{"id":728,"date":"2018-10-19T11:45:16","date_gmt":"2018-10-19T11:45:16","guid":{"rendered":"https:\/\/judaikostyrimucentras.wordpress.com\/?p=728"},"modified":"2023-11-10T18:34:09","modified_gmt":"2023-11-10T16:34:09","slug":"permastyti-centra-periferija-vilniaus-ir-kauno-zydu-bendruomenes-tarpukariu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/2018\/10\/19\/permastyti-centra-periferija-vilniaus-ir-kauno-zydu-bendruomenes-tarpukariu\/","title":{"rendered":"Perm\u0105styti centr\u0105 \u2013 periferij\u0105: Vilniaus ir Kauno \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s tarpukariu"},"content":{"rendered":"

Julijana Leganovi\u010d<\/em><\/p>\n

 <\/p>\n

XX a. pirmojoje pus\u0117je \u012fvykiai Lietuvoje klost\u0117si dinami\u0161kai. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbia apie nepriklausom\u0105, demokratiniais pagrindais sutvarkyt\u0105 Lietuvos valstyb\u0119 su sostine Vilniuje. Ta\u010diau d\u0117l nestabilios politin\u0117s pad\u0117ties, dar 1919 m. sausio 2 d. Lietuvos vyriausyb\u0117 pasitrauk\u0117 i\u0161 Vilniaus \u012f Kaun\u0105, kuris de facto tapo laikin\u0105ja sostine. Vienas ry\u0161kiausi\u0173 ir kartu sud\u0117tingiausi\u0173 Lietuvos istorijos siu\u017eet\u0173 tarpukariu – 1920 m. spalio 9 d. Suvalk\u0173 sutarties sulau\u017eymas karin\u0117mis priemon\u0117mis ir generolo Lucjano \u017deligovskio, tariamai ,,sukilusio\u201d prie\u0161 Lenkijos Respublikos vadovo Jusefo Pilsudskio elges\u012f, Vilniaus ir Vilniaus kra\u0161to u\u017e\u0117mimas. Greitai palei bendr\u0105 Lietuvos ir Lenkijos sien\u0105 nusidriekia spygliuot\u0173 viel\u0173 tvora. \u012evykus geopolitiniams poky\u010diams, susiklosto situacija, kuomet Vilniaus ir Kauno \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s atsiduria skirtingose valstyb\u0117se, veikiamos skirting\u0173 politini\u0173 ir socialini\u0173 kontekst\u0173. Geopolitiniai poky\u010diai tiesiogiai \u012ftakojo Vilniaus ir Kauno \u017eyd\u0173 bendruomeni\u0173 gyvenimo raid\u0105, savimon\u0119, vadinamuosius ,,mentalinius \u017eem\u0117lapius\u201c.<\/p>\n

