Bibliotekos tinklaraščiai

Balandžio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiantys renginiai

04–02 18:00 val.

„Lietuviškoji Duras“

Dalyvauja: Vilniaus universiteto profesorius dr. Vytautas Bikulčius, lyginamosios literatūros tyrinėtoja ir vertėja profesorė Nijolė Kašelionienė, žurnalistas Valdas Puteikis.

Prancūzų institutas Lietuvoje kviečia minėti 105-ąsias Marguerite’os Duras gimimo metines ir prisiminti jos kūrybą renginių cikle „Marguerite Duras: literatūra, teatras, kinas“. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks šiai progai skirtas renginys „Lietuviškoji Duras“. Rašytojos kūrybą apžvelgs Vilniaus universiteto profesorius dr. Vytautas Bikulčius, lyginamosios literatūros tyrinėtoja ir vertėja profesorė Nijolė Kašelionienė bei žurnalistas Valdas Puteikis.

M. Duras kūrybą sunku su kuo nors palyginti, ji – originali, stipri, kai kada šokiruojanti savo personažais, susipinančiu žiaurumu ir švelnumu. Kūryboje rašytoja daug dėmesio skyrė ne veiksmui, o veikėjų vidiniams išgyvenimams, jausmams, kuriuos vaizdavo itin subtiliai, iki mažiausių pustonių. Viena svarbiausių jos kūrybos ypatybių yra vadinamoji paslapties estetika: gausios elipsės arba nuolat pasakojimą išraižantys nutylėjimai.


04-03 17:30 val.

Povilo Gylio paskaita „Holizmas, kaip išsigelbėjimo paradigma Lietuvai ir ES“

Dalyvauja: Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Povilas Gylys, Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis.

Kas yra holizmas? Kuo jis skiriasi nuo individualistinės pasaulėžiūros? Ar tikrai žinome, kas yra demokratija? Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras kviečia kartu ieškoti atsakymų į šiuos klausimus viešoje paskaitoje, kurios pranešėjas – knygos „Antiekonomika“ autorius, Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Povilas Gylys.

Paskaitoje bus plėtojamas unikalus pokalbis apie sisteminę krizę Lietuvoje ir Europoje, apie tėvynės ir Europos civilizacijos išsaugojimo galimybes. Renginį moderuos Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis.


04-09 17:30

Politinės autobiografijos „Lūžis prie Baltijos“ pristatymas

Dalyvauja: politikas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras, meno, muzikos ir kultūros istorikas, knygos autorius profesorius Vytautas Landsbergis, istorikas, diplomatas Bronius Makauskas, architektas, buvęs grupės „Antis“ lyderis ir dainininkas, vienas Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių Algirdas Kaušpėdas. Diskusiją moderuos Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis.

Kaip pratarmėje pažymi knygos leidėjai, šis veikalas yra „autobiografinis pasakojimas apie nelengvą tautos ir autoriaus bei bendraminčių kelią ir kovą su vizijomis, galėjusiomis mus nuvesti klystkeliais ar bent jau atitolinti siekį tapti laisva nepriklausoma Lietuva“. „Lūžis prie Baltijos“ parašyta ne šiandien, o „svarbių mūsų tautai įvykių metu“. Anot V. Landsbergio, „knyga buvo skirta užsieniečiams, pirmiausia 1992–1993 m. prancūzų leidyklai, bet šiai žlugus, tik 1997 pasirodė vokiškai“. 1999 m. knyga pasirodė ir lietuviškai. Tačiau dabar išleista antroji laida – kone dvigubai storesnė, reikšmingai papildyta dokumentais, liudijimais, nuotraukomis.

 „Asmeninis pavojus, tą gerai atsimenu, – pasakoja V. Landsbergis, – atrodė visai nereikšmingas dalykas. Tačiau manęs klausdavo, ar aną tankui riaumojimo, blyksinčią danguje jų šūvių atšvaitų ir žiauriai pralieto kraujo naktį nedariau sau priekaištų, kad visa Lietuva yra tokiame pavojuje, o gal tai tik mano ir mano bendraminčių klaidingos vizijos pasekmė? Ar norėję išvaduoti tautą ir atkurti valstybę, mes nesijutome tuo metu, tą naktį, kad pralaimime, žūstame kartu su tauta, ir tai yra mūsų kaltė?“. Į šiuos ir kitus klausimus bus atsakyta knygos pristatymo metu.


