{"id":3789,"date":"2025-10-22T08:37:31","date_gmt":"2025-10-22T06:37:31","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/?p=3789"},"modified":"2025-10-27T08:15:02","modified_gmt":"2025-10-27T06:15:02","slug":"romeno-rolano-laiskas-del-sovietu-rusijoje-i-gulaga-issiusto-dr-isroelio-cinbergo-likimo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/2025\/10\/22\/romeno-rolano-laiskas-del-sovietu-rusijoje-i-gulaga-issiusto-dr-isroelio-cinbergo-likimo\/","title":{"rendered":"Romeno Rolano lai\u0161kas d\u0117l soviet\u0173 Rusijoje \u012f gulag\u0105 i\u0161si\u0173sto dr. Isroelio Cinbergo likimo"},"content":{"rendered":"\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

<\/h2>\n\n\n\n
\n

Villeneuve (Vaud) 1939 sausio 10<\/p>\n\n\n\n

Brangus pone Robakai,<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 gavau J\u016bs\u0173 lai\u0161k\u0105 d\u0117l dr. Isroelio Cinbergo. Raginu Jus d\u0117l galimos PEN klubo akcijos kreiptis \u012f Pon\u0105 \u017diul\u012f Romen\u0105 (Jule Romain), kuris yra jo prezidentas, ir kurio vard\u0105 j\u016bs be abejo painiojate su manuoju. [Jo adresas yra \u2013 2 rue Wilhem, Paris XVI].<\/p>\n\n\n\n

D\u0117l poveikio darymo Sovietinei vald\u017eiai, – a\u0161 praradau savo pagrindin\u012f tarpinink\u0105, kai mir\u0117 mano bi\u010diulis Maksimas Gorkis, ir mano \u017eygiai analogi\u0161kais atvejais tam, kur\u012f man nurod\u0117te, lieka be atsako. Patariu jums u\u017emegzti ry\u0161\u012f su Elena Stasova, \u017eurnalo \u201eLitt\u00e9rature Internationale\u201c vyriausi\u0105ja redaktore Maskvoje. Tai labai nusipelniusi moteris, turinti didel\u012f, pelnyt\u0105 autoritet\u0105 oficialiose SSRS sferose.<\/p>\n\n\n\n

[Ra\u0161yti : Pa\u0161to d\u0117\u017eut\u0117 527, Maskva]. Ji sugeb\u0117s \u012fvertinti did\u017eiul\u0119 dr. Isroelio Cinbergo intelektualini\u0173 darb\u0173 vert\u0119. <\/p>\n\n\n\n

Pra\u0161au tik\u0117ti, gerbiamas pone Robakai, mano nuo\u0161ird\u017eiais jausmais.<\/p>\n\n\n\n

Romain Rolland<\/p>\n<\/blockquote>\n\n\n\n

\u0160tai tokio lai\u0161ko fotokopij\u0105 radom tvarkomuose YIVO archyvuose, saugomuose Lietuvos Nacionalin\u0117je Martyno Ma\u017evydo bibliotekoje. J\u012f kaip atsakym\u0105 1939 met\u0173 sausio 10 dien\u0105 para\u0161\u0117 Romenas Rolanas (Romain Rolland). I\u0161 \u0161io atsakymo galima suprasti, kad \u012f j\u012f kreip\u0117si jidi\u0161 kalbos ir kult\u016bros tyrim\u0173 ir sklaida r\u016bpin\u0119sis dr. Abrahamas Aaronas Robakas (1890-1965).<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

(Nuotrauka i\u0161 https:\/\/congressforjewishculture.org\/people\/894\/avrom-arn-robak-a-roback-abraham-aaron<\/a>)<\/p>\n\n\n\n

Jis buvo JAV gyven\u0119s psichologas, gim\u0119s Goniondze (Lenkijoje), Harvardo universitete \u012fsteig\u0119s jidi\u0161 bibliotek\u0105, o 1929 metais – Massachusetts\u2018o universitete jidi\u0161 literat\u016bros kurs\u0105. \u0160alia darb\u0173, skirt\u0173 psichologijos problemoms, jis para\u0161\u0117 ir knyg\u0105 apie \u017eyd\u0173 ind\u0117l\u012f \u012f moderni\u0105 kult\u016br\u0105 (Jewish Influence in Modern Thought<\/em> (1929). <\/p>\n\n\n\n

