{"id":806,"date":"2019-08-30T13:04:11","date_gmt":"2019-08-30T13:04:11","guid":{"rendered":"https:\/\/judaikostyrimucentras.wordpress.com\/?p=806"},"modified":"2023-11-10T18:31:24","modified_gmt":"2023-11-10T16:31:24","slug":"antrasciu-misles","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/2019\/08\/30\/antrasciu-misles\/","title":{"rendered":"Antra\u0161\u010di\u0173 m\u012fsl\u0117s. Apie XVII-XIX a. Lietuvos \u017eyd\u0173 knyg\u0173 pavadinimus"},"content":{"rendered":"

Lara Lempertien\u0117<\/h3>\n

 <\/p>\n

Knyg\u0173 pavadinim\u0173 menas nuo senov\u0117s buvo tradicin\u0117s \u017eyd\u0173 knygin\u0117s kult\u016bros dalis.<\/p>\n

Be gausaus Biblijos ar kit\u0173 klasikinio \u017eyd\u0173 \u0161altini\u0173 citat\u0173 vartojimo buvo paplit\u0119 pavadinimai, ap\u017eaid\u017eiantys autoriaus vard\u0105, arba dar \u012fmantresni, naudoj\u0119 Biblijos citat\u0105\u00a0 su vardu, atitinkan\u010diu knygos autoriaus: \u201eJok\u016bbo balsas\u201c, \u201eMoz\u0117s rankos\u201c, \u201eEfraimo vartai\u201c ir kt. Turint galvoje, kad da\u017enas hebraj\u0173 kalbos \u017eodis yra daugiareik\u0161mis, o vardai irgi turi prasmes (pvz., Jeho\u0161ua<\/em> (Jozu\u0117) \u2013 i\u0161vadavimas, \u00a0Menachem<\/em> (Menachemas) \u2013 guod\u0117jas; \u0161is vardas taip pat taikomas kaip epitetas b\u016bsimam Mesijui, ir t.t.), pavadinimo pasirinkimas tampa ypa\u010d atsakingu dalyku. Pavadinimas skelbia autoriaus intencijas ra\u0161ant knyg\u0105 arba prane\u0161a apie jos turin\u012f, arba net i\u0161rei\u0161kia autoriaus l\u016bkes\u010dius skaitytojams. Knyg\u0173 pavadinimai buvo tokie svarb\u016bs, kad Europos \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117se susiklost\u0117 ir \u012fsi\u0161aknijo savitas \u012fprotis autori\u0173 vadinti ne vardu, o knygos pavadinimu. Paradoksalu, bet jei tikras autoriaus vardas nebuvo \u201e\u012fpintas\u201c \u012f pavadinim\u0105, jis da\u017enai neb\u016bdavo \u017einomas net patiems uoliausiems to autoriaus knyg\u0173 skaitytojams, nes autorius buvo identifikuojamas b\u016btent i\u0161 knygos pavadinimo: pavyzd\u017eiui, visi puikiai \u017einojo, kas tai Baal ha-turim<\/em> (pa\u017eod\u017eiui, \u201eBok\u0161t\u0173\u201c[1]<\/a>autorius\u201c), bet ne visi \u2013 jo tikr\u0105 vard\u0105, Jok\u016bbas ben A\u0161eris (1270<\/a>–1343<\/a>).<\/p>\n

 <\/p>\n

Lietuvos \u017eyd\u0173 knyga nuo pat savo atsiradimo inkorporavo visas \u0161ias tendencijas.<\/p>\n

\u017dym\u016bs \u00a0ir toli u\u017e Lietuvos rib\u0173 pagars\u0117j\u0119 autoriai buvo \u017einomi b\u016btent i\u0161 savo knyg\u0173 pavadinim\u0173. \u0160tai kai kurie pavyzd\u017eiai.<\/p>\n

