam\u0105 \u017eini\u0173 turin\u012f.<\/p>\n\n\n\n

KNYGOS KULT\u016aRA<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nuo pat istorijos prad\u017eios \u017emon\u0117s ie\u0161kojo b\u016bd\u0173, kaip i\u0161saugoti \u017einias \u2013 religiniais, praktiniais, kult\u016briniais ir \u0161vietimo tikslais. \u017dyd\u0173 pasaulyje pagrindinis vaidmuo teko ra\u0161ytiniam kanoniniam tekstui \u2013 ra\u0161ytinei Torai, o v\u0117liau ir jos \u017eodiniam ai\u0161kinimui, kuris buvo perduodamas i\u0161 kartos \u012f kart\u0105. D\u0117l prie\u017eas\u010di\u0173, kuri\u0173 \u0161iuo metu neanalizuosime, tam tikru istoriniu laikotarpiu \u017eodin\u0117 Tor\u0430 buvo prad\u0117ta u\u017era\u0161in\u0117ti ra\u0161tu. Religini\u0173 tekst\u0173 kanonizacijos proceso metu buvo suformuota \u201e\u017eyd\u0173 biblioteka\u201c, kuri\u0105 daugiausiai sudar\u0117 Tanachas (hebraji\u0161ka Biblija), Mi\u0161na (Biblijos \u012fstatym\u0173 ai\u0161kinimas), Babilono ir Jeruzal\u0117s Talmudai, \u012fvair\u016bs midra\u0161ai (senoviniai komentarai) ir kabalistin\u0117 literat\u016bra. Nuo XVI am\u017eiaus prad\u017eios, po spaudos i\u0161radimo, \u017eini\u0173 sklaidos procesus prad\u0117jo reik\u0161mingai formuoti naujas veik\u0117jas \u2013 spaustuvininkas. Jis sprend\u0117 ne tik, kokias knygas spausdinti, bet ir kiek egzempliori\u0173 bei leidim\u0173 i\u0161leisti. Didele dalimi spaustuvininkas ne tik formavo \u201e\u017eyd\u0173 bibliotek\u0105\u201c, bet ir tapo \u017eyd\u0173 mokslo \u201eantspaudo saugotoju\u201c. I\u0161 ties\u0173, \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117se, turin\u010diose gilias mokymosi tradicijas, tokiose kaip Amsterdamas ir Lvivas, veik\u0117 vietin\u0117s spaustuv\u0117s. \u0160iuo po\u017ei\u016briu Vilnius buvo kitoks. Nepaisant to, kad nuo v\u0117lyv\u0173j\u0173 viduram\u017ei\u0173 Vilnius buvo mokslo ir \u017eini\u0173 centras, \u017eyd\u0173 spaustuv\u0117s \u010dia \u012fsik\u016br\u0117 tik XIX a. prad\u017eioje. Vis d\u0117lto Vilnius greitai u\u017epild\u0117 \u0161i\u0105 sprag\u0105 ir iki XIX a. vidurio tapo \u017eyd\u0173 spaudos sostine, daugiausia d\u0117ka Rom\u0173 \u0161eimos spaustuv\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Nuo 1860 m. prad\u017eios, vadovaujant na\u0161lei Deborai Rom, \u0161i spaustuv\u0117 tapo did\u017eiausia tokio pob\u016bd\u017eio spaustuve \u017eyd\u0173 pasaulyje. Joje buvo spausdinamos \u012fvairios knygos \u2013 pirmiausia tradicin\u0117 kanonin\u0117 literat\u016bra, taip pat gro\u017einiai k\u016briniai, tiksli\u0173j\u0173 ir gamtos mokslo knygos ir kt. I\u0161 viso iki jos mirties spaustuv\u0117 i\u0161leido beveik 5000 skirting\u0173 leidini\u0173! \u0160i spaustuv\u0117 i\u0161siskyr\u0117 ir tuo, kad jos i\u0161leisti \u012fvair\u016bs kanonini\u0173 tekst\u0173, pavyzd\u017eiui, Babilono Talmudo ir midra\u0161\u0173, leidimai buvo be gin\u010d\u0173 priimami visame \u017eyd\u0173 pasaulyje.<\/p>\n\n\n\n