I\u0161 Romeno Rolano lai\u0161ko galima suprasti, kad Robakas kreip\u0117si \u012f Pranc\u016bzijos PEN klub\u0105, galb\u016bt supainioj\u0119s Romen\u0105 Rolan\u0105 su klubo prezidentu \u017diuliu Romenu. Robakui susir\u016bpinim\u0105 k\u0117l\u0117 dr. Isroelio Cinbergo (Zinberg, Tsinberg), \u017eyd\u0173 literat\u016bros istoriko, kuris 1938 met\u0173 baland\u017eio m\u0117nes\u012f Leningrade buvo suimtas ir i\u0161si\u0173stas \u012f Gulag\u0105, likimas.<\/p>\n\n\n\n

Kas buvo dr. Isroelis Cinbergas ir kas j\u012f i\u0161tiko soviet\u0173 Rusijoje<\/em><\/h2>\n\n\n\n

Isroelis Cinbergas (1873-1939), pagal profesij\u0105 chemikas in\u017einierius, buvo \u017eyd\u0173 literat\u016bros istorikas. A\u0161tuoni jo fundamentalaus tri\u016bso, prie kurio jis dirbo vir\u0161 dvide\u0161imties met\u0173, \u017dyd\u0173 literat\u016bros istorija <\/em>(Di geshikhte fun der literatur bai jidn<\/em>) tomai buvo publikuoti Vilniuje 1929-1937 metais per YIVO tarpininkavim\u0105. Devintasis tomas buvo publikuotas jau po jo mirties, New Yorke, 1965 metais.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

St. Peterburge jis taip pat dalyvavo Draugijoje \u0161vietimui skleisti tarp Rusijos \u017eyd\u0173 <\/em>(\u041e\u0431\u0449\u0435\u0441\u0442\u0432\u043e \u0434\u043b\u044f \u0420\u0430\u0441\u043f\u0440\u043e\u0441\u0442\u0440\u0430\u043d\u0435\u043d\u0438\u044f \u041f\u0440\u043e\u0441\u0432\u0435\u0449\u0435\u043d\u0438\u044f \u041c\u0435\u0436\u0434\u0443 \u0415\u0432\u0440\u0435\u044f\u043c\u0438 \u0432 \u0420\u043e\u0441\u0441\u0438\u0438<\/em>), ra\u0161\u0117 straipsnius Rusijos \u017eyd\u0173 savaitra\u0161\u010diui \u0412\u043e\u0441\u0445\u043e\u0434<\/em>. Po Spalio Revoliucijos jis liko Rusijoje ir dalyvavo kult\u016brin\u0117je ir mokslin\u0117je \u017eyd\u0173 veikloje: 1919-1925 metais buvo \u017dyd\u0173 universiteto St. Peterburge akademinis sekretorius, ir d\u0117st\u0117 \u017eyd\u0173 literat\u016bros istorij\u0105 ir \u017eyd\u0173 kult\u016br\u0105. Iki pat ketvirto de\u0161imtme\u010dio dalyvavo \u012fvairiose \u017eyd\u0173 organizacijose, ra\u0161\u0117 straipsnius. Kai visos nepriklausomos \u017eyd\u0173 organizacijos buvo panaikintos, \u017eyd\u0173 kult\u016bros entuziastai rinkosi jo namuose. Susira\u0161in\u0117jo su kolegomis u\u017esienyje. Jis buvo suimtas 1938 met\u0173 nakt\u012f i\u0161 baland\u017eio 3 \u012f 4, ir buvo apkaltintas anti-sovietine ir nacionalistine veikla. Manoma, kad mir\u0117 tranzito \u012f Vladivostok\u0105 metu 1938 met\u0173 gruod\u017eio 28 arba 1939 met\u0173 sausio 3 dien\u0105. Kaip ra\u0161\u0117 Michailas Beizeris, remdamasis Cinbergo \u0161eimos archyv\u0173 med\u017eiaga ir kitais \u0161altiniais, oficialaus teismo nebuvo, ir jis buvo nuteistas a\u0161tuoneriems metams sunki\u0173j\u0173 darb\u0173 1938 met\u0173 bir\u017eelio 21 dien\u0105.  \u012e Tolimuosius Rytus jis i\u0161keliavo rugs\u0117jo 8-9 dien\u0105. Nuo spalio m\u0117nesio Vladivostoke \u201elauk\u0117\u201c i\u0161ve\u017eimo \u012f Kolymos region\u0105. Pagal 1940 gegu\u017e\u0117s 30 dien\u0105 jo \u017emonai \u012fteikt\u0105 mirties pa\u017eym\u0105, jis mir\u0117 1938 met\u0173 gruod\u017eio 28 dien\u0105 nuo \u0161irdies nepakankamumo (kit\u0105 dien\u0105 po poeto Osipo Mandel\u0161tamo mirties tame pa\u010diame lageryje) (Beizer 1991, 34). Ta\u010diau hebraistas Hilelis Aleksandrovas, kal\u0117j\u0119s tame pa\u010diame lageryje, liudijo, kad buvo sutik\u0119s Cinberg\u0105 gruod\u017eio 31 dien\u0105, ir kad jis mir\u0117 1939 met\u0173 sausio pabaigoje ar vasario prad\u017eioje. Galiausiai, 1990 met\u0173 spalio m\u0117nes\u012f Vidaus reikal\u0173 ministerija Isroelio Cinbergo vaikai\u010diui Ernestui Cinbergui i\u0161dav\u0117 nauj\u0105 sertifikat\u0105, kuriame buvo nurodyta mirties nuo \u0161irdies nepakankamumo data – 1939 met\u0173 sausio 3 diena (Beizer 1991, 34-35).<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