\"IMG_20190830_144951a\"<\/p>\n

Saliamonas ben Jechielis Lurija (akron. Mahar\u0161al, Ra\u0161al (1510\u20131573)) buvo vienas i\u0161 anks\u010diausiai ra\u0161iusi\u0173 Lietuvos talmudist\u0173 ir \u017eyd\u0173 religin\u0117s teis\u0117s, vadinamos halacha<\/em>, teoretik\u0173. Konsultacij\u0173 \u012f j\u012f kreip\u0117si daugelis Vidurio ir Ryt\u0173 Europos rabin\u0173. Vienas svarbi\u0173 Lurijos veikal\u0173 \u2013 septyni\u0173 Talmudo traktat\u0173 komentaras Yam shel shelomo<\/em> (\u201eSaliamono j\u016bra\u201c), publikuotas 1616-1618 m. \u2013 turi daugiasluoksn\u012f pavadinim\u0105: viena vertus, jame \u012fterptas autoriaus vardas, kita vertus, tai aliuzija \u012f i\u0161mintingiausio \u017emogaus \u0161lov\u0119 tur\u0117jus\u012f biblin\u012f karali\u0173 Saliamon\u0105, ir, pagaliau, \u012f Talmudui tradici\u0161kai suteikiam\u0105 epitet\u0105 \u2013 \u201ej\u016bra\u201c, nurodant\u012f didel\u0119 Talmudo apimt\u012f ir gil\u0173j\u012f turin\u012f. Kitas Lurijos darbas, skirtas religinei teisei, turi dar lengviau \u201ede\u0161ifruojam\u0105\u201c pavadinim\u0105: Hokhmat shelomo<\/em> (\u201eSaliamono i\u0161mintis\u201c, 1582 arba 1587 m.) Biblijos egzegez\u0117s apm\u0105stymai buvo Lurijos pavadinti Yeriot shelomo<\/em> (\u201eSaliamono palapin\u0117s dangos\u201c, 1609 m.) \u2013 tai citata i\u0161 Giesmi\u0173 giesm\u0117s (1:4), kuri\u0105 skaitytojas eruditas lengvai atgamindavo i\u0161 atminties: \u201eEsu juodbruv\u0117, bet gra\u017ei… kaip Saliamono palapin\u0117s dangos\u201c, kuri suponavo Biblijos gro\u017e\u012f ir prasmingum\u0105, taip pat tai, kad knygos autorius perprato net ir \u201edangomis\u201c apsuptas Biblijos paslaptis. Atrodyt\u0173, toks savo vardo sureik\u0161minimas yra labai nekuklus, ta\u010diau pana\u0161\u016bs pavadinimai i\u0161 karto prane\u0161davo skaitytojui, kad autorius tapatina save su pa\u010diais seniausiais ir garbingiausiais \u017eyd\u0173 religin\u0117s tradicijos klodais, save matydamas tik kaip ma\u017e\u0105 \u0161ios tradicijos grand\u012f. (Tiesa, min\u0117tos Lurijos knygos i\u0161\u0117jo po autoriaus mirties, tad \u012fmanoma daryti prielaid\u0105, kad suteikiant pavadinimus dalyvavo leid\u0117jai).<\/p>\n

 <\/p>\n

Kito Lietuvos rabinistinio mokslininko, Joelio Sirkeso (1561-1640), vardas daugeliui nebuvo \u017einomas, nors pats jis sulauk\u0117 didelio pripa\u017einimo. Jis buvo identifikuojamas kaip \u201eBakh\u201c, pagal jo pagrindin\u0117s knygos Beyt khadash<\/em> (\u201eNauji namai\u201c, 1631-1640 m.) pavadinimo sutrumpinim\u0105.<\/p>\n

Knygos pavadinime galima buvo pabr\u0117\u017eti ne tik asmenvard\u012f, bet ir priklausomum\u0105 garbingai dinastijai ar luomui. 1646 m. jaunas Lietuvos halachinikas Sabatajus Kojenas i\u0161leido knyg\u0105 \u00a0pavadinimu Sifte kohen,<\/em> kur\u012f galima i\u0161versti arba naudojant autoriaus pavard\u0119 kaip \u201eKoheno kalbos\u201c, arba, \u017einant, kad kohenai<\/em> buvo Jeruzal\u0117s \u0160ventyklos \u0161ventikais, – kaip \u201e\u0160ventiko kalbos\u201c. Bet hebraj\u0173 kalb\u0105 mokantis skaitytojas, \u017einoma, nesusidurdavo su vertimo problemomis, jis suvokdavo knygos pavadinim\u0105 jo prasmi\u0173 visumoje ir gaudavo \u017eini\u0105, kad autorius veda savo kilm\u0119 nuo senov\u0117s \u0161ventik\u0173, o knygos turinys savo svarba prilygsta \u0160ventyklos tarnautoj\u0173 pamokymams.<\/p>\n