Vilniaus prijungimo prie Lenkijos metu \u0161ios \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s tur\u0117jo skirtingas startines pozicijas. Nors Vilnius ilg\u0105 laik\u0105, nuo 1795 iki 1918 m., priklaus\u0117 Rusijos imperijai, vietos \u017eyd\u0173 savimon\u0117je jau seniai buvo \u012fsitvirtin\u0119s kaip tradicin\u0117s kult\u016bros ir politikos centras. Ta\u010diau po Vilniaus prijungimo prie Lenkijos 1920 m., Vilniaus \u017eydai atsiduria Lenkijos u\u017eribyje, atsieti nuo litvak\u0173 gyvenamo regiono ir sud\u0117tyje valstyb\u0117s, turin\u010dios tokias \u012ftakingas \u017eyd\u0173 bendruomenes, kaip Var\u0161uvos, Krokuvos ar Lodz\u0117s. Suprantamas ir didesnis mokslinink\u0173 d\u0117mesys \u0161i\u0173 bendruomeni\u0173 istorijai, kurie da\u017eniausiai \u017eydi\u0161kojo ,,metropolio\u201d status\u0105 skiria Var\u0161uvai. \u010cia telk\u0117si did\u017eiausia Europos \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117, i\u0161kiliausi jidi\u0161 ra\u0161ytojai ir jidi\u0161 teatro trup\u0117s, Var\u0161uva buvo \u017eymiai prana\u0161esn\u0117 ir ekonominiu at\u017evilgiu. Profesorius Samuelis Kassowas, kalb\u0117damas apie Vilniaus unikalum\u0105, pasteb\u0117jo, jog kontrastas su Var\u0161uva tapo aspektu, leidusiu i\u0161ry\u0161kinti b\u016btent Vilniaus privalumus. Var\u0161uvos laikra\u0161tyje ,,Literarishe Bleter\u201c (liet. k. ,,Literat\u016briniai puslapiai\u201c) 1926 m. publikuotame straipsnyje ra\u0161ytojas Israelis Jo\u0161ua Zingeris (1893-1944) gim\u0119s Lenkijoje, Bilgoraj miestelyje, ar\u0161iai gyn\u0117 Vilniaus privalumus, lygindamas j\u012f su Var\u0161uva. Zingeris ra\u0161\u0117, kad tiek Vilni\u0173, tiek Var\u0161uv\u0105 \u0161imtmet\u012f vald\u0117 rusai. Bet \u017eydi\u0161kasis Vilnius sugeb\u0117jo pasiimti geriausius rus\u0173 kult\u016bros bruo\u017eus: idealizm\u0105 ir pasiry\u017eim\u0105 dirbti d\u0117l bendruomen\u0117s. O \u017eydi\u0161koji Var\u0161uva pasi\u0117m\u0117 kas blogiausia rusi\u0161koje kult\u016broje: mies\u010dioni\u0161k\u0105 ga\u0161lum\u0105, savanaudi\u0161kum\u0105, materializm\u0105 ir korupcij\u0105. Vilnius, o ne Var\u0161uva \u2013 padar\u0117 i\u0161vad\u0105 Zingeris \u2013 buvo pasaulio jidi\u0161 kult\u016bros centras [1]. Kitas \u017eyd\u0173 ra\u0161ytojas – Danielius \u010carni (1888\u20131959) gim\u0119s ir aug\u0119s toli nuo Vilniaus \u2013 Dukor miestelyje dabartin\u0117s Baltarusijos teritorijoje, apsilank\u0119s Var\u0161uvoje taip pat ra\u0161\u0117 : ,,Turi atvykti \u012f Var\u0161uv\u0105 i\u0161 Vilniaus, kad pajausti koks didelis, perpildytas miestas yra Var\u0161uva. […]. B\u016bdamas Var\u0161uvoje, vis labiau pradedi ilg\u0117tis kuklaus, alkstan\u010dio Vilniaus<\/em>\u201c [2]. Nepaisant Vilniaus tapimo Lenkijos u\u017eribiu geografiniu at\u017evilgiu, Vilnius niekada nevirto periferija mentali\u0161kai. Remiantis staigiu Vilniaus \u017eyd\u0173 k\u016brybos ir kult\u016bros \u0161uoliu, galima daryti prielaid\u0105, jog susiklos\u010diusi nauja politin\u0117 pad\u0117tis, ,,galios