\u0160i kolektyvin\u0117 \u017eyd\u0173 trauma ir sugr\u012f\u017eimas, sav\u0119s ie\u0161kojimas naujoje valstyb\u0117je gerai atsiskleid\u017eia \u017eyd\u0173 leid\u0117jo Chaimo Rafalovi\u010diaus straipsnyje: \u201e\u017dyd\u0173 bendruomen\u0117 Kauno Lietuvoje yra sena \u2013 nauja, sena \u2013 \u0161imt\u0173 met\u0173 senumo, kiek \u017eydai \u010dia gyvena; nauja \u2013 1915 m. tremtis visk\u0105 sugriov\u0117 ir, gr\u012f\u017eus atgal, visk\u0105 reik\u0117jo imtis statyti i\u0161 naujo.<\/em>\u201c Kaunas patap\u0119s laikin\u0105j\u0105 Lietuvos sostine tur\u0117jo tapti naujuoju \u017eyd\u0173 kult\u016briniu centru, ta\u010diau tam tiek \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173, tiek finansini\u0173 i\u0161tekli\u0173 nebuvo.<\/p>\n Muzikos klas\u0117 vaik\u0173 dar\u017eelyje remta visuomen\u0117s, kuri buvo \u012fk\u016brusi fond\u0105 remti varg\u0161us \u017eyd\u0173 vaikus, 1930, YIVO<\/p><\/div>\n Tuo tarpu lietuviams i\u0161sivadavimas i\u0161 Carin\u0117s Rusijos imperijos gniau\u017et\u0173, tapimas dominuojan\u010diu etnosu, suponavo dvasin\u012f\/moralin\u012f pakilim\u0105. Tai jaut\u0117 ir j\u0173 kaimynai \u2013 \u017eydai: \u201eMums \u010dia tr\u016bksta tinkamo \u012fkv\u0117pimo, jaunos k\u016brybin\u0117s j\u0117gos, reikiamos energijos ir dr\u0105sos, nes juk nesame \u010dia lyg vakar gim\u0119, nesame tauta, i\u0161gyvenanti savo pavasario laikotarp\u012f, kaip m\u016bs\u0173 kaimynai \u2013 \u0161eimininkai.<\/em>\u201c<\/p>\n Pirmaisiais Nepriklausomyb\u0117s metais gyvavusi \u017eyd\u0173 tautin\u0117 autonomija (1920 \u2013 1924 m.) bei per t\u0105 laik\u0105 prad\u0117j\u0119 veikti visi i\u0161 esm\u0117s valstyb\u0117s sankcionuoti \u017eyd\u0173 savivaldos organai rodo \u017eyd\u0173 ir lietuvi\u0173 d\u0117tas pastangas bendradarbiauti ir tai buvo vienas pagrindini\u0173 stimul\u0173 \u017eyd\u0173 bendruomenei. Visgi \u0161iam istoriografijoje da\u017enai vadinamam \u017eyd\u0173 aukso am\u017eiui pasibaigus, did\u017eiausios ir skaitlingiausios Lietuvos ma\u017eumos l\u016bkes\u010diai liko nepateisinti.<\/p>\n XX a. per. susiklost\u0119 istoriniai, ekonominiai bei socialiniai \u012fvykiai keit\u0117 ne tik Lietuvoje gyvenusi\u0173 \u012fvairi\u0173 bendruomeni\u0173 gyvenimo b\u016bd\u0105, tradicijas ar vertybines sistemas, bet ir emigracijos vyksm\u0105. Emigracijos prie\u017eastys buvo \u012fvairios: \u017eydai emigravo\u00a0 d\u0117l:<\/p>\n Tuo tarpu lietuvi\u0173 emigracijos prie\u017eastys daugiausia buvo ekonomin\u0117s ir politin\u0117s: vieni konfliktavo su caro vald\u017eia, antri veng\u0117 stoti \u012f rus\u0173 kariuomen\u0119, treti ie\u0161kojo geresni\u0173 gyvenimo s\u0105lyg\u0173. Skai\u010diuojama, kad per penkiolika met\u0173, nuo 1899 iki 1914, \u012f Amerik\u0105 i\u0161va\u017eiavo