Bibliotekos tinklaraščiai

„Pasaulio lietuvių žinios“ pasakoja apie renginius Valstybingumo erdvėje

LRT Plius „Pasaulio lietuvių žinios“ pasakoja apie renginius Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje.  Nuo sausio 7 d. čia eksponuojama „Lietuvių chartija“, dar žinoma kaip „Lietuvių charta“. 1949 m. birželio 14 d. Augsburge (Vokietija) Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) išleistas leidinys padėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pagrindus. Kišeninio dydžio leidinį, telpantį į palto kišenę, pasklaidė, jo reikšmę aptarė Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Sausio 9 d. Valstybingumo erdvėje visi norintieji galėjo susipažinti ir su  iškilaus Katalikų Bažnyčios ir užsienio lietuvių veikėjo – vysk. Pauliaus Antano Baltakio OFM – darbais Bažnyčiai ir Tėvynei. Pristatyta dr. Artūro Grickevičiaus monografija „Užsienio lietuvių vyskupas Paulius A. Baltakis OFM: tarnystės Bažnyčiai ir Tėvynei kelias“.

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013710266/pasaulio-lietuviu-zinios-2019-01-13#wowzaplaystart=120000&wowzaplayduration=1243000

Kaip austrai suko filmą „Birutės daina“

„Pastaruoju metu filmų gamyba yra žymiai sumažėjusi , o taip pat ir esamų filmų turinys yra blankus. Ypatingai  neturtingos yra filmos diktatūrinių valstybių, kurios reikalauja ne tikro meno, bet propagandos. Kino mėgėjai tokiomis filmomis nepatenkinti,“ – 1938 m. vasarį Borisas Dauguvietis pasakojo „Lietuvos žinioms“.[1] Pasak jo, būtent tai lėmė, kad austrai susidomėjo kino filmo apie Lietuvos istoriją scenarijumi: „Susidomėta svetimais kraštais, kurių įdomumas bei nepažįstama graži gamta nusvertų gerą artistų vaidybą. Taigi, panašiai sumetimai ir apskaičiavimas, svetima kino filmų gamybos b-vė „Ekranfilm“ Vienoje, ėmėsi sukti filmą iš Lietuvos gyvenimo.“ [2]

Lietuvos publika užmojus vertino skeptiškai: ankstesni sumanymai (pavyzdžiui, sukurti filmą apie Kražių skerdynes) taip ir likdavo sumanymais.[3] Visgi pavasarį prie Kauno nufilmuotas epizodas, kuriame „filmos herojė Birutė išvyksta iš savo ūkio į geležinkelio stotį pasitikti pažadėjusio iš užsienio atvykti savo mylimojo inžinieriaus Jurgio“. Režisierius Gorskis į Vieną išsivežė  „200 m. nuotraukų“.  Planuota dirbti sparčiai, filmą publikai pristatyti rudenį.[4] Kodėl kūrinys taip ir nepasiekė ekranų, galima nuspėti iš metų ir antraščių pirmuosiuose laikraščių puslapiuose: jos skelbė apie Austrijos anšliusą. Viltis pagaliau sukurti pilnavertį lietuvišką vaidybinį filmą tarpukario Lietuvoje taip ir liko nerealizuota, o dauguma sukurtųjų filmų, deja, neišliko.[5] „Lietuvos žinių“ publikacijos padeda susidaryti nuomonę, kokio filmo netekome.