centr\u0173\u201c persist\u016bmimas ir antisemitin\u0117s lenk\u0173 nuotaikos, dar labiau sustiprino Vilniaus \u017eyd\u0173 ry\u0161\u012f su vietine aplinka. Patys Vilniaus \u017eydai imasi mitologizuoti ir sakralizuoti Vilni\u0173. \u0160i\u0105 situacij\u0105 puikiai iliustruoja 1938 m. i\u0161 JAV \u012f Vilni\u0173 studijuoti atvykusios, YIVO doktorant\u0117s Lucy Davidovi\u010d \u017eod\u017eiai: ,,Vilnius buvo provincijos miestas, nors gyventojai man\u0117, kad tai tikr\u0173 tikriausias metropolis\u201c<\/em> [3]- Vilnius buvo lokalios \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s dvasios sostin\u0117. Remiantis S. Kassowo teiginiu – Vilniuje buv\u0119 daugiau tautinio pasidid\u017eiavimo ir savigarbos. Socialinius ir kult\u016brinius skirtumus, d\u0117l kuri\u0173, pavyzd\u017eiui, Var\u0161uva tapo \u012fvairi\u0173 \u017eydi\u0161k\u0173 pasauli\u0173 (lenki\u0161kai kalban\u010di\u0173j\u0173, chasid\u0173, migrant\u0173 litvak\u0173) mozaika, Vilniuje \u0161velnino didesnis solidarumas ir kult\u016brinis homogeni\u0161kumas [4]. Vilniaus \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117 i\u0161laik\u0117 itin stipr\u0173 litvaki\u0161k\u0105 identitet\u0105, glaud\u017eiai su Vilniaus miestu ir jo istorija susijusi\u0105 tapatyb\u0119, kuri geriausiai jau\u010diama Vilniaus \u017eyd\u0173 literat\u0173 darbuose [5]. Tuo Vilniaus \u017eydai i\u0161siskyr\u0117 visos Lenkijos kontekste. Verta pamin\u0117ti, jog geopolitini\u0173 poky\u010di\u0173 metu dauguma talenting\u0173 Vilniaus \u017eyd\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 nepasitrauk\u0117 ir liko Vilniuje. Bene garsiausia to meto literat\u0173 trup\u0117 ,,Jung Vilne\u201c<\/em> (liet. k. ,,Jaunasis Vilnius\u201c) \u2013 kurios tiek pavadinimas, tiek emblema \u2013 jaunas medelis, i\u0161augantis i\u0161 Vilniaus geto arkos \u2013 liudija gilaus \u012fsi\u0161aknijimo aplinkoje aspekt\u0105, i\u0161 kurio jis atsirado [6]. 1925 m. Vilniuje \u012fkurtas YIVO institutas, kuris dar labiau sustiprino miesto presti\u017e\u0105 ir pavert\u0117 Vilni\u0173 \u201eJidi\u0161lando\u201c sostine. Taigi kei\u010diasi valstybi\u0173 sienos, Vilnius tampa Lenkijos periferija, ta\u010diau mentaliniu aspektu tai nepadaro \u012ftakos Vilniaus \u017eyd\u0173 bendruomenei, jos identitetui, o tik dar stipriau pakursto kult\u016bros \u017eidin\u012f. Tuo tarpu ry\u0161ys nei su pasikeitusia valstybe, nei su vietine lenk\u0173 bendruomene (net intelektual\u0173 rate) nebuvo u\u017emegztas i\u0161 esm\u0117s vis\u0105 tarpukario laikotarp\u012f. Kaip pa\u017eymi T. Weeks ir J. Verbickien\u0117, Vilniuje \u017eydai pasi\u017eym\u0117jo dideliu atsietumu nuo kit\u0173 etnini\u0173 bendruomeni\u0173, kult\u016briniu ir socialiniu po\u017ei\u016briu Vilniuje buvo bent trys miestai [7]. \u010c. Milo\u0161o atsiminimai taip pat liudija apie tuometiniame Vilniuje egzistavusi\u0105 nematoma siena atskirt\u0105 \u017eydi\u0161k\u0105 ir lenki\u0161k\u0105 Vilni\u0173, kuris i\u0161 esm\u0117s gyveno atskirai [8].<\/p>\n

