{"id":743,"date":"2019-01-14T13:44:03","date_gmt":"2019-01-14T13:44:03","guid":{"rendered":"https:\/\/judaikostyrimucentras.wordpress.com\/?p=743"},"modified":"2023-11-10T18:32:30","modified_gmt":"2023-11-10T16:32:30","slug":"lietuviu-ir-zydu-periodines-spaudos-sankirtos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/2019\/01\/14\/lietuviu-ir-zydu-periodines-spaudos-sankirtos\/","title":{"rendered":"Lietuvi\u0173 ir \u017eyd\u0173 periodin\u0117s spaudos sankirtos"},"content":{"rendered":"

Kvie\u010diame susipa\u017einti su m\u016bs\u0173 kolegos dr. Tomo Petreikio atlikta ap\u017evalga apie dvikalb\u0119 periodin\u0119 spaud\u0105 – leidinius, kuriuose buvo publikuojami tekstai ir lietuvi\u0173, ir jidi\u0161 kalbomis. Dvikalbiai leidiniai liudija apie bendruomeni\u0173 siekim\u0105 suart\u0117ti, bendradarbiauti, geriau viena kit\u0105 pa\u017einti, o aktyviausiai \u0161ie siekiai rei\u0161k\u0117si meno, politikos ir ekonomikos srityse.<\/h4>\n

 <\/p>\n

Dr. Tomas Petreikis, Lietuvos nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo bibliotekos Informacijos moksl\u0173 departamentas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir leidybos tyrim\u0173 katedra. El. pa\u0161tas PetreikisT@gmail.com<\/em><\/p>\n

\u00a0 \u00a0Lietuvos valstyb\u0117je nuo seno gyvenusios gausios \u017eyd\u0173, lenk\u0173 ir rus\u0173 bendruomen\u0117s paliko savit\u0105 ra\u0161tijos palikim\u0105. J\u012f pirmieji imasi apibendrinti bibliografai, rengiantys \u012fvairiausius bibliografinius i\u0161teklius. Neseniai pasirod\u0117 Nacionalin\u0117s retrospektyviosios bibliografijos reng\u0117j\u0173 kolektyvo parengtas veikalas \u201eLietuvos bibliografija. Serija B, Periodiniai leidiniai lietuvi\u0173 kalba, 1823\u20131940. D 1, Poligrafini\u0173 b\u016bdu spausdinti leidiniai. Kn. 1\u20132\u201c (Vilnius: Lietuvos nacionalin\u0117 Martyno Ma\u017evydo biblioteka). \u0160ioje fundamentin\u0117je rodykl\u0117je i\u0161 viso u\u017eregistruoti ir kruop\u0161\u010diai apra\u0161yti 1782 periodiniai leidiniai lietuvi\u0173 kalba, leisti 1823\u20131940 m. Lietuvoje ir u\u017esienio \u0161alyse (nuo Kinijos iki Urugvajaus). Susidar\u0117 naujos s\u0105lygos nagrin\u0117ti ne vien lietuvi\u0173, bet ir kit\u0173 tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 bendradarbiavim\u0105 leidybos srityje, j\u0173 aktyvius veiksmus kalbi\u0161kai i\u0161ple\u010diant lituanistini\u0173 leidini\u0173 auditorij\u0105.<\/p>\n

\"20190107_1312,

Lietuvos bibliografija. Serija B, Periodiniai leidiniai lietuvi\u0173 kalba, 1823\u20131940. D 1, Poligrafiniu b\u016bdu spausdinti leidiniai. Kn. 1\u20132. Vilnius: Lietuvos nacionalin\u0117 Martyno Ma\u017evydo biblioteka. Vygaudo Juozai\u010dio nuotr.<\/em><\/p><\/div>\n