Scenaristas B. Dauguvietis „Lietuvos žinių“ korespondentui „filmos turinį“ nupasakojo taip:[6]


„Naktigonė. Senas skerdžius pasakoja jaunam berniukui apie garbingą Lietuvos praeitį. Berniukas – sūnus knygnešio. Jo tėvas ištremtas į Sibirą už lietuviškų knygų gabenimą. Berniukas (Jurgis) liko su motina ir jos broliu, kuris taip pat knygnešys. <…> Vaikas – Jurgis auga. Gimnazistas. Studentas. Stoja savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir kovoja dėl Lietuvos laisvės. Jurgis, skubėdamas į vieną mūšį, praeina pro lietuvišką ūkį. Paprašo atsigerti. Jam vandens paduoda graži lietuvaitė Birutė, Lietuvos kaimo dukra. Jurgis skuba į mūšį. <…> Birutė nuvyksta į mūšio lauką pagelbėti sužeistiesiems. Tankumyne randa sunkiai sužeistą kareivį – Jurgį. Ji jį slaugo keletą mėnesių ir dėl jos rūpestingumo Jurgis pasveiksta. Jaunuoliai vienas kitą pamilsta. Per Jurgio ligos laiką, Birutė dainuodavo savo mėgstamą liaudies dainą. Jurgis išvyksta į užsienį baigti technikos mokslų. <…> [Vienoje] jis susitinka su bajoraite Irena kurios giminės veikė prieš Lietuvą. Užsimezga meilės romanas. Irena žymiai už Jurgį vyresnė. Jurgis po kurio laiko su Irena susižieduoja ir grįžta į Lietuvą. Per oficialias sutuoktuves su Irena, Jurgis pabėga. Nusiraminti eina į teatrą. Teatre dainuoja K. Petraukas. Baigdamas, padainuoja dažnai Jurgiui Birutės dainuotą dainą. Pagaliau jis supranta kame jo laimė.“

„Nuotraukos bus daromos Vainatrakio km., Suvalkijoje. Pavasario ir vasaros nuotraukos bus traukiamos Šiaurės Lietuvos vietose. Nepriklausomybės kovoms pavaizduoti, nuotraukos bus traukiamos Poligone. Atlikus Lietuvoje filmos gamybos darbus, Vienoj, bus pagamintos likusios reikalingos nuotraukos ir pati filma bus sinchronizuota.“

„Filmoje vaidins V. teatro artistai: Augaitytė, Kubertavičius, Jurgis Petraukas, Dineika, Kačinskas, Mackevičius, Siparis, Vosyliūtė ir kt. Be to, filmoje matysime ir girdėsime K. Petrauską dainuojant arijas iš operų ir lietuviškas liaudies dainas.

Birutės dainą parašė poetas Miškinis ir muziką pritaikė Gailevičius.“


[1] Jau sukama nauja lietuviška filma „Birutės daina“ / Lietuvos žinios. – 1938, vas. 17, p. 6

[2] Ten pat.

[3] Kinas Lietuvoje : nuo atrakciono iki nacionalinio kino meno / Vytautas Mikalauskas. – Vilnius : Margi raštai, p. 295-296

[4] Pradėta sukti lietuviška filma „Birutės daina“ / Lietuvos žinios. – 1938, bal. 7, p. 6

[5] http://www.culture.lt/Lietuva/esme/page3.htm

[6] Jau sukama nauja lietuviška filma „Birutės daina“ / Lietuvos žinios. – 1938, vas. 17, p. 6

Lituanistinė periodika atveriama tyrėjui, tvarkytojui ir kolekcininkui

Lietuvos bibliografija. Serija B, Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940. D. 1, Poligrafiniu būdu spausdinti leidiniai. K. 1–2. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2018.


