{"id":3986,"date":"2026-08-26T07:31:10","date_gmt":"2026-08-26T05:31:10","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/?p=3986"},"modified":"2026-08-26T09:27:56","modified_gmt":"2026-08-26T07:27:56","slug":"rare-book-summer-school-early-hebrew-prints-jeruzale","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/2026\/08\/26\/rare-book-summer-school-early-hebrew-prints-jeruzale\/","title":{"rendered":"\u201eRare Book Summer School: Early Hebrew Prints\u201c. Jeruzal\u0117"},"content":{"rendered":"\n

„Ret\u0173 knyg\u0173 vasaros mokykla: ankstyvieji hebraji\u0161ki spaudiniai”. <\/h2>\n\n\n\n

Pareng\u0117 Au\u0161ra Pa\u017e\u0117rait\u0117.<\/em> (Vis\u0173 fotografij\u0173 autor\u0117, jei nepara\u0161yta kitaip, Au\u0161ra Pa\u017e\u0117rait\u0117)<\/h4>\n\n\n\n

2026 met\u0173 liepos 26-30 d. Izraelio nacionalin\u0117je bibliotekoje vyko \u201eRet\u0173 knyg\u0173 vasaros mokykla\u201c (\u201eRare Book Summer School: Early Hebrew Prints\u201c, Jeruzal\u0117), kurioje tur\u0117jau galimyb\u0119 dalyvauti ir a\u0161 kartu su grupe tyr\u0117j\u0173, bibliotekinink\u0173, doktorant\u0173, dizaineri\u0173, archyvar\u0173 i\u0161 \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173. Mes, kelios dalyv\u0117s i\u0161 Europos (Lenkijos, Graikijos ir Lietuvos) buvome dar atskirai globojamos Gesher L\u2018Europa<\/em> iniciatyvos (\u017er. rothschildfoundation.eu\/initiatives-new\/gesher-leuropanli<\/em>\/ ).<\/p>\n\n\n\n

Mokykla buvo organizuota kaip dalis projekto \u201eGlobal Jewish Book Lab initiative\u201c. Tema buvo pirm\u0173j\u0173 spausdint\u0173 hebraji\u0161k\u0173 knyg\u0173 materialumo istorijos u\u017ekulisiai. \u0160i mokykla, kaip buvo tikimasi, buvo pirmoji i\u0161 planuojam\u0173 tolesni\u0173 tokio pob\u016bd\u017eio rengini\u0173.   <\/p>\n\n\n\n

Mokykla buvo skirta doktorantams, edukatoriams, karjeros prad\u017eioje esantiems bibliotekininkyst\u0117s, archyvistikos, dokumentinio paveldo rinkini\u0173 prie\u017ei\u016bros specialistams. Dalyvavo apie penkiolika \u201estudent\u0173\u201c. \u0160is skai\u010dius, ties\u0105 sakant, apytikris, nes gana sunku buvo skai\u010diuoti susigr\u016bdusius nedidel\u0117je patalpoje dalyvius, kai kartu nuolat dalyvaudavo ir kas nors i\u0161 organizatori\u0173, ir i\u0161 d\u0117stytoj\u0173, ir i\u0161 kuratori\u0173. O be to, atsi\u017evelgiant \u012f vien\u0105 biblin\u012f \u012fsp\u0117jim\u0105 karaliui Dovydui, skai\u010diuoti galvas ne visada pritinka ir saugu (skirtingai nei viename sename sovietiniame animaciniame filmuke, kur keleivi\u0173 skai\u010diavimas laiv\u0105 i\u0161gelb\u0117jo nuo pra\u017e\u016bties).<\/p>\n\n\n\n

\u012e studij\u0173 savait\u0117s program\u0105 \u012f\u0117jo ne tik paskaitos ir individuali\u0173 projekt\u0173 dirbtuv\u0117s, bet ir ypa\u010d nei\u0161dildom\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f palik\u0119s gyvas \u201eprisilietimas\u201c, jeigu taip galima pasakyti, prie sen\u0173j\u0173 rankra\u0161\u010di\u0173 bei pa\u010di\u0173 pirm\u0173j\u0173 hebraji\u0161k\u0173 spaudini\u0173 egzempliori\u0173. Tiesa, nei rankra\u0161\u010di\u0173, nei knyg\u0173 liesti buvo nevalia, – vis\u0105 materialum\u0105 \u201eliet\u0117me\u201c ir \u201e\u010diupin\u0117jome\u201c akimis. Nors kai kurias faksimilines kopijas galima buvo paliesti, k\u0105 ir dar\u0117 profesoriai, kurie apie jas kalb\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Paskaitas skait\u0117 Harvardo universiteto profesorius dr. Davidas Sternas (knygos The Jewish Bible: A Material History<\/em>, 2017, autorius), vyresnysis lektorius i\u0161 Haifos universiteto dr. Jakovas Z. Majeris (Yakov Z. Mayer),  Jeruzal\u0117s hebraj\u0173 universiteto profesor\u0117 menotyrinink\u0117 dr. Sarit \u0160alev-Eini (Sarit  Shalev-Eyni), Normano E. Alexanderio judaikos studij\u0173 bibliotekinink\u0117 Kolumbijos universitete ir viena i\u0161 duomen\u0173 baz\u0117s \u201eFootprints\u201c direktori\u0173, Mi\u0161el\u0117 Margolis (Mishelle Margolis), taip pat Jeruzal\u0117s hebraj\u0173 universiteto profesorius dr. Jaronas Ben-Nae (Yaron Ben-Naeh). O individualias dirbtuves kuravo dr. Aleksanderis Gordinas (Alexander Gordin, inkunabulai), Danielis Lipsonas (proveniencija) ir \u0160imonas Kumeris (Shimon Kummer, katalogavimas). Visi trys \u2013 NLI darbuotojai.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Prof. David Stern<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

prof. Yakovas Z. Mayeris<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Prof. Sarit  Shalev-Eyni<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Mishelle Margolis ir dr. Alexanderis Gordinas<\/p>\n\n\n\n

NLI sen\u0173j\u0173 rankra\u0161\u010di\u0173 ir ankstyv\u0173j\u0173 leidini\u0173 kolekcija labai r\u016bpestingai saugoma. Laikoma \u017eemiausiuose bibliotekos auk\u0161tuose po \u017eeme, o ap\u017ei\u016br\u0117jimui ir susipa\u017einimui leidiniai buvo atve\u017eami \u012f u\u017edar\u0105 patalp\u0105, kurioje ir vyko paskaitos. \u017dinoma, kaip ir daugelyje kit\u0173 bibliotek\u0173, toje patalpoje buvo reikalaujama prisilaikyti kuo grie\u017e\u010diausi\u0173 rankra\u0161\u010dius ir senus leidinius apsaugan\u010di\u0173 priemoni\u0173 (plautis rankas, ra\u0161yti tik pie\u0161tuku, telefonuose \u012fjungti skryd\u017eio re\u017eim\u0105).<\/p>\n\n\n\n

Rankra\u0161\u010di\u0173, leidini\u0173 (ir bendrai) materialus saugumas ir gerov\u0117, dalyvi\u0173 apr\u016bpinimas visomis reikiamomis priemon\u0117mis buvo akademini\u0173 projekt\u0173 koordinatori\u0173 Timnos Abramov ir Reuveno Krugerio r\u016bpestis. O koordinatorius dr. Chaimas Meiris Neria (Haimo ir Hanos Solomon judaikos kolekcija, NLI) r\u016bpinosi ir skland\u017eiu pa\u010dios programos \u012fgyvendinimu, ir individuali\u0173 projekt\u0173 realizavimu bei turais po ekspozicijas ir knygynus.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Taip paprastai atrodydavo antra paskaitos dalis, per kuri\u0105 tur\u0117jome galimyb\u0119 i\u0161 arti ap\u017ei\u016brin\u0117ti rankra\u0161\u010dius ir spaudinius, apie kuriuos buvo pasakojama.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Kokie klausimai ir problemos kyla, kai susiduriame su senaisiais hebraji\u0161kais rankra\u0161\u010diais ir ankstyv\u0105ja spausdinimo epocha?<\/em><\/strong><\/h3>\n\n\n\n

K\u0105 gali papasakoti knyga kaip materialus artefaktas ir istorinis liudytojas? Kokie spausdinimo i\u0161\u0161\u016bkiai? Kokie intelektualiniai, dvasiniai santykio su tekstu poky\u010diai lauk\u0117, kai \u017eodin\u012f perdavim\u0105 keit\u0117 u\u017era\u0161ytas \u017eodis, kai ritin\u012f keit\u0117 kodeksas, ir kai spausdintas u\u017era\u0161ytas tekstas tapo prieinamas platesniems skaitytoj\u0173 ratams? Su kokiais tekstologiniais i\u0161\u0161\u016bkiais susid\u016br\u0117 ir kokias technines problemas tur\u0117jo i\u0161spr\u0119sti pirmieji leid\u0117jai, po ranka tur\u0117j\u0119 besiskirian\u010dius rankra\u0161\u010dius? Kaip krik\u0161\u010dionys, \u017eydai ir musulmonai bendradarbiavo, konkuravo, vieni kitiems dar\u0117 \u012ftak\u0105 rankra\u0161\u010di\u0173 ir spausdinimo kult\u016bros srityje? Kokius teologinius i\u0161\u0161\u016bkius k\u0117l\u0117 per\u0117jimai prie vis technologi\u0161kai naujesni\u0173 \u0161ventra\u0161\u010dio perdavimo modeli\u0173? Kod\u0117l \u017eydai ilgai po to, kai krik\u0161\u010dionys jau per\u0117jo nuo ritini\u0173 prie kodeks\u0173, dar kelis \u0161imtme\u010dius nesinaudojo \u0161ia nauja galimybe, o islamo kra\u0161tuose prad\u0117jo? \u0160ie ir daugelis kit\u0173 klausim\u0173 buvo analizuoti ir aptarti per \u0161i\u0105 trump\u0105 studij\u0173 savait\u0119. \u017demiau pateiksiu trumpas paskait\u0173 ap\u017evalgas.   <\/p>\n\n\n\n