04-10 17:30 val.

Maxo Tegmarko knygos „Gyvybė 3.0. Žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“ pristatymas

Dalyvauja: knygos vertėja Daiva Vilkelytė, Vilniaus universiteto profesorius fizikas Mikas Vengris, inovatyvaus verslo atstovas matematikas Gediminas Pekšys. Renginį moderuos žurnalistas ir vertėjas Aurelijus Katkevičius.

Dirbtinis intelektas – mūsų ateitis. Bet kokios ateities norime? Ar antžmogiškas intelektas taps mūsų vergu, ar valdovu? Ar dirbtinis intelektas padės gerovei suklestėti kaip niekada anksčiau, o gal mašinos visose srityse aplenks mus ir galiausiai atsikratys mūsų kaip nebereikalingų? Intriguojančioje diskusijoje dalyvaus ir atsakymų į svarbius klausimus ieškos knygos vertėja Daiva Vilkelytė, Vilniaus universiteto profesorius fizikas Mikas Vengris, inovatyvaus verslo atstovas matematikas Gediminas Pekšys. Renginį moderuos žurnalistas ir vertėjas Aurelijus Katkevičius.

Dirbtinis intelektas – šiuo metu pati svarbiausia ir įdomiausia mokslininkus ir visuomenę jaudinanti tema. Ypač tai svarbu jauniems žmonėms, kuriems neišvengiamai teks gyventi drauge su dirbtiniu intelektu. Knygos autorius Maxas Tegmarkas – švedų kilmės fizikas ir kosmologas, Masačusetso technologijos instituto profesorius, vienas iš Gyvybės ateities instituto įkūrėjų, 2 knygų ir daugiau nei 200 mokslinių straipsnių autorius. Jo darbas „Gyvybė 3.0“ duoda mums postūmį mąstymui ir žinių, kad galėtume susidaryti nuomonę, kas mūsų visų laukia.


04-11 18:00 val.

Antano Šileikos knygos „Laikinai jūsų“ pristatymas

Dalyvauja: knygos autorius Antanas Šileika; moderatorius – žurnalistas, Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Rimvydas Valatka.

Naujausias A. Šileikos knygų leidyklos kaina bus galima įsigyti renginyje. Antano Šileikos romanas „Laikinai jūsų“ – tikrų įvykių įkvėptas šnipų romanas apie spalvingą Lietuvos tarpukario istorijos puslapį, kai laikinąja sostine tapo Kaunas, karo kontržvalgybos viršininko pareigas ėjo Jonas Budrys, o Klaipėdos krašto prijungimas rodėsi tolima svajonė. Kai „Metropolio“ ir „Versalio“ šokių salėse sukosi išsipusčiusios poros, kavinėse žaisdami biliardą svarbūs asmenys sprendė šalies ateitį, tamsiuose skersgatviuose šmėžčiojo skrybėlėti šešėliai, meilė maišėsi su apgavyste ir pavydu, žmonių gyvenimus negrįžtamai keitė lemtingi pasirinkimai. Renginyje autorius pristatys knygos gimimo užkulisius, atsakys į pristatymo lankytojų klausimus.

Antanas Šileika (g. 1953) – angliškai kuriantis lietuvių kilmės Kanados rašytojas ir literatūros kritikas. Jo romanas „Pogrindis“ įtrauktas į „Globe and Mail“ 2011 m. geriausių knygų šimtuką. Į Lietuvos Metų knygos rinkimų penketukus įtrauktos dvi knygos – apsakymų rinktinė „Pirkiniai išsimokėtinai“ (2015) ir atsiminimų knyga „Basakojis bingo pranešėjas“ (2018). Romanas „Laikinai jūsų“ – šeštas autoriaus kūrinys.


04-15 17:30 val.

Viktoro Šebeštjeno knygos „Leninas. Intymus diktatoriaus portretas“ pristatymas

Dalyvauja: filosofė doc. dr. Nerija Putinaitė, istorikasdr. Marius Ėmužis. Renginį moderuos istorikasdoc. dr.  Nerijus Šepetys.    