Kit\u0173 \u017eanr\u0173 knyg\u0173 autoriai taip pat naudojo pavadinimus ne tik kaip skaitytojo smalsumo \u017eadinimo, bet ir ideologin\u0117s \u012ftakos priemon\u0119: pavyzd\u017eiui, Judas ben Mordechajus Halevi Hurvi\u010dius (?-1797), 1795 m. i\u0161leid\u0119s original\u0173j\u012f etin\u012f-filosofin\u012f traktat\u0105, polemizuojant\u012f su Aristotelio ir Platono filosofija, j\u012f pavadino Amude beyt yehuda<\/em> – \u00a0\u201eJudo nam\u0173 kolonos\u201c arba \u201eJudo gimin\u0117s pamatai\u201c. Pagal judaizmo tradicij\u0105 i\u0161 dvylikos kadaise \u017eyd\u0173 taut\u0105 sudariusi\u0173 gen\u010di\u0173 i\u0161liko tik dvi, kuri\u0173 didesn\u0117 \u2013 Judo, d\u0117l to su juo tapatinama visa \u017eyd\u0173 religin\u0117 bendruomen\u0117. Tokiu b\u016bdu Hurvi\u010diaus knygos pavadinimas turi b\u016bti suprastas kaip pa\u017eadas i\u0161d\u0117styti pagrindinius \u017eyd\u0173 tautos gyvenimo principus, bet kartu primena ir knygos autoriaus asmenvard\u012f.<\/p>\n

 <\/p>\n

Jidi\u0161 kalba iki pat XX a. tur\u0117jo \u017eemesn\u012f status\u0105 nei hebraj\u0173, bet tai nerei\u0161kia, kad ji nebuvo vystoma ar kad neliko svarbi\u0173 ankstyvojo laikotarpio\u00a0 knyg\u0173 jidi\u0161 kalba. Vien\u0105 \u017eymiausi\u0173 i\u0161leido Lietuvos autorius Jok\u016bbas ben Izaokas, gyven\u0119s XVII a. (manytina, kad Jonavoje). Tai laisvas Penkiaknyg\u0117s vertimas su\u00a0 gausiais interpretacin\u0117s literat\u016bros intarpais ir paties autoriaus paai\u0161kinimais. \u0160i knyga buvo did\u017eiai populiari \u2013 po pirmo, apie 1616 m. i\u0161\u0117jusio leidimo, \u012fvairiose Europos vietose ji buvo perleista ma\u017eiausiai 210 kart\u0173. Ypa\u010d didel\u012f pasisiekim\u0105 ji tur\u0117jo tarp moter\u0173, da\u017eniausiai nemok\u0117jusi\u0173 \u201e\u0161ventosios\u201c hebraj\u0173 kalbos, bet noriai skai\u010diusi\u0173 jidi\u0161, ne be reikalo ji net buvo vadinama \u201emoter\u0173 Biblija\u201c. Reikia manyti, kad ir pats autorius numat\u0117 moteris kaip savo pagrindin\u0119 auditorij\u0105, kadangi sumaniai pavadino knyg\u0105 Tseena u-reena<\/em> (\u201eI\u0161eikite ir pasi\u017ei\u016br\u0117kite\u201c), pasinaudoj\u0119s citata i\u0161 Giesmi\u0173 giesm\u0117s (3:11): \u201eSiono dukros, i\u0161eikite ir pasi\u017ei\u016br\u0117kite \u012f karali\u0173 Saliamon\u0105, \u012f vainik\u0105, motinos jam u\u017ed\u0117t\u0105 per vestuves…\u201c Pavadinimu lyg besikreipiantis \u012f moteris, autorius kviet\u0117 jas \u017eav\u0117tis Biblija ir jos \u201evainiku\u201c \u2013 egzeget\u0173 interpretacijomis.<\/p>\n