Profesorius Davidas Sternas<\/strong> atskleid\u0117 tai, kokiu b\u016bdu pats teksto materialumo pob\u016bdis keit\u0117 tekst\u0173 recepcijos, funkcionavimo bei interpretavimo modelius. Antikoje atskiros Biblijos (Tanakho) knygos buvo ra\u0161omos ant atskir\u0173 ma\u017e\u0173 ritini\u0173 (vadinam\u0173 chuma\u0161im<\/em> (dgs.)) ir laikomos atskiruose d\u0117kluose. Tik III\u2013IV m.e.a. susiformavo tradicija sujungti visus penkis ritinius \u012f vien\u0105 Toros ritin\u012f (Chami\u0161a chum\u0161ei,<\/em> t.y. Penkiaknyg\u0119). Tai tur\u0117jo did\u017eiul\u0119 simbolin\u0119 ir bendruomenin\u0119 reik\u0161m\u0119. Nuo tada visas Toros ritinys tapo bendruomenin\u0117s liturgijos centru. Ir iki \u0161iol sinagogos liturgijoje naudojami b\u016btent Toros ritiniai, o ne knygos ar kodeksai. I\u0161 dalies tai gal\u0117jo b\u016bti atsakas \u012f tuo metu krik\u0161\u010dioni\u0161kajame pasaulyje vykus\u012f biblini\u0173 tekst\u0173 kanono formavimo pastangas, kai atskiros biblin\u0117s knygos buvo sujungtos \u012f vien\u0105 rinkin\u012f. Krik\u0161\u010dionys \u0117m\u0117 naudoti kodeks\u0173 model\u012f, t.y. dabartini\u0173 knyg\u0173 modelio prototip\u0105, kai tekstas ra\u0161omas ant lap\u0173, kurie sujungiami \u012f s\u0105siuvinius ar didesnius lap\u0173 blokus. \u017dinomiausi i\u0161 to laikotarpio yra Codex Vaticanus<\/em> bei Codex Sinaiticus<\/em>. Kodeksai, \u017einoma, buvo gerokai patogesni \u0160ventra\u0161\u010dio skaitymui, nei ritinys, ir gal\u0117jo b\u016bti naudojami ne tik bendruomenin\u0117je liturgijoje, bet ir individualiam skaitymui. Krik\u0161\u010dioni\u0173 teologijoje kodekso ir ritinio santykis tapo ideologiniu argumentu: buvo teigiama, kad taip kaip kodeksas pakeit\u0117 ritin\u012f, taip krik\u0161\u010dionyb\u0117 pakeit\u0117 (supersedes<\/em>) judaizm\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Galb\u016bt d\u0117l \u0161i\u0173 ir pana\u0161i\u0173 teologini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, anot profesoriaus, rabini\u0161ka tradicija ilgai veng\u0117 kodekso formos vie\u0161ajam Toros skaitymui, suformuluodami grie\u017etas normatyvines (halachines) taisykles Toros ritini\u0173 gamybai. Tai yra, rabinai, kaip sak\u0117 profesorius, \u201esukonstravo Toros ritin\u012f kaip halach\u0105 atitinkant\u012f sakral\u0173 artefakt\u0105\u201c. Ir tuo metu \u201eskaityti Tor\u0105\u201c rei\u0161k\u0117 gird\u0117ti j\u0105 skaitant melodingai<\/strong>, garsiai, kaip kad Esteros ritinio skaitymas<\/strong> Purim\u0173 \u0161vent\u0117s metu iki \u0161iandien. Toks \u201eskaitymas\u201c liturgi\u0161kai rei\u0161kia tai, kad jis turi b\u016bti i\u0161girstas<\/strong>. Ritiniai buvo (ir teb\u0117ra) brang\u016bs, ir daugiausia naudojami bendruomenin\u0117s liturgijos metu, tod\u0117l buvo \u012fsegamas \u012f atmint\u012f kaip tai, kas gird\u0117ta<\/strong>. Atitinkamai ir ankstyvosios rabini\u0161kos interpretacijos (pavyzd\u017eiui, viename i\u0161 ankstyviausi\u0173 rabini\u0161k\u0173 Toros interpretacij\u0173, midra\u0161\u0173, rinkinyje Bere\u0161it Raba<\/em>), r\u0117m\u0117si pirmiausia klausa, \u017eod\u017ei\u0173 s\u0105skambiu ir \u017eaismu. Profesorius pateik\u0117 toki\u0173 interpretacij\u0173 pavyzd\u017ei\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Tik VIII-IX a., gyvendami musulmoni\u0161koje aplinkoje \u017eydai pritaik\u0117 kodekso form\u0105 \u0160ventajam Ra\u0161tui (Tanachui<\/em>), ir \u0161iandien \u017einomi anks\u010diausi tokie i\u0161lik\u0119 kodeksai yra i\u0161 Sirijos miesto Alepo (IX am\u017eius), Rusijoje saugomas \u201eLeningrado kodeksas\u201c. Skaitymas tapo vizualus<\/strong> \u2013 tekstas imtas analizuoti akimis, vertinant gramatik\u0105 ir ra\u0161to detales. Tanacho<\/em> rankra\u0161\u010diuose, kurie imti ra\u0161yti kaip knygos, musulmoni\u0161kuose kra\u0161tuose buvo laikomasi trij\u0173 stulpeli\u0173 strukt\u016bros (imituojan\u010dios ritin\u012f) su islamo menui artimu geometriniu, g\u0117liniu ar kiliminiu dekoru.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Vienas i\u0161 sen\u0173j\u0173 hebraji\u0161k\u0173 biblini\u0173 rankra\u0161\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Tuo tarpu Europoje, germani\u0161kuose kra\u0161tuose taip pat imti ra\u0161yti rankra\u0161\u010diai naudojo gotikiniame krik\u0161\u010dioni\u0161kame mene gausiai naudotus gyv\u016bn\u0173 ir fantastini\u0173 b\u016btybi\u0173 (drakon\u0173, hibridini\u0173 gyvi\u0173) fig\u016bras, bei nuo krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 kodeks\u0173 nusi\u017ei\u016br\u0117t\u0105 teksto strukt\u016bravim\u0105 lape. <\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

A\u0161kenazi\u0161kas rankra\u0161tis<\/p>\n\n\n\n

Naujos materialios knyg\u0173 technologijos band\u0117 i\u0161laikyti pra\u0117jusio etapo modelius \u2013 pirmieji Toros kodeksiniai rankra\u0161\u010diai, kaip min\u0117ta, – i\u0161laik\u0117 vizuali\u0105 ritinio imitacij\u0105 (trys kolonos). Ta\u010diau buvo imti naudoti dekorai, iliustracijos. Kai kurios \u2013 ypa\u010d turtingos, naudojant ir aukso lak\u0161tus (kaip pasakos kitoje paskaitoje dr. Sarit \u0160alev-Eini (Sarit Shalev-Eyni<\/strong>)). O pereinant prie spausdint\u0173 knyg\u0173 \u2013 buvo paliekami tu\u0161ti lapo plotai ranka pie\u0161toms spalvotoms iliustracijoms, nes ir knyg\u0173 spausdinimo technologijos dar nebuvo taip i\u0161tobulintos. Pana\u0161iai \u0161iais laikais skaitmenin\u0117s knygos bando i\u0161laikyti vizualin\u012f spausdintos knygos model\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Pirma hebraji\u0161ka spausdinta Penkiaknyg\u0117 net netur\u0117jo balses \u017eymin\u010di\u0173 \u017eenkl\u0173, nes ankstyvuoju laikotarpiu, kai \u017eydai \u0161i\u0105 technologij\u0105 \u012fsisavino i\u0161 krik\u0161\u010dioni\u0173, \u0161i technologija dar nebuvo tiek pritaikyta hebraj\u0173 kalbai. Tod\u0117l egzemplioriuje, kur\u012f tur\u0117jome galimyb\u0119 ap\u017ei\u016br\u0117ti i\u0161 arti \u2013 buvo matomi balsi\u0173 \u017eym\u0117jimai, atlikti ranka.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Pirmas hebraji\u0161kas Toros teksto spaudinys, kuriame technologi\u0161kai dar nebuvo \u012fmanoma sud\u0117ti balses \u017eymin\u010di\u0173 \u017eenkl\u0173 (nekudot<\/em>), ir jie buvo d\u0117liojami ranka.<\/p>\n\n\n\n