\u00a0 \u00a0Periodika, kaip ir visa spauda apskritai, kalbiniu po\u017ei\u016briu skirstoma \u012f dvi dalis: vienkalbiai ir daugiakalbiai leidiniai. \u0160iuo po\u017ei\u016briu statisti\u0161kai apibendrinus min\u0117tos bibliografijos rodykl\u0117s duomenis, galima teigti, kad net 211 leidini\u0173 tur\u0117jo gretutini\u0173 tekst\u0173 arba didesni\u0173 intarp\u0173 u\u017esienio kalbomis. Tarp j\u0173 vyravo angl\u0173, vokie\u010di\u0173, lenk\u0173, pranc\u016bz\u0173, rus\u0173 ir latvi\u0173 kalbos. Galima i\u0161skirti net nedidel\u0119 grup\u0119 apie 20-ies leidini\u0173, parengt\u0173 ir leist\u0173 kaip tarptautiniai leidybos projektai. \u0160iame kontekste galima aptikti ir 8 leidinius, tur\u0117jusius tekst\u0173 Lietuvos \u017eyd\u0173 vartota jidi\u0161 kalba. \u0160i iniciatyva da\u017eniausiai kildavo i\u0161 Lietuvos \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s, nelengva j\u0105 buvo ir \u012fgyvendinti, nes nedaug spaustuvi\u0173 tur\u0117jo \u017eydi\u0161kus \u0161riftus ir gal\u0117jo pad\u0117ti \u012fgyvendinti sumanymus. \u017dym\u0117tina, jog vien\u0173 j\u0173 pasirodymas sutapo su svarbiais politiniais procesais, kiti buvo skirti kult\u016bros ir ekonomikos artumui skatinti. Visus juos vienijo keletas dalyk\u0173: 1) tai tarptautiniai leidybos projektai, skirti 3 arba 5 kalbin\u0117ms bendruomen\u0117ms, 2) did\u017eioji dalis j\u0173 \u0117jo ne ilgiau kaip kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173, 3) dauguma j\u0173 buvo laikra\u0161\u010diai, 4) leisti Vilniuje arba Kaune. Taigi tarp j\u0173 galima \u012f\u017evelgti daug pana\u0161um\u0173, bet pirma reik\u0117t\u0173 nors trumpai aptarti tuos atvejus, kai viename leidinyje (spaudinyje) derintos lietuvi\u0173 ir jidi\u0161 kalbos.<\/p>\n

\"img582\"

Meno diena. Vilnius, 1914. Nacionalin\u0117s bibliotekos fondai<\/p><\/div>\n

\u00a0 Lietuvi\u0173 dail\u0117s draugija Pirmojo pasaulinio karo metais, 1914 m. gruod\u017eio 8 d., i\u0161leido draugijos nari\u0173 Antano \u017dmuidzinavi\u010diaus ir Zigmo \u017demai\u010dio redaguojam\u0105 vienkartin\u012f leidin\u012f \u201eMeno diena\u201c. Leidinys spausdintas Martyno Kuktos spaustuv\u0117je Vilniuje. Tekstai taip pat buvo spausdinti baltarusi\u0173, lenk\u0173, rus\u0173 ir jidi\u0161 kalbomis, sukurtos ir gretutin\u0117s leidinio antra\u0161t\u0117s. Viena i\u0161 j\u0173 \u2013 jidi\u0161 kalba \u2013 skamb\u0117jo \u201e\u05d3\u05e2\u05e8 \u05e7\u05d5\u05e0\u05e1\u05d8 \u05d8\u05d0\u05d2\u201c. Lietuvi\u0173 dailininkai, suvok\u0119 meno kalbos universalum\u0105, \u0161iuo tarptautiniu leidiniu steng\u0117si i\u0161pl\u0117sti susidom\u0117jim\u0105 Lietuvi\u0173 dail\u0117s draugijos veikla. Tira\u017eas siek\u0117 15 t\u016bkst. egzempliori\u0173, kainavo tik 15 kapeik\u0173.<\/p>\n

\"img581\"

Raudonosios armijos diena. Vilnius, 1919. Nacionalin\u0117s bibliotekos fondai<\/p><\/div>\n