\"IMG_20190830_144718a<\/p>\n

Knyg\u0173 pavadinimo tradicija t\u0119s\u0117si Lietuvoje ir XIX a. Garsaus talmudisto, kabalisto ir pedagogo, \u017eymiausio Vilniaus Gaono mokinio Chaimo ben Izaoko i\u0161 Vala\u017eino (1749\u20131821) knygos buvo i\u0161leistos po autoriaus mirties. Chaimo s\u016bnus suteik\u0117 joms t\u0117vo atmint\u012f saugan\u010dius pavadinimus: Nefesh h\u0430-hayim<\/em> (Chaimo siela, 1824 m.) bei Ruah hayim<\/em> (Chaimo dvasia, 1859 m.) Ta\u010diau pa\u017eodinis vertimas neperteikia pavadinimuose \u201eu\u017ekoduot\u0173\u201c prasmi\u0173. Vardas Hayim<\/em> (Chaimas) rei\u0161kia \u201egyvenimas, gyvyb\u0117\u201c. Tod\u0117l Nefesh h\u0430-hayim<\/em> \u2013 tai ne tik \u201eChaimo siela\u201c, bet ir \u201eGyvyb\u0117s alsavimas\u201c, o \u0161iame \u017eod\u017ei\u0173 derinyje i\u0161silavin\u0119s \u017eyd\u0173 klasikini\u0173 tekst\u0173 srityje skaitytojas lengvai atpa\u017e\u012fsta fragment\u0105 i\u0161 Prad\u017eios knygos (2:7): \u201eTuomet Vie\u0161pats Dievas padar\u0117 \u017emog\u0173 i\u0161 \u017eem\u0117s dulki\u0173 ir \u012fkv\u0117p\u0117 jam \u012f nos\u012f gyvyb\u0117s alsavim\u0105. Taip \u017emogus tapo gyva b\u016btybe\u201c. O Ruah hayim<\/em> \u2013 tai ne tik \u201eChaimo dvasia\u201c, bet ir \u201eGyvyb\u0117s dvasia\u201c \u2013 \u017eod\u017eiai, minimi Prad\u017eios knygos \u0161e\u0161tame ir septintame skyriuose, kur kalbama apie tvan\u0105 ir \u017eod\u017eiais ruah hayim<\/em> apib\u016bdinama viskas, kas gyva. Taigi, s\u016bnaus manymu, jo t\u0117vo i\u0161minties kupinos knygos tiesiog suteikia skaitan\u010diam gyvyb\u0119, yra b\u016btinos kaip alsavimas. Bet ir tai dar ne viskas: kadangi Chaimo i\u0161 Vala\u017eino knygos yra mistinio pob\u016bd\u017eio, pavadinimai leid\u017eia tik\u0117tis, kad bus atskleista pati gyvyb\u0117s m\u012fsl\u0117.<\/p>\n

\"IMG_20190830_144901a\"<\/p>\n

Ta\u010diau vien\u0105 prasming\u0105 pavadinim\u0105 Chaimas ben Izaokas suteik\u0117 pats, bet ne knygai, o kitam, ne ma\u017eiau jam\u00a0 brangiam k\u016briniui: 1802 m. \u012fsteigtai ir ilgainiui europin\u0119 ir net pasaulietin\u0119 \u0161lov\u0119 pelniusiai je\u0161ivai<\/em> – religinei akademijai. Vala\u017eino je\u0161ivos pavadinimas Ets hayim<\/em> (\u201eGyvyb\u0117s medis\u201c) atspind\u0117jo \u017eyd\u0173 religin\u0117s ir knygin\u0117s kult\u016bros vientisum\u0105, tod\u0117l kad \u0161is pavadinimas savo strukt\u016bra ir turiniu pana\u0161us \u012f knygos pavadinimus. Pirmin\u0117 prasm\u0117 \u2013 \u201eGyvyb\u0117s medis\u201c, ir jau \u010dia slypi biblin\u0117 aliuzija (Prad\u017eios 2:9) \u2013 priminimas apie Rojaus sodo med\u012f, kuris gal\u0117t\u0173 \u017emones padaryti nemirtingais, jei ne j\u0173 nusikaltimas suvalgant u\u017edraust\u0105 Pa\u017einimo med\u017eio vaisi\u0173. Ta\u010diau \u017eyd\u0173 tradicijoje nuo seno susiformavo \u012fsitikinimas, kad Biblijos ir kit\u0173 klasikini\u0173 religini\u0173 tekst\u0173 (t.y. Toros pla\u010di\u0105ja prasme) studijos suteikia dvasinio nemirtingumo, sugr\u0105\u017eina prie K\u016br\u0117jo, o tai ir buvo Vala\u017eino je\u0161ivos u\u017eduotis, tod\u0117l studijos joje nebuvo nutraukiamos net ir nakt\u012f. Je\u0161ivos<\/em> pavadinime buvo pasl\u0117pta dar viena biblin\u0117 citata. Kalbant apie i\u0161mint\u012f Patarli\u0173 knygoje (3:18) teigiama: \u201eJi yra gyvyb\u0117s medis j\u0105 suvokiantiems; laimingu vadinamas, kas jos laikosi\u201c. Am\u017eininkai liudijo, kad tai buvo mylimiausia Chaimo ben Izaoko citata. O juk \u201ei\u0161mintis\u201c judaizme suvokiama kaip Dievo ir jo mokymo \u2013 Toros \u2013 i\u0161mintis. (Neatsitiktinai Toros ritinio, naudojamo sinagogoje, rankenos, paprastai medin\u0117s, irgi vadinamos ets hayim<\/em>, o ritin\u012f i\u0161vyniojantis ir i\u0161 jo skaitantis \u017emogus \u201elaikosi\u201c Toros tiesiogine \u017eod\u017eio prasme). Tod\u0117l je\u0161ivos<\/em> pavadinimas byloja, kad j\u0105 nor\u0117ta kurti kaip tikrus Toros namus. O tariant je\u0161ivos<\/em> pavadinim\u0105 visada tuo pa\u010diu buvo minimas ir jos steig\u0117jo asmenvardis, taip kuriant gra\u017ei\u0105 metafor\u0105: je\u0161iva<\/em> supana\u0161\u0117jo su Chaimo pasodintu ir ateinan\u010dioms kartoms paliktu med\u017eiu.<\/p>\n