Spausdinant tekst\u0105 atsirado nauja meno r\u016b\u0161is \u2013 mikrografika \u2013 fig\u016br\u0173 pie\u0161imas, vietoj linij\u0173 naudojant \u017eod\u017eius. Apie tai pasakojo dr. Sarit \u0160alev-Eini.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Ji savo paskaitose daugiausia d\u0117mesio skyr\u0117 hebraji\u0161k\u0173 maldyn\u0173 (machzor\u0173<\/em> (did\u017ei\u0173j\u0173 metini\u0173 \u0161ven\u010di\u0173), sidur\u0173 (kasdieni\u0173 mald\u0173), Hagada \u0161el Pesach (\u0161ventinei Pesacho vakarienei skirt\u0173 skaitini\u0173)) i\u0161vaizdos ir paskirties poky\u010diams, \u012fvykusiems pereinant nuo rankra\u0161\u010di\u0173 prie spaudos eros.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Spausdintas machzoras<\/p>\n\n\n\n

Viduram\u017eiais iliustracijos ir spalvingi elementai rankra\u0161\u010diuose, jos teigimu, nebuvo vien tik puo\u0161mena \u2013 jie pad\u0117jo skaitytojui orientuotis liturgijos strukt\u016broje, pavyzd\u017eiui, i\u0161skiriant svarbias \u0161ventines maldas i\u0161skirtiniu \u0161riftu. Su spaudos atsiradimu \u0161is vizualinis pasaulis i\u0161bluko d\u0117l dideli\u0173 gamybos ka\u0161t\u0173 ir, \u017einoma, technologijos netobulumo, o knygose prad\u0117jo dominuoti tekstas. Taip pat keit\u0117si pats knygos pob\u016bdis: rankra\u0161tinis formatas, kur\u012f kaip unikal\u0173 galima buvo asmeni\u0161kai u\u017esisakyti (pavyzd\u017eiui, 1478 m. Italijos na\u0161l\u0117s s\u016bnums u\u017esakytas siduras), u\u017eleido viet\u0105 serijiniu b\u016bdu spausdintoms knygoms su reklaminiais tituliniais lapais, skirtais pritraukti masin\u012f pirk\u0117j\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Ypa\u010d \u012fdom\u016bs buvo jos ai\u0161kinimai apie zodiako \u017eenkl\u0173 vaizdavim\u0105 machzoruose. \u0160ie vaizdavimai tur\u0117jo mistin\u0119 reik\u0161m\u0119. Ne\u012fprastas v\u0117\u017eio ar skorpiono pie\u0161imas a\u0161kenazi\u0161kuose maldynuose atspind\u0117jo gilius dvasinius ir kalendorinius nuog\u0105stavimus \u2013 pavyzd\u017eiui, XII a. pranc\u016bz\u0173 rabinas \u0160im\u0161onas ra\u0161\u0117 apie Skorpiono ir V\u0117\u017eio liejamus nuodus \u012f vandens \u0161altinius met\u0173 sezon\u0173 kaitos (tkufa<\/em>) laikotarpiu, es\u0105, V\u0117\u017eys ir Skorpionas yra \u201egalingi karo vyrai\u201c, kurie pavydi vienas kitam ir lieja pykt\u012f bei nuodus \u012f visus \u017eem\u0117s vandens \u0161altinius. Visi, kas geria t\u0105 vanden\u012f, mir\u0161ta.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

(I\u0161 Sarit \u0160alev-Eini paskaitos prezentacijos)<\/p>\n\n\n\n

Nors ankstyvojoje spaudoje \u0161ie zodiako \u017eenklai buvo i\u0161nyk\u0119, jie netik\u0117tai atgim\u0117 XVII\u2013XVIII a. leidiniuose, tokiuose kaip 1699 m. Sulzbacho machzoras. Tai buvo vidinis \u017eyd\u0173 bendruomeni\u0173 atsakas \u012f i\u0161orines krik\u0161\u010dioni\u0161kojo pasaulio kalendorines reformas, pavyzd\u017eiui, 1582 m. Grigaliaus kalendoriaus \u012fvedim\u0105, paskatinus\u012f i\u0161 naujo ginti ir akcentuoti savojo kalendoriaus cikl\u0173 svarb\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Galiausiai, profesor\u0117 i\u0161samiai nagrin\u0117jo iliustruot\u0173 Pesacho Hagad\u0173 evoliucij\u0105, lygindama Prahos (1526 m.), Venecijos (1609 m.) ir Amsterdamo (1695\/1712 m.) leidimus.<\/p>\n\n\n\n

Prahos Hagada buvo pirmoji spausdinta iliustruota Hagada, kuri fakti\u0161kai \u201eu\u017edav\u0117 ton\u0105\u201c visoms v\u0117lesn\u0117ms versijoms. Ji laikoma viena i\u0161 reik\u0161mingiausi\u0173 spausdint\u0173 Hagados leidim\u0173. Ji pasi\u017eym\u0117jo savo unikaliais bruo\u017eais: \u0161riftas bei apipavidalinimas tur\u0117jo stipri\u0105 gotikin\u0119 \u012ftak\u0105, kuri prat\u0119s\u0117 tradicin\u012f a\u0161kenazi\u0161k\u0173 liturgini\u0173 rankra\u0161\u010di\u0173 stili\u0173. Taip pat joje buvo labai kruop\u0161\u010diai i\u0161laikyta viduram\u017ei\u0173 rankra\u0161\u010di\u0173 tradicija puo\u0161ti ir i\u0161skirti ne pirm\u0105j\u0105 raid\u0119 (kaip kad krik\u0161\u010dioni\u0161kose knygose), o vis\u0105 pradin\u012f \u017eod\u012f specialiuose r\u0117meliuose.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

(Pavyzdys i\u0161 faksimil\u0117s pavyzd\u017eio www.abebooks.com\/Prague-Haggadah-Passover-1526-FACSIMILE-EDITION\/31940729255\/bd<\/a>  )<\/p>\n\n\n\n

(Pla\u010diau pasiskaityti apie \u0161\u012f leidim\u0105 galima  https:\/\/seforimblog.com\/2018\/04\/the-1526-prague-haggadah-and-its\/?print=print<\/a> )<\/p>\n\n\n\n

Be to, tekstas buvo i\u0161spausdintas su pilna vokalizacija (balses \u017eymin\u010diais \u017eenklais). Vienas i\u0161 labiausiai netik\u0117t\u0173 Prahos Hagados bruo\u017e\u0173 buvo renesanso epochos estetikos atgarsiai \u2013 joje med\u017eio rai\u017einiuose buvo pavaizduotos nuogos fig\u016bros. Pavyzd\u017eiui, prie prana\u0161o Ezekielio citatos apie \u201enuog\u0105 ir plik\u0105\u201c Izraelio taut\u0105 tremtyje buvo i\u0161rai\u017eyta nuogos moters fig\u016bra. Tokios nuogos fig\u016bros v\u0117liau pasirodys ir kituose Hagados variantuose. Profesor\u0117s ai\u0161kinimu, jis buvo nusi\u017ei\u016br\u0117tas nuo XV a. a\u0161kenazi\u0173 kilm\u0117s ra\u0161tininko ir dailininko Joelio ben Simeono. Pastarojo nupie\u0161ta nuoga moters fig\u016bra (Murphy Hagadoje<\/em>, apie 1455 m.) tiesiogiai vizualizavo prana\u0161o Ezekielio knygos i\u0161trauk\u0105. \u0160is biblinis tekstas Izraelio tautos i\u0161laisvinim\u0105 i\u0161 Egipto vergov\u0117s metafori\u0161kai prilygino pamestai mergaitei, kuri u\u017eauga, subr\u0119sta ir tampa Vie\u0161paties nuotaka. Moters rankose laikomoje plev\u0117suojan\u010dioje teksto juostoje yra \u012fra\u0161yti paskutiniai \u0161ios citatos \u017eod\u017eiai: \u201eir tu buvai nuoga ir plika<\/em>\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Nors kitose XV a. prad\u017eios voki\u0161kose hagadose \u0161i vieta kartais irgi b\u016bdavo iliustruojama nuogu k\u016bnu, kiti dailininkai s\u0105moningai maskuodavo fig\u016bros lyt\u012f, siekdami pridengti seksualum\u0105. Joelio b. Simeono pie\u0161inyje susiliejo ital\u0173 Renesanso ir vokie\u010di\u0173 kult\u016bros. Kadangi jis ilg\u0105 laik\u0105 keliavo ir k\u016br\u0117 \u0160iaur\u0117s Italijoje, jis grei\u010diausiai buvo mat\u0119s antikines deiv\u0117s Veneros (kylan\u010dios i\u0161 maudyklos) statulas, kurios tuo metu k\u0117l\u0117 did\u017eiul\u012f Renesanso meninink\u0173 susidom\u0117jim\u0105. Ir, profesor\u0117s ai\u0161kinimu, \u0161iuo laikotarpiu nuog\u0173 k\u016bn\u0173 vaizdavimas buvo pla\u010diai paplit\u0119s krik\u0161\u010dioni\u0161koje Renesanso kult\u016broje. \u010cia \u0161is vaizdavimas buvo alegorinis. Ir Joelio b. Simeono pavaizduota moters stov\u0117sena ant m\u0117lyno pjedestalo ir jos pe\u010dius dengiantis rank\u0161luostis akivaizd\u017eiai primena \u0161iuos pavyzd\u017eius. Kartu jos i\u0161didi laikysena ir rankoje laikomas ra\u0161tas atkartoja voki\u0161k\u0105j\u0105 Frau Minne<\/em> \u2013 koving\u0105j\u0105 voki\u0161kosios meil\u0117s deiv\u0117s personifikacij\u0105. Ta\u010diau Joelis \u0161\u012f dievybi\u0173 ir alegorij\u0173 motyv\u0105 \u201esu\u017emogino\u201c ir pritaik\u0117 \u017eydi\u0161kam kontekstui. Jis nupie\u0161\u0117 moter\u012f ne kaip tolim\u0105 deiv\u0119, o su \u017eyd\u0173 moterims b\u016bdingu v\u0117riniu bei tradiciniu galvos apdangalu. Antikinis, k\u016bn\u0105 juosiantis deiv\u0117s rank\u0161luostis Murphy Hagadoje<\/em> buvo pakeistas paprastu, spalvingu naminiu rank\u0161luos\u010diu, eleganti\u0161kai permestu per abu pe\u010dius, tarsi moteris tiesiog \u0161luostyt\u0173si po maudyni\u0173. Pasak S. \u0160alev-Eini, \u0161ios kasdien\u0117s detal\u0117s panaikina mitin\u012f deiv\u0117s status\u0105 ir vaizduoja paprast\u0105 moter\u012f, kuri jau\u010diasi kiek nepatogiai, tur\u0117dama stov\u0117ti nuoga prie\u0161 Sederio vakar\u0105 \u0161ven\u010dian\u010di\u0105 \u0161eim\u0105 (didel\u0117 dalis to, k\u0105 profesor\u0117 pasakojo apie Joel\u012f b. Simeon\u0105 galima rasti jos straipsnyje www.differentvisions.org\/wp-content\/uploads\/sites\/1356\/2023\/04\/Issue-5-Shalev-Eyni.pdf<\/a>)<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