Vengrų kilmės žurnalisto ir istoriko Viktoro Šebeštjeno knyga „Leninas: intymus diktatoriaus portretas“ – tai sudėtingos, negailestingos, šaltos ir drauge aistringos asmenybės paveikslas, suteikiantis naujų atspalvių suvokti 1917-tųjų revoliucijai – tam istoriniam momentui, po kurio pasaulis pasikeitė visiems laikams. Knyga, skirta žmogui, padariusiam esminę įtaką XX a. pasaulio sanklodai – tai išsami biografija, pagrįsta ne Lenino politinių sprendimų analize, bet bandymu įsigilinti į jo  asmenybę. Autorius, jokiu būdu neaplenkdamas politinio ir visuomeninio Lenino gyvenimo, piešia jo kaip žmogaus portretą. Žmogaus, kuris mylėjo gamtą beveik taip pat stipriai, kaip ir revoliuciją. Žmogaus, kurio gyvenimą labiausiai paveikė būtent moterys – motina, sesuo, žmona ir meilužė. Ilgai slėpta istorija apie jo gyvenimą trise su žmona Nadežda Krupskaja ir ilgamete meiluže bei bendražyge Inesa Armand, Lenino vaikystė, jaunystė ir ilgai trukusi egzilė – daugybė detalių atskleidžia naujus bolševikų revoliucijos vado bruožus.


04–16 17:30 val.

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas

Vidmantas Valiušaitis per renginį Valstybingumo erdvėje

Pristatoma naujausia V. Valiušaičio knyga „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“, skirta dr. Augustinui Idzeliui (1942–2018). Joje publikuojami Vidmanto Valiušaičio per dešimtmetį parengti pokalbiai su išeivijos istoriku, teisininku ir geografu Augustinu Idzeliu, papildyti gausiais istoriniais šaltiniais, iliustracijomis ir dokumentine medžiaga. A. Idzelis buvo labai įdomus žmogus ir įžvalgus istorikas, daugiau reiškęsis amerikiečių ir Amerikos lietuvių spaudoje. Jo įžvalgos nagrinėtomis temomis, ypač liečiančios Antrąjį pasaulinį karą ir Lietuvos okupacijas, yra labai aktualios Lietuvai ir vertos visuomenės dėmesio.


04-17 18:00 val.

Dvitomio „Nailono uždanga. Lietuvių muzika tarptautinėje Šaltojo karo istorijoje“ pristatymas

Dalyvauja: prof. dr. Rūta Stanevičiūtė ir prof. dr. Danutė Petrauskaitė bei kompozitorius Šarūnas Nakas. Renginį ves prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.

2018 metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijos išleistą dvitomį sudaro kolektyvinė monografija „Nailono uždanga. Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika“ ir laiškų knyga „Lietuvių muzikų užsienio korespondencija 1945–1990“.

Muzikologių Rūtos Stanevičiūtės, Vitos Gruodytės ir Danutės Petrauskaitės pasitelkta vengrų istoriko György Péterio sąvoka „Nailono uždanga“, kaip sisteminės skirties tarp Vakarų ir Rytų pasaulių pralaidumo metafora, ypač paranki aiškinantis, kaip tarp šių pasaulių vyko meniniai mainai. Rinktinę parengusios autorės siekė ištirti lietuvių muzikų kontaktus su išeivijos kompozitoriais bei atlikėjais, nustatyti Vakarų ir Rytų Europos muzikos profesionalų ir mokslininkų ryšių dinamiką, atskleisti nemuzikinių procesų poveikį sovietmečio Lietuvos muzikų tarptautiniam bendradarbiavimui.


04–18 10:00–17:00 val.

Diasporos tyrėjų seminaras

Pagrindinis prieš šešetą metų pavasarį Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus (tuomet – dar Lituanikos skyriaus) inicijuoto seminaro tikslas – suburti lietuvių diasporą tyrinėjančius mokslininkus ar diasporos temomis besidominčius Lietuvos universitetų studentus. Šiandien diasporos tyrėjų bendruomenę sudaro apie 30 žmonių, dirbančių šalies muziejuose, archyvuose, bibliotekose, aukštosiose mokyklose ir kt.