daugiau kaip ketvirtis milijono lietuvi\u0173. Pagrindin\u0117s imigrant\u0173 kolonijos buvo Bostone, Niujorke, Filadelfijoje, Baltimor\u0117je, Klivlende, Detroite ir \u010cikagoje. Emigracija \u0161iek tiek suma\u017e\u0117jo pirmaisiais nepriklausomyb\u0117s metais, nuo 1918 iki 1920 m., bet u\u017estrigusi efektyvi \u017eem\u0117s reforma v\u0117l paa\u0161trino ekonomin\u0119 situacij\u0105 ir nuo 1920 m. jau\u010diamas emigracijos bangos did\u0117jimas.<\/p>\n Modernios tautos k\u016brimas reikalavo atsisakyti romantini\u0173 ideal\u0173, tai tur\u0117jo b\u016bti suvokta kaip\u00a0 socialin\u0117 kult\u016brin\u0117 savikritika, b\u016btent to ir \u0117m\u0117si XIX a. pab. \u2013 XX a. pr. lietuvi\u0173 inteligentija: Jonas Bili\u016bnas, Juozas Tumas-Vai\u017egantas, Lazdyn\u0173 Pel\u0117da, \u017demait\u0117 ir kt. Lietuvi\u0173 vertybin\u0117s etnokult\u016brin\u0117s \u0161aknys buvo kalba, papro\u010diai, tik\u0117jimas, pasaul\u0117jauta, etnoso ir valstybingumo istorija, gimtas kaimas \u2013 sod\u017eius. \u017demait\u0117 1916 m. atvykusi \u012f JAV rinkti auk\u0173 nukent\u0117jusiems nuo karo \u0161elpti, prie\u0161 sugr\u012f\u017etant \u012f Lietuv\u0105 \u2013 1921 m., ra\u0161\u0117:<\/p>\n \u017dyd\u0173 \u2013 \u0161tetlas, su gerai pa\u017e\u012fstamu turgumi, sinagoga, jidi\u0161 kalba (mame-lo\u0161n<\/em>), \u0161abas, Tora, rabinas. B\u016btent XX a. pr. suklesti jidi\u0161 kalba: gimtoji kalba, paveld\u0117ta i\u0161 motinos l\u016bp\u0173, prad\u0117ta vertinti kaip vienas i\u0161 esmingiausi\u0173 \u017emogaus identiteto bruo\u017e\u0173, neatsiejamas nuo kult\u016bros. Ne ma\u017ea dalis k\u016br\u0117j\u0173, iki tol ra\u0161iusi\u0173 hebraj\u0173 kalba, prad\u0117jo kurti savo gimt\u0105j\u0105 \u2013 jidi\u0161 \u2013 kalba. Dovidas Einhornas \u2013 garsus jidi\u0161 poetas, teig\u0117, kad gimtoji kalba jam buvo vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 tapatyb\u0117s po\u017eymi\u0173: \u201eB\u016bsite vientisas \u017emogus su savo gimt\u0105j\u0105 kalba ir su savo kult\u016bra, kuri\u0105 jau turit. Niekas neu\u017edarys \u0161io lango, jei dainuosite lop\u0161in\u0119, kuri\u0105 jums dainuodavo mama<\/em>\u201c.<\/p>\n Lingvistiniu po\u017ei\u016briu lietuviams ir \u017eydams \u017eodis \u201eemigracija<\/em>\u201c turi skirting\u0105 gyl\u012f, jei emigracijos s\u0105vokai pavadinti lietuviai turi net kelet\u0105 \u017eod\u017ei\u0173: emigracija, i\u0161eivija, egzilis, diaspora<\/em>, jidi\u0161 kalba yra tik vienas atitikmuo \u2013 \u201eemigratsye<\/em>\u201c. Tai rodo abiej\u0173 taut\u0173 skirtingas istorines patirtis, lietuvi\u0173 s\u0117slumas jau\u010diamas net ir \u0161iandien, tuo tarpu \u017eydai buvo priversti d\u0117l istorini\u0173 aplinkybi\u0173 nuolat migruoti i\u0161 vienos vietos \u012f kit\u0105, tod\u0117l ir pats \u017eodis n\u0117ra tiek sureik\u0161minamas.