(I\u0161 dr. Sarit \u0160alev-Eini straipsnio www.differentvisions.org\/wp-content\/uploads\/sites\/1356\/2023\/04\/Issue-5-Shalev-Eyni.pdf<\/a>  )<\/p>\n\n\n\n

\u0160\u012f model\u012f v\u0117liau tiesiogiai nukopijavo ir savo med\u017eio rai\u017einiuose pritaik\u0117 1526 m. Prahos Hagados leid\u0117jai.<\/p>\n\n\n\n

V\u0117lesn\u0117je (1609 m. Venecijos) Hagadoje \u0161is nuogumo \u012fvaizdis \u012fgijo visi\u0161kai kit\u0105 prasm\u0119, susijusi\u0105 su rabini\u0161ku midra\u0161u, kur sakoma, kad Egipto vergijos metu \u017eyd\u0117s b\u0117gdavo \u012f laukus pas savo i\u0161sekusius vyrus, kad juos sugundyt\u0173 ir taip u\u017etikrint\u0173 tautos i\u0161likim\u0105. Pagal \u0161\u012f pasakojim\u0105, jos kartu su vyrais \u017ei\u016br\u0117davo \u012f veidrod\u017eius, kad su\u017eadint\u0173 j\u0173 aistr\u0105. Tod\u0117l iliustracijoje matome s\u0117din\u010dia moters ir vyro fig\u016bras, \u017ei\u016brin\u010dias \u012f veidrod\u012f, o fone vaizduojami gim\u0119 k\u016bdikiai.<\/p>\n\n\n\n

Nors Prahos Hagada buvo pirmoji spausdinta Hagada, kuri prad\u0117jo nauj\u0105 tradicij\u0105 \u2013  iliustracijas, ta\u010diau Venecijos Hagada (1609 m.) tapo bestseleriu, pritaikytu pla\u010diajai auditorijai (visai \u0161eimai). Ji jau reprezentavo ital\u0173 Renesanso ir ankstyv\u0173j\u0173 nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 estetik\u0105. Ji taip pat \u012fved\u0117 visi\u0161kai nauj\u0105 vizualin\u0119 pagalb\u0105 \u2013 Sederio \u017eenklus<\/em> (Simanei ha-Seder<\/em>) bei palaiminim\u0173 vinjetes.<\/em> Tai buvo para\u0161t\u0117se ar \u0161alia teksto i\u0161d\u0117styti ma\u017ei r\u0117meliai, tiesiogiai vaizduojantys konkret\u0173 ritualin\u012f veiksm\u0105 (pvz., rank\u0173 plovim\u0105 ar \u017evak\u0117s laikym\u0105). Prahos hagadoje toki\u0173 tiesiogini\u0173 didaktini\u0173 vinje\u010di\u0173 nebuvo \u2013 joje naudotos tradicin\u0117s Biblijos siu\u017eet\u0173 iliustracijos. Venecijos Hagada taip pat buvo suprojektuota taip, kad perleid\u017eiant, centrinis hebraji\u0161kas tekstas i\u0161likdavo nepakit\u0119s, o \u0161oninius stulpelius su vertimais \u012f ladino (Ispanijoje viduram\u017eiais susiformavusi lotynizuota \u017eyd\u0173 kalba), jidi\u0161 ar ital\u0173 kalbas spaustuvininkas gal\u0117jo lengvai keisti, pritaikydamas knyg\u0105 skirtingoms auditorijoms su minimaliomis s\u0105naudomis. Prahos Hagada tokio maketo lankstumo dar netur\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n

Kai 1695 m. Amsterdame pasirod\u0117 nauja vario gravi\u016bromis papuo\u0161ta Hagada, pirk\u0117jai taip stipriai pasigedo t\u0173 tradicini\u0173 Venecijos vaizdini\u0173 element\u0173, kad 1712 m. Amsterdamo leid\u0117jai buvo priversti juos nukopijuoti ir sugr\u0105\u017einti.<\/p>\n\n\n\n

Kita tema prat\u0119s\u0117 ir papild\u0117 dr. Davido Sterno paskaitas. Dr. Jakovas Z. Majeris (Yakov Z. Mayer<\/strong>) \u012fved\u0117 \u012f pirm\u0173j\u0173 Talmudo knyg\u0173 spausdinimo i\u0161\u0161\u016bki\u0173 ir atsiradusi\u0173 naujovi\u0173 kontekst\u0105. Rankra\u0161\u010di\u0173 kult\u016broje kiekvienas naujas nuora\u0161as da\u017eniausiai buvo vieno konkretaus rankra\u0161\u010dio kopija, kurioje nei\u0161vengiamai kaupdavosi perra\u0161in\u0117toj\u0173 klaidos. Renesanso epochos spaud\u0117jai ir korektoriai (pavyzd\u017eiui, Danieliaus Bombergo spaustuv\u0117 Venecijoje) pritaik\u0117 visi\u0161kai nauj\u0105, eklektinio teksto<\/em> metod\u0105. Jie nustojo aklai kopijuoti viduram\u017ei\u0173 rankra\u0161\u010dius, ir, lygindami kelis skirtingus egzempliorius, siek\u0117, kaip kad leid\u0117jai ai\u0161kino savo kolofonuose (baigiamuosiuose knygos \u012fra\u0161uose su jos parengimo informacija), pateikti tikr\u0105, teising\u0105, atkurt\u0105 pirmin\u012f teksto gro\u017e\u012f. \u0160\u012f metod\u0105 jie vadino \u201etiesos keliu\u201c (derekh ha-emet<\/em>). Tai buvo ir reklaminis argumentas rinktis spausdint\u0105 tekst\u0105 vietoj rankra\u0161\u010dio.<\/p>\n\n\n\n

Taip pat pasikeit\u0117 ir teksto koregavimo laikas ir pob\u016bdis: rankra\u0161tiniame am\u017eiuje knygos taisymo procesas buvo ilgas, t\u0119stinis ir vyko i\u0161tisas kartas po knygos nukopijavimo. O spaudos era \u0161\u012f proces\u0105 industrializavo: korekt\u016bra tur\u0117jo b\u016bti galutinai atlikta prie\u0161 spausdinim\u0105. Atspausdinus tira\u017e\u0105, tekstas tapdavo \u201esustingdytas\u201c, nes i\u0161taisyti klaidas visuose egzemplioriuose jau b\u016bdavo nebe\u012fmanoma. Galima b\u016bdavo nebent kit\u0105 tira\u017e\u0105 spausdinti jau su pataisymais. (Tokius atvejus analizavome katalogavimo dirbtuv\u0117se).<\/p>\n\n\n\n