Tuo tarpu Kauno \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117 tur\u0117jo Vilniui prie\u0161ingas ,,startines\u201c pozicijas \u2013 iki tol kolektyvin\u0117je s\u0105mon\u0117je jis netur\u0117jo nacionalinio simbolio plotmi\u0173. 1919 m. net nebuvo oficialaus teis\u0117s akto ar \u012fsakymo, suteikusio laikinosios sostin\u0117s status\u0105, apart trumpos Lietuvos Vyriausyb\u0117s vadovo Mykolo \u0160le\u017eevi\u010diaus \u017einut\u0117s 1919 m. ,,Vyriausyb\u0117s \u017einiose\u201c: ,,Visas ministerij\u0173 \u012fstaigas perkelti Kaunan\u201c<\/em> [9]. Tai buvo karo su Lenkija stovis, tod\u0117l niekas ned\u0117jo dideli\u0173 vil\u010di\u0173 \u012f Kaun\u0105, faktine sostine tiek tautin\u0117je savimon\u0117je, tiek Lietuvos konstitucijose i\u0161liko Vilnius.<\/p>\n

\"Vyriausybes<\/p>\n

Vis\u0173 pirma Kauno \u017eydai susiduria su ekonomin\u0117mis, infrastrukt\u016bros problemomis, \u010dia stigo maisto produkt\u0173, gyvenam\u0173j\u0173 b\u016bst\u0173. Kaip liudija am\u017eininkai – ,,Kaun\u0105 reik\u0117jo \u2013 n\u0117 kiek neperdedant \u2013 prad\u0117ti statyti i\u0161 naujo \u2013 namus, gatves, vandentiek\u012f, kanalizacij\u0105, \u0161vies\u0105, visuomen\u0117s namus<\/em>\u201c [10], jidi\u0161 ra\u0161ytojas Chaimas Rafalovi\u010dius taip pat pastebi: ,,\u017dyd\u0173 bendruomen\u0117 Kauno Lietuvoje yra sena\u2013nauja, sena \u2013 \u0161imt\u0173 met\u0173 senumo, kiek \u017eydai \u010dia gyvena; nauja \u2013 1915 m. tremtis visk\u0105 sugriov\u0117 ir, gr\u012f\u017eus atgal, visk\u0105 reik\u0117jo imtis statyti i\u0161 naujo\u201c<\/em> [11]. \u012e Kaun\u0105 sugr\u012f\u017eo dalis senosios \u017eyd\u0173 kartos, kuri 1915 m. buvo i\u0161kelta i\u0161 Kauno gubernijos. I\u0161 A. Grigoravi\u010di\u016bt\u0117s straipsnyje tiriam\u0173 jidi\u0161 k\u016brini\u0173 tarpukario Lietuvoje matyti, jog 3-ajame de\u0161imtmetyje k\u016briniuose gausu vienatv\u0117s, susvetim\u0117jimo motyv\u0173 [12]. Aptariamu laikotarpiu buvo sunku suprasti, jog Kaunas yra Lietuvos sostin\u0117. Did\u017eiausias nusivylimas Kauno \u017eydams buvo tai, jog kitaip nei Vilnius, Kaunas atrod\u0117 kaip provincija vietos dvasios po\u017ei\u016briu \u2013 Kaunas niekada netur\u0117jo to sakralumo, kur\u012f tur\u0117jo Vilnius ir tai buvo da\u017enai pabr\u0117\u017eiama [13].<\/p>\n

\"42460474_704048863285418_6778376369333075968_n\"<\/p>\n

Po Vilniaus praradimo \u017eydai i\u0161gyvena pana\u0161ius jausmus kaip ir lietuviai. Kaip ra\u0161o G. Rutenbergas v\u0117liau: ,,Vilniui patekus \u012f lenk\u0173 erelio nagus, Lietuvos Jeruzal\u0117 neteko Lietuvos \u017eyd\u0173 centro reik\u0161m\u0117s\u201c<\/em> [14] – tiek lietuviai, tiek \u017eydai neteko savojo centro Lietuvoje, \u017eydams tai buvo ne ma\u017eesn\u0117 kult\u016brin\u0117 trauma.<\/p>\n