\u00a0 \u00a0Vokietijos u\u017esienio reikal\u0173 ministerijos iniciatyva Berlyne 1914 m. vasario m\u0117n. buvo \u012fkurta Vokietijos u\u017ej\u016brio tarnyba \u201eTransocean\u201c. Ji atliko Vokietijos naujien\u0173 tarnybos vaidmen\u012f, karo metais aktyviai u\u017esiimdama propaganda. \u0160i tarnyba kartu su Georgu Stilke 1915 m. prad\u0117jo leisti fotografijos m\u0117nesin\u012f \u017eurnal\u0105 \u201eDer grosse Krieg in Bildern\u201c. \u017durnalo pagrindin\u0119 \u0161erd\u012f sudar\u0117 karo \u012fvyki\u0173 fotografijos, o j\u0173 trumpi apra\u0161ymai pateikti prie nuotrauk\u0173 angl\u0173, ispan\u0173, portugal\u0173, pranc\u016bz\u0173 ir vokie\u010di\u0173 kalbomis. I\u0161 viso 1915\u20131918 m. buvo i\u0161leisti 45 numeriai. \u017durnalas platintas Europos ir Vokietijos s\u0105jungininki\u0173 \u0161alyse, tira\u017eas buv\u0119s 50 t\u016bkst. egzempliori\u0173. Ne v\u0117liau kaip nuo 1916 m. prad\u0117tos leisti dvi papildomos regionin\u0117s laidos: Ryt\u0173 Europai (laida netur\u0117jo pavadinimo) ir \u201eRytams\u201c (i\u0161 esm\u0117s Osman\u0173 imperijai). Leidinyje spausdinam\u0173 iliustracij\u0173 apra\u0161ymai ir toliau buvo pateikiami angl\u0173, ispan\u0173, portugal\u0173, pranc\u016bz\u0173 ir vokie\u010di\u0173 kalbomis, o leidinio prad\u017eioje \u012fdedami nuo 5 iki 7 atskirai numeruot\u0173 intarpini\u0173 puslapi\u0173. Ryt\u0173 Europai skirtoje laidoje tekstai intarpiniuose puslapiuose buvo spausdinami lietuvi\u0173, latvi\u0173, lenk\u0173, jidi\u0161 ir baltarusi\u0173 kalbomis. Lietuvoje i\u0161lik\u0119 tik keturi (Nr. 13\u201316) 1916 m. egzemplioriai leid\u017eia manyti, kad \u201eDer grosse Krieg in Bildern\u201c keliomis laidomis prad\u0117ti leisti ne v\u0117liau kaip nuo 1916 m. 13 numerio. \u017dym\u0117tina, kad Nr. 13\u201315 vir\u0161elis buvo spausdinamas be voki\u0161kos antra\u0161t\u0117s. Atrodo, kad platintojams tai k\u0117l\u0117 nepatogum\u0173, tod\u0117l nuo Nr. 16 ji buvo \u012fvesta. Kada nustojo eiti Ryt\u0173 Europos laida n\u0117ra \u017einoma, bet ji gal\u0117jo eiti ir 1917 m., nes \u201eRyt\u0173\u201c laida tais metais dar buvo t\u0119siama.<\/p>\n

\"img583\"

Didysis karas vaizduose. Berlynas, 1916. Nacionalin\u0117s bibliotekos fondai<\/p><\/div>\n