Spausdinimo procesas reikalavo sen\u0173j\u0173 rankra\u0161\u010di\u0173 sunaikinimo. Ta\u010diau dar yra i\u0161lik\u0119 rankra\u0161\u010di\u0173, kur matosi spausdinimo procese vyk\u0119s lyginimas k\u0105 tik i\u0161spausdinto lapo su rankra\u0161\u010diu \u2013 spaustuv\u0117s da\u017e\u0173 \u017eym\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Kadangi spausdinto leidinio modelio (sefer hataka<\/em>) paruo\u0161imas, ypa\u010d toki\u0173 sud\u0117ting\u0173 daugiatekstini\u0173 puslapi\u0173 kaip Talmudas, reikalavo did\u017eiuli\u0173 finansini\u0173 investicij\u0173, kart\u0105 sukurtas maketas tapo ilgalaikiu standartu. Danielis Bombergas, tur\u0117damas mil\u017eini\u0161k\u0105 kapital\u0105, suprojektavo ir i\u0161leido Venecijoje piln\u0105 Talmud\u0105 (1520\u20131523 m.). Visi v\u0117lesni leid\u0117jai tiesiog nukopijavo Bombergo nustatytas puslapio ribas ir numeracij\u0105, kad sutaupyt\u0173 l\u0117\u0161\u0173, taip galutinai standartizuodami ir \u201ekanonizuodami\u201c Talmudo puslapio maket\u0105: centrin\u0119 viet\u0105 puslapyje u\u017e\u0117m\u0117 Mi\u0161na (I-II m.e.a. \u017eyd\u0173 i\u0161min\u010di\u0173 perduoti mokymai), toliau \u2013 Gemara (III-VI a. \u017eyd\u0173 i\u0161min\u010di\u0173 mokymai, susij\u0119 su Mi\u0161na), o bendr\u0105 Mi\u0161nos ir Gemaros blok\u0105 gaub\u0117 Ra\u0161i (vis\u0173 laik\u0173 \u017eymiausio ir reik\u0161mingiausio \u017eyd\u0173 \u0161vent\u0173j\u0173 tekst\u0173 komentatoriaus, gyvenusio XII a. Provanse) komentarai i\u0161 vienos pus\u0117s, ir Tosafot<\/em> (hebr. Priedai<\/em>, XII-XIV a. Ra\u0161i \u012fp\u0117dini\u0173) pastabos i\u0161 kitos. V\u0117lesni leid\u0117jai tiesiog kopijavo \u0161\u012f maket\u0105 bei puslapi\u0173 numeracij\u0105 (daf<\/em>), tik dar toliau para\u0161t\u0117se savo nuo\u017ei\u016bra \u012fterpdami kit\u0173 autoritet\u0173 komentarus.<\/p>\n\n\n\n

Svarbios tipografin\u0117s inovacijos – lap\u0173 numeravimas bei skyri\u0173 pavadinimai puslapio vir\u0161uje tapo nepakei\u010diamais navigacijos \u012frankiais, leid\u017eian\u010diais lengvai daryti kry\u017emines nuorodas. Taip pat atsirado ir \u0161rift\u0173 standartizavimas: siekdami vizualiai atskirti pagrindin\u012f tekst\u0105 nuo komentar\u0173, leid\u0117jai komentarams pritaik\u0117 sefardin\u012f<\/em> (pusiau kursyvin\u012f) \u0161rift\u0105, kuris visame pasaulyje tapo \u017einomas kaip \u201eRa\u0161i \u0161riftas\u201c (nors pats Ra\u0161i su juo netur\u0117jo nieko bendra). Grei\u010diausiai tod\u0117l, kad jo komentarai ir buvo spausdinami \u0161iuo \u0161riftu.<\/p>\n\n\n\n

Visai kitomis temomis kalb\u0117jo Mi\u0161el\u0117 Margolis (Mishelle Margolis)<\/strong>. Ji vienoje i\u0161 savo paskait\u0173 \u012f knygas si\u016bl\u0117 \u017ei\u016br\u0117ti ne kaip \u012f tiesiog stati\u0161kus tekstus, o kaip \u012f artefaktus, kurie gali papasakoti gyv\u0173 \u017emoni\u0173 ir bendruomeni\u0173 istorijas. Kiekvien\u0105 knyg\u0105 ka\u017ekas suk\u016br\u0117, pirko, skait\u0117, cenz\u016bravo, \u012fkeit\u0117 ar netgi i\u0161gelb\u0117jo i\u0161 ugnies, tod\u0117l fizinis knygos k\u016bnas saugo ne\u012fkainojamus buvusi\u0173 savinink\u0173 p\u0117dsakus. Paskaitoje ji i\u0161skyr\u0117 keturis lygmenis, kuriuos galima rasti knygose: pat\u012f tekst\u0105, spausdintus paratekstus (pavyzd\u017eiui, kolofonus, kur leid\u0117jai prabyla apie save), ekstra-tekstinius elementus, tokius kaip \u0161riftai bei tipografiniai \u017eenklai, ir, galiausiai, rankra\u0161tinius \u012fra\u0161us, cenzori\u0173 para\u0161us bei fizin\u012f knygos \u012fri\u0161im\u0105.<\/p>\n\n\n\n

O kokiu b\u016bdu per \u0161iuos materialius p\u0117dsakus galima rekonstruoti praeities bendruomeni\u0173 gyvenim\u0105? Ji pasidalijo keliais pavyzd\u017eiais. Vienas i\u0161 pavyzd\u017ei\u0173 – vienos Avicenos medicinos knygos hebraj\u0173 kalba para\u0161t\u0117se moteris, vardu Rachel\u0117, buvo susira\u0161iusi vis\u0173 kit\u0173 savo namuose turim\u0173 knyg\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Kitoje knygoje i\u0161lik\u0119s \u012fra\u0161as apie tai, kad leidinys buvo atiduotas svainiui kaip u\u017estatas u\u017e paskol\u0105 (\u012fra\u0161as v\u0117liau perbrauktas, gr\u0105\u017einus skol\u0105). Dar kitur tyr\u0117jai aptiko XIX a. vidurio Amerikoje keliavusio mohelio (apipjaustytojo) knygel\u0119, kurioje jis chronologi\u0161kai fiksavo visus apipjaustytus berniukus keliaudamas link \u0160iaur\u0117s Ryt\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Asmeninius bendruomen\u0117s i\u0161gyvenimus atskleid\u017eia ir Amsterdame rasta knyga, kurioje savininkas \u012f vientis\u0105 tom\u0105 sujung\u0117 keturis skirtingus leidinius bei rankra\u0161\u010dius apie \u0160abtajaus Cvi (XVII a. Osman\u0173 imperijoje gyvavus\u012f \u201eapsi\u0161auk\u0117lio mesijo\u201c) jud\u0117jim\u0105. O vienos hebraj\u0173 gramatikos pabaigoje, \u0161alia tris kartas apiman\u010dios \u0161eimos kronikos, savininkas u\u017efiksavo i\u0161tis\u0105 Livorno miesto \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173 dienora\u0161t\u012f, valand\u0173 tikslumu apra\u0161ydamas, kaip dreb\u0117jo \u017eem\u0117 jam \u0160abo metu b\u016bnant sinagogoje.<\/p>\n\n\n\n

Mi\u0161el\u0117 Margolis taip pat atskleid\u0117, kaip tokie material\u016bs p\u0117dsakai leid\u017eia griauti \u012fsigal\u0117jusius mitus ar nuostatas. Pavyzd\u017eiui, moter\u0173 vardai para\u0161t\u0117se leid\u017eia matyti, kad moterys buvo aktyviai \u012fsitraukusios \u012f knyg\u0173 apyvartos reikalus \u2013 liudija tiek j\u0173 s\u0105sajas su ra\u0161tingumu, tiek ir socialin\u012f status\u0105. O Jemeno \u017eyd\u0173 \u012fra\u0161ai Venecijos spaudiniuose rodo, kad \u0161i bendruomen\u0117 nebuvo tokia izoliuota, kaip kad buvo \u012fprasta manyti.<\/p>\n\n\n\n

Taip pat buvo ir cenzori\u0173 palikt\u0173 kuriozi\u0161k\u0173 p\u0117dsak\u0173 knygose. Pavyzd\u017eiui, buvo atvej\u0173, kai krik\u0161\u010dioni\u0173 cenzoriai visi\u0161kai per klaid\u0105 i\u0161brauk\u0117 nekaltus teisinius terminus (susijusius su plauk\u0173 kirpimu), tiesiog d\u0117l kalbini\u0173 nesusipratim\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Kitoje savo paskaitoje Mi\u0161el\u0117 Margolis pateik\u0117 labai verting\u0105 informacij\u0105 apie hebraji\u0161k\u0173 knyg\u0173 skaitmeninimo projektus. Skaitmeninimas \u2013 kaip kad prie\u0161 kelis \u0161imtus met\u0173 spausdinimas \u2013 taip pat susiduria su naujais i\u0161\u0161\u016bkiais. Ji pabr\u0117\u017e\u0117, kad kokybi\u0161kas skaitmeninimas turi apimti ir fizin\u012f knygos kontekst\u0105 \u2014 nuo vir\u0161elio iki knygos nugar\u0117l\u0117s. Tai yra, kadangi knygos kaip artefaktai gali papasakoti vertingas asmen\u0173 ir bendruomeni\u0173 istorijas, skaitmeninimas turi \u012ftraukti ir knygos pavidal\u0105. Mi\u0161el\u0117 supa\u017eindino su visa eile internetini\u0173 i\u0161tekli\u0173 ir skaitmeninimo \u012franki\u0173, kurie yra prieinami. O taip pat ir jos pa\u010dios su kolegomis Kolumbijos universitete kuriamu projektu \u201eFootprints\u201c, kuris naudoja susietus duomenis ir paver\u010dia knygas lengvai ie\u0161komais duomen\u0173 rinkiniais.<\/p>\n\n\n\n