Antrasis diasporos tyrėjų seminaras, 2015 m. pavasaris

Šiųmečiame diasporos tyrėjų seminare dalyvaus DPTD Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja dr. Ina Ėmužienė (pranešimas „Keletas kelionės po Amerikos lietuvių elektroninių medijų pasaulį pėdsakus“); VDU Švietimo akademijos doktorantė Rima Kasperionytė (pranešimas „Žydų diasporos tyrinėjimo problemos: Grigorijaus Kanovičiaus atvejis“); VU dėstytoja dr. Akvilė Šimėnienė (pranešimas „Lietuvių išeivijos kritikas iš Čilės – P. Stelingis“), VDU doktorantė Marija Navickaitė (pranešimas „Lietuvių išeivijos Vakarų Europoje ir JAV kultūrinės ir politinės veiklos kartografinis vaizdas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“), Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja V. Budreckaitė (pranešimas „Diasporos vaidmuo Lietuvos įvaizdžio formavime JAV 1990 m.: The New York Times atvejis“) bei VU dėstytojos Eglė Gudavičienė (pranešimas „Emigrantų kalbos tyrimai“) ir Kristina Jakaitė-Bulbukienė (pranešimas „Londono emigrantų kalbinis elgesys“). Įspūdžiais apie nesenai įvykusias ekspedicijas į Pietų Ameriką ir Australiją dalysis Lietuvos literatūros ir meno archyvo darbuotojai: doc. dr. Juozapas Blažiūnas ir Vaida Jonušytė. Seminaro antroje pusėje vyks Ramunės Rakauskaitės dokumentinio filmo „Kelionės namo“ (2019) peržiūra ir pokalbis su režisiere.


Unė Baye – „Europeanos“ rubrikos „Kovas – moterų istorijų mėnuo“ herojė

Šių metų kovo mėnesį, daugelyje pasaulio šalių minimą kaip Moterų istorijos mėnesį, Europos kultūros paveldo skaitmeninė biblioteka „Europeana“ pasitiko parengusi keletą tekstų, skirtų menui, kultūrai ir mokslui nusipelniusioms moterims. Tarp tokių moterų, kaip aukštosios mados kūrėja italė Elsa Schiaparelli, rašytoja, literatūros teoretikė ir filosofė Ponia de Staël, lenkų dailininkė Olga Boznańska, pateko ir lietuvė – prieš Antrąjį pasaulinį karą JAV ir Europos kino ir teatro padangėje sužibėjusi aktorė ir režisierė Uršulė Babickaitė-Graičiūnienė, geriau žinoma sceniniu Unės Baye vardu.


Paryžiaus teatro naujienų žurnalo „La Rampe“ 1929 m. birželio numeris su Unės Baye portretu viršelyje, 1929 m.

Tekstas apie Unę Baye „Pasaulis buvo jos scena: nepakartojamas Unės Baye gyvenimas“, kuriam parinkta Williamo Shakespeare’o garsios sentencijos „Visas pasaulis yra teatras“ parafrazė, pasakoja apie lietuvės gyvenimo kelią, kuris nuo mažo Laukminiškių kaimo netoli Kupiškio vingiavo per Panevėžį, Sankt Peterburgą, Kauną, Čikagą, Holivudą, Niujorką, Londoną, Paryžių, Kuibyševą (dab. Samara) ir atgal į Kauną. Pasakojime daug dėmesio skiriama Unės Baye karjerai teatre ir jos ryšiams su garsiausiais to meto JAV ir Europos menininkais, politikais ir aukštosios visuomenės atstovais, kaip antai Konstantinas Balmontas, Johnas Gielgudas, Alessandro Brissoni, Doloresa Cassinelli, Sarkis Katchadourianas, Anita de Caro, Mila Cirul, Johnas Wyse’as, Jacques’as Devalis, Didieras Daix, Bernardas Grasset, grafienė Vera Tolstoj, Fiodoras Komisarjevskis ir kiti.

Pasakojimą apie pasaulio sceną trumpam užkariavusią lietuvę iliustruoja nuotraukos, spektaklių afišos ir programėlės iš Unės Babickaitės-Graičiūnienės fondo, saugomo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Visą tekstą apie Unę Baye anglų kalba galima rasti čia >>.