<\/p>\n XX a. pr. lietuvi\u0173 literat\u016broje matosi stiprus tauti\u0161kumas, sakralizuota agrarin\u0117 kult\u016bra, \u017emogus save tapatina su gimtuoju sod\u017eiumi: \u201eJonas visai pritar\u0117 dabar, kad tikrai b\u016bt\u0173 gerai, kad Amerik\u0105 \u017eem\u0117 praryt\u0173, nereikt\u0173 ten eiti, mesti savo kiemo, sodeli\u0173\u2026 Pirma jam n\u0117 galvon netopterdavo, kad jie galima myl\u0117ti. Dabar gi buvo visko gaila, net t\u0173 pagriuvusi\u0173 tvart\u0173, net m\u0117\u0161lyno\u2026<\/em>\u201c (I\u0161 V. Kr\u0117v\u0117s apysakos Vis toji Amerika, kad ji pra\u017e\u016bt\u0173<\/em>).<\/p>\n \u017dyd\u0173 k\u016brybai b\u016bdinga literat\u016brin\u0117 eseistika, palikto kra\u0161to kra\u0161tovaizd\u017eio apra\u0161ymas, vietos istorin\u0117s atminties, kult\u016brinio pamato, gyventoj\u0173 tipa\u017e\u0173 reprezentacijos. Dovido Einhorno 1916 metais i\u0161leista knygel\u0117 vaikams \u201eA mames treren<\/em>\u201c [liet. Motinos a\u0161aros<\/em>] pasakojimas prasideda taip: \u201ePrie\u0161 \u0161imt\u0105 met\u0173 Lietuvos \u017eem\u0117je gyveno puikus karalius, kuris vald\u0117 i\u0161tisus miestus ir kaimelius. Jo laukai buvo derlingiausi kra\u0161te, mi\u0161kai \u2013 did\u017eiausi, up\u0117s \u2013 pla\u010diausios.<\/em>\u201c Knygel\u0117 yra su iliustracijomis ir vienoje i\u0161 j\u0173 galima \u012f\u017evelgti Gedimino bok\u0161to leitmotyv\u0105.<\/p>\n Tarpukario jidi\u0161 literat\u016bros rei\u0161kinys t\u0117ra labai nedidel\u0117 ne tik daugiakult\u016brinio, bet ir \u017eydi\u0161kosios kult\u016bros dalis, j\u0105 tarsi \u012fr\u0117mina du trauminiai \u012fvykiai: 1915 m. \u017eyd\u0173 i\u0161varymas ir holokaustas. Lietuviai pirm\u0105 skaud\u017ei\u0105 \u00a0kult\u016brin\u0119 traumin\u0119 patirt\u012f gavo jau po II pasaulinio karo, kada \u012f u\u017esien\u012f pasitrauk\u0117 ne ma\u017ea dalis inteligentijos, b\u016btent tada \u012f emigracij\u0105 buvo prad\u0117ta \u017ei\u016br\u0117ti kaip i\u0161 traumin\u0117s perspektyvos. Tarpukario laikotarpiu lietuvi\u0173 k\u016briniai, kuriuose bent menka dalimi minima emigracija i\u0161 ties skurdi: Antano Vienuolio apsakymas \u201ePaskenduol\u0117<\/em>\u201c, Vinco Kr\u0117v\u0117s \u201eVis toji Amerika, kad ji pra\u017e\u016bt\u0173<\/em>\u201c, Lazdyn\u0173 Pel\u0117dos \u2013 \u201eKlaj\u016bnas<\/em>\u201c, \u201eVanka<\/em>\u201c ir keletas kit\u0173. Ta\u010diau \u0161iuose k\u016briniuose emigracija neu\u017eima pagrindinio vaidmens. Kiek ank\u0161\u010diau, 1908 metais J. \u0160liburis i\u0161leido apsakym\u0105 skirt\u0105 b\u016btent emigracijos tematikai: \u201eEmigracija: i\u0161 darbinink\u0173 gyvenimo paveiksl\u0117lis<\/em>\u201c, siu\u017eet\u0105 b\u016bt\u0173 galima sud\u0117lioti taip:<\/p>\n Nors \u0161i apysaka skirta emigracijos tematikai, ta\u010diau n\u0117ra ra\u0161oma, kaip jau\u010diasi \u017emogus, kuris emigruoja, konstruojamas ma\u017eo sod\u017eiaus su paliktais t\u0117vais vaizdinys.