(footprints.ctl.columbia.edu)<\/p>\n\n\n\n

Galiausiai, paskutin\u0117je paskaitoje, kuri\u0105 skait\u0117 dr. Jaronas Ben-Nae (Yaron Ben-Naeh<\/strong>), gilinom\u0117s \u012f iki \u0161iol ma\u017eai i\u0161tirt\u0105 Osman\u0173 imperijos \u017eyd\u0173 knyg\u0173 kult\u016br\u0105, kuri labai skyr\u0117si nuo europieti\u0161kosios. Osman\u0173 imperija pl\u0117t\u0117si nuo XIV am\u017eiaus iki XVI am\u017eiaus vidurio, apimdama Balkanus, dabartin\u0119 Turkij\u0105, Irak\u0105, Sirij\u0105, Liban\u0105, Palestin\u0105, Egipt\u0105 ir kitas \u0160iaur\u0117s Afrikos dalis. \u017dydai \u0161iose \u017eem\u0117se gyveno vis\u0105 laik\u0105. Ta\u010diau did\u017eiausias pokytis \u012fvyko XVI am\u017eiaus prad\u017eioje, po \u017eyd\u0173 i\u0161varymo i\u0161 Pir\u0117n\u0173 pusiasalio. Didel\u0117 dalis i\u0161tremt\u0173 sefard\u0173 ir itali\u0161k\u0173 \u017eyd\u0173 atsirado \u0161alia vietini\u0173 \u017eyd\u0173, vadinam\u0173 romaniotais<\/em> (graiki\u0161kai kalban\u010diais \u017eydais, kurie buvo Bizantijos palikimas) bei musta\u2018arabiais<\/em> (arabi\u0161kai kalban\u010di\u0173 \u017eyd\u0173 arabizuotose provincijose). V\u0117liau \u012f \u0161ias \u017eemes prad\u0117jo pl\u016bsti vis daugiau a\u0161kenazi\u0173. Osman\u0173 imperijoje \u017eydai nebuvo taip suvar\u017eyti profesiniu lygmeniu, kaip Europoje, tai yra nevar\u017e\u0117 amatinink\u0173 cech\u0173 apribojimai. Jie vert\u0117si prekyba, amatais ir gyveno glaud\u017eioje kaimynyst\u0117je su musulmon\u0173 dauguma, o tai smarkiai paveik\u0117 j\u0173 kasdienyb\u0119, kalb\u0105, drabu\u017eius ir net institucij\u0173 sandar\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iame fone b\u016btent \u017eydai tapo spaudos pradininkais imperijoje \u2013 jie pirmieji \u012fk\u016br\u0117 spaustuves Stambule (apie 1494 m.) ir Salonikuose (de\u0161imtme\u010diu v\u0117liau), toli u\u017eb\u0117gdami u\u017e aki\u0173 vietos krik\u0161\u010dionims ir musulmonams. \u0160i\u0173 spaustuvi\u0173 \u012fk\u016br\u0117jai atvyko i\u0161 Iberijos, tikriausiai atsive\u017edami literas ir kai kuriuos kitus spausdinimui reikalingus dalykus. Graikai prad\u0117jo spausdinti gal po kokio \u0161imtme\u010dio, Stambule, ir tai buvo privati iniciatyva – inicijavo patriarchas. V\u0117liau \u0117m\u0117 spausdinti arm\u0117nai. O apie XVII a. vidur\u012f \u017eyd\u0173 spaustuv\u0117 atsirado Izmire. Tai buvo trys pagrindin\u0117s hebraji\u0161k\u0173 spaudini\u0173 spaustuv\u0117s Osman\u0173 imperijoje iki pat XIX a. vidurio. Osman\u0173 imperijoje \u017eyd\u0173 spauda nebuvo cenz\u016bruojama vald\u017eios, o pagrindiniai i\u0161\u0161\u016bkiai buvo ekonominiai bei techniniai (brangus ir sud\u0117tingas popieriaus importas, kvalifikuotos darbo j\u0117gos tr\u016bkumas). Tod\u0117l, nepaisant technologinio prover\u017eio, Osman\u0173 kra\u0161tuose rankra\u0161\u010diai ilgai i\u0161liko taip pat labai paklaus\u016bs iki pat XX a. prad\u017eios. Ir \u017einoma visa eil\u0117 pavyzd\u017ei\u0173, tarkim, Jemeno, kai buvo ranka perra\u0161in\u0117jamos spausdintos knygos. (\u0160ioje vietoje kaip analogija bent jau man i\u0161kilo sovietme\u010dio praktikos pavyzdys \u2013 dauginti sunkiai prieinamas d\u0117l sovietinio re\u017eimo knygas, jas perra\u0161in\u0117jant ranka). Pasirodo, perra\u0161yti knyg\u0105 ranka vietos bendruomen\u0117se da\u017enai kainuodavo pigiau nei nusipirkti spausdint\u0105 knyg\u0105. Be to, \u0161io regiono knygos ir rankra\u0161\u010diai vizualiai atrod\u0117 gana kukliai, netgi \u201eskurd\u017eiai\u201c ir grynai funkcionaliai \u2013 \u010dia nerasime europieti\u0161kos prabangos, aukso ar ry\u0161ki\u0173 da\u017e\u0173, nes knyga buvo vertinama kaip darbinis \u012frankis, o leid\u0117jai daugiau d\u0117mesio skyr\u0117 nauding\u0173 rodykli\u0173 rengimui. Beje, dr. Jaronas Ben-Nae prileido, kad gal \u0161ios ekonomin\u0117s aplinkyb\u0117s l\u0117m\u0117, kad musulmon\u0173 visuomen\u0117je gana v\u0117lai buvo imta spausdinti, ir buvo t\u0119siama, rankra\u0161\u010di\u0173 tradicija.<\/p>\n\n\n\n

Knyg\u0173 leidyba Osman\u0173 imperijoje buvo itin rizikingas ir brangus verslas. Didel\u0117s apimties veikal\u0173 spausdinimas reikalavo mil\u017eini\u0161k\u0173 investicij\u0173, o Stambule nuolat kildav\u0119 did\u017eiuliai gaisrai akimirksniu paversdavo pelenais i\u0161tisas priva\u010dias ir sinagog\u0173 bibliotekas. Situacij\u0105 tyr\u0117jams sunkina ne tik tai, kad tokiu b\u016bdu \u017euvo daugyb\u0117 rankra\u0161\u010di\u0173 ir spausdint\u0173 leidini\u0173, bet ir tai, kad, prie\u0161ingai nei Italijoje ar kitur Europoje, Osman\u0173 imperijoje iki XIX a. beveik nei\u0161liko joki\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 turto inventori\u0173 ar knyg\u0173 s\u0105ra\u0161\u0173, tod\u0117l labai sunku tiksliai atkurti, k\u0105 savo lentynose tur\u0117jo paprasti \u017emon\u0117s ar gydytojai.<\/p>\n\n\n\n

Ypa\u010d daug \u017eyd\u0173 spausdinimui nuopeln\u0173 susirinko Jona A\u0161kenazis (Yona Ashkenazi) i\u0161 Lenkijos (Zavadkos miestelio, esan\u010dio \u0161alia Vakar\u0173 Ukrainos sienos). Jis atvyko XVII a. pabaigoje. Ir ma\u017edaug po 10\u201311 met\u0173 jau \u0117m\u0117si Stambule leidybos kartu su bendra\u017eygiu. Ta\u010diau neilgai trukus liko vienas, o paskui prisijung\u0117 ir s\u016bnus. Su s\u016bnumi Stambule spausdino keliasde\u0161imt met\u0173 ir i\u0161leido ma\u017edaug 200\u2013250 leidini\u0173. I\u0161 jo leist\u0173 knyg\u0173 pratarmi\u0173 galima susidaryti \u012fsp\u016bd\u012f apie j\u012f kaip asmenyb\u0119, tur\u0117jusi\u0105 ypating\u0105 aistr\u0105, pa\u0161aukim\u0105 spausdinti knygas. Jis, pavyzd\u017eiui, pasakoja, kad dar b\u016bdamas jaunas mat\u0117 spaustuv\u0119 savo mieste ir spausdinimas tapo jo gyvenimo svajone. Kita vertus, profesorius i\u0161k\u0117l\u0117 hipotez\u0119, kad Jona A\u0161kenazis buvo slaptas \u0160abtajaus Cvi pasek\u0117jas. Apie tai galima spr\u0119sti i\u0161 jo publikuot\u0173 kabalistini\u0173 veikal\u0173. Pavyzd\u017eiui, Zoharas<\/em>. Jis ra\u0161\u0117 pratarm\u0117je apie \u0161altinius i\u0161 Ryt\u0173 Europos, Amsterdamo ir Italijos, es\u0105 ten buvo daug klaid\u0173, o dabartiniame leidinyje pateikiamas geriausias leidimas, remiantis rankra\u0161\u010diais, kuri\u0173 jis ie\u0161kojo ir kuri\u0173 paruo\u0161imui skyr\u0117 daug pastang\u0173. Taip pat publikavo ir sidur\u0105<\/em> (maldaknyg\u0119) \u0161abui ir kasdienybei, ir \u0161is siduras buvo kabalistinio pob\u016bd\u017eio. Tai yra, Jona A\u0161kenazis tur\u0117jo darbotvark\u0119, artim\u0105 \u0160abtajo Cvi pasek\u0117jams.<\/p>\n\n\n\n