\u00a0 \u00a0Pirmajam pasauliniam karui pasibaigus Lietuvoje greitai \u012fsipliesk\u0117 nepriklausomyb\u0117s kovos. Visoje Ryt\u0173 Europoje dau\u017e\u0117si komunizmo skleid\u017eiama internacionalizmo \u0161m\u0117kla. Jos propaguotoja buvo Taryb\u0173 Rusija, vykd\u017eiusi ir tam tikrus kalbinius eksperimentus: Baltarusijos ir Ukrainos tarybin\u0117se respublikose jidi\u0161 kalba buvo paskelbta viena i\u0161 valstybini\u0173 kalb\u0173. \u0160ioje internacionalizmo dvasioje kur\u012f laik\u0105 gyveno ir Vilnius. \u0160\u012f daugiataut\u012f miest\u0105 1919 m. saus\u012f u\u017e\u0117musi Taryb\u0173 Rusijos Raudonoji armija ir \u010dia persik\u0117lus Taryb\u0173 Lietuvos Respublikos vyriausybei imtasi aktyviai organizuoti propagandin\u0119 veikl\u0105. Lietuvos karinio komisariato agitacijos ir \u0161vietimo skyriaus leidykla \u0117m\u0117si leisti vietinio Vilniaus agitacinio skyriaus parengt\u0105 vienkartin\u012f, bet ambicing\u0105 leidin\u012f. Vasario 23 d. pasirod\u0117 \u201e\u017daibo\u201c spaustuv\u0117je atspausdintas daugiakalbis leidinys \u2013 \u201eRaudonosios Armijos diena\u201c (jidi\u0161 \u2013 \u201e\u05d3\u05e2\u05e8 \u05d8\u05d0\u05d2 \u05e4\u05d5\u05df \u05d3\u05e2\u05e8 \u05e8\u05d5\u05d9\u05d8\u05e2\u05e8 \u05d0\u05e8\u05de\u05e2\u05e2\u201c). Pasirodymo laikas ir tekstai tur\u0117jo priminti apie Raudonosios armijos 1918 m. vasario 23 d. pasiekt\u0105 pirm\u0105j\u0105 pergal\u0119 kovoje su Vokietijos kariuomene. Leidinyje tekstai buvo pateikiami lietuvi\u0173, rus\u0173, lenk\u0173, baltarusi\u0173 ir jidi\u0161 kalbomis. \u0160e\u0161iolikos puslapi\u0173 apimties leidinys kainavo tik 50 nuvert\u0117jusi\u0173 kapeik\u0173.<\/p>\n

\u00a0 \u00a0Nors d\u0117l bol\u0161evizmo nes\u0117kmi\u0173 vakar\u0173 fronte \u0161i\u0173 internacionalin\u0117s spaudos leid\u0117j\u0173 s\u0117km\u0117 nelyd\u0117jo, bet ir nepriklausomos Lietuvos vald\u017eia suvok\u0117, jog svarbiausi prane\u0161imai turi b\u016bti spausdinami ne vien lietuvi\u0173, bet ir kitomis kalbomis. Tapo \u012fprasta norma svarbiausius prane\u0161imus \u017eyd\u0173 bendruomenei skelbti jidi\u0161 kalba. Kai 1920 m. spalio prad\u017eioje Lenkija, sulau\u017eiusi Suvalk\u0173 sutart\u012f, u\u017epuol\u0117 Lietuv\u0105, solidarum\u0105 parod\u0117 Kaune leid\u017eiam\u0173 laikra\u0161\u010di\u0173 redakcijos: lietuvi\u0173 \u2013 \u201eLietuva\u201c ir \u201eLaisv\u0117\u201c, \u017eyd\u0173 \u2013 \u201e\u017dyd\u0173 balsas\u201c (jidi\u0161 \u2013 \u201e\u05d3\u05d9 \u05d0\u05d9\u05d3\u05d9\u05e9\u05e2 \u05e9\u05d8\u05d9\u05de\u05e2\u201c), vokie\u010di\u0173 \u2013 \u201eLitauische Rundschau\u201c. \u0160ios redakcijos kartu spalio 13 d. i\u0161leido jungtin\u012f leidin\u012f \u201eLietuva\u2013Laisv\u0117\u2013\u05d3\u05d9 \u05d0\u05d9\u05d3\u05d9\u05e9\u05e2 \u05e9\u05d8\u05d9\u05de\u05e2\u2013Litauische Rundschau\u201c su paantra\u0161te \u201eLietuvos gynimo numeris\u201c. T\u0105 dien\u0105 \u0161i\u0173 leidini\u0173 numeriai nei\u0161\u0117jo, vietoj j\u0173 i\u0161leistas jungtinis leidinys. Pasidalinta ir spaudos darb\u0173 atlikimu u\u017esakym\u0105 paskirstant Valstyb\u0117s ir Sokolovskio spaustuv\u0117ms Kaune. 14 puslapi\u0173 leidinys kainavo 3 auksinus.<\/p>\n

\"prekybos<\/p>\n

\"prekybos

Prekybos ir pramon\u0117s laikra\u0161tis. Kaunas, 1923. Nacionalin\u0117s bibliotekos fondai<\/p><\/div>\n