(Nuotrauka i\u0161 https:\/\/www.jewishgen.org\/yizkor\/Lanovtsy\/lan177.html<\/a> ) <\/p>\n\n\n\n

Istorin\u0117s aplinkyb\u0117s<\/em><\/h2>\n\n\n\n

Porevoliuciniais metais Soviet\u0173 Rusijoje, oficialiai dar prisilaikant leninin\u0117s internacionalizmo ir \u201ekorenizacijos\u201c politikos, siekiant panaikinti carin\u0117s imperijos laik\u0173 did\u017eiarusi\u0161k\u0105 \u0161ovinizm\u0105, buvo leid\u017eiama puosel\u0117ti vietines nacionalines kult\u016bras. Buvo palaikoma, bent jau toleruojama ir (sekuliari) jidi\u0161 kult\u016bra. Ta\u010diau XX am\u017eiaus ketvirto de\u0161imtme\u010dio viduryje, prie Stalino, nacionalinei politikai pasikeitus (gr\u0105\u017einant did\u017eiarusi\u0161k\u0105 \u0161ovinizm\u0105, performuluot\u0105 per socialistini\u0173 nacij\u0173 koncepcijos prizm\u0119), vis \u012ftariau \u017ei\u016brint \u012f sen\u0105j\u0105 revoliucionieri\u0173 bol\u0161evik\u0173, Lenino bendra\u017eygi\u0173, kart\u0105, bei vis labiau ry\u0161k\u0117jant paties Stalino asmeniniam antisemitizmui, prasid\u0117jo taip vadinamo \u201eDid\u017eiojo teroro metai\u201c (1936-1938). Tai buvo did\u017eiausi\u0173 stalinini\u0173 represij\u0173 metai, kai vyko partini\u0173 kadr\u0173 (ypa\u010d auk\u0161\u010diausi\u0173) \u201evalymo\u201c vajus. Buvo \u201epa\u0161alinta\u201c did\u017eioji dauguma sen\u0173j\u0173 revoliucionieri\u0173, u\u017e\u0117musi\u0173 auk\u0161\u010diausius partijos postus. Ta\u010diau kliuvo ir \u201esenajai inteligentijai\u201c, kurioje gana \u017eymi\u0105 viet\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 ir \u017eyd\u0173 kult\u016bros ir inteligentijos atstovai. Kai kurie j\u0173 net paskutiniais metais atsitrauk\u0119 nuo \u017eydi\u0161k\u0173 klausim\u0173, kaip kad istorikas Julius Gessenas ar poetas Osipas Mandel\u0161tamas. Senoji, dar carin\u0117s Rusijos metais susiformavusi inteligentija, tarp j\u0173 ir visa eil\u0117 \u017eyd\u0173 inteligentijos atstov\u0173, pasak sovietinio antisemitizmo istoriko Genadijaus Kostyr\u010denko, kovos su carizmu epochoje buvo i\u0161siugd\u0119 opozicijos sistemai, nepriklausomo m\u0105stymo etos\u0105, da\u017enai kriti\u0161kai gal\u0117jo reik\u0161ti savo po\u017ei\u016br\u012f \u012f vykstan\u010dius procesus porevoliucin\u0117je Rusijoje. I\u0161 Lietuvos kil\u0119s ra\u0161ytojas, literat\u016bros kritikas, filosofas Aaronas \u0160teinbergas (1891-1975) atsiminim\u0173 knygoje Mano ankstyv\u0173j\u0173 met\u0173 draugai (1911-1928)<\/em> sodriai perteikia porevoliucinio laikotarpio tos inteligentijos bla\u0161kym\u0105si tarp tro\u0161kimo likti Rusijoje ir kurti nepaisant brukamos naujos ideologijos ir gr\u0117smi\u0173, bandant prisitaikyti, nepavykstant to padaryti, bei tarp emigracijos ir bandym\u0173 adaptuotis (ne visada s\u0117kmingai) svetimose