 <\/p>\n

\u017dyd\u0173 ra\u0161tijai b\u016bdingi knyg\u0173 pavadinim\u0173 modeliai i\u0161gyveno Lietuvoje iki pat Holokausto. Ne vienas XIX a. pabaigos ir XX a. Lietuvos autorius skaitytoj\u0173 rate buvo \u017einomas i\u0161 j\u0173 knyg\u0173 pavadinim\u0173, tapusi\u0173 savoti\u0161komis garbingomis \u201epravard\u0117mis\u201c: Izrael\u012f Mejer\u012f Kohen\u0105 i\u0161 Rod\u016bn\u0117s (1833-1933) vadino Hafets Hayim<\/em> (\u201eMylintis gyvenim\u0105\u201c), Abraom\u0105 Jozu\u0119 Karelic\u0105 (1878-1953) \u2013 Hazon Ish<\/em> (\u201e\u012e\u017evalgusis\u201c). Deja, tragi\u0161ki naci\u0173 okupacijos \u012fvykiai pakirto Lietuvos \u017eyd\u0173 \u201egyvyb\u0117s med\u012f\u201c ir nutrauk\u0117 tradicin\u0117s ra\u0161tijos k\u016brim\u0105. Belieka d\u017eiaugtis i\u0161likusiais literat\u016bros lobiais, juos studijuoti ir saugoti. Su Lietuvos \u017eyd\u0173 religin\u0117s literat\u016bros kolekcijomis, kuriose yra ir \u0161iame straipsnyje min\u0117tos knygos, galima susipa\u017einti Lietuvos nacionalin\u0117je Martyno Ma\u017evydo bibliotekoje.<\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

[1]<\/a> Pilnas pavadinimas \u2013 Arbaa turim <\/em>(Keturi bok\u0161tai )<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lara Lempertien\u0117   Knyg\u0173 pavadinim\u0173 menas nuo senov\u0117s buvo tradicin\u0117s \u017eyd\u0173 knygin\u0117s kult\u016bros dalis. Be gausaus Biblijos ar kit\u0173 klasikinio \u017eyd\u0173 \u0161altini\u0173 citat\u0173 vartojimo buvo paplit\u0119 pavadinimai, ap\u017eaid\u017eiantys autoriaus vard\u0105, arba dar \u012fmantresni, naudoj\u0119 Biblijos citat\u0105\u00a0 su vardu, atitinkan\u010diu knygos autoriaus: \u201eJok\u016bbo balsas\u201c, \u201eMoz\u0117s rankos\u201c, \u201eEfraimo vartai\u201c ir kt. Turint galvoje, kad da\u017enas hebraj\u0173 kalbos […]<\/p>\n","protected":false},"author":143,"featured_media":3583,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"class_list":["post-806","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-tyrimai-ir-tyrejai"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/806","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/143"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=806"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/806\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3583"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=806"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=806"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=806"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}