Mokslo aplinkoje, kurioje da\u017eniausiai dominuoja skepticizmas diskusijos ir gin\u010dai, toks rei\u0161kinys buvo i\u0161ties i\u0161skirtinis. Jis buvo \u012fmanomas tik tod\u0117l, kad kiekvienas \u017eyd\u0173 mokslininkas \u017einojo \u2013 \u0161iuos tekstus jau buvo kruop\u0161\u010diai i\u0161nagrin\u0117j\u0119 Vilniaus i\u0161min\u010diai, kuri\u0173 autoritetas \u017eyd\u0173 mokslo pasaulyje buvo negin\u010dijamas. Ir, \u017einoma, Rom\u0173 spaustuv\u0117 nebuvo vienintel\u0117 mieste. Kit\u0173 spaustuvi\u0173 \u2013 kompanion\u0173 Fino, Rozenkranco ir \u0160riftzecerio; Maco; Sirkino \u2013 veikla pad\u0117jo \u012ftvirtinti Vilni\u0173 kaip vien\u0105 svarbiausi\u0173 \u201e\u017eyd\u0173 knyg\u0173 kult\u016bros\u201c centr\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Knygos buvo pla\u010diai prieinamos, o j\u0173 skaitymas \u2013 beveik visuotin\u0117 praktika. D\u0117l gerai i\u0161pl\u0117toto vietinio \u017eyd\u0173 \u0161vietimo tinklo nera\u0161tingumas buvo labai retas rei\u0161kinys. Kaip apib\u016bdino istorikas Josefas Klauzneris: \u201eMa\u010diau \u017eyd\u0173 ve\u017eikus, \u012fsitaisiusius ve\u017eime ir \u012fnikusius \u012f knyg\u0173 skaitym\u0105.\u201c Taigi ra\u0161ytojai, spaustuv\u0117s ir vietin\u0117s leidyklos tenkino \u012fvairi\u0173 visuomen\u0117s sluoksni\u0173 \u2013 jaun\u0173 ir sen\u0173, moter\u0173 ir vyr\u0173, intelektual\u0173 ir paprast\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013 skaitymo poreikius. Be religin\u0117s literat\u016bros, jos si\u016bl\u0117 romanus, kulinarines, kelioni\u0173 ir nuotyki\u0173 knygas, apskritai beveik vis\u0173 \u012fmanom\u0173 literat\u016bros \u017eanr\u0173 knygas jidi\u0161, lenk\u0173, hebraj\u0173 ir rus\u0173 kalbomis. Knyg\u0173 lietuvi\u0173 kalba pirmiausia buvo galima rasti Kauno \u017eyd\u0173 knygynuose.<\/p>\n\n\n\n

Vilnius taip pat buvo bibliotek\u0173 miestas, tiek vie\u0161\u0173j\u0173, tiek veikian\u010di\u0173 mokyklose, profesini\u0173 asociacij\u0173 klubuose ir net priva\u010diuose namuose. \u0160alia YIVO bibliotekos, did\u017eiausia ir garsiausia i\u0161 j\u0173 buvo Stra\u0161uno biblioteka, kurios lentynose ir saugyklose 1935 m. buvo sukaupta apie trisde\u0161imt penki t\u016bkstan\u010diai knyg\u0173. \u201eMefitse haskala\u201c (hebr. \u0160vietimo skleid\u0117jai) biblioteka tur\u0117jo apie penkiolika t\u016bkstan\u010di\u0173 knyg\u0173, o 1915 m., Pirmojo pasaulinio karo \u012fkar\u0161tyje, jos paslaugomis naudojosi daugiau nei trys t\u016bkstan\u010diai skaitytoj\u0173, tarp kuri\u0173 buvo moksleivi\u0173, darbinink\u0173, prekybinink\u0173 ir verslinink\u0173. Tarsi to b\u016bt\u0173 negana, Vilniaus \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117 tur\u0117jo ir Vaik\u0173 bibliotek\u0105. O kaipgi galima pamir\u0161ti po vis\u0105 miest\u0105 i\u0161sibars\u010diusius knygynus?<\/p>\n\n\n\n