1823 m. Tilžėje pasirodęs lietuvių periodikos pirmtakas „Nusidavimai Dievo karalystėje“ pradėjo mūsų periodinės spaudos istoriją. Poligrafiniu būdu iki 1940 m. visame pasaulyje (nuo Kinijos iki Urugvajaus) buvo išleisti net 1782 periodiniai leidiniai lietuvių kalba. Šį skaičių nacionalinės bibliografijos rengėjai pateikė po ilgus dešimtmečius trukusio bibliografinio tyrimo. Išleidus naują „Lietuvos bibliografijos“ tomą į mokslo apyvartą įvesta daug nežinomų senosios periodikos leidinių, atskleista gausybė pavardžių (redaktorių, leidėjų, spaustuvininkų ir kt.), paskelbtos leidinių saugojimo vietos. Svarbiausia: paklotas rimtas pagrindas tyrėjams pažinti periodiką kaip istorijos šaltinį, atminties institucijoms – suvokti saugomų leidinių vertę, kolekcininkams – perprasti kryptingų paieškų galimybes. Su lietuvių spaudos istorija supažindina dr. Tomas Petreikis studijoje „Profesionalioji lietuvių periodika: leidybos ir spaudos 1823–1940 m. raidos istorija“. Studijoje apibendrinami naujausi bibliografiniai duomenys, pateikiamas nuoseklus lietuvių periodikos profesionalizacijos portretas. Kiekvienas skaitytojas su šia knyga dirbs individualiai, bet jų dėmesiui yra parengtos asmenvardžių, chronologinė, kolektyvų, leidėjų, publikavimo vietų, spaustuvių ir nerastų leidinių rodyklės. Rodyklę papildo reikšmingiausių periodinių leidinių iliustracijos.

Leidinį platina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka: https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/isigykite

Pasirodė naujas laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ numeris

Beje, tarp kitko, mielas Simanai, / jeigu susitiktumei Stanevyčią, / – siunčiu linkėjimų ir pasakyk, / kad jojo tėviškėj svečiai. / Čia daug praeivių ėjo ir praėjo, / palikdami nualintus laukus ir pievas. / Tur būt užmiršo mus gerasis Dievas, / kad mes to vargo klumpėm nebeišbrendam…

(Petras Gintalas. Atviras laiškas Simanui Daukantui Anapilyje)


Mus pasiekė naujas Simono Daukanto bibliofilų klubo laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ numeris (Nr. 8). Natūralu, kad daugiausia dėmesio skiriama Simonui Daukantui: 2018-aiais minėjome 225-iąsias istoriko gimimo metines. „Knygių aplinkoje sakoma, kad žmogus, draugaujantis su knyga, myli šviesą. Toks žmogus buvo Simonas Daukantas“, –  taip prasideda „Redakcijos žodis“.

Pirmajame puslapyje publikuojamas Irenos Stonkienės, Plungės Senamiesčio mokyklos lituanistės, straipsnis „Kalendorius-knyga Simonui Daukantui 225“. Knygą sudarė istorikė Vida Girininkienė. Toliau laikraštyje randame I. Stonkienės pokalbį su istoriku, tos pačios gimnazijos mokytoju Gintautu Černeckiu. Pokalbyje „Vėl perskaičius Romualdo Granausko esė „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“  į rašytojo tekstą pažvelgiama iš šiandienos aktualijų perspektyvos. „Kokios kilmės buvo Simonas Daukantas: bajoriškos ar valstietiškos?“, – taip vadinasi Jono Einoro pokalbis su kraštotyrininku iš Skuodo Juozu Vyšniausku. Apie Daukantą rašo ir Martyno Mažvydo bibliofilų klubo narys, knygotyrininkas prof. Domas Kaunas: ilgas straipsnis pavadintas „Simono Daukanto „Pasakojimo apie veikalus lietuvių tautos senovėje“ kelias į Bitėnus“. Laikraštyje publikuojami bent du Nacionalinės bibliotekos darbuotojo, Simono Daukanto ir Martyno Mažvydo bibliofilų klubų nario  Tomo Petreikio tekstai: „Simonas Daukantas ir Sankt Peterburgo“ cenzoriai bei „Išėjo lietuvių periodinės spaudos bibliografija“.

„Žemaičių bibliofilo“ numerį sudaro 20 puslapių, čia paminėjome tik kelias ilgiausias publikacijas. Verta paskaityti ir kitas – pavyzdžiui, apie D. Kauno sudarytos ir parengtos knygos „Aš esu Etmės Ėvė. Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“ sutiktuves Plungėje.