Tekstas yra šių metų vasario mėnesį baigto įgyvendinti tarptautinio „Europeanos“ projekto „Migracija mene ir moksle“ („Migration in the Arts and Sciences – A Europeana Migration Thematic Collection“) dalis. Projekto, kuriame dalyvavo ir Nacionalinė biblioteka, tikslas – parodyti, kaip migracija iš Europos ir į Europą bei pačiame žemyno viduje prisidėjo prie europietiškos kultūros ir visuomenės raidos.

Kuo Vilniui svarbus kovo mėnuo?

Parengė Rima Dirsytė


1387 metų kovo 22 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila Merkinėje pasirašė privilegiją, pagal kurią Vilniaus miestui buvo suteikta Magdeburgo teisė. Magdeburgo teisės pagrindą sudarė garsusis XIII a. pr. vokiečių paprotinės teisės rinkinys, žinomas ,,Saksų veidrodžio“ pavadinimu. Per kelis šimtmečius Magdeburgo teisę gavo tūkstančiai miestų Europos valstybėse, o XIV a. pab. Magdeburgo teisė paplito ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Magdeburgo teisė suteikė galimybę miestui turėti savivaldą, t.y.  nepriklausomumą nuo valdovo, bažnytinės hierarchijos ir galingų feodalų. Savivaldos institucijos buvo vaitas, miesto taryba (ją sudarė iki gyvos galvos iš miestiečių renkami burmistrai ir tarėjai) ir suolininkų teismas. Aukščiausią miesto valdžios pareigūną – vaitą skirdavo valdovas (privačiuose miestuose – savininkas). Taigi, vaitas buvo didžiojo kunigaikščio vietininkas mieste, jis pirmininkavo per miesto tarybos posėdžius, jam priklausė baudžiamųjų bylų teismas. Miesto taryba skelbdavo miesto vidaus gyvenimo nuostatus, turėjo vykdomąją valdžią, nagrinėjo dalį miestiečių bylų. Miestų savivaldos institucijų rezidencija būdavo rotušė.

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero privilegija, kuria Vilniaus raštininkas Juozas Piotrovičius skiriamas Vilniaus miesto vaitu vietoje mirusio Tomo Bildziukevičiaus. Varšuva, 1649 m. gruodžio 3 d.

Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomoje Pergamentų kolekcijoje (F101) yra ne vienas su Vilniaus miestu susijęs dokumentas. Šiame tekste pristatome dvi Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero Vazos (1609–1672) privilegijas, kuriomis skiriami Vilniaus miesto vaitai – 1649 m. miesto tarybos raštininkas Juozapas Piotrovičius (?–1659 ar 1662?) skiriamas Vilniaus miesto vaitu vietoje mirusio Tomo Bildziukevičiaus  (F101–70), o 1667 m. po Stepono Karolio Bylinskio mirties vaitu paskirtas LDK sekretorius ir Vilniaus burmistras Povilas Boima (~1610–680) (F101–78).  Raštuose pažymėti patvirtinto vaito nuopelnai ir nurodomi jo įgaliojimai. Abu dokumentai rašyti pergamente lotynų kalba, patvirtinti LDK didžiuoju antspaudu, patalpintu metalinėje dėžutėje ir pritvirtinti prie pergamento. 1997 m. Dokumentų konservavimo ir restauravimo centre pergamentus restauravo  D. Veselauskienė ir S. Sprindienė.

Pirmasis raštas –  vienas gražesnių kolekcijos dokumentų: incipite valdovo vardas parašytas didžiosiomis raidėmis aukso spalvos dažais, dokumentas gausiai puoštas augaliniais ir geometriniais ornamentais, o kairėje paraštėje ir  raitelio piešiniu. Puošnus ir antrasis dokumentas – matome inicialus augalinių ornamentų rėmeliuose, juodu rašalu pieštą vinjetę  paraštėje.

Apie valdovus prirašyta  daug. Įdomiau sužinoti, kokie gi žmonės XVII amžiuje buvo Vilniaus miesto vaitais. Šaltinių likę pakankamai.


Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero raštas, kuriuo LDK sekretorius ir Vilniaus burmistras Povilas Boima skiriamas Vilniaus miesto vaitu po Stepono Karolio Bilinskio mirties. Jasna Góra, 1667 m. sausio 29 d.