\"3.<\/p>\n

Taip pat kaip ir lietuviai, \u017eydai neskub\u0117jo kurtis Kaune, buvo tik\u0117tasi, jog Vilnius artimiausiu metu bus gr\u0105\u017eintas Lietuvai – ,,[…] Bet yra ai\u0161ku, kad Lietuva nepasiliks dabartin\u0117se savo sienose. Vilnius bus m\u016bs\u0173, grei\u010diau, negu visi apie tai mano<\/em>\u201c [15], kalb\u0117jo daktaras S. Rozenbaumas. Atitr\u016bkimas nuo istorin\u0117s sostin\u0117s s\u0105lygojo lietuvi\u0173 nepilnaverti\u0161kumo jausm\u0105 Lietuvoje, bei kuriam laikui i\u0161balansavo Lietuvos \u017eydus. ,,Mes kuriame vienatv\u0117je, atpl\u0117\u0161ti nuo meninink\u0173 kolektyvo, kuriame ir vos judame, silpni, kaip nuo k\u016bno atskirta gal\u016bn\u0117<\/em>\u201c [16] apgailestavo garsus ra\u0161ytojas Hir\u0161as Blo\u0161teinas, iliustruodamas tai, jog Lietuvos \u017eyd\u0173 intelektualai r\u0117m\u0117si Vilniaus prana\u0161umu ir lyderyste, kurio praradimas asocijavosi su bendruomen\u0117s stagnacija.<\/p>\n

Ta\u010diau ilgainiui Kauno \u017eyd\u0173 savimon\u0117je \u012fvyko l\u016b\u017eis \u2013 susitaik\u0119 su esama politine pad\u0117timi Vilniaus at\u017evilgiu, Kaunas \u0117m\u0117 spar\u010diai keistis nuo tre\u010diojo de\u0161imtme\u010dio antrosios pus\u0117s. Prasideda visuomen\u0117s ir miesto identiteto transformacija, o tai tapo fenomenaliu rei\u0161kiniu, atspindin\u010diu miesto ir jos visuomen\u0117s svarb\u0105 visos Lietuvos istorijai ir kult\u016brai. 1936 m. minint 18-uosius Lietuvos nepriklausomyb\u0117s metus \u017eyd\u0173 spaudoje jau yra konstatuojama: ,,Netek\u0119 Vilniaus mes i\u0161ugd\u0117me savo laikin\u0105 sostin\u0119 Kaun\u0105<\/em>\u201c [17]. 1938 m. VDU profesorius N. \u0160apira suformuoja mint\u012f, jog sugri\u016bvant \u017eyd\u0173 tautos dvasiniam centrui, susidaro kitas centras, kuris pama\u017eu perima vaidmen\u012f [18] – taigi netekus Vilniaus, alternatyva ,,Lietuvos Jeruzalei\u201c imama kurti laikinojoje sostin\u0117je – Kaune.<\/p>\n

\"Be<\/p>\n

Verta pasteb\u0117ti, jog nepaisant to, jog \u017eydi\u0161kasis Vilniaus niekuomet neprarado savo autoriteto, Kauno \u017eydai k\u016br\u0117 savit\u0105 centr\u0105 ir nesisteng\u0117 ,,kopijuoti\u201c Vilniaus. Vienas i\u0161 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 kalbinis pasiskirstymas. Jeigu Vilnius vyst\u0117si kaip ,,Jidi\u0161landas\u201c, tai Kaune aptariamuoju laiku \u0161aknis \u012fleido hebraj\u0173 kalba, pirm\u0105 kart\u0105 \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117 ima pozicionuoti save per \u0161i\u0105 kalb\u0105 vie\u0161ojoje erdv\u0117je. 1933 m. atliktos apklausos duomenimis, a\u0161tuoni \u0161imtai keturi Vytauto Did\u017eiojo universiteto studentai nurodo,\u00a0 jog moka hebraj\u0173 kalb\u0105, tuo tarpu jidi\u0161 – \u0161e\u0161i \u0161imtai penkiasde\u0161imt septyni studentai [19]. Senoji \u017eyd\u0173 karta buvo rusifikuota ir linkusi vartoti jidi\u0161 kaip \u0161nekam\u0105j\u0105 kalb\u0105, ja skait\u0117 spaud\u0105. Tuo tarpu jaunoji karta, d\u0117l \u0161vietimo sistemos strukt\u016bros (privalomo lietuvi\u0173 kalbos ir kai kuri\u0173 dalyk\u0173 d\u0117stymo lietuvi\u0161kai), palaipsniui patyr\u0117 lituanizacij\u0105 ir stipri\u0105 hebraj\u0173 kalbos \u012ftak\u0105 [20].<\/p>\n