Laikraštis „Žemaičių bibliofilas“ eina nuo 2000 m. Leidinys trumpai pristatomas čia: http://www.spaudos.lt/Bibliofilas/Zemaiciu_bibliofilas.htm

Numerį, skirtą K. Varnelio 100-ųjų gimimo metinių sukakčiai, aptarėme čia: https://blog.lnb.lt/lituanistika/2017/12/14/kazys-varnelis-kaip-zemaiciu-bibliofilas/

Apie Simono Daukanto bibliofilų klubo veiklą ir istoriją: http://www.spaudos.lt/Bibliofilas/S_Daukanto_klubas.htm

Amerikoje – patogiau, Lietuvoje – maloniau

Parengė Dalia Cidzikaitė


Vytauto A. Graičiūno laiško broliui į Ameriką pirmojo puslapio fragmentas

Nors pirmosios nepriklausomybės laikais Kaunas, laikinoji Lietuvos sostinė, buvo vadinama „mažuoju Paryžiumi“, kur pasirengimas vienam aukštuomenės vakarėliui kainuodavo apie 350 litų, Laisvės alėjoje ir senamiestyje netrūko siuvyklų, kurios siuvo drabužius pagal naujausias iš Paryžiaus atkeliaujančias madas, ir kurį turėjo aplankyti ir specialiame punkte atsižymėti visi tarptautinių Monte Carlo lenktynių dalyviai, jis anaiptol neprilygo tuometiniam Londonui ar Čikagai. Tai savo kailiu galėjo patirti tie lietuviai, kurie, šaliai tapus nepriklausoma, nusprendė apsigyventi Lietuvoje.

1926 m. birželio 30 d. angliškai parašytame laiške broliui Algirdui neseniai į Lietuvą su žmona, garsia aktore ir režisiere Une Babickaite-Baye atvykęs Vytautas Andrius Graičiūnas rašo, kad jis beveik baigia paskęsti persikraustymo rūpesčiuose. Pasak jo, jis apgailestauja ne todėl, kad nusprendė apsigyventi Lietuvoje, bet kad atvyko gyvenimui Lietuvoje visiškai nepasirengęs.

Vadybos mokslo teoretikas ir praktikas savo pirmuosius įspūdžius iš Lietuvos pavaizdavo grafiškai, nupiešęs du stačiakampius ir pavadinęs juos U.S.A. ir Lietuva. Pirmajame stačiakampyje Graičiūnas itin palankiai įvertino gyvenimo patogumą (angl. comfort of living), antrajame – gyvenimo malonumą (angl. pleasure of living). „Jei panaikintum tau įprastą tvarką ir pakeistum ją visiškai nauja, didesnio skirtumo tarp JAV ir Lietuvos nerastum“, –  pastebi Amerikoje gimęs ir užaugęs Graičiūnas.

Įdomūs ir kiti JAV lietuvio pastabėjimai apie Lietuvą ir jos žmones. Žmogaus prigimtis ir Amerikoje, ir Lietuvoje yra ta pati, konstatuoja Graičiūnas. „Jei nekreipsime dėmesio į faktą, kad vos ne kiekviename žingsnyje sutiksi žmonių su piktais kėslais, kad apskritai žmonės [čia] yra pavargę, per daug, tačiau neproduktyviai (čia ir toliau pabraukta Graičiūno) dirba, kad [šioje] gausių gėrybių žemėje jie yra menkai apmokami ir alkani, [vis dėlto] galima sutikti keletą žmonių, kurie yra malonūs, verti dėmesio ir kurie galėtų tapti gyvenimo draugais“, –  rašo Amerikos lietuvis.  