<\/p>\n Lietuvai atgavus Nepriklausomyb\u0119 kiekviena visuomen\u0117s grup\u0117 tur\u0117jo teis\u0119 laisvai ir nevar\u017eomai reik\u0161ti savo nuomon\u0119, tod\u0117l \u0161iuo laikotarpiu matomas tiek lietuvi\u0161kosios, tiek \u017eydi\u0161kosios spaudos suklest\u0117jimas, kai spar\u010diai \u0117m\u0117 steigtis nauji dienra\u0161\u010diai, savaitra\u0161\u010diai, laikra\u0161\u010diai, \u017eurnalai, kartu pastebimai did\u0117jo ir j\u0173 svarba Lietuvos gyvenime. Aptariant periodik\u0105, svarbu pa\u017eym\u0117ti, jog ji, kurdama ir kartodama tam tikrus retorinius vertinamuosius stereotipus, kreipia visuomen\u0117s nuomon\u0119 tam tikra linkme. Tad \u0161iuo atveju emigracijos statistinius rodiklius, kurie buvo nuolat apra\u0161omi tiek lietuvi\u0173, tiek \u017eyd\u0173 spaudoje paliksime \u0161one.<\/p>\n Lietuvi\u0161kuose laikra\u0161\u010diuose galima aptikti nema\u017eai trump\u0173 pasakojim\u0173, kuriuose neigiamai vaizduojamas \u017eydas, padedantis lietuviams emigruoti, pavyzd\u017eiui Tautos ryte i\u0161spausdintas pasakojimas \u201ePer rube\u017ei\u0173<\/em>\u201c: \u201eLietuviams sunku buvo gyventi savo t\u0117vyn\u0117je, nes rus\u0173 vald\u017eia juos labai spaud\u0117. Bet dar buvo jiems sunkiau i\u0161 Lietuvos i\u0161va\u017eiuoti. Vis-gi lietuviai \u0161imtais, t\u016bkstan\u010diais va\u017eiavo \u012f Amerik\u0105. Vis\u0105 bizn\u012f var\u0117 \u017eydai-agentai. Jie susikraudavo sau \u012f ke\u0161eni\u0173 varg\u0161\u0173 \u017emogeli\u0173 pinigus<\/em>.\u201c Tokie ir pana\u0161\u016bs vaizdiniai nuolat pasirodydavo lietuvi\u0161koje spaudoje, klest\u0117jo \u017eydo \u2013 besipelnan\u010dio i\u0161 lietuvio stereotipas. Tarpukario Lietuvoje leista periodika buvo pagrindin\u0117 to meto visuomen\u0117s informavimo priemon\u0117, tad savaime suprantama, kad jos \u012ftaka buvusi did\u017eiul\u0117, pasirodantys tokie pasakojimai, kurie vaizduoja \u017eyd\u0105 neigiamai, formavo atitinkamai skaitytoj\u0173 nuomon\u0119. Lietuviams palikti savo gimt\u0105 \u017eem\u0119 \u2013 sod\u017ei\u0173 buvo sunku, o dar juos vis taik\u0117si apgauti \u017eydai.<\/p>\n Kita tema, kuri vis pasirodydavo lietuvi\u0161koje spaudoje, tai kolonizacijos klausimas, remiantis savoti\u0161ku vyriausiuoju kolonizacijos ideologu Kauno universiteto geografijos prof. K. Pak\u0161tu, pavyzd\u017eiui, 1934 metais i\u0161\u0117jo straipsnis \u201eKur d\u0117sim prieaug\u012f<\/em>?: \u201esusidursim su gyventoj\u0173 pertekliaus klausimu. Taigi, reikt\u0173 i\u0161anksto r\u016bpintis kur b\u016bt\u0173 geriausia \u012fsigyti savas kolonijas ir sudaryti visai kult\u016bringas padorias s\u0105lygas svetur reikalingiems darb\u0105 surasti.