Poky\u010diai su vietos aplinka itin jau\u010diami \u017eyd\u0173 literat\u016broje, kurioje galime aptikti dinamik\u0105, kaip kaimi\u0161ka Kauno erdv\u0117 po truput\u012f virsta didmies\u010diu, \u012ftraukian\u010diu gyventojus \u012f modernizacijos procesus. Jidi\u0161 ra\u0161ytojas Izidorius Izraelis Elja\u0161evas, Bal Mach\u0161oveso slapyvard\u017eiu, apsakyme \u201eLebn zol di provinc\u201c (liet. k. \u201eTegyvuoja provincija\u201c) ra\u0161o – ,,[…] atsitinka tokia velni\u0161ka istorija ir provincija per nakt\u012f tampa valstyb\u0117s sostine<\/em>\u201c [21]. Pradedama kurti Kauno ,,s\u0117km\u0117s istorija\u201c. Prie\u0161ingai Vilniaus \u017eydams, kurie rinkosi izoliacij\u0105, kaunie\u010diai ilgainiui \u012fsi\u0161aknija lietuvi\u0161koje kult\u016brin\u0117je aplinkoje. Nagrin\u0117jant aptariamojo laikotarpio \u017eyd\u0173 literat\u016br\u0105 matomas noras kalb\u0117ti apie ry\u0161\u012f su Lietuva [22], kaip teigia profesorius N. \u0160apira: ,,Ilgai ir taikiai gyvendami Lietuvoj \u017eydai pamilo lietuvi\u0161k\u0105 \u017eem\u0119. […] senesni\u0173j\u0173 met\u0173 \u017eyd\u0173 ra\u0161tijoj jokios prisiri\u0161imo \u017eym\u0117s nerasime<\/em>\u201c [23]. Taip pat kuomet Vilniaus \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117 rinkosi saviizoliacij\u0105, veikim\u0105 \u017eydi\u0161kos bendruomen\u0117s rate, atskirai nuo dominuojan\u010di\u0173 lenk\u0173, tarp Kauno \u017eyd\u0173 ir lietuvi\u0173 prasideda abipusio pa\u017einimo procesas.<\/p>\n