\u00a0 \u00a0\u017dydai Lietuvoje nuo seno u\u017esi\u0117m\u0117 aktyvia ekonomine veikla: k\u016br\u0117 pramon\u0117s, prekybos ir \u012fvairi\u0173 paslaug\u0173 \u012fmones. Kaune nuo 1923 m. baland\u017eio iki gegu\u017e\u0117s A. Novichovi\u010dius leido \u201ePrekybos ir pramon\u0117s laikra\u0161t\u012f\u201c (jidi\u0161 \u2013\u201e\u05d4\u05d0\u05e0\u05d3\u05dc \u05d0\u05d5\u05bc\u05df \u05d0\u05d9\u05e0\u05d3\u05d5\u05e1\u05d8\u05e8\u05d9 \u05e6\u05f2\u05d8\u05d5\u05e0\u05d2 : \u05e4\u05d0\u05dc\u05d9\u05b4\u05d8\u05d9\u05b4\u05e9-\u05e2\u05e7\u05d0\u05e0\u05d0\u05de\u05d9\u05e9\u05e2\u05e8 \u05d0\u05e8\u05d2\u05d0\u05df\u201c). Spaudos darbus atliko Kauno broli\u0173 Gurvi\u010di\u0173 spaustuv\u0117. Leidinyje savaranki\u0161ki (ne ver\u010diami) tekstai buvo spausdinami lietuvi\u0173, rus\u0173 ir jidi\u0161 kalbomis. Retai leid\u0117jai atsisakydavo vertim\u0173 ir tekstus skelbdavo pramai\u0161iui atskiromis skiltimis, bet \u017einant, kad did\u017eioji dalis to meto Lietuvos inteligentijos puikiai suprato imperin\u0119 rus\u0173 kalb\u0105, o \u017eydai prastai skait\u0117 lietuvi\u0161kai, tai \u0161ios tekst\u0173 organizavimo strategijos esm\u0117 ir gal\u0117jo b\u016bti siekis \u017eyd\u0173 bendruomen\u0119 supa\u017eindinti su lietuvi\u0173 kalba ir kartu neprarasti galimyb\u0117s leidin\u012f platinti skaitantiesiems lietuvi\u0161kai ir rusi\u0161kai. \u017dinoma, kad buvo i\u0161leisti ma\u017eiausiai penki numeriai, i\u0161 kuri\u0173 tik penktasis yra i\u0161lik\u0119s.<\/p>\n

\"lietuvos<\/p>\n

\"lietuvos

Lietuvos skelbim\u0173 lapas. \u0160iauliai, 1923. Nacionalin\u0117s bibliotekos fondai<\/p><\/div>\n

\u00a0 \u00a0Nustojus eiti \u201ePrekybos ir pramon\u0117s laikra\u0161\u010diui\u201c \u0160iauliuose tais pa\u010diais metais nuo rugpj\u016b\u010dio iki lapkri\u010dio bandyta leisti kit\u0105 prekybai ir pramonei skirt\u0105 reklamin\u012f laikra\u0161t\u012f \u2013 \u201eLietuvos skelbim\u0173 lapas\u201c. Leidin\u012f leido A. Levinas, o redagavo I. Volp\u0117, i\u0161 prad\u017ei\u0173 spausdintas \u0160olomo Savi\u010do ir Borucho \u0160umkauskio, o v\u0117liau Bunino Fridmano spaustuv\u0117je. Vien \u012fvairiais skelbimais u\u017epildytas laikra\u0161tis buvo tarsi padalintas \u012f dvi dalis: lietuvi\u0161ki skelbimai sublokuoti \u012f pirm\u0105j\u0105 dal\u012f, po j\u0173\u00a0 spausdinti skelbimai jidi\u0161 kalba. Pastar\u0173j\u0173 kur kas ma\u017eiau. Leidinys didelio atgarsio nesulauk\u0117, \u017einoma, kad i\u0161\u0117jo ma\u017eiausiai penki numeriai. Leidin\u012f platino \u0160iauliuose \u012fsik\u016br\u0119s \u201eAukuro\u201c knygynas.<\/p>\n