\u0160alia to, buvo ir kitas reik\u0161mingas jo nuopelnas \u2013 knygos ladino. XVIII a. \u017eydai Osman\u0173 imperijoje jau nebesuprato XVI a. ladino kalbos, ir jiems reik\u0117jo nauj\u0173 vertim\u0173, tod\u0117l Jona A\u0161kenazis i\u0161spausdino daugyb\u0119 originali\u0173 ir verst\u0173 i\u0161 ladino kalbos darb\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Vienas i\u0161 Jonos spaustuv\u0117s Konstantinopolyje (Stambule) leidini\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Taip pat spausdino nedideles ki\u0161enines knygeles bei proginius lapus. Ma\u017ea to, b\u016btent Jona A\u0161kenazis 1726\u20131727 m. pad\u0117jo i\u0161 Vengrijos kilusiam musulmon\u0173 konvertitui \u012fkurti pa\u010di\u0105 pirm\u0105j\u0105 arabi\u0161k\u0105 spaustuv\u0119 Osman\u0173 imperijoje.<\/p>\n\n\n\n

Galiausiai, dr. Jaronas ben Nae pripasakojo \u012fdomi\u0173 istorij\u0173 apie piratus, kurie grobdavo \u017emones (ir \u017eydus, ir krik\u0161\u010dionis), ir reikalaudavo i\u0161pirkos i\u0161 atitinkam\u0173 bendruomeni\u0173. Atsirasdavo ir toki\u0173 gudruoli\u0173, kurie apsimesdavo, kad buvo pagrobti, ir tam, kad j\u0173 bendrakeleiviai ar artimieji, \u201elaikomi nelaisv\u0117je\u201c, b\u016bt\u0173 i\u0161laisvinti, keliaudavo po bendruomenes, rinkdami pinigus. Paai\u0161k\u0117jus, kad tai gali b\u016bti vienas i\u0161 suk\u010diavimo mechanizm\u0173, Stambulo rabinatas i\u0161leido potvark\u012f, kad liudijimai d\u0117l pagrobimo fakto turi b\u016bti spausdinti, ir taip patvirtintas faktas. Tokiu b\u016bdu spausdintas tekstas ir \u017einomos spaustuv\u0117s autoritetas tapo patikimumo garantu, saugan\u010diu nuo apgavik\u0173, kuri\u0173 rankra\u0161tini\u0173 para\u0161\u0173 niekas negal\u0117jo i\u0161\u0161ifruoti.<\/p>\n\n\n\n

Turai<\/h3>\n\n\n\n

Viena i\u0161 organizacin\u0117s komandos nari\u0173, Dafna Siegman, vienos kavos pertraukos metu mums aprod\u0117 vidines bibliotekos erdves, i\u0161 kur galima buvo steb\u0117ti robot\u0173 darb\u0105 \u2013 kaip jie gabena u\u017esakytas knygas ir gr\u0105\u017eina jas atgal \u012f viet\u0105. \u012esp\u016bdingas reginys.<\/p>\n\n\n\n

\u010cia pat vitrinose taip pat yra ir nedidel\u0117 ekspozicija, kurioje garbing\u0105 viet\u0105 u\u017eima pirmoji Gutenbergo spausdinta Biblija.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Nors dienos buvo intensyvios \u2013 po tris bendras paskaitas ir vien\u0105 u\u017esi\u0117mim\u0105 pasirinktoje individualaus projekto grup\u0117je (katalogavimo, proveniencijos arba inkunabul\u0173), ta\u010diau dr. Chaimas Meiris Neria dar praved\u0117 turus po ypa\u010d verting\u0105 Bibliotekoje veikian\u010di\u0105 nuolatin\u0119 NLI parod\u0105 \u201eA Treasure of Words\u201c. Tai ra\u0161to (hebraji\u0161ko, aram\u0117ji\u0161ko) istorijos ekspozicij\u0105 nuo seniausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, pavyzd\u017eiui, magijai naudot\u0173 duben\u0117li\u0173, iki XX a.. Kai kurie eksponatai ir kitomis kalbomis \u2013 arab\u0173, vokie\u010di\u0173, lotyn\u0173 \u2013 kiek jie susij\u0119 su judaika.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Vienas i\u0161 eksponat\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Ypa\u010d nei\u0161dildom\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f paliko kita paroda, kuri tur\u0117jo b\u016bti atidaryta tik kit\u0105 dien\u0105, (liepos 30), The Quest of Questions<\/em>. Kaip pasakojo dr. Chaimas Meiras Neria, \u0161ioje ekspozicijoje buvo siekiama nutiesti kadaise sugriautus tiltus tarp mokslo ir religijos, atskleisti skirting\u0173 pa\u017einimo modeli\u0173 samb\u016bv\u012f. Prie religijos, kaip galima buvo matyti i\u0161 eksponat\u0173, buvo priskirta viskas, kas \u0161iandien nepriskiriama mokslo kategorijai. Ta\u010diau, kaip \u017einoma, \u201ereligija\u201c taip pat kratosi ezoterikos. Eksponatai, kurie priklauso pa\u010diai NLI, i\u0161 to \u201eezoteri\u0161ko\u201c laiko, kai \u012fvair\u016bs \u017einojimo ir pa\u017einimo modusai ie\u0161kojo atsakym\u0173 \u012f pasaulio ir \u017emogaus pa\u017einimo klausimus \u2013 laiko ir erdv\u0117s, istorijos prad\u017eios ir pabaigos, medicinos, fiziologijos, fizikos, matematikos ir kt. Ir \u0161ios \u017einios migravo islami\u0161kuose, krik\u0161\u010dioni\u0161kuose pasauliuose, kuriuose ir \u017eyd\u0173 mokslo \u017emon\u0117s atliko savo misij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Did\u017eiuliame pasaulio \u017eem\u0117lapyje vizualiai u\u017esidegan\u010dios \u0161viesel\u0117s ir linijos rodo \u017eini\u0173 s\u0105sajas ir sklaid\u0105 laike ir erdv\u0117je. \u017dinios migravo tarp Vidurio ir Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 \u0161ali\u0173 bei Europos. \u010cia galima matyti skirting\u0173 laikotarpi\u0173 mokslo centr\u0173 i\u0161sid\u0117stym\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Labiausiai paliet\u0117 pagaliau gyvai pamatyti i\u0161vynioti kabalistini\u0173 sfir\u0173 med\u017ei\u0173 ritiniai, siekiantys iki keli\u0173 metr\u0173. \u017dinoma, ir Niutono alcheminiai ra\u0161tai bei pasaulio pabaigos skai\u010diavimai.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Kabalistiniai ritiniai<\/p>\n\n\n\n

Taip pat tur\u0117jome ekskursij\u0105 po ma\u017eiau turistams \u017einomus ir lankomus knygynus Jeruzal\u0117je \u2013 ultraortodoks\u0173 rajone \u012fsik\u016brus\u012f unikal\u0173 sefard\u0173 religini\u0173 knyg\u0173 knygyn\u0105. Knygyn\u0105 \u012fsteig\u0117 viena pora, kuri prie\u0161 kelis de\u0161imtme\u010dius atvyko i\u0161 Kanados. Apie steigimo istorij\u0105 papasakojo pati steig\u0117ja ir  savinink\u0117, kuri ,maloniai nustebino tuo, kad i\u0161 karto \u012fsimin\u0117 mano ir kit\u0173 ekskursijos dalyvi\u0173 vardus ir bendravo, kreipdamasi \u012f mus vardais. Ji pasakojo, kokiu b\u016bdu ji su sutuoktiniu r\u016bpinasi sefard\u0173 (Ispanijos, Maroko bei kit\u0173 \u0160iaur\u0117s Afrikos region\u0173) rabini\u0161k\u0173 ma\u017eai kam \u017einom\u0173 rankra\u0161\u010di\u0173 publikavimu. Reik\u0161ming\u0105 viet\u0105 \u010dia u\u017eima, \u017einoma, ir kabalistin\u0117 literat\u016bra, kurios atsiradimas giliai \u012fsi\u0161aknij\u0119s tuose kra\u0161tuose. Ir knygynas \u0161iuo po\u017ei\u016briu tikrai i\u0161skirtinis. <\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