\"poetu<\/p>\n

Taigi galime kalb\u0117ti apie dvi skirtingas \u017eyd\u0173 patirtis ir pasirinkimus po Vilniaus praradimo. Vilniaus \u017eydai i\u0161laiko savo, kaip centro tapatum\u0105, i\u0161laikydami labai stipr\u0173 identitet\u0105, toliau i\u0161laiko tam tikr\u0105 konservatyvum\u0105, prisitaiko prie pasikeitusios politin\u0117s situacijos. Pl\u0117toja turting\u0105 savo miesto ir jidi\u0161 kalbos tradicij\u0105, nesistengdami megzti ry\u0161io su vietine, lenki\u0161ka, aplinka. Tuo tarpu Kauno \u017eydai ,,startuoja\u201c esant itin sunkioms aplinkyb\u0117ms, ta\u010diau i\u0161gyven\u0119 tapatyb\u0117s kriz\u0119, per itin trump\u0105 laikotarp\u012f transformuojasi ir ima kurti nauj\u0105 sistem\u0105 – alternatyvi\u0105 ,,Lietuvos Jeruzal\u0119\u201c, \u012f vidaus gyvenim\u0105 \u012fsileisdami vis daugiau modernumo, periferij\u0105 paversdami gyvu centru. Greta spar\u010diai augo ir hebraj\u0173 kalbos populiarumas, u\u017emezgamas abipusis ry\u0161ys su lietuviais, lietuvi\u0161ka kult\u016bra, gyvenimo b\u016bdu bei kalba, ilg\u0105 laik\u0105 buvusia svetima. Taigi Lietuvos \u017eyd\u0173 istorijoje turime ne vien Vilniaus atvej\u012f, kuriame \u017eydai sukuria ir i\u0161puosel\u0117ja savo kult\u016brin\u012f centr\u0105, bet ir antr\u0105 ,,s\u0117km\u0117s istorij\u0105\u201c \u2013 Kauno \u017eyd\u0173 atvej\u012f.<\/p>\n

[1] S. Kassow, The uniqueness of Jewish Vilna, in: ,,Vilniaus \u017eyd\u0173 intelektualinis gyvenimas iki Antrojo pasaulinio karo\u201c konferencijos med\u017eiaga,\u00a0 sud. L. Lempertien\u0117, Vilnius, 2004, p. 155-159.<\/p>\n

[2] K. Weiser, The Capital of \u201cYiddishland\u201d?, in:\u00a0 Warsaw. The Jewish Metropolis. Essays in Honor of the 75th Birthday of Professor Antony Polonsky. Sud. G. Dynner and F. Guesnet. Boston, 2015, p. 312.<\/p>\n

[3] L. Dawidowicz, I\u0161 tos vietos ir laiko: atsiminimai, 1938-1947. Vilnius, 2003, p. 61.<\/p>\n

[4] S. Kassow, ,,The uniqueness of Jewish Vilna\u201c\u2026, p. 155-159.<\/p>\n

[5] \u017dymiausi to meto literatai, reprezentav\u0119 Vilni\u0173 savo k\u016briniuose: Zalmanas \u0160neuras \u2013 Zalkindas, Abraomas Suckeveris, Dovydas Einhornas, Mo\u0161\u0117 Kulbakas, Chajimas Grad\u0117.<\/p>\n

[6] J. Cammy, ,,Tsevorfene bleter: The emergence of Yung Vilne\u201c, in: Polin. Studies in polish jewry, vol. 14, sud. A. Polonsky, Oxford, 2001, p. 178.<\/p>\n

[7] J. Verbickien\u0117, \u201e\u017dyd\u0173 Vilnius Lietuvos istoriografijoje: vaizdini\u0173 kaita\u201c, in: Tarptautin\u0117s mokslin\u0117s konferencijos \u201eVilniaus \u017eyd\u0173 intelektualinis gyvenimas…, p. 25\u201335; T. R. Weeks, Vilnius between nations 1795-2000…, p. 36<\/p>\n

[8] Czeslawo Miloszo Vilnius: tekstai ir fotografijos, sud. M. Matulyt\u0117, Vilnius, 2012, p. 104<\/p>\n

[9] Ministeri\u0173 tarybos \u012fsakymai, in: Vyriausyb\u0117s \u017einios, 1919-01-16, Nr. 2-3, p. 2.<\/p>\n

[10] K. Paura, \u017dyd\u0173 prie\u0161ai \u2013 \u017emonijos prie\u0161ai. Kaunas, 1939, p. 12.<\/p>\n

[11] Kh. Rafalovitsh, \u201eFun Lite\u201c, in: Kultur, Nr. 2, 1922, p. 56.<\/p>\n