<\/em>\u201c Nuolat buvo pabr\u0117\u017eiama, kad kitos \u0161alys jau seniai vykdo kolonizacij\u0105, kaip antai Anglija, tod\u0117l lietuviai ir turi apie tai galvoti ir kuo grei\u010diau. Be abejon\u0117s prie toki\u0173 pam\u0105stym\u0173 daugiausia prisid\u0117jo tautos \u2013 \u0161eiminink\u0117s statusas.<\/p>\n \u017dyd\u0173 periodiniuose leidiniuose ypa\u010d nuo 1936 pradeda daug\u0117ti straipsni\u0173, kuriuose aptariamas sionizmas: \u201ecionizmas n\u0117ra saujel\u0117s idealist\u0173 svajon\u0117, o sudaro galing\u0105 \u017eyd\u0173 liaudies s\u0105j\u016bd\u012f, kurio tikslas \u2013 sukurti po dviej\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 vergijos savo prot\u0117vi\u0173 \u017eem\u0117je \u017eyd\u0173 tautin\u0119 t\u0117vyn\u0119.<\/em>\u201c. Ai\u0161ku tai s\u0105lygojo ir bendra politin\u0117 pad\u0117tis Europoje. \u017dydai leido 1922 \u2013 1923 metais ir savaitin\u012f laikra\u0161t\u012f \u2013 \u201eDer emigrant<\/em>\u201c [liet. Emigrantas]. Buvo nuolat informuojama ne tik apie \u017eyd\u0173 emigracij\u0105 pasitelkiant statistika, bet ir buvo b\u016bdinga straipsni\u0173 gausa apie jau emigravusius \u017eydus, j\u0173 pad\u0117t\u012f, patirtis.<\/p>\n Grup\u0117 \u017eyd\u0173 emigruojan\u010di\u0173 \u012f JAV i\u0161 Rusijos,\u00a0Der emigrant, 1922 m.<\/em><\/p><\/div>\n Apibendrinant, skirting\u0105 \u017eyd\u0173 ir lietuvi\u0173 literat\u016broje ir spaudoje po\u017ei\u016br\u012f \u012f emigracij\u0105 l\u0117m\u0117 istorin\u0117 patirtis, kuri abiem tautoms buvo nevienalyt\u0117. Lietuvi\u0173 ra\u0161ytojai ilg\u0105 laik\u0105 emigracijai i\u0161 viso neteik\u0117 itin didelio d\u0117mesio, i\u0161sivadav\u0119 i\u0161 carin\u0117s Rusijos imperijos ir suk\u016br\u0119 savo valstyb\u0119 suaktualinta buvo kalba, papro\u010diai, tik\u0117jimas. Tuo tarpu \u017eydai gr\u012f\u017e\u0119 i\u0161 tremties ir rad\u0119 naujus \u201e\u0161eimininkus<\/em>\u201c tur\u0117jo ne tik atsigauti ekonomi\u0161kai, kult\u016bros plotm\u0117je taip pat tur\u0117jo dirbti nuo prad\u017ei\u0173, emigrav\u0119 \u017eyd\u0173 ra\u0161ytojai su nostalgija prisimindavo laukus, \u0161tetl\u0105, gerai pa\u017e\u012fstam\u0105 sav\u0105j\u0105 erdv\u0119. Be to a\u0161tr\u0117janti politin\u0117 situacija Europoje, vis stipriau \u012fsigalinti sionizmo id\u0117ja, ekonomin\u0117s i\u0161davos l\u0117m\u0117 spartesn\u012f emigracijos vyksm\u0105.<\/p>\n LITERAT\u016aRA:<\/p>\n Kur d\u0117sim prieaug\u012f\/\/ A.B.C.