Kitas b\u016bdas suprasti visuomen\u0117s santyk\u012f su \u017einiomis ir mokslu \u2013 pa\u017evelgti \u012f jos \u0161vietimo sistem\u0105. Ta\u010diau bet koks bandymas trumpai apr\u0117pti Vilniaus \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s \u0161vietimo tinkl\u0105 nuo pat prad\u017ei\u0173 yra pasmerktas nes\u0117kmei. Tik pamin\u0117siu, kad greta tradicini\u0173 \u0161vietimo form\u0173 \u2013 chederio (pradin\u0117s religin\u0117s mokyklos) ir je\u0161ivos \u2013 nuo pat XIX a. prad\u017eios mieste veik\u0117 de\u0161imtys moderni\u0173 berniuk\u0173 ir mergai\u010di\u0173 mokykl\u0173, tiek akademini\u0173, tiek profesini\u0173. Ta\u010diau verta prisiminti, kad jau nuo XIX a. prad\u017eios, o ypa\u010d tarpukariu, \u017eyd\u0173 jaunuoliai ir jaunuol\u0117s aktyviai studijavo vietos auk\u0161tosiose mokyklose \u2013 valstybin\u0117je rabin\u0173 seminarijoje, mokytoj\u0173 seminarijose ir, \u017einoma, universitete.<\/p>\n\n\n\n

VILNIAUS UNIKALUMAS<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Sp\u0117ju, kad mano kalb\u0117jime gal\u0117jote pajusti, jog pasakojimas apie Vilniaus \u017eyd\u0173 kult\u016brin\u012f ir mokslin\u012f pasaul\u012f persmelktas nostalgijos. Ir i\u0161ties \u2013 nesu pirmas, teigiantis, jog \u0161io unikalaus miesto dvasia alsuoja nostalgija. Neneigiu \u2013 kartais ir mane ji u\u017eklumpa. Ta\u010diau mano kaip profesionalaus istoriko pareiga \u2013 teikti paai\u0161kinimus, pagr\u012fstus ne jausmais, o racionalia fakt\u0173 analize. Vis d\u0117lto, kalbant apie klausim\u0105, kur\u012f i\u0161k\u0117liau prad\u017eioje, \u0161i\u0105 pareig\u0105 atlikti n\u0117ra paprasta. Ne paslaptis, kad dauguma Vilniaus \u017eyd\u0173 gyventoj\u0173 priklaus\u0117 \u017eemesniems socialiniams ir ekonominiams sluoksniams. Vilnius niekada nebuvo didelis pramon\u0117s ar komercijos centras, tod\u0117l ir jo gyventoj\u0173 pragyvenimo lygis buvo \u017eemesnis. Net garsiojo Bunimovi\u010di\u0173 \u0161eimos fabriko „Viktorija” gaminamo \u0161okolado ir saldaini\u0173 nepakako kasdienio gyvenimo sunkumams pasaldinti. Kai \u017emogus yra visi\u0161kai pasin\u0117r\u0119s \u012f r\u016bpes\u010dius, kaip apr\u016bpinti \u0161eim\u0105, kyla klausimas \u2013 i\u0161 kur jis randa noro, galimybi\u0173 ir laiko mokytis, skaityti ir siekti \u017eini\u0173? Atrodo, kad \u017eyd\u0173 kilm\u0117s amerikie\u010di\u0173 psichologo Abrahamo Maslow poreiki\u0173 hierarchijos teorija grei\u010diausiai taip ir nesp\u0117jo perskristi Atlanto vandenyno. Vilniaus \u017eyd\u0173 prioritet\u0173 hierarchija buvo visi\u0161kai kitokia. Tai nerei\u0161kia, kad jie nepais\u0117 esmini\u0173 i\u0161gyvenimo poreiki\u0173. Veikiau, prie\u0161ingai nei Berlyne, Odesoje, Var\u0161uvoje, Rygoje ar Niujorke gyvenantys \u017eydai, Vilniaus \u017eydai, b\u016btent d\u0117l to, kad aplinka nesuteik\u0117 jiems reali\u0173 ekonominio mobilumo galimybi\u0173, gyvenimo prasm\u0117s ie\u0161kojo kitur \u2013 moksle. Nuo\u0161ird\u017eiai tikiu, kad b\u016btent \u0161is Vilniaus unikalumas, \u017eyd\u0173 pasaulyje gerai \u017einomas ir vertintamas, galiausiai nusv\u0117r\u0117 svarstykles. YIVO \u012fk\u016br\u0117jai suprato, kad n\u0117ra tinkamesn\u0117s