[12] A. Grigoravi\u010di\u016bt\u0117, ,,Jidi\u0161 literat\u016bra tarpukario Lietuvoje (1918\u20131940): savasties paie\u0161kos\u201c, in: Colloquia 29, 2012, p. 38-62, [interaktyvus], in: http:\/\/www.llti.lt\/failai\/38-62_psl_GRIGORAVICIUTE.pdf (2016-02-21), p. 51-55.<\/p>\n

[13] \u017dr. V. Vareikis, Vilniaus \u017eyd\u0173 gyvenimo ir politin\u0117s orientacijos bruo\u017eai…, p. 76-77.<\/p>\n

[14] Dr. G. Rutenbergas, Vilniaus vadavimo darbas ir lietuvi\u0173-\u017eyd\u0173 bendradarbiavimas, in: Ap\u017evalga, Nr. 15, 1935-09-22, p. 4.<\/p>\n

[15] D-ras Rozenbaumas apie Vilni\u0173, in: Lietuvos balsas, Nr. 7, 1921-11- 17\/18 d., p. 3.<\/p>\n

[16] H. Bloshteyn, \u201eDos literarishe Kovne\u201c, in: Literarishe bleter, Nr. 32, 1924-12-12, p. 4.<\/p>\n

[17] Iksas, ,,Did\u017eiosios \u0161vent\u0117s proga\u201c, in: Ap\u017evalga, Nr. 7 (33), 1936-02-16, p. 5.<\/p>\n

[18] N. \u0160apira, Naujosios \u017eyd\u0173 literat\u016bros metmenys. Kaunas, 1938, p. 67.<\/p>\n

[19] ,,Vytauto Did\u017eiojo universiteto student\u0173 statistiniai duomenys\u201c, in: Lietuvos aidas, Nr. 4, 1933-01-05, p. 11.<\/p>\n

[20] J. Leganovi\u010d, ,,Padalinta bendruomen\u0117: \u017eyd\u0173 istorijos siu\u017eetai tarpukario Vilniuje ir Kaune\u201c, in: bernardinai.lt., 2017-04-20, [interaktyvus], in: http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2017-04-20-padalinta-bendruomene-zydu-istorijos-siuzetai-tarpukario-vilniuje-ir-kaune\/158298 (2018-03-05).<\/p>\n

[21]\u00a0G. Volbikait\u0117, Kaunas tarpukario jidi\u0161 literat\u016broje\u00a0,,Ma\u017ea pakra\u0161\u010dio \u0161alies sostin\u0117: Kaunas tarpukario jidi\u0161 literat\u016broje\u201c, in: Sostin\u0117 kaip tapatumo simbolis: Vilnius ir Kaunas tarpukario kult\u016broje, sud. A. Lapinskien\u0117, V. \u0160eina, Vilnius, 2014, p. 187.<\/p>\n

[22] Doc. N. \u0160apira. ,,Jaun\u0173j\u0173 \u017eyd\u0173 poet\u0173 k\u016briniai apie Lietuv\u0105\u201c, in:\u00a0 Ap\u017evalga, Nr. 2, 1935-06-23, p. 3.<\/p>\n

[23] Ten pat, p. 3.<\/p>\n

\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Julijana Leganovi\u010d   XX a. pirmojoje pus\u0117je \u012fvykiai Lietuvoje klost\u0117si dinami\u0161kai. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbia apie nepriklausom\u0105, demokratiniais pagrindais sutvarkyt\u0105 Lietuvos valstyb\u0119 su sostine Vilniuje. Ta\u010diau d\u0117l nestabilios politin\u0117s pad\u0117ties, dar 1919 m. sausio 2 d. Lietuvos vyriausyb\u0117 pasitrauk\u0117 i\u0161 Vilniaus \u012f Kaun\u0105, kuris de facto tapo laikin\u0105ja sostine. Vienas ry\u0161kiausi\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":143,"featured_media":3585,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"class_list":["post-728","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-tyrimai-ir-tyrejai"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/728","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/143"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=728"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/728\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3585"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=728"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=728"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=728"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}