Apsigyvenęs Kaune, Graičiūnas spėjo patirti, kad buvimas Amerikos lietuviu suteikia ne vieną progą susitikti su aukštas pareigas užimančiais asmenimis, įskaitant šalies prezidentą, ir Lietuvoje jaustis esant piliečiu pagal kilmę, o ne, kaip Amerikoje, pagal gimimą ir geresnės ateities pažadą. Pasak JAV lietuvio, Lietuvoje nepalyginti lengviau būti užsieniečiu nei JAV, nors, pripažįsta jis, ne vienas lietuvis yra gana priešiškai nusiteikęs prieš tokius kaip jis –  Amerikos lietuvį.

Valstybingumo erdvėje sausio mėnesį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos

Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.

Pristatome sausio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.

Įėjimas į visus renginius laisvas.


Sausio 7 d. – rugpjūčio 7 d. (bibliotekos darbo valandomis): Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinyje paskelbtos ,,Lietuvių chartijos‘‘ paroda 2019-uosius Seimas paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Šia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veiks vienos knygos paroda. Nuo sausio 7 d. bus eksponuojama „Lietuvių chartija“, kuri buvo paskelbta Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinyje ir išreiškė lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus. 2019-aisiais sukanka 70 metų, kai „Lietuvių charta“ buvo paskelbta. Plačiau: http://bit.ly/2R03Axz


Sausio 7 d. 18 val.: Algimanto Bučio knygos apie Lietuvos karalius ir Lietuvos karalystę viduramžiais pristatymas Kodėl po karaliaus Mindaugo mirties Lietuvos karalystę vadiname kunigaikštyste? Ką viduramžiais reiškė karaliaus ir karalystės titulai? Kaip reikėtų vadinti senosios Lietuvos valdovus ir kodėl mūsų šalies istorikai vengia įvardyti juos karaliais? Šie klausimai bus aptariami Nacionalinėje bibliotekoje per Algimanto Bučio knygos apie Lietuvos karalius ir Lietuvos karalystę viduramžiais pristatymą. Plačiau: http://bit.ly/2Rn6n3h


Sausio 8 d. 17.30 val.: ,,Metų knygos rinkimai‘‘. Susitikimos su knygos ,,Amžinybė manęs nejaudina‘‘ autoriumi S. Parulskiu

Trijų dalių naujausios rašytojo S. Parulskio knygos „Amžinybė manęs nejaudina“ (leidykla „Alma littera“, 2018) kritikai nėra linkę vadinti eseistikos rinkiniu. Literatūrologė Jūratė Čerškutė ją pavadino „iš mažųjų prozos tekstų sugulusiu dabarties pasakojimu“. Pats autorius savo knygą pristato kaip vientisą pasakojimą – „apie stingstantį laiką ir jame atsispindintį grožį, ir negandą, ir atmintį, ir dar kažką, kas labai konkretu ir sunkiai įvardijama, bet labiausiai ji apie dabartį, apie esamąjį laiką, apie mus, čia gyvenančius ir jaučiančius“.

S. Parulskį kalbins filosofė, eseistė, literatūros kritikė prof. Jūratė Baranova. Knyga „Amžinybė manęs nejaudina“ nominuota „Publicistikos ir dokumentikos“ kategorijoje. Plačiau >>


Sausio 9 d. 17 val.: Knygos apie išeivijos vyskupą Paulių Antaną Baltakį OFM sutiktuvės ir aptarimas

Kviečiame susipažinti su iškilaus Katalikų Bažnyčios ir užsienio lietuvių veikėjo – vysk. Pauliaus Antano Baltakio OFM – darbais Bažnyčiai ir Tėvynei. Vyskupo darbai aprašomi Vytauto Didžiojo universiteto docento ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo vyresniojo istoriko dr. Artūro Grickevičiaus monografijoje ,,Užsienio lietuvių vyskupas Paulius A. Baltakis OFM: tarnystės Bažnyčiai ir Tėvynei kelias‘‘. Išskitiniame renginyje dalyvaus užsienio lietuvių istoriją nagrinėję žinovai – prof. dr. Juozas Skirius, prof. dr. Juozas Banionis. Renginį moderuos dr. Ilona Strumickienė. Plačiau >>