kult\u016brose. Kai kas, tokie kaip Maksimas Gorkis (1868-1936), nors ir tur\u0117jo autoritet\u0105 ir \u0161ioki\u0173 toki\u0173 galimybi\u0173 paveikti bol\u0161evik\u0173 strukt\u016bras, gelbstint t\u0105 ar kit\u0105 kult\u016brinink\u0105 ar kurio nors i\u0161 inteligentijos giminait\u012f, ne visada tai pasiekdavo. Jis ir pats buvo emigrav\u0119s, bet sugr\u012f\u017e\u0119s \u012f sovietin\u0119 Rusij\u0105, kur mir\u0117 neai\u0161kiomis aplinkyb\u0117mis kaip tik prasidedant \u201eDid\u017eiajam terorui\u201c. Romeno Rolano minima Jelena Stasova (1873-1966) buvo kilusi i\u0161 senos rus\u0173 aristokrat\u0173 \u0161eimos, kurioje buvo palaikomos opozicionieri\u0161kos, progresyvios laiko id\u0117jos,tame tarpe ir feminizmas. Vykstant 1917 met\u0173 revoliucijoms ji gyveno tremtyje Sibire. Tur\u0117dama gele\u017ein\u0117s disciplinos, puiki\u0173 organizacini\u0173 geb\u0117jim\u0173 ir s\u0105\u017einingumo reputacij\u0105 ji dar Leninui gyvam esant nebuvo labai pageidaujama bol\u0161evik\u0173 partijos centro komitete (sp\u0117jama, kad ir d\u0117l to, kad buvo moteris), tod\u0117l kelet\u0105 met\u0173 (1921-1926) darbavosi Vokietijoje, organizuodama komintern\u0105. Nuo 1927 met\u0173 vadovavo MOPR\u2018ui (rus\u0173 k. \u041c\u0435\u0436\u0434\u0443\u043d\u0430\u0440\u043e\u0434\u043d\u043e\u0435 \u043e\u0431\u044c\u0435\u0434\u0438\u043d\u0435\u043d\u0438\u0435 \u043f\u0438\u0441\u0430\u0442\u0435\u043b\u0435\u0439 \u2013 \u0440\u0435\u0432\u043e\u043b\u044e\u0446\u0438\u043e\u043d\u0435\u0440\u043e\u0432, pranc. Union internationale des \u00e9crivains r\u00e9volutionnaires, UIER), r\u016bpindamasi represuotais revoliucionieriais ra\u0161ytojais. 1938-1946 metais redagavo tos organizacijos organ\u0105, La Litt\u00e9rature Internationale<\/em>, kuris buvo platforma antifa\u0161istiniams autoriams. Romenas Rolanas, tiesa, buvo vienas i\u0161 \u0161io \u017eurnalo k\u016br\u0117j\u0173 1933 metais. Ji buvo viena i\u0161 nedaugelio, kuriai pavyko i\u0161vengti susidorojimo \u201eDid\u017eiojo teroro\u201c metais. O turint omenyje, kad net ir stalinini\u0173 represij\u0173 metais nesibaimino siekti pagalbos represij\u0173 aukoms, belieka tik sp\u0117lioti, kaip jai tai pavyko.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

(Nuotrauka i\u0161 https:\/\/upload.wikimedia.org\/wikipedia\/commons\/4\/4d\/Elena_Stasova_1907_Edit_Crop.jpg<\/a> (Elena Dmitrievna Stasova, [set of 16 postcards], Postcard, author-comp. E. Lisinova, art. V. Gorsky, ed. B. Glasenberg E. D. Stasova. 1907))<\/p>\n\n\n\n

Cinbergas nebuvo i\u0161gelb\u0117tas. T\u0105 dien\u0105, kada Romenas Rolanas ra\u0161\u0117 lai\u0161k\u0105, jis ko gero jau buvo mir\u0119s. Pranc\u016bzijos PEN klubas vargu ar b\u016bt\u0173 k\u0105 nors pakeit\u0119s.<\/p>\n\n\n\n

