Pojūčių teatras tarp Rytų ir Vakarų

„Auksinė kaukė“ – garbingiausias Rusijos teatro apdovanojimas. Šiais metais eksperimento kategorijoje jam pasiūlytas jaunos, 27-erių metų, režisierės Karolinos Žernytės spektaklis akliesiems „Gegužės naktis“ pagal Nikolajaus Gogolio apsakymą. Premijų laureatai paaiškės balandį. Todėl kol kas su menininke kalbamės apie pojūčių teatrą ir veiklą užsienyje.

Kaip vyksta pojūčių teatro spektakliai?

Į sceną kviečiame tiek dalyvių (jais gali tapti aklieji arba regintieji užrištomis akimis), kiek yra aktorių. Tai – svarbi detalė, nes toks kiekis žmonių pilnavertiškai pajunta spektaklį ir jaučiasi saugūs. Jie patiria siužetą ir personažų charakterius per garsą, lytėjimą, kvapą, judinamas kėdes, netgi skonį. Mūsų lėlės labai savotiškos: žmogaus vaizduotė pati jas susikuria, pačiupinėjus tik detalę – švelnią katės uodegą ar dvokiančią senio barzdą. Toliau skaityti „Pojūčių teatras tarp Rytų ir Vakarų”

Kovo 6 d. gimė rašytojas Julius Viktoras Kaupas

Julius Viktoras Kaupas mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje, vėliau Kauno karo mokykloje. Medicinos studijas baigė Vytauto Didžiojo universitete. Lankydavosi literatūros vakaruose, kur susipažino su Henriku Nagiu. Pirmosios publikacijos išėjo žurnale „Žiburėlis“. J. Kaupas pasirašinėjo slapyvardžiu Coppelius. 1944 m. su didžiąją emigrantų banga pasitraukė į Vakarus. 1946 m. studijavo Tiubingeno, Fribūro universitetuose. Domėjosi daile, amatais, filosofija, literatūra. Redagavo akademinio jaunimo žurnalą „Šviesa“, bendradarbiavo žurnaluose „Aidai“, „Literatūros lankai“, rašė literatūros kritikos straipsnius, redagavo knygas. 1948 m. išleido pirmąją knygą „Daktaras Kripštukas pragare.“ 1950 m. persikėlė į JAV, dirbo gydytoju psichiatru Altono ligoninėje. Jo neoromantinėse pasakose ryški europietiškoji tradicija. Pagrindinis pasakų kūrimo principas – fantazijos ir realybės dermė. Stebuklingi įvykiai vyksta Kaune, kuris pavaizduotas tikroviškai. Novelių centre – žmogaus egzistencija, kupina skaudžių išgyvenimų, tragiškų pajautų, būdingas psichologinis įžvalgumas. Veikėjai – svajotojai, į melancholiją linkę keistuoliai. Kritikos straipsniuose vienas pirmųjų panaudojo Zigmundo Froido ir Karlo Gustavo Jungo kategorijas. Pasakų analizėms taikė psichoanalitinį metodą. Novelių paskelbta ir anglų kalba.

Išleista lietuvių kūrybos antologija “The Dedalus Book of Lithuanian Literature”

Dedalus Book of Lithuanian Literature-308x5002013 metų gale Jungtinės Karalystės leidyklos “Dedalus Limited, UK” išleistą lietuvių grožinių kūrinių antologiją anglų kalba “The Dedalus Book of Lithuanian Literature” (sud. Almantas Samalavičius) “The Toronto Review of Books” apžvelgia Kanados lietuvis rašytojas Antanas Šileika. Savo recenzijoje Šileika atskirai pamini Giedros Radvilavičiūtės, Birutės Jonuškaitės ir Danutės Malinauskaitės noveles, taip pat Jurgą Ivanauskaitę, Jurgį Kunčiną, Sigitą Parulskį, Balį Sruogą, Icchoką Merą, Ričardą Gavelį ir Jurgį Savickį. Atsiprašydamas už trumpą antologijos apžvalgą, jis ragina kanadietį skaitytoją išdrįsti išklysti iš jam gerai pažįstamo kelio ir paklaidžioti lietuviškos grožinės kūrybos takais. Šileika pažada, jog ten jo laukia akistata su žmogiška ir literatūrine prigimtimi, nušviesta netikėtos ir ryškios šviesos. Samalavičiaus sudaryta knyga aprėpia geriausius XX a. lietuvių rašytojų kūrinius. Be jau anksčiau minėtų autorių, į antologiją įtraukti Jono Biliūno, Vinco Krėvės, Antano Vaičiulaičio, Antano Vienuolio, Romualdo Lankausko, Juozo Apučio, Antano Ramono, Herkaus Kunčiaus ir Jaroslavo Melniko kūriniai. Juos į anglų kalbą vertė Jūra Avižienis, Ada Mykolė Valaitis ir Jayde Will.

Visą recenziją rasite čia: http://www.torontoreviewofbooks.com/2014/02/hidden-plain-sight-dedalus-book-lithuanian-literature/