\"nam\u0173<\/p>\n

\"nam\u0173

Nam\u0173 savinink\u0173 balsas. Kaunas, 1933. Nacionalin\u0117s bibliotekos fondai<\/p><\/div>\n

\u00a0 \u00a0Didesniuose Lietuvos miestuose veik\u0117 nuomos paslaugomis besiver\u010dian\u010di\u0173 but\u0173 nuomotoj\u0173 s\u0105jungos. Gausiausia i\u0161 j\u0173 Kauno nam\u0173 savinink\u0173 s\u0105junga per pasaulin\u0119 ekonomin\u0119 kriz\u0117 1933 m. ry\u017eosi prad\u0117ti leisti laikra\u0161t\u012f \u201eNam\u0173 savinink\u0173 balsas\u201c (jidi\u0161 \u2013 \u201e\u05de\u05d0\u05e0\u05d0\u05d8\u05dc\u05d9\u05db\u05e2 \u05e6\u05f2\u05d8\u05d5\u05e0\u05d2 \u05e4\u05d5\u05df \u05e7\u05d0\u05f0\u05e0\u05e2\u05e8\u201c). Leidinys buvo skirtas ginti but\u0173 nuomotoj\u0173 interesus nuo vis labiau kylan\u010di\u0173 mokes\u010di\u0173 savivaldyb\u0117ms, kovojant su nes\u0105\u017einingais nuomininkais. Leidin\u012f redagavo M. Givovskis, spausdino Kaune \u012fsik\u016brusi \u201eL. Gurvi\u010dio ir Ko\u201c spaustuv\u0117. Leid\u0117jams siekiant u\u017emegzti dialog\u0105 su lietuvi\u0161k\u0105ja visuomen\u0117s dalimi, keturiolikos puslapi\u0173 leidinys buvo padalintas \u012f lietuvi\u0161k\u0105j\u0105 ir \u017eydi\u0161k\u0105j\u0105 dalis. Leidinyje spausdinami tekstai buvo skelbiami lietuvi\u0173 ir jidi\u0161 kalbomis, juos tiesiog i\u0161ver\u010diant. 1000 egzempliori\u0173 tira\u017eu prad\u0117tas spausdintas leidinys pasisekimo nesulauk\u0117 ir u\u017egeso i\u0161leidus tik pirm\u0105j\u012f numer\u012f.<\/p>\n

\u00a0 \u00a0I\u0161 trumpos ap\u017evalgos matyti, kad menas, politika ir ekonomika buvo pagrindin\u0117s sritys, kuriose lietuvi\u0173 ir \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s ry\u017eosi megzti glaudesn\u012f bendradarbiavim\u0105 leisdami periodinius leidinius. Leid\u0117jai kartkart\u0117mis tikrino rink\u0105 bandydami suvokti, ar \u0161is daugiakalbis dialogas turi ateit\u012f. Nesant abipusio bendruomeni\u0173 palaikymo, toki\u0173 projekt\u0173 leid\u0117j\u0173 s\u0117km\u0117 nelyd\u0117jo, ta\u010diau ir \u0161ie aptarti pavieniai atvejai vis d\u0117lto liudijo, jog eita dialogo ir glaudesnio bendravimo keliu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kvie\u010diame susipa\u017einti su m\u016bs\u0173 kolegos dr. Tomo Petreikio atlikta ap\u017evalga apie dvikalb\u0119 periodin\u0119 spaud\u0105 – leidinius, kuriuose buvo publikuojami tekstai ir lietuvi\u0173, ir jidi\u0161 kalbomis. Dvikalbiai leidiniai liudija apie bendruomeni\u0173 siekim\u0105 suart\u0117ti, bendradarbiauti, geriau viena kit\u0105 pa\u017einti, o aktyviausiai \u0161ie siekiai rei\u0161k\u0117si meno, politikos ir ekonomikos srityse.   Dr. Tomas Petreikis, Lietuvos nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo […]<\/p>\n","protected":false},"author":143,"featured_media":3584,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"class_list":["post-743","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-tyrimai-ir-tyrejai"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/743","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/143"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=743"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/743\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3584"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=743"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=743"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=743"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}