Vilniaus magistratas 1610 m. išsikovojo teisę siūlyti kandidatus į vaito pareigybę. Nenorėdamas pašalinių, ne Vilniaus miestiečių, kandidatus paprastai siūlydavo iš saviškių: burmistrus, tarėjus ar net suolininkus. Vieną iš pasiūlytų kandidatų valdovas paskirdavo vaitu. Visgi  vaitų kilmės geografija gana plati. Be Vilniuje gimusių, buvo ir atvykėlių. Pavyzdžiui, minimas Povilas Boima buvo dar Stepono Batoro nobilituoto vengrų kilmės Lvovo pirklio ir gydytojo Jurgio Boimos vaikaitis ir medicinos daktaro Povilo Jurgio Boimos sūnus, 1649 m. atvykęs į Vilnių.

Vilniaus vaitai buvo neeiliniai žmonės – turtingi, išsilavinę ir matę pasaulio. Nestebina – jų pareigos reikalavo gero pasirengimo ir išsilavinimo. Štai iš miestiečių šeimos kilęs lenkas Juozas Piotrovičius (Piotrowicz) mokėsi Kražių jėzuitų gimnazijoje, Vilniaus ir Krokuvos universitetuose. Teisininkų dinastijos atstovas,  pasižymėjo valstybės mastu – karalius Vladislovas IV jam patikėjo parengti III Lietuvos Statuto leidimą lenkų kalba (1648 m. laida). 1648 m. buvo Vilniaus miesto pasiuntiniu elekciniame seime, o 1649 m. karalius Jonas Kazimieras jį paskyrė Vilniaus vaitu, kartu suteikdamas ir karaliaus sekretoriaus titulą.

Savo išsilavinimu išsiskyrė ir P. Boima, baigęs Krokuvos ir galimai kurį Italijos universitetą bei gavęs filosofijos ir medicinos daktaro laipsnį, gydė aukščiausius LDK didikus. Perėjęs kone visą municipalinę karjerą – suolininkas, tarėjas, burmistras, 1667 m. išrinktas vaitu, buvo dažnas miesto pasiuntinys seimuose. Retas atvejis – yra išlikęs jo portretas, vienas iš dviejų XVII a. Vilniaus valdančiojo elito portretų. Galimai Vilniaus universitetą baigė lietuvių kilmės vaitas Steponas Karolis Bilinskis (Rvockis), kilęs iš senos Ragaišių giminės. Puikų jo išsilavinimą liudija 1667 m. turto inventoriuje įrašyta  asmeninė apie 80 tomų biblioteka – jų tarpe minima 50 teisės veikalų. Ne išimtis ir jo municipalinė karjera – suolininkų teismo raštininkas, katalikiškasis tarybos raštininkas ir tarėjas, o 1662 m. – vaitas. Svorį karjerai pridėjo ir karališkojo juriskonsulto pareigos.
Kalbininkai lietuvišku laiko asmenvardį „Bildžiukas“ – taigi, greičiausiai dar vienas lietuvių kilmės Vilniaus vaitas yra Tomas Bildziukevičius (m. pr. 1649.IX.12), karaliaus Vladislovo IV sekretorius, tituliarinis Derpto (Tartu) vėliavininkas, susigiminiavęs su Rudominomis ir naudojęsis bajoryste. Vertinga, kad jis rašė dienoraščius – rankraščiu paliko užrašus apie to laiko įvairius įvykius, taip pat  ir savo prakalbas į Vladislovą IV ir jo žmoną, jiems aplankius Vilnių.

Visgi net ir tapę vaitais jie toliau vertėsi savo amatu, teikė teisines paslaugas, gydė, per tarpininkus prekiavo, už palūkanas skolino pinigus – gyveno įprastą Vilniaus miestiečių gyvenimą.

Daugiau informacijos galite  rasti:
https://www.ipsb.nina.gov.pl/Home
Čaplinskas, Antanas Rimvydas (1939-2011).Vilniaus istorija : legendos ir tikrovė. – Vilnius : Charibdė, [2015]
Ragauskas, Aivas (1969).Vilniaus miesto valdantysis elitas : XVII a. antrojoje pusėje (1662-1702 m.). – Vilnius : Diemedis, 2002

Apie parodą „À la française: prancūziškoji kasdienybės estetika Lietuvoje“

Vygaudo Juozaičio nuotr.