vietos \u017einioms ir moksliniams tyrimams skirtai institucijai nei miestas, kurio gyventoj\u0173 kojos buvo tvirtai \u012fremtos \u012f kasdienio gyvenimo sunkumus, ta\u010diau \u017evilgsnis buvo pakeltas auk\u0161tyn, \u012f dvasios ir mokslo pasaul\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Savo pasakojim\u0105 nor\u0117\u010diau u\u017ebaigti vienu momentu, kuris, nors ir metafori\u0161kai, simbolizuoja Vilniaus \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s pabaig\u0105. Turiu omenyje \u017eym\u0173 simbolin\u012f eil\u0117ra\u0161t\u012f, sukurt\u0105 miesto s\u016bnaus Avromo Suckeverio \u2013 \u201eRom\u0173 spaustuv\u0117s \u0161vino plok\u0161t\u0117s\u201c. \u0160iame eil\u0117ra\u0161tyje poetas apra\u0161o, kaip partizanai, kovodami su vokie\u010di\u0173 okupantais, slapta \u012fsibrov\u0117 \u012f spaustuv\u0117s pastat\u0105, nor\u0117dami pavogti \u0161vinin\u012f \u0161rift\u0105, kuriuo buvo spausdinama \u012fvairi\u0173 kart\u0173 ir \u017eanr\u0173 \u017eyd\u0173 literat\u016bra, kad i\u0161 jo gal\u0117t\u0173 pasigaminti kulk\u0173 savo \u0161autuvams. Kitaip tariant, eil\u0117ra\u0161tis fiksuoja moment\u0105, kai miesto esm\u0117 patiria radikali\u0105 transformacij\u0105 \u2013 i\u0161 ra\u0161t\u0173, \u017eini\u0173 ir knyg\u0173 miesto jis virsta kariaujan\u010diu miestu. Ir nuostabiais Suckeverio \u017eod\u017eiais tariant:\u201e Eilut\u0117s i\u0161 Lenkijos ir i\u0161 Babilono i\u0161tirpo ir jung\u0117si be jokios skirties. Dabar ta galyb\u0117, \u012fslaptinta \u017eod\u017eiuose, pasaul\u012f \u0161\u016bviais prikelt prival\u0117s!\u201c[1]<\/a><\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau \u017eyd\u0173 kolektyvin\u0117je atmintyje ir \u0161irdyje Vilnius visiems laikams i\u0161liks \u017eini\u0173, i\u0161minties ir mokslo miestu.<\/p>\n\n\n\n\n\n

Profesorius Mordechajus (Motti) Zalkinas<\/strong> gim\u0117 Jeruzal\u0117je, baig\u0117 studijas Jeruzal\u0117s hebraj\u0173 universitete, daug met\u0173 buvo Negevo Ben Guriono universiteto docentas, \u0161iuo metu yra \u0161io universiteto profesorius emeritas. \u012e jo mokslini\u0173 interes\u0173 srit\u012f \u012feina socialin\u0117 ir ekonomin\u0117 Lietuvos \u017eyd\u0173 istorija bei \u017eyd\u0173 \u0161vietimo Ryt\u0173 Europoje istorija. <\/em><\/p>\n\n\n\n

Lietuvos \u017eyd\u0173 istorij\u0105 jis tiria daugiau nei 30 met\u0173, \u0161ia tema yra paskelb\u0119s kelet\u0105 monografij\u0173 bei daugyb\u0119 straipsni\u0173, lietuvi\u0161kai i\u0161leista jo knyga \u201eNaujos Lietuvos \u017eyd\u0173 istorijos perspektyvos\u201c. Prof. Zalkinas nuolat bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais. 2022 m. Lietuvos Respublikos prezidentas j\u012f apdovanojo Ordino \u201eU\u017e nuopelnus Lietuvai\u201c Riterio kry\u017eiumi nusipelnius tiriant ir puosel\u0117jant Lietuvos \u017eyd\u0173 istorij\u0105 ir paveld\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"