<\/em>, 1934-06-07<\/p>\n Palestina, \u017eydai ir arabai\/\/ Ap\u017evalga<\/em>, 1936 05 03<\/p>\n Per rube\u017ei\u0173\/\/ Tautos rytas<\/em>, 1918, nr. 11<\/p>\n David Eynhorn. Palestine odes biro-bidzshan? Menakhem Mendel un Tevje der milkhiker<\/em>, Pariz, 21 June 1935<\/p>\n Kr\u0117v\u0117. Vis toji Amerika, kad ji pra\u017e\u016bt\u0173\/\/ ra\u0161tai<\/em>, II tomas, 1922, Vilnius<\/p>\n \u0160liburis. \u201eEmigracija: i\u0161 darbinink\u0173 gyvenimo paveiksl\u0117lis, 1908, Brooklyn<\/em><\/p>\n Akvil\u0117 Grigoravi\u010di\u016bt\u0117. Jidi\u0161 literat\u016bra tarpukario Lietuvoje (1918-1940): savasties paie\u0161kos\/\/ Colloquia,<\/em> Nr. 29, Vilnius, 2012<\/p>\n Lietuvi\u0161kumo ribos: tautini\u0173 vertybi\u0173 kaita XX am\u017eiaus pabaigos \u2013 XXI am\u017eiaus prad\u017eios lietuvi\u0173 (e)migrant\u0173 autori\u0173 literat\u016broje<\/em>, sud. V. Balsevi\u010di\u016bt\u0117-\u0160lekien\u0117, V. Juknait\u0117, \u017d. Kolevinskien\u0117 ir kt., Vilnius, 2013<\/p>\n Dalia Noreikait\u0117 Ku\u010d\u0117nas. \u017demait\u0117 Amerikoje<\/em>, Chicago, Illinois, 1994<\/p>\n Pareng\u0117 Kristina D\u016bdait\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" XX a. prad\u017eia \u017eymi nauj\u0105 istorijos etap\u0105 tiek lietuviams, tiek \u017eydams: abi tautos i\u0161sivadavusios i\u0161 carin\u0117s Rusijos imperijos gniau\u017et\u0173, pirmaisiais nepriklausomyb\u0117s metais vis\u0173 pirma sprend\u0117 valstyb\u0117s atkuriamuosius darbus. Tai buvo bene stipriausias ir labiausiai vienijantis abi tautas vyksmas. Visgi atsine\u0161tos savos patirtys s\u0105lygojo skirting\u0105 sav\u0119s suvokim\u0105\/suradim\u0105 bendroje naujos valstyb\u0117s erdv\u0117je, taip pat i\u0161rei\u0161kiamus jausmus \u0161iam […]<\/p>\n","protected":false},"author":143,"featured_media":3588,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"class_list":["post-886","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-tyrimai-ir-tyrejai"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/886","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/143"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=886"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/886\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3588"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=886"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=886"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=886"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"muzikos](\"http:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/files\/2017\/05\/muzikos-vaikc5b3-klasc497-music-class-at-a-kindergarden-maintained-by-the-society-to-support-the-poor-jewish-chilks-kaunas-1930-yivo.png\")
\n
![\"Be](\"http:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/files\/2017\/05\/be-pavadinimo.jpg\")
<\/p>\n\n
![\"20170503_100103\"](\"http:\/\/blog.lnb.lt\/judaika\/files\/2017\/05\/20170503_100103.jpg\")