Bibliografin\u0117s nuorodos<\/h2>\n\n\n\n

\u201eYiddish scholar, psychologist. Librarian at Harvard University. Contributed to Keneder odler<\/em> (Montreal), Dos naye lebn<\/em> (N.Y.), Literarishe velt<\/em> (N.Y.), Dos yidishe folk<\/em> (N.Y.), Yidisher kemfer<\/em> (N.Y.), Freie Arbeiter Stimme<\/em> (N.Y.), Filologishe shriftn<\/em> (Vilna). Born in Goniadz, district of Bialystok. Immigrated to Montreal, Canada in 1892.\u201c Informacija YIVO instituto archyve https:\/\/yivo.org\/<\/a> , https:\/\/archives.cjh.org\/repositories\/7\/resources\/21469<\/a>)<\/p>\n\n\n\n

Dr. Elye Shulman. \u201eRobak, Avrom-Arn (A. A. Roback, Abraham-Aaron Roback) (June 19, 1890\u2013June 5, 1965)\u201c, https:\/\/congressforjewishculture.org\/people\/894\/avrom-arn-robak-a-roback-abraham-aaron<\/a><\/p>\n\n\n\n

Galina Eliasberg. \u201eTsinberg, Yisroel\u201c, https:\/\/encyclopedia.yivo.org\/article\/1174<\/a><\/p>\n\n\n\n

John Haag. \u201eElena Stasova\u201c, https:\/\/www.encyclopedia.com\/women\/encyclopedias-almanacs-transcripts-and-maps\/stasova-elena-1873-1966<\/a><\/p>\n\n\n\n

Mikhail Beizer. \u201eNew information of the life of Izrael Tsinberg\u201c, Soviet Jewish Affairs. <\/em>Vol. 21, Nr. 2, Winter 1991, pp. 31-38.<\/p>\n\n\n\n

 \u0410\u0430\u0440\u043e\u043d \u0428\u0442\u0435\u0439\u043d\u0431\u0435\u0440\u0433. \u0414\u0440\u0443\u0437\u044c\u044f \u043c\u043e\u0438\u0445 \u0440\u0430\u043d\u043d\u0438\u0445 \u043b\u0435\u0442 (1911-1928). <\/em>\u00ab\u0421\u0438\u043d\u0442\u0430\u043a\u0441\u0438\u0441\u00bb, \u041f\u0430\u0440\u0438\u0436, 1991.<\/p>\n\n\n\n

\u0413\u0435\u043d\u0430\u0434\u0438\u0439 \u041a\u043e\u0441\u0442\u044b\u0440\u0447\u0435\u043d\u043a\u043e. \u0421\u0442\u0430\u043b\u0438\u043d \u043f\u0440\u043e\u0442\u0438\u0432 \u00ab\u043a\u043e\u0441\u043c\u043e\u043f\u043e\u043b\u0438\u0442\u043e\u0432\u00bb. \u0412\u043b\u0430\u0441\u0442\u044c \u0438 \u0435\u0432\u0440\u0435\u0439\u0441\u043a\u0430\u044f \u0438\u043d\u0442\u0435\u043b\u043b\u0438\u0433\u0435\u043d\u0446\u0438\u044f \u0432 \u0421\u0421\u0421\u0420<\/em>. \u041c\u043e\u0441\u043a\u0432\u0430:  \u0420\u043e\u0441\u0441\u0438\u0439\u0441\u043a\u0430\u044f \u043f\u043e\u043b\u0438\u0442\u0438\u0447\u0435\u0441\u043a\u0430\u044f \u044d\u043d\u0446\u0438\u043a\u043b\u043e\u043f\u0435\u0434\u0438\u044f, 2010.<\/p>\n\n\n\n

Au\u0161ra Pa\u017e\u0117rait\u0117<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Villeneuve (Vaud) 1939 sausio 10 Brangus pone Robakai, A\u0161 gavau J\u016bs\u0173 lai\u0161k\u0105 d\u0117l dr. Isroelio Cinbergo. Raginu Jus d\u0117l galimos PEN klubo akcijos kreiptis \u012f Pon\u0105 \u017diul\u012f Romen\u0105 (Jule Romain), kuris yra jo prezidentas, ir kurio vard\u0105 j\u016bs be abejo painiojate su manuoju. [Jo adresas yra \u2013 2 rue Wilhem, Paris XVI]. D\u0117l poveikio darymo […]<\/p>\n","protected":false},"author":143,"featured_media":3791,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[2],"tags":[],"class_list":["post-3789","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-atradimai"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3789","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/143"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3789"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3789\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3791"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3789"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3789"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3789"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}