„Frankofonija yra ne tik prancūzų kalba, bet ir literatūra, kultūra, jos sklaida. XVIII a. Paryžius tampa intelektualine sostine, ir skelbiamos naujos idėjos plinta ne tik po Prancūzijos provincijas, bet pasiekia ir kitas Europos šalis. Mes atrinkome XVIII–XIX amžių prancūzų literatūros leidinius. Pasirinkti ne žinomiausi to laikmečio autorių veikalai, pavyzdžiui, Voltaire‘o (Voltero) ar Charles de Montesquieu (Šarlio Monteskjė), o tie, kurie yra įdomūs savo forma ir stiliumi. Šie leidiniai yra geriau žinomi specialistams, prancūzų kalbos žinovams, literatūrologams, bet ne plačiajai visuomenei“,  –pasakoja Nacionalinės bibliotekos retų knygų ir rankraščių skyriaus vyresnioji redaktorė Dalia Tarailienė.

Visas interviu >>

1581 metų pavasario pradžią pažymėjo LDK Vyriausiojo Tribunolo įkūrimas

Parengė Rima Dirsytė


XVI a. vidurio ir antrosios pusės laikotarpį Lietuvos istorijoje galima vadinti klestėjimo, gana nuoseklių permainų ir reformų laikotarpiu. 1564–1566 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teismų ir administracijos reformos metu buvo sukurta nauja trijų tipų žemesniųjų teismų (žemės, pilies ir pakamario) sistema. Apeliacine instancija jiems tapo 1581 m. kovo 1 d. įkurtas LDK Vyriausiasis Tribunolas. Tokia sistema  išliko iki valstybės panaikinimo XVIII a. pab. Prisiminkime, kad tuo metu LDK buvo luominė monarchija. Šie teismai buvo skirti bajorų luomui, o dvasininkams, magdeburginiams  miestiečiams, žydams, totoriams veikė kiti teismai. Be to, Vyriausiasis Tribunolas  buvo organizuotas ne profesiniu, bet visuomeniniu pagrindu. T. y., jo teisėjais tapdavo ne universitetinį išsilavinimą įgiję teisės profesionalai, o iš bajorų penkių mėnesių kadencijai renkami deputatai. Teismo ceremonialas taip pat iš esmės skyrėsi nuo dabartinio – paprastai jo darbą lydėjo iškilmės ir pramogos.

Kaip ir mūsų laikais, tuo metu vienu iš visuomenės informavimo šaltinių buvo XVIII a. II pusėje  Lietuvoje pradėta nuolat leisti spausdinta periodinė spauda. Pasidomėkime, kaip savaitraščio „Gazety Wileńskie“ (Vilniaus laikraščiai)[1] 1770 m. gegužės 19 d. XX numeryje aprašytos tų metų  LDK Vyriausiojo Tribunolo I (Vilniaus) kadencijos[2] atidarymo iškilmės. Svarbiausia  informacija paprastai būdavo spausdinama laikraščio pradžioje. Ji užėmė visą pirmąjį lapą, tiesa, buvo jau beveik savaitės senumo… Taigi, skaitome, kad pirmadienį, 1770 m. gegužės 14 d., kaip numatyta įstatyme, į Vilnių susirinko visų LDK vaivadijų ir pavietų deputatai. Primename, kad Tribunolo teisėjai  (po du kiekviename paviete ir trys Žemaitijoje) buvo renkami vieneriems metams pavietų seimeliuose vasario mėnesį, o teismas prasidėdavo Vilniuje (II kadencija vykdavo Gardine) praėjus dviem savaitėms po Velykų. Pagal tradiciją Teismo darbo pradžią ir pabaigą lydėjo iškilmingos mišios, šia intencija buvo sakomi pamokslai. Tad  pirmiausia Katedroje visi išklausė votyvos mišių, kurias aukojo Vilniaus pavyskupis LDK dvasinis sekretorius kun. Tomas Ignotas Zenkovičius (1717–1790), o pamokslą sakė Vilniaus katedros ordinarinis pamokslininkas pijoras kun. Adomas Semaška (1739–1773). Tribunolas tuo metu posėdžiavo Vilniaus pilies teismo rūmuose, ir tik 1792 m. Seimas paskyrė Tribunolui namus Žemutinės pilies teritorijoje. Deja, iki mūsų dienų jie neišliko. Taigi, perėję į teismo rūmus, deputatai iš savo tarpo išrinko Tribunolo maršalką, kuris vadovaudavo teismo posėdžiams. Juo tapo Lydos pavieto atstovas, žemės teismo raštininkas Dominykas Aleksandravičius (Aleksandrowicz), iždininku – Ašmenos pavieto deputatas Mykolas ? Važinskis (Ważyński), raštininku – Trakų vaivadijos pilininkas Kučevskis (Kuczewski) (deja, nepavyko tiksliai identifikuoti šių asmenų). Susirinkę į pirmą posėdį, teisėjai turėjo prisiekti. Priesaikos tekstas buvo įtvirtintas Lietuvos Statute. Tuo dienos darbas buvo baigtas, ir Tribunolo maršalka pakvietė visus pietų.