Babilono Talmudo traktatas Berachot (hebr.\u201ePalaiminimai\u201c). Na\u0161l\u0117s ir broli\u0173 Rom\u0173 spaustuv\u0117-leidykla, 1858.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Samuelis Juozapas Finas (1818-1890 m.) \u2013 istorikas, ra\u0161ytojas, leksikografas, ilgametis Vilniaus rabin\u0173 seminarijos d\u0117stytojas, leid\u0117jas ir 1860 m. i\u0161leistos pirmosios monografijos apie Vilniaus \u017eyd\u0173 istorij\u0105\u00a0 \u201eKiriya neemana\u201c (liet. \u201eI\u0161tikimas miestas\u201c) autorius.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Matas Stra\u0161unas (1817-1885) \u2013 Vilniaus mokslininkas, bibliofilas, bendruomen\u0117s mecenatas. Jo knyg\u0173 ir rankra\u0161\u010di\u0173 kolekcija, testamentu perduota \u017eyd\u0173 bendruomenei, tapo pirmos Vilniuje vie\u0161os \u017eyd\u0173 bibliotekos branduoliu.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Stra\u0161uno bibliotekos pastatas \u0161alia Did\u017eiosios sinagogos.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Stra\u0161uno bibliotekos fond\u0173 saugotojas Chaiklas Lunskis (1881-1943).<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Vilniuje 1925 m. \u012fsteigto \u017dyd\u0173 mokslinio instituto (YIVO) pastatas Vivulskio gatv\u0117je. YIVO buvo vienas reik\u0161mingiausi\u0173 \u017eyd\u0173 kult\u016bros ir mokslo centr\u0173 tarpukario Vilniuje.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
\u017dyd\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 instituto (YIVO) atminimo lenta, \u012frengta Vivulskio g. 18, vietoje, kur 1933-1944 veik\u0117 YIVO institutas (pastatas nei\u0161liko).<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n
\n\n\n\n

[1]<\/a> I\u0161 jidi\u0161 k. vert\u0117 Mindaugas Kvietkauskas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kovo 19 d. Nacionalin\u0117je bibliotekoje prasid\u0117jo akademinis forumas, skirtas YIVO instituto \u0161imtme\u010diui. Pirm\u0105j\u0105 paskait\u0105 \u2013 \u201eVilna as the Center of Jewish Scholarship and Book Culture\u201c \u2013 skait\u0117 profesorius Mordechajus Zalkinas. Su d\u017eiaugsmu pristatome paskaitos vertim\u0105 \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105. Vilnius \u2013 \u017eyd\u0173 mokslo ir knygos kult\u016bros centras Pra\u0117jo \u0161imtas met\u0173 nuo tada, kai devyni asmenys, susirink\u0119 […]<\/p>\n","protected":false},"author":143,"featured_media":3748,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[4],"tags":[],"class_list":["post-3729","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-musu-sveciai"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3729","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/143"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3729"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3729\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3748"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3729"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3729"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3729"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}