Sausio 10 d. 17 val.: ,,Metų knygos rinkimai‘‘. Susitikimos su knygos ,,Pavardės‘‘ autoriumi L. Gutausku

Šiųmetinei „Metų knygai“ nominuota profesionalaus dailininko, beveik šimto knygų autoriaus L. Gutausko apysakų knyga „Pravardės“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), anot Gintarės Adomaitytės, kviečia skaitytojus į miškus, vedžioja paupiais ir beveik klaidina – tiek daug joje siužeto vingių, keisčiausių personažų ir pribloškiančių istorijų. Tačiau pasiklysti neleidžia įgudusi ir stipri maestro L. Gutausko plunksna.

L. Gutausko knyga nominuota „Knygų suaugusiesiems“ kategorijoje. Rašytoją kalbins literatūros kritikas prof. Petras Bražėnas. Plačiau >>


Sausio 14 d. 17. 30 val.: Diskusija ,,Vizijos Vilniaus ateičiai‘‘

Artėjant Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimams vyks antroji ciklo ,,Vizijos Vilniaus ateičiai‘‘ diskusija. Šio ciklo metu kandidatai į Vilniaus merus visuomenei pristato pagrindines idėjas ir diskutuoja svarbiausiais miesto ateities klausimais.  Diskusijoje dalyvaus Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas, Inga Laurušonė (,,Judėk, Vilniau!‘‘), ūkio ministras Virginijus Sinkevičius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) ir Liutauras Stoškus (,,Lietuvos sąrašas‘‘, ,,Bendruomeniškas Vilnius‘‘). Plačiau >>


Sausio 17 d. 17. 30 val.: Vincento Hunto knygos ,,Kruvini miškai. Antrojo pasaulinio karo pabaiga Kuršo katile‘‘ pristatymas

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatoma britų autoriaus Vincento Hunto knyga „Kruvini miškai“ – pasakojimas apie XX a. istorinių negandų naikinamą Latviją ir jos gyventojus. Jos XX a. istorija didele dalimi panaši į Lietuvos istoriją, todėl verta ir lietuvių skaitytojų dėmesio. Autoriaus knygą, kuri buvo publikuota Didžiojoje Britanijoje ir Latvijoje, prieš pat Naujuosius metus išleido leidykla „Briedis“. Pokalbyje apie šią knygą, Latvijos ir Lietuvos istorijos paraleles bei skirtumus dalyvaus istorikas Arūnas Bubnys, istorikas ir diplomatas Bronius Makauskas, publicistas ir rašytojas Ramūnas Bogdanas. Pokalbio moderatorius – Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis. Plačiau >>


Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo faksimilė

Valstybingumo erdvėje eksponuojama profesoriaus Liudo Mažylio Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve surasto ir Nacionalinei bibliotekai iškilmingai perduoto Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo lietuvių kalba oficiali faksimilė.


Vytauto Landsbergio asmeninė biblioteka

Valstybingumo erdvės atvirajame fonde kaupiamas ir saugomas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio asmeninės bibliotekos rinkinys, 2017 metų spalio 11 dieną dovanotas Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Šiuo metu turimą per 4 tūkst. vienetų kolekciją sudaro knygos, periodika, natos. Laipsniškai pildomos kolekcijos, kurioje gausu leidinių ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų, latvių, estų, rusų, švedų, suomių ir kitomis kalbomis, tematika be galo įvairi: šiuolaikinė politika, diplomatija, muzikologija, tautosaka, religija, istorija, lietuvių ir užsienio grožinė literatūra, menotyra, meno albumai.

Dauguma knygų yra autografuotos, dedikuotos prof. V. Landsbergiui ir Gražinai Ručytei-Landsbergienei.

V. Landsbergio asmeninė biblioteka laisvai prieinama visiems lankytojams.

Top