Puotoms ir pasilinksminimams progų netrūko. Tribunolo teisėjai buvo ir nuolatiniai didikų rengiamų vaišių svečiai. Štai kitą dieną, gegužės 15-ąją, valdovo[3] vardinių aštuondienio bei Tribunolo atidarymo  proga Trakų vaivada (ir  kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio senelis) Tadas Pranciškus Oginskis (1712–1783) su žmona Vilniaus kašteliono Ignoto Oginskio (1698–1775), savo brolio, rūmuose[4] surengė iškilmingą vakarienę keliasdešimčiai asmenų. Savaitraštis net atskirai paminėjo patiekalą, puoštą iš cukraus sukurtais karaliaus inicialais ir herbu. Skambėjo linkėjimai sveikatos, o šaudyklių  ir patrankų šūviai šią žinią paskelbė visam miestui. Pobūvis, kuriame dalyvavo Vilniaus vyskupas su prelatais, didikai, Tribunolo teisėjai ir daugybė svečių, tęsėsi iki išnaktų. Įdomu, kad atskirai paminėtos puotoje dalyvavusios damos – Mstislavlio kaštelionienė Ona Pociejūtė-Tiškevičienė, generolienė Brigita Petronėlė Radvilaitė-Sologubienė, LDK didžiojo sekretoriaus žmona Konstancija Pšezdeckaitė-Chreptavičienė), Barbora Judicka-Tyzenhauzienė ir dar ne viena ponia.


[1] Pirmasis tęstinis spausdintas laikraštis „Kurjer Litewski“ (Lietuvos kurjeris), Vilniuje pradėtas leisti 1760 m. balandžio 18 d., 1764–1793 m. ėjo pavadinimu „Gazety Wileńskie“. Tai Vilniaus akademijos spaustuvėje lenkų kalba (iki 1773 m. leido jėzuitų ordinas, vėliau Lietuvos vyriausioji mokykla) leistas savaitraštis, išeidavęs šeštadieniais. Laikraštis turėjo priedus prie kiekvieno numerio „Supplement do Gazet Wileńskich“ ir vienkartinius priedus „Addytament do Gazet Wileńskich“.

[2] Šios Tribunolo kadencijos darbo laikas buvo gegužės 14 – spalio 13 d.

[3] Karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio vardinės minimos gegužės 8 d.

[4] Šiuo metu čia veikia „Lėlės“ ir Jaunimo teatrai.

Gražina Sviderskytė: reikia drąsos priimti didvyrius tokius, kokie jie buvo


Vygaudo Juozaičio nuotrauka

„Nacionalinėje bibliotekoje vyko žurnalistės, istorikės Gražinos Sviderskytės monografijos „Lituanica. Nematoma pusė“ pristatymas. Renginyje taip pat dalyvavo knygos redaktorius doc. dr. Nerijus Šepetys, moderavo žurnalistas Dovydas Pancerovas. Autorė savo naująja knyga stengiasi atkurti tikrąją „Lituanica“ istoriją ir dekonstruoti visuomenės sąmonėje susiformavusius mitus apie legendinį lietuvių skrydį virš Atlanto“, – pasakoja Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus praktikantė, Vilniaus universiteto KHF lietuvių filologijos ir reklamos studentė Elena Benediktavičiūtė.

Visą tekstą skaitykite „Bernardinuose“ >>

Top