(Fotografavo dr. Chaimas Meiras Neria)<\/p>\n\n\n\n

https:\/\/www.wslibrary.net\/ <\/a><\/p>\n\n\n\n

www.google.com\/maps\/place\/\u05d0\u05d5\u05e8+\u05d4\u05de\u05e2\u05e8\u05d1+-+\u05d4\u05e1\u05e4\u05e8\u05d9\u05d9\u05d4+\u05d4\u05e1\u05e4\u05e8\u05d3\u05d9\u05ea%E2%80%AD\/@31.7912046,35.2203075,3a,75y,90t\/data=!3m8!1e2!3m6!1sCIABIhApDh0oFWIt4erDk3-j0Txk!2e10!3e12!6shttps:%2F%2Flh3.googleusercontent.com%2Fgps-cs-s%2FAHRPTWk199yqlpQBd0_F6IF56bHNFE9GGJtVRI_MiOpRiKKrp4gwX-sMlVYuVFGbSH7Yrcsa1AgTssPg8VnMXVJpNCyEOmuIEP_jpSi3-TGdGgsg_YUubcdD75-FfZ38nNnukg5EGJTPWUWa1nU%3Dw289-h86-k-no!7i4096!8i1216!4m7!3m6!1s0x150329e062ef3e9b:0x4e2e62859579b199!8m2!3d31.7913265!4d35.2203974!10e5!16s%2Fg%2F1tcwc0ry!18m1!1e1?entry=ttu&g_ep=EgoyMDI2MDgwOS4wIKXMDSoASAFQAw%3D%3D<\/a><\/p>\n\n\n\n

Taip pat susipa\u017einome su netoli centrin\u0117s miesto gatv\u0117s ir turgaus (Jafos) \u012fsik\u016brusiu knygynu, kuriame galima \u012fsigyti ne tik nauj\u0173, bet ir antikvarini\u0173 bei naujesni\u0173, nors ir panaudot\u0173, knyg\u0173. \u0160io knygyno savininkas \u2013 filosofijos doktorantas Lioras Holzeris. Jis noriai pasakojo apie savo knygyn\u0105, savo paties meil\u0119 knygoms, \u017eyd\u0173 minties istorijai. Stebino tuo, kad \u017eino kiekvien\u0105 i\u0161 savo t\u016bkstan\u010di\u0173 be ai\u0161kesn\u0117s klasifikacin\u0117s tvarkos sud\u0117t\u0173 knyg\u0173, ir kad be vargo gal\u0117t\u0173 surasti knyg\u0105, kurios ie\u0161kai. (Bet knygos, kurios a\u0161 ie\u0161kojau, deja, netur\u0117jo \ud83d\ude09 ) <\/p>\n\n\n\n

https:\/\/headstart.co.il\/project\/57732?ref=location<\/a><\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

https:\/\/www.holzerbooks.com<\/a><\/p>\n\n\n\n

https:\/\/www.google.com\/search?sca_esv=1a87055de532744c&sxsrf=APpeQnurAjF89ebIoO7-wlg–MvNdYnH8w:1786527672103&q=%D7%94%D7%95%D7%9C%D7%A6%D7%A8+%D7%A1%D7%A4%D7%A8%D7%99%D7%9D&si=APenkKmVGdgpMPDQZoEWS8RIAhsqXAKlNLP0B8DNkkiU9KPI0fh8Aaj3l6zcWbdLgl0VzYGRQZGLTEhjf0HmSHL5mG5FV1wpvP2-Z18tB_4acRmC8qO_i24gPOwo3GmvzDtXzUYnAKOe&sa=X&ved=2ahUKEwiRrJua5pqWAxV6FBAIHe8eIOMQ_coHegQIKxAB&biw=1633&bih=838&dpr=1.75#lpg=ik:CAoSFkNJSE0wb2dLRUlDQWdJQ3UxUGlIZmc%3D<\/a><\/p>\n\n\n\n

Antrame knygyno auk\u0161te, \u012f kur\u012f galima buvo pakilti siaurais laiptais tarp sien\u0173, kurias sl\u0117p\u0117 knyg\u0173 lentynos, gilumoje \u012fsik\u016brusiame kambar\u0117lyje grupel\u0117 jaun\u0173 \u017emoni\u0173 skait\u0117 Nietsch\u0119 ir diskutavo apie nihilizm\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Individual\u016bs projektai<\/em><\/p>\n\n\n\n

Nors individualiam projektui netur\u0117jom daug laiko, ta\u010diau paskutin\u0119 dien\u0105 tur\u0117jome pristatyti savo pa\u010di\u0173 prezentacijas. Jos taip pat buvo labai \u012fdomios ir vertingos, profesionaliai paruo\u0161tos. A\u0161 pati, kadangi buvau pasirinkusi katalogavimo grup\u0119, prista\u010diau tai, su kuo mes su koleg\u0117mis m\u016bs\u0173 Judaikos kolekcijoje buvome ne kart\u0105 susid\u016brusios \u2013 Rom\u0173 leidyklos to paties Talmudo leidimo besiskirian\u010dius egzempliorius. Prezentacijoje prista\u010diau savo versij\u0105 apie galim\u0105 \u0161i\u0173 skirtum\u0173 prie\u017east\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Katalogavimo grup\u0117s kuratorius Shimonas Kummeris mums parod\u0117 daugyb\u0119 toki\u0173 atvej\u0173, kai egzemplioriai skiriasi. Jis mums papasakojo ir apie NLI neseniai \u012fsigyt\u0105 did\u017eiul\u0119 Valmadonnos hebraji\u0161k\u0173 knyg\u0173 kolekcij\u0105, kurioje buvo daug toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kurie vert\u0117 tiek kataloguotojus, tiek tyr\u0117jus kelti klausim\u0105, kod\u0117l kolekcininkas laik\u0117 po kelis to paties knygos leidimo egzempliorius. Ir atsakymas buvo toks, kad b\u016btent d\u0117l to, kad tie egzemplioriai turi skirtum\u0173. Ir buvo identifikuota visa eil\u0117 prie\u017eas\u010di\u0173, kaip tie skirtumai gal\u0117jo atsirasti. Kartais skirtumai aptinkami nuodugnaus knyg\u0173 tyrimo metu, ir tokiu b\u016bdu pasirodo, kad atliekant ret\u0173 spaudini\u0173 katalogavim\u0105, nepakanka vien mechaninio titulini\u0173 duomen\u0173 nura\u0161ymo. Reikalingas mokslinis tyrimas.<\/p>\n\n\n\n

Mat\u0117m ir \u010diupin\u0117jom tokius retus egzempliorius, kur nebuvo galima pasitik\u0117ti nei i\u0161spausdinta leidimo data, nei vieta. Ta\u010diau pritaikius tam tikrus metodus, kartais galima nustatyti tikresnius duomenis.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

   Kalendorius, kurio spausdinimo duomenys klaidinantys, bet galima nustatyti tikr\u0105 dat\u0105, analizuojant pa\u010dius kalendoriaus duomenis.<\/p>\n\n\n\n

Pad\u0117ka<\/em><\/h3>\n\n\n\n

Mokykla buvo nepaprastai vertinga. Sunku buvo \u012fsivaizduoti, kad per tok\u012f trump\u0105 laik\u0105 galima gauti tiek verting\u0173 \u017eini\u0173 ir patir\u010di\u0173. Turime juk ir m\u016bs\u0173 Nacionalin\u0117je bibliotekoje judaikos kolekcij\u0105, kur senos retos knygos laukia savo tyr\u0117j\u0173.   Esu labai d\u0117kinga visiems Mokyklos kuratoriams, koordinatoriams, d\u0117stytojams, o taip pat nuo\u0161irdi pad\u0117ka u\u017e aktyvios programos rib\u0173 likusiai, \u0161alia buvusiai ir r\u016bpest\u012f rod\u017eiusiai organizacinei komandai \u2013 Gesher L\u2018Europa iniciatyvoje dalyvaujan\u010dioms Naomi Bloom Wurthman, Kitti Raymond, Dafna Siegman.<\/p>\n\n\n\n

Taip pat nuo\u0161irdus a\u010di\u016b m\u016bs\u0173 Nacionalin\u0117s Bibliotekos direktorei Au\u0161rinei \u017dilinskienei ir Dokumentinio paveldo departamento direktorei Jolantai Budri\u016bnienei u\u017e suteikt\u0105 \u0161i\u0105 galimyb\u0119. Ir be abejo, m\u016bs\u0173 centro vadovei Larai Lempertienei \ud83d\ude42<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

„Ret\u0173 knyg\u0173 vasaros mokykla: ankstyvieji hebraji\u0161ki spaudiniai”. Pareng\u0117 Au\u0161ra Pa\u017e\u0117rait\u0117. (Vis\u0173 fotografij\u0173 autor\u0117, jei nepara\u0161yta kitaip, Au\u0161ra Pa\u017e\u0117rait\u0117) 2026 met\u0173 liepos 26-30 d. Izraelio nacionalin\u0117je bibliotekoje vyko \u201eRet\u0173 knyg\u0173 vasaros mokykla\u201c (\u201eRare Book Summer School: Early Hebrew Prints\u201c, Jeruzal\u0117), kurioje tur\u0117jau galimyb\u0119 dalyvauti ir a\u0161 kartu su grupe tyr\u0117j\u0173, bibliotekinink\u0173, doktorant\u0173, dizaineri\u0173, archyvar\u0173 i\u0161 \u012fvairi\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":143,"featured_media":4013,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-3986","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-pasakojimai"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3986","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/143"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3986"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3986\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4013